Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-76-448/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: II-76-448/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00086-2022-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Asta Jakučiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas: G. K.
Institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-76-448/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00086-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 21 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant pareiškėjai G. K.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas V. V. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant G. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. K., nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti. Skunde pareiškėja nurodė, jog ji 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu Institucijai pateikė informaciją, kad vaiko tėvas G. G. nevykdo savo kaip tėvo pareigų, kadangi perkelia tas pareigas pačiam nepilnamečiam vaikui G. G., kuris turi priimti sprendimus dėl bendravimo su ja (mama). Jos sūnui G. G., gyvenančiam G. G. aplinkoje, skaitomi teisiniai dokumentai, vaikui suteikta teisė priimti suaugusiųjų sprendimus dėl Pirmosios Komunijos laiminimo bažnyčioje, nesveikinti jos (mamos) Motinos dienos proga bei nevykdyti teismo sprendimų, priimtų 2017 m. kovo 20 d., 2021 m. kovo 31 d. Dėl šių priežasčių, jos manymu, G. G. daro neigiamą psichologinį poveikį vaikui, įtraukdamas vaiką kaip aktyvų bylos dalyvį, o tokie veiksmai kenkia vaiko kognityvinei ir emocinei raidai. Skunde taip pat nurodoma, jog Institucijos vyriausiasis specialistas V. V., priimdamas skundžiamą Nutarimą, bendravo su socialine darbuotoja R. G., kuri pateikė informaciją, jog 2022 m. balandžio 28 d. lankėsi G. G. namuose bei bendravo su G. G. Nepilnametis G. G. informavo socialinę darbuotoją R. G., kad pareiškėja (motina) į susitikimus ateina nepasiruošusi, nes visada vaiko klausia tų pačių klausimų ir negeba jo sudominti įdomesnėmis temomis. Vaikas teigė, kad ji galimai telefonu įrašinėja susitikimus, taip pat klausia, ar jis taip pat neįrašinėja, o tokie, vaiko teigimu, veiksmai kenkia kokybiškam bendravimui. Taip pat vaikas socialinei darbuotojai pasakojo, jog ji vaikui priekaištauja dėl susitikimų trukmės, nes jie vyksta trumpai, vaikas socialinei darbuotojai teigė, jog išbūna su ja valandą laiko. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl bendravimo aplinkybių su vaiku ji taip pat yra informavusi socialinę darbuotoją R. G., jog jai nepavyksta susitarti geranoriškai su G. G. dėl vaiko bendravimo klausimų, nes G. G. pozicija nekinta, jo pozicija jos atžvilgiu yra kaltinanti, o vaikui ir toliau sudaromos sąlygos priimti saugusiųjų sprendimus. Taip pat Institucijos vyriausiasis specialistas V. V. bendravo ir su G. G., kuris jam paaiškino, kad vaikas su juo gyvena nuo 2018 m. gegužės 15 d. Dėl vaiko laiminimo G. G. teigė, jog nedraudė jai nei žodžiu, nei veiksmu, nes ji pati galėjo ateiti pasveikinti ir palaiminti sūnų. Taip pat G. G. yra nurodęs, kad vaiko nenuteikinėja prieš ją, nes jis elgiasi taip, kaip jam rekomenduoja specialistai bei vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, vaiką vežioja į susitikimus su motina. Visada vaiką skatina susitikti ir bendrauti su mama, tačiau vaikas galimai turi nuoskaudų dėl ilgalaikio netinkamo motinos bendravimo su sūnumi. Vaikas prisimena senas nuoskaudas, kai, gyvendamas pas mamą, būdavo užrakinamas ir paliekamas vienas namuose, buvo skriaudžiamas, sutinka ir nori, kad vaikas pats viską skyriuje išsakytų, nes jis pats viską geriau prisimena. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad šie G. G. kaltinai nepagrįsti, nes G. G. inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl neva netinkamų jos veiksmų vaiko atžvilgiu) nuo 2019 m. balandžio 11 d. yra nutrauktas. Minėto ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo taikomi jokie apribojimai dėl bendravimo su vaiku, tačiau G. G., darydamas vaikui poveikį (duomenys dėl vaikui daromo poveikio jos atžvilgiu jau yra konstatuoti 2019 m. vasario 12 d. - kovo 19 d. Nr. 103MS-21/2019 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte), neparveždavo vaiko į jo gyvenamą vietą pagal 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-222-179/2017). Iki šios dienos situacija nekinta, nes specialistai atsižvelgia tik į G. G. poziciją. Skundžiamame Institucijos Nutarime yra pateikti ir vaiko G. G. parodymai. Vaikas specialistui V. V. paaiškino, kad jo bendravimas su ja (mama) vyksta sunkokai, nes ji jam nemoka kažko pasakyti, klausinėja apie mokslus, kaip praėjo savaitė ir ką jis veikia. Jis ne visada nori bendrauti su mama, nes jam ne viskas patinka, ką ji sako ir piktai atsakinėja, tėtis jam sako, kad reikia bendrauti su mama, bet neverčia. Taip pat vaikas papasakojo apie neva jos alkoholio vartojimą, tariamus draugus, smurtą, palikimą vieno namuose, priverstinį išvežimą i (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad šie vaiko nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes aukščiau minėtoje 2017 m. kovo 20 d. teismo nutartyje (kaimynų, vaiko darželio auklėtojos) patvirtino, jog vaikas jos gyvenamoje vietoje visada buvo tvarkingas ir prižiūrėtas, pas ją nesilankė jokie pašaliniai asmenys, nebuvo vartojamas alkoholis. Taip pat šiuo metu G. G. specialistų rekomendacijos – bendrauti jai mažiau su sūnumi, todėl ji dėl ženkliai apribotų galimybių negali dalyvauti vaiko gyvenime, jo auklėjime, jokios įtakos jam šiuo metu negali daryti. Vaiko teismo ekspertizės aktuose 2019 m. Nr. 103MS- 21/2019, 2021 m.. Nr. 103MS-26/2021 konstatuota, jog vaikas kalba suaugusiųjų žmonių sąvokomis, vaikas neigiamai kalba apie ją (motiną), nes jis yra išmokęs taip kalbėti savo dabartinėje gyvenamoje vietoje, o tai akivaizdu ir priimtame Institucijos Nutarime, nes nepilnamečio vaiko G. G. parodymuose, jo išsireiškimuose yra suaugusių žmonių sąvokos bei vaikui neigiamai atsiliepiama apie ją, todėl formuojasi tokie sudėtingi jos ir sūnaus santykiai. Institucijos Nutarime akcentuojamas jos atsisakymas atvejo vadybos proceso, tačiau jos dalyvavimas atvejo vadybos procese negalimas, nes jis vyksta šališkai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio normas. Specialistai, vertindami vaiko situaciją bei sudarydami pagalbos planus, atsižvelgia tik į kaltinančią G. G. poziciją bei vaiko, kuriam šiuo metu yra daromos poveikis ir kuris su tėvu šiuo metu sudaręs sąjungą prieš ją. Specialistai neatsižvelgia į minėtas teismo ekspertų išvadas dėl vaikui daromos žalos, dėl bendravimo su ja (mama) ryšio nutraukimo bei nepagrįstai šią situacija vertina kaip abipusį šalių konfliktą. Esant tokiam specialistų vertinimui, jai rekomenduojama pagal G. G. poziciją mokytis socialinių bendravimo įgūdžių su vaiku bei geranoriškai tartis su pačiu G. G. ir vykdyti teismo sprendimą, ignoruojant aplinkybes, kad G. G. manipuliuoja vaiko nuomone, jam perkelia priimti suaugusiųjų sprendimus. G. G. kaltinimai jos atžvilgiu nepagrįsti, todėl specialistų rekomendacijos jai mokytis socialinių įgūdžių bendravimo su vaiku taip pat yra nepagrįstos. Dėl aukščiau minėtų specialistų rekomendacijų jos ir vaiko bendravimas nevyksta, nes vaiko tėvas G. G. net nesiruošia ir nėra specialistų motyvuojamas keisti savo kaltinančio požiūrio į ją, tai patvirtina G. G. ir vaiko G. G. duoti parodymai Institucijos Nutarime. Be to, teismo ekspertė D. P. 