- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-642-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. Z., antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurisdictus“ kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S1F-19866. Nurodo, kad antstolis atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir grąžino išieškotojui, motyvuodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėja teigia, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl šiame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalies norma (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. 21560) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims.
2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2021 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą dėl skundo, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad jo veiksmai atitinka šią dieną galiojančias teisės normas.
3. Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Taip pat netenkino šalių prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
5. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 26 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, juo prašoma priimti vykdymui Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2021 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. Z.. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui Nr. S1f-19866 atsisakė priimti vykdyti minėtą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2021 m. kovo 22 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. Z..
6. Teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes ir remdamasis teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir minėtą patvarkymą panaikinti nėra pagrindo.
7. Teismas, įvertinęs šalių pareikštą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 3 dalies norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamiems straipsniams, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, formuojama dėl teismo pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, todėl nenustačius pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pareiškėjos ir antstolio prašymų netenkino.
8. Teismas išaiškino pareiškėjos teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
9. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl antstolio veiksmų per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja UAB „Jurisdictus“ (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas.
10.2 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bylą išsprendė formaliai, nominaliai, t. y. nepaisant Konstitucijos viršenybės teisinėje sistemoje, Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių bei laisvių ir jų apsaugos teisinių garantijų.
10.3 Mano, kad teisingas šios bylos išsprendimas nėra galimas, neįvertinus byloje taikytino įstatymo konstitucingumo. Antstolio veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas ne tik įstatymo, bet visų pirma Konstitucijos požiūriu. Jeigu įstatymas, kurio pagrindu antstolis atlieka tam tikrus veiksmus, prieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie antstolio veiksmai yra teisėti, nes iš antikonstitucinio įstatymo negali kilti teisėti teisiniai padariniai, teisėtos pasekmės.
10.4 Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas apie individualaus konstitucinio skundo įteisinimo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nepagrįstas ir neteisingas, kadangi individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimas nepanaikino paties konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo konstitucingumo įvertinimo. Be to, sukuria papildomą darbo krūvį visai teismų sistemai, nes, prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu, asmuo privalo išnaudoti pažeistų teisių gynimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose galimybes ir pareikalauja iš asmens daug didesnių jo pažeistų teisių gynimo laiko ir finansinių sąnaudų.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu sutinka, prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Pažymėjo, kad visi antstolio atlikti veiksmai (atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui) atitinka šią dieną galiojančias teisės normas, tačiau taip pat, kaip ir apeliantė, nepritaria nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems CPK 650 straipsnio pakeitimams, kurie riboja išieškotojo teises pasirinkti antstolį.
11.2 Mano, kad įstatymų leidėjas CPK 650 straipsnio papildymu 3 dalimi neproporcingai ir neteisingai suvaržė ne tik išieškotojo teises pasirinkti antstolį jo aptarnaujamoje teritorijoje, bet ir antstolio įgalinimus ir apribojo jo funkcijas, taip pažeisdamas konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo ir teisinio aiškumo principus. Šis įstatymo pakeitimas prieštarauja ir lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) ir vertintinas kaip ribojantis antstolio įgalinimus ir jo atliekamas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi priimta vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris neva prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir minėtą patvarkymą panaikinti nėra pagrindo. Netenkindamas prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, todėl, nenustačius pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pareiškėjos ir antstolio prašymų netenkino.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutarties dalis dėl antstolio veiksmų per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo teisingam išsprendimui taikytinų teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingam ginčo išsprendimui taikytiną teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
20. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo šalis siejančius teisinius santykius, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra teisėta.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą.
23. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, skundžiamos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais. Teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prie šių atvejų nenumatytas. Be to, atsisakymas tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina ir tai, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
25. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas su konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
26. Remdamasis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nutarties dalis dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra skundžiama, ir konstatuoja, kad nutartys dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 39, 593 straipsniai). Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos ir antstolio Aleksandro Selezniovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl šios Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutarties dalį dėl antstolio veiksmų atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestinas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos ir antstolio Aleksandro Selezniovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.