Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau taip pat ieškovė arba draudikas) pareiškė ieškinį (el. b. medž. 1-2 l.), kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Šiaulių vandenys“ (toliau taip pat atsakovė) priteisti 570,00 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-06-09 dėl užsikimšusio miesto nuotekų vamzdyno užliejus namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsius buvo apgadinti ieškovės drausti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje buvę daiktai - žoliapjovė, įrankiai (el. suktukas „Makita“, perforatorius „Makita“, diskinis pjūklas „Einhell“, kampinis šlifuoklis „Flex”, ir kiti įrankiai), maisto atsargos ir kiti daiktai. Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. CLT2097813 administravimą. Buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu draudėjui išmokėta 570,00 Eur draudimo išmoka. Už nuotekų tinklų priežiūrą, tinkamą jų funkcionavimo užtikrinimą yra atsakinga atsakovė, nes jai tinkamai vykdant savo pareigas, nuotekų tinklai neturėjo užsikišti taip sukeliant žalą trečiųjų asmenų turtui. Atsakovė 2020-06-23 raštu faktą dėl nuotekų tinklų užsikimšimo pripažino, tačiau tuo pačiu nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę namo savininkams, preziumuodama, kad gyvenamojo namo vidaus nuotekų tinklai galėjo būti netvarkingi.

2. Teismo posėdyje ieškovės atstovė K. U. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad išmoka išmokėta ne AB SEB bankui, kuris nurodytas naudos gavėju būsto apgadinimo atveju, o draudėjui, nes namų turto draudimo atveju naudos gavėjas yra draudėjas. Nurodė, kad vidaus nuotekų tinklų ir stovo po avarijos draudiko atstovai neapžiūrėjo. Šiuo atveju