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 atkreipė dėmesį dėl pas vaiką G. G. esančių tėvų atstūmimo požymių, nes vaiko emocijos (pyktis) jos (mamos) atžvilgiu yra išmoktas vaiko gyvenamojoje vietoje, dėl šių priežasčių yra rizika, jog vaikas ir ateityje nenorės visai bendrauti su ja bei visais jos artimaisiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vyriausiasis specialistas V. V., priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies normas, nevertino visų duomenų, t. y. teismo ekspertų išvadų dėl nepilnamečiam G. G. daromos žalos, taip pat teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendime esančių duomenų, Institucijos Nutarime esančių vaiko parodymų, jog vaikas kalba suaugusiųjų frazėmis, jos atžvilgiu kaltinančios G. G. pozicijos, nediferencijavo konflikto tarp jos ir G. G. priežasčių, todėl Institucijos Nutarimas, pareiškėjos vertinimu, yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė pareiškėjos G. K. skundo netenkinti, kadangi Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad Institucija 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu gavo G. K. pateiktą informaciją, kad jos nepilnamečio sūnaus G. G. tėvas G. G. netinkamai vykdo tėvo pareigas: nebendradarbiauja su pareiškėja vaiko priežiūros, auklėjimo klausimais, neinformuoja jos apie vaiko Pirmosios Komunijos mišių laiką, nesitaria su ja, o liepia pačiam vaikui rinktis dėl vaiko laiminimo bažnyčioje Pirmosios Komunijos metu ir taip pažeidžia vaiko interesus. Nurodė, kad sūnus G. G. yra tėvo G. G. emociškai išnaudojamas, jam perkeliami sprendimai dėl bendravimo su mama, vaikui suteikta teisė Motinos dienos proga nesveikinti savo motinos, teisė pačiam vaikui rinktis dėl jo laiminimo bažnyčioje, nebendrauti su motina telefonu, nevykdyti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos nuomone, G. G. taip pat nesivadovauja 2016 m., 2019 m., 2021 m. G. G. atžvilgiu atliktų teismo ekspertizių išvadomis, vaikui sunku išlaikyti artimą santykį su mama, dėl tėvo neigiamų vertinimų mamos ir jos artimųjų atžvilgiu vaikas tapatinasi su tėvu ir negali pats priimti sprendimų dėl bendravimo su mama, vaiko tėvas savo pareigas įgyvendina priešingai vaiko interesams. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijoje nagrinėjant gautą pareiškėjos prašymą ir sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, buvo bendrauta su G. G., nepilnamečiu G. G., kitais žinančiais prašyme nurodytas aplinkybes asmenimis, aiškintasi prašyme nurodytos aplinkybės. G. G. paaiškinime nurodė, kad sūnus G. G. su juo gyvena nuo 2018 m. gegužės 15 d. 2021 m. gegužės 21 d. SMS žinute pranešė G. K. G. G. Pirmosios Komunijos dieną ir nurodė laiką. Anksčiau pranešti negalėjo dėl šalyje buvusios Covid-19 infekcijos, ilgai buvo neaiški Komunijos data ir laikas. Gegužės 22 dieną G. G. Pirmosios Komunijos mišios vyko (duomenys neskelbtini) bažnyčioje 18 val. Kur mišių metu buvo vaiko motina G. K., jis nematė. Dėl vaiko laiminimo, tai jis neuždraudė nei žodžiu, nei veiksmu motinai laiminti sūnaus, ji galėjo pati ateiti pasveikinti ir palaiminti sūnų. Pati G. K. prie jo po Komunijos priėjusi nebuvo, buvo priėjusi kažkokia nepažįstama moteris, kuri jį kaltino nebūtais dalykais, ką konkrečiai ji kalbėjo, neprisimena, tos moters nepažino. Bažnyčioje buvo daug žmonių, šurmulys, jis negirdėjo, kad vaiko motina jam kažką sakytų ar siūlytų G. G. dovanas. Jie buvo su dar dviem mažamečiais vaikais, vieną jų jis laikė ant rankų, vaikus reikėjo prižiūrėti, todėl ne viską matė ir girdėjo. Gegužės 22 dieną dovanų jam niekas nedavė, o ar G. G. siūlė, ar davė, jis nematė ir negali atsakyti. G. G. nurodė, kad G. G. niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja prieš motiną, jis elgiasi taip, kaip rekomenduoja specialistai, vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, vaiką vežioja į susitikimus su motina. Visada skatina vaiką susitikti ir bendrauti su mama, tačiau vaikas galimai turi nuoskaudų dėl ilgalaikio netinkamo motinos bendravimo su sūnumi. Vaikas prisimena senas nuoskaudas, kai, gyvendamas pas mamą, būdavo užrakinamas ir paliekamas vienas namuose, buvo skriaudžiamas. Sutinka, kad vaikas pats viską pokalbio metu nurodė, jog prieš keturis metus atsikėlė gyventi pas tėtį, anksčiau jo gyvenamoji vieta keitėsi kas 15 dienų – gyveno tai pas tėtį, tai pas mamą. Kai gyveno pas mamą, prisimena, kaip jį mama apie 18-19 val. užrakindavo kambaryje ir išeidavo į bažnyčią, grįždavo apie 23 val. arba net po 24 val. Kai jis buvo šešerių metų, mama jį priverstinai buvo išsivežusi į (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno pas savo draugą R. Jis vykti nenorėjo, bet mama išsitempė ir nepranešė tėčiui apie išvykimą. (duomenys neskelbtini) jam nepatiko, nes mamos draugas ir mama ant jo rėkdavo ir netgi mušdavo. R. turėjo sūnų, kuris G. skriausdavo ir vieną kartą G. jam davė atgal, todėl R. pradėjo rėkti ir grasinti. (duomenys neskelbtini), kai jis ką nors padarydavo, kas jiems netiko, mama ir R. jį mušdavo, tampydavo. Prisimena, kad pernai, per Pirmosios Komunijos mišias, vienuolė E. jo paklausė, kas laimins. Jis pasakė, kad laimins tėčio draugė, kuri jam yra kaip antra mama. Po mišių mama su kažkokia savo drauge priėjo prie jo ir mama jam kažką braukė pirštu per kaktą bei paklausė tėčio, ar gali su vaiku nusifotografuoti. G. nurodė, kad jis nenorėjo su mama fotografuotis, todėl nesifotografavo ir su šeima išėjo. Jis fotografavosi su šeima ir seneliais iš tėčio pusės. Grįžę namo, valgė šventinius pietus. Neprisimena, ar pernai sveikino mamą su Motinos diena, šiemet ją pasveikino viena diena vėliau, nes Mamos dieną šventė namie ir pamiršo pasveikinti. Paaiškino, kad su mama dabar bendrauja kiekvieną penktadienį kavinėje – šašlykinėje. Kartu pavalgo, ji paklausinėja apie asmeninius dalykus, nors jis apie asmeninius dalykus ne viską pasako, bendrauja apie valandą ir jis vienas grįžta namo, nes netoli gyvena. Bendravimas su mama vyksta sunkokai, nes mama nemoka kažko pasakyti, tik klausinėja apie mokslus, kaip prabėgo savaitė ir ką ji veikia. Jis ne visada nori bendrauti su mama, nes jam ne viskas patinka, ką ji sako ir ji piktai atsakinėja. Tėtis jam sako, kad reikia bendrauti su mama, bet neverčia.

