Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei J. P., atsakovėms D. G. ir H. G., jų atstovei advokatei Liucijai Bagačiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms D. K., D. G. ir H. G. dėl nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė J. P. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad iš visų atsakovių prašo skolą priteisti solidariai, nes tuo laikotarpiu, kai susidarė skola, atsakovės D. G. ir H. G. jau buvo pilnametės ir dėl to turi pareigą kaip pagrindinės nuomininkės D. K. šeimos nariai mokėti nuomos mokestį. Pažymėjo, kad atsakovių D. G. ir H. G. nurodomos aplinkybės yra subjektyvios ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Atsakovė D. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Teismo posėdyje atsakovės D. G. ir H. G. bei jų atstovė advokatė Liucija Bagačiovienė su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad nuomos mokestis būtų priteistas tik iš atsakovės D. K., su kita ieškinio dalimis nesutiko.

Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove D. K. 2012-11-29 pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-11-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas, tai yra ieškovė, įsipareigojo laikinam naudojimui iki 2015-11-28 suteikti nuomininkui, tai yra atsakovei D. K., ir jos šeimos nariams – atsakovėms D. G. ir H. G. bei I. P., savivaldybės socialinio fondo gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkas, tai yra atsakovė D. K., įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyse numatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Sudaryta nuomos sutartis terminuota – gyvenamoji patalpa išnuomojama iki 2015-11-28. Pagal 2013-09-12 VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymą, atsakovės, gyvendamos bute adresu (duomenys neskelbtini), nemokėjo nuomos mokesčio, atsakovės D. K. paaiškinimu, bute gyvena ji su savo trimis dukromis. Iš 2013-07-03 VšĮ „Klaipėdos butai“ įspėjimo, pateikto atsakovei D. K. matyti, kad atsakovė nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos nemokėjo nuomos mokesčio ieškovei, nors faktiškai gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės D. K. 2015-02-10 buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Duomenų apie tai, kad šis susitarimas buvo vykdomas, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.575 – 6.577 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove D. K. 2012-11-29 pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-11-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas, tai yra ieškovė, įsipareigojo laikinam naudojimui iki 2015-11-28 suteikti nuomininkui, tai yra atsakovei D. K., ir jos šeimos nariams – atsakovėms D. G. ir H. G. bei I. P., savivaldybės socialinio fondo gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkas, tai yra atsakovė D. K., įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyse numatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Pagal 2012-11-29 sutarties 7 punktą, kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos dienos, nuomininkas į VšĮ „Klaipėdos butai“ surenkamąją sąskaitą sumoka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka apskaičiuotą jam nuomojamų savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį už visą nuomojamą bendrąjį plotą. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas yra neatskiriama šios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis. Pagal 2012-11-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėtinas 190,16 Lt (55,07 Eur) dydžio nuomos mokestis. Ieškovė byloje pateikė pažymą, patvirtinančią, kai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. birželio mėn. susidarė 590,84 Eur dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimas. Duomenų, kad įsiskolinimas sumokėtas, byloje nepateikta.

Ieškovė prašo susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą priteisti iš visų atsakovių solidariai. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės D. G. ir H. G. 2012-11-29 sutartyje nurodytos kaip nuomininkės atsakovės D. K. šeimos nariai, o, kadangi gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, jos taip pat turi pareigą mokėti nuomos mokestį. Atsakovės D. G. ir H. G. su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad nuomos mokestį turi pareigą mokėti tik atsakovė D. K., tai yra jų mama, nes jos abi nuomojamame bute faktiškai negyveno. Ginčo teisiniams santykiams taikytino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Aiškinant šias normas kartu su 2012-11-29 sutarties sąlygomis, darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė. Viena iš sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-3-315/2004).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove D. K. 2012-11-29 pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovės D. G. ir H. G. teismo posėdyje patvirtino, kad po sutarties pasirašymo apsigyveno kartu su D. K. ginčo bute. Atsakovė H. G. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2013 metų rudens negyvena ginčo bute, gyvena su savo draugu ir jo šeima adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai sulaukus pilnametystės mama, tai yra atsakovė D. K., pareikalavo, kad ji išsikraustytų ir pradėtų gyventi savarankiškai. Atsakovė D. G. teismo posėdyje nurodė, kad 2015 metų vasario mėnesį galutinai išsikraustė iš ginčo buto ir kartu su ja išsikraustė jos nepilnametė sesuo I. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jos abi apsigyveno pas kitą seserį – I. D.. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniais įrodymai – pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-22 raštą, I. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-02 negyvena su atsakove D. K., jai nustatyta laikinoji globa pilnametės sesers šeimoje. Pagal 2013-09-12 VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymą, atsakovės, gyvendamos bute adresu (duomenys neskelbtini), nemokėjo nuomos mokesčio, atsakovės D. K. paaiškinimu, bute gyvena ji su savo trimis dukromis. Duomenų, jog vėliau būtų nuvykta į butą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar jame gyvena pati nuomininkė, ar kiti asmenys, byloje nepateikta. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-05-26 pranešimo matyti, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo D. K. ir I. P..

Pažymėtina, kad kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės D. G. ir H. G. gyveno kartu su atsakove D. K. ir su ja turėjo bendrą ūkį, byloje nepateikta. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog atsakovės D. G. ir H. G. gyveno kartu su nuomininke – atsakove D. K., gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėjo su ja bendrą ūkį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-18 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10321-122/2014 ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovės D. K. priteista 5260,96 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5260,96 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-07-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastebėtina, kad atsakovė H. G. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), o atsakovė D. G. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), tačiau, nors abi jau buvo pilnametės, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė joms reikalavimų dėl nuomos mokesčio priteisimo nereiškė.

Būtina įvertinti ir tai, kad abi atsakovės D. G. ir H. G. nėra 2012-11-29 nuomos sutarties šalys ir objektyviai neturėjo galimybės pakeisti nuomos sutarties sąlygų pasikeitus aplinkybėms, tai yra atsakovėms faktiškai nustojus gyventi ginčo bute. Be to, atsakovei D. K. kaip nuomininkei ir sutarties šaliai kyla pareiga informuoti nuomotoją apie šeimos narių, gyvenančių kartu su ja, pasikeitimą, tačiau atsakovė D. K. šios pareigos neįvykdė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įrodymams, darytina išvada, kad nėra pagrindo atsakoves D. G. ir H. G. pripažinti nuomininkės – atsakovės D. K. šeimos nariais. Dėl to teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį iš atsakovių D. G. ir H. G. solidariai kartu su atsakove D. K. nepagrįstas, todėl atmestinas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovės, atsakovių ir jų atstovės paaiškinimus, pripažintina, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės D. K. priteistina 590,84 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Kita ieškinio dalis atmestina.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės D. K. priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovėms D. G. ir H. G. byloje buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidas sudarė advokato užmokestis 364,77 Eur (179,47 Eur už D. G. suteiktą pagalbą, 185,28 Eur už H. G. suteiktą pagalbą). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 66 straipsnis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje numatytas taisykles. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimų atsakovėms D. G. ir H. G. atmestinas. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, be to ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o Valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat yra teikiama iš valstybės biudžeto lėšų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K. 590,84 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K. 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.