Atsiliepime nurodoma, kad liudytoja D. V. apklausos metu nurodė, kad ji 2021 m. gegužės 22 d. 18 val. kartu su G. K. dalyvavo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose vyko G. K. sūnaus G. G. Pirmosios Komunijos šventė. G. K. su savimi turėjo gėlių puokštę ir dovanų maišelį, kuriame buvo, kaip ji sakė, jos dovana ir G. senelių, t. y. G. K. tėvų – vokelis su pinigais. Joms atvykus į bažnyčią, G. K. su gėlių puokšte nuėjo pas vienuolę, kuri ruošė G. G. Pirmosios Komunijai ir įteikė gėles. G. grįžus, jos atsisėdo greta viena kitos. Sėdėjo atskirai nuo G. ir jo tėvo. Su G. buvojo tėvas ir tėvo draugė G. Prieš mišias prie G. K. priėjo sūnus G. ir atsisakė mamos palaiminimo, bet mišių metu, linkint „ramybės“, G. atsisuko ir palinkėjo mamai „ramybės“. G. palinkėjimas „ramybės“ nebuvo tėvo stebimas ir, liudytojos manymu, jam tai buvo svarbu. G. ceremonijos palaiminime vaiko mama nedalyvavo, jos liko stebėti, G. per ceremoniją palaimino tėvas su drauge. Pasibaigus Pirmosios Komunijos mišioms, jos su G. K. priėjo prie G., pasveikino jį žodžiu, motina ištiesė dovanų maišelį G. ir pasakė „čia tau“, liudytoja pasakė, kad čia ir nuo senelių, tačiau, pažiūrėjęs į tėvą, G. dovanų maišelio nepaėmė. Su G. buvusi moteris nukreipė kalbą, kviesdama G. nusifotografuoti su vienuole ir jie nuėjo.

Atsiliepime nurodoma, kad liudytoja R. G. nurodė, Socialinių paslaugų centro nuo socialinė darbuotoja, nurodė, kad ji su G. G. šeima, turinčia sūnų G., dirba nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki dabar, o su G. K. šeima dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. kovo 19 d., nes G. G. mama G. K. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nesudarė sąlygų Socialinių paslaugų centro darbuotojoms apsilankyti šeimoje, išsakė pageidavimą bendrauti telefonu arba elektroniniu paštu. 2021 m. sausio mėnesį G. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę dėl atvejo vadybos proceso perkėlimo į kitą savivaldybę. 2021 m. kovo 19 d. atvejo vadyba motinai pradėta taikyti Alytaus rajono savivaldybės specialistų. Atvejo vadyba motinai (duomenys neskelbtini) taikyta nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir nutraukta, motinai pačiai atsisakius atvejo vadybos. Dirbdama su G. G. šeima, liudytoja pastebėjo, kad vaiko tėvas noriai bendradarbiauja, teikia informaciją apie šeimą, naudojasi visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, kiekvieno bendravimo metu tėvas akcentuoja, kad supranta, jog sūnus turi bendrauti su motina, namuose skatina sūnų išlaikyti ryšį su motina, tėvas konsultuojasi su Socialinių paslaugų centro psichologe K. J., mokosi sūnaus motyvavimo technikų, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį. Tėvas visada atveža sūnų į motinos ir vaiko susitikimus, negalėdamas atvykti dėl vaiko ar savo ligos, iš anksto informuoja centro specialistus. Pastaruoju metu G. susitikimai su mama, tėvų tarpusavio sutarimu, kartą per savaitę, vyksta kavinėje. Turimomis žiniomis, tėvas susitikimuose nedalyvauja, sudarydamas sąlygas motinai individualiai bendrauti su vaiku. Liudytoja nurodė, kad balandžio 28 d. lankantis tėvo šeimoje, buvo bendrauta su G. G., kuris teigė, kad, jo nuomone, motina į susitikimus ateina nepasiruošusi (visada klausia tų pačių klausimų, negeba jo sudominti įdomesnėmis temomis). G. minėjo, kad motina galimai mobiliuoju telefonu įrašinėja judviejų pokalbius, pati vaiko klausia, ar jis taip pat neįrašinėja pokalbių. Vaikas teigė, tokie veiksmai kenkia, sakė manantis, kad mama juo nepasitiki. G. išsakė, kad ir jis nepasitiki mama. Vaikas paminėjo, kad mama priekaištauja dėl susitikimų trukmės, neva vyksta per trumpai, tačiau vaikas teigė, jog išbūna su mama apie valandą, be to, keletą kartų per savaitę bendrauja telefonu. Dėl 2021 m. gegužės 22 d. vykusios G. Pirmosios Komunijos liudytoja paaiškino, kad 2021 m. gegužės 11 d. G. K. kreipėsi į ją elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog vaikas ir vaiko tėvas nepriima iš jos vaikui skirtų dovanų, taip pat minėjo, kad nežino konkrečios vaiko Pirmosios Komunijos datos, prašė tarpininkauti perduodant dovanas. G. K. minėjo, kad tarp dovanų bus ir pinigai, dėl šios priežasties liudytoja tarpininkauti nesutiko. Liudytojai bendraujant su G. G., šis jai nurodė tikslią datą, kada sudarys sąlygas motinai asmeniškai perduoti vaikui dovanas, taip pat įsipareigojo žinute pateikti motinai Komunijos datą, ką jis vėliau ir padarė. Liudytojos turimomis žiniomis, vaiko motina į Pirmosios Komunijos šventę atvyko lydima vaikui nepažįstamo asmens. G. teigimu, mamą lydėjęs asmuo juos fotografavo, dėl ko jis susinervino ir nesutiko priimti dovanų ir nusifotografuoti su mama.

Institucija atsiliepime pažymėjo, jog G. K. ir G. G., turintys nepilnametį sūnų G. G., Institucijai žinomi nuo 2015 m. liepos mėnesio dėl tėvų konfliktiškų santykių ir nesutarimų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu G. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. K. bei nustatyta 50/50 bendravimo tvarka. Dėl tėvų nesutarimų, konfliktiškų santykių G. G. nuo 2018 m. gegužės 15 d. gyvena su tėvu G. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. G. G. ir G. K. šeimoms buvo vykdomas atvejo vadybos procesas. G. K. nuo 2021 m. vasario 26 d. atvejo vadybos procesas perkeltas ir buvo vykdomas VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre, tačiau G. K. atsisakius, 2021 m. gegužės 17 d. atvejo vadybos procesas jai nutrauktas. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. G., su motina G. K. nustatyta 50/50 bendravimo tvarka. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas nėra vykdomas.

Institucija atsiliepime nurodė, kad visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus visas reikšmingas bylai aplinkybes, buvo nuspręsta, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, jog G. G. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Institucija taip pat nurodė, jog nenustačius pakankamai duomenų G. G. kaltei pagrįsti, jis pasirašytinai supažindintas su teisiniu reglamentavimu dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, jam išaiškinta vaiko tėvų teisės ir pareigos bei galima teisinė atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą. Kadangi, Institucijos vertinimu, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašoma palikti jį nepakeistą, o pareiškėjos G. K. skundo netenkinti (b. l. 42-47).

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. skundą palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog vaiko pozicija nekinta. Vaikas yra išmokytas ją atstumti. Tėvo pozicija tokia, kad vaikas turi spręsti viską pats, yra pažeidžiami vaiko interesai. Prašė taikyti administracinę atsakomybę G. G. dėl tėvo valdžios nepanaudojimo, nes jis perkelia savo sprendimus vaikui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su skundu nesutiko, savo poziciją palaikė atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad Institucijoje elektroniniu paštu buvo gauta pareiškėjos informacija, kad jos sūnaus tėvas netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. nebendradarbiauja su pareiškėja, neinformuoja apie mišių laiką, nesitaria. Vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra nustatyta su tėvu G. G. Yra patvirtinta 2022 m. liepos 4 d. taikos sutartis, taip pat ir bendravimo tvarka. Gavus informaciją, buvo atliktas tyrimas, buvo apklausti tėvas, nepilnametis vaikas, socialinė darbuotoja R. G. ir šventėje kartu su G. K. dalyvavusi D. V. Vaiko tėvui yra sudarytas pagalbos planas, jis naudojasi psichologo konsultacija, juos lanko socialinė darbuotoja. Institucija suteikia pagalbą mažamečio tėvui G. G. Institucija yra atlikusi visus reikalingus veiksmus, todėl buvo priimtas Institucijos nutarimas nutraukti administracinę teiseną. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą Nutarimą.

Skundas netenkinamas.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog įvertinus Nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną G. G. atžvilgiu nutraukti, kadangi visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, jog G. G. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio nuostatas kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kurio 1-oje dalyje nurodyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; 2-oje dalyje nurodyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; 3-ia dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; 4-oje dalyje nurodyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Minėto ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.

Pareiškėja G. K. siekė įrodyti, kad jos nepilnamečio sūnaus G. G. tėvas G. G. netinkamai vykdo tėvo pareigas, kadangi nebendradarbiauja su ja vaiko priežiūros, auklėjimo klausimais, neinformavo jos apie vaiko Pirmosios Komunijos mišių laiką, nesitaria su ja, o liepė pačiam vaikui rinktis dėl vaiko laiminimo bažnyčioje Pirmosios Komunijos metu ir taip pažeidžia vaiko interesus. Be to, G. G. neigiamai sūnui atsiliepia apie ją ir visą jos šeimą, emociškai išnaudoja sūnų G. G., nes sūnus pats turi priimti sprendimus dėl bendravimo su ja, todėl vaiko tėvas savo pareigas įgyvendina priešingai vaiko interesams.

Teismas, nagrinėjamu atveju ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant G. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas įvykio aplinkybes ir neprieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014). Teismo nuomone, Institucijai sprendžiant klausimą dėl G. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir atlikus visus reikalingus papildomus veiksmus, buvo įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja G. K. 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu patraukti administracinėn atsakomybėn G. G. pagal ANK 73 straipsnį. Nurodė, kad jos nepilnamečio vaiko G. G. tėvas G. G. nebendradarbiauja su ja kaip su vaiko motina, tinkamai neinformavo jos apie vaiko Pirmosios Komunijos laiką, neišaiškino vaikui tėvų laiminimo bažnyčioje tradicijų ir, pažeisdamas vaiko interesus, liepė pačiam vaikui rinktis dėl jo laiminimo Pirmosios Komunijos metu. Vaikui suteikta teisė pačiam priimti sprendimus ir dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka, vykdymo, dėl tėvo daromo poveikio ir neigiamo požiūrio į motiną, sūnus atsisako su ja bendrauti (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 9-10).

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties matyti, jog teismas yra išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Institucija 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu atsisakė pradėti G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 73 straipsnį (remiantis tuo pačiu pareiškėjos G. K. 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu gautu pranešimu), nes konstatavo, kad Institucija neturi duomenų, jog G. G. netinkamai įgyvendina tėvo valdžią vaiko G. G. atžvilgiu, turimų duomenų nepakanka tėvo administracinei atsakomybei kilti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai minėtoje 2022 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos buvo priimtas nesiėmus visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes, kas prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl nutarime padarytos išvados dėl atsisakymo pradėti G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnį nepripažino pagrįsta ir nekeliančia abejonių, nes buvo apklaustas tik tėvas ir sūnus. Teismas padarė išvadą, kad Institucija, tirdama G. K. pareiškimą, nebuvo aktyvi, netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir išvadą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos G. G. atžvilgiu padarė neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, tuo pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės. Teismas pripažino, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas buvo nepagrįstas, todėl jį panaikino, o bylą grąžino Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 2-8). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d. ir buvo pateikta vykdyti.

Institucija, atlikusi visus reikalingus papildomus veiksmus, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. gegužės 17 d. nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant G. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 51-58).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. K. ir G. G. yra vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie gyvena skyrium. Iš teismų informacinės sistemos Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo matyti, kad G. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą, tačiau G. G. nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena su tėvu. G. G. tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos. Teismų informacinės sistemos duomenimis, Alytaus apylinkės teisme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nagrinėjama civilinė byla pagal G. G. ieškinį G. K. dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta G. G. laikina gyvenamoji vieta su tėvu G. G. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkintas G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta vaiko ir motinos laikina bendravimo tvarka. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu G. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą, taip pat patvirtinta G. K. bendravimo tvarka su sūnumi G. G. bei nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, t. y. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 20222 m. spalio 15 d.

Iš skundžiamo Institucijos Nutarimo ir administracinės bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą priėmė remdamasi G. G., G. G. bei liudytojų, žinančių prašyme nurodytas aplinkybes, apklausomis.

Iš bylos medžiagoje esančio G. G. paaiškinimo matyti, kad sūnus G. G. su juo gyvena nuo 2018 m. gegužės 15 d. Sūnaus niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja prieš motiną, jis elgiasi taip, kaip rekomenduoja specialistai, vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, vaiką vežioja į susitikimus su motina. Visada skatina vaiką susitikti ir bendrauti su mama. Apie G. Pirmosios Komunijos dieną G. K. jis pranešė 2021 m. gegužės 21 d. SMS žinute. Dėl Covid-19 infekcijos ilgai buvo neaiški Komunijos data ir laikas. Gegužės 22 dieną po G. Pirmosios Komunijos šventės prie jo priėjo kažkokia nepažįstama moteris, kuri jį kaltino nebūtais dalykais, pati G. K. prie jo po Komunijos priėjusi nebuvo. Jis nei žodžiu, nei veiksmu neuždraudė vaiko motinai laiminti sūnaus, ji galėjo pati ateiti pasveikinti ir palaiminti sūnų. Gegužės 22 dieną dovanų jam niekas nedavė, o ar G. G. siūlė, jis nematė (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 42).

G. G. paaiškino, kad jog prieš keturis metus jis atsikėlė gyventi pas tėtį, anksčiau jo gyvenamoji vieta keitėsi kas 15 dienų pas tėtį ir mamą. Kai gyveno pas mamą, mama jį užrakindavo kambaryje ir išeidavo į bažnyčią, grįždavo naktį. Jis mano, kad mama būdavo pas draugus. Draugai ateidavo pas mamą į namus ir gerdavo alų ar degtinę. Gerdavo ir mama, ir jos draugai. Mamos draugų buvo ne vienas, jie ateidavo vakarais, tačiau ne visada likdavo nakvoti.

Kai jis ėjo į antrą klasę, rugsėjo 1 dieną, mama jį norėjo priversti grįžti pas save, žadėjo nupirkti tai, ko jis norės, sakė, kad galės nuvažiuoti prie jūros, tačiau jis nesutiko, nes norėjo gyventi pas tėtį ir grįžo pas jį. Kai jis buvo šešerių metų, mama jį priverstinai buvo išsivežusi į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno pas savo draugą R. Jis vykti nenorėjo, bet mama išsitempė, tėčiui apie išvykimą nepranešė. (duomenys neskelbtini) jam nepatiko, ir mama, ir mamos draugas ant jo rėkdavo ir netgi mušdavo. R. sūnus jį skriausdavo ir vieną kartą G. jam davė atgal, R. rėkė ir grasino.

Prieš Pirmosios Komunijos mišias vienuolė E. jo paklausė, kas jį laimins. Jis pasakė, kad laimins tėčio draugė, kuri jam yra kaip antra mama. Po mišių mama su kažkokia savo drauge priėjo prie jo ir mama jam braukė pirštu per kaktą, klausė tėčio, ar gali nusifotografuoti. G. nurodė, kad jis nenorėjo su mama fotografuotis. Jis fotografavosi su šeima ir seneliais iš tėčio pusės. Namie valgė šventinius pietus. Neprisimena, ar pernai sveikino mamą su Motinos diena, šiemet ją pasveikino viena diena vėliau, nes Mamos dieną šventė namie ir pamiršo pasveikinti. Nurodė, kad su mama dabar bendrauja apie valandą laiko kiekvieną penktadienį kavinėje – šašlykinėje: kartu pavalgo, ji paklausinėja apie asmeninius dalykus, nors jis apie asmeninius dalykus ne viską pasako. Bendrauja su mama sunkiai, nes mama tik klausinėja apie mokslus, kaip prabėgo savaitė ir ką veiki. Jis ne visada nori bendrauti su mama, nes jam ne viskas patinka, ką ji sako ir ji piktai atsakinėja. Tėtis jam sako, kad reikia bendrauti su mama, bet neverčia to daryti (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 43-44).

Iš liudytojos D. V. apklausos matyti, kad ji 2021 m. gegužės 22 d. 18 val. kartu su G. K. dalyvavo G. sūnaus G. G. Pirmosios Komunijos šventėje. G. K. turėjo gėlių puokštę ir dovanų maišelį, kuriame buvo, kaip ji sakė, jos dovana ir G. senelių, t. y. G. K. tėvų vokelis su pinigais. Prieš mišias prie G. priėjo sūnus G. ir atsisakė mamos palaiminimo, bet mišių metu, linkint „ramybės“, G. atsisuko ir palinkėjo mamai „ramybės“. G. palinkėjimas „ramybės“ nebuvo tėvo stebimas. G. ceremonijos palaiminime G. nedalyvavo, G. palaimino tėvas su drauge. Pasibaigus Pirmosios Komunijos mišioms, jos su G. priėjo prie G., pasveikino jį žodžiu, motina ištiesė dovanų maišelį G., tačiau vaikas, pažiūrėjęs į tėvą, dovanų maišelio nepaėmė. Su G. buvusi moteris nukreipė kalbą, kviesdama G. nusifotografuoti su vienuole ir jie nuėjo (Administracinė byla, b. l. 49-50).

Iš socialinės darbuotojos, tiesiogiai dirbančios su G. G. šeima, R. G. parodymų matyti, kad G. G. su Socialinių paslaugų centro socialinėmis darbuotojomis bendradarbiauja, teikia informaciją apie šeimą, naudojasi visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, bendraudamas su socialinėmis darbuotojomis tėvas akcentuoja, kad supranta sūnaus bendravimo su motina svarbą vaiko gyvenime, supranta, jog sūnus turi bendrauti su motina, namuose skatina sūnų išlaikyti ryšį su motina, be to, tėvas konsultuojasi su Socialinių paslaugų centro psichologe, mokosi sūnaus motyvavimo technikų, atsižvelgiant į sudėtingą vaiko brandos ir amžiaus tarpsnį, atveža vaiką į susitikimus su motina (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 47-48).

Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Institucijos pozicijai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad tėvas G. G. draudė ar neleido vaiko motinai laiminti sūnaus Pirmosios Komunijos metu ir po Komunijos ceremonijos nusifotografuoti. Pats vaikas G. G. apklausos metu nurodė, kad po mišių mama su kažkokia drauge priėjo prie jo ir mama jam braukė pirštu per kaktą (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 43-44), kas tikėtina, kad ir buvo motinos palaiminimas. Tas faktas, kad vaikas G. G. po Pirmosios Komunijos ceremonijos nepaėmė dovanų iš pareiškėjos, nevertintini kaip administracinės teisės reguliavimo dalykas. Be to, kaip jau minėta, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad nenustačius pakankamai duomenų G. G. kaltei pagrįsti, Institucija jį pasirašytinai supažindino su teisiniu reglamentavimu dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, jam išaiškinta vaiko tėvų teisės ir pareigos bei galima teisinė atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei įvertinus liudytojų parodymus, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, Institucijos gegužės 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos G. K. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos G. K. skundo netenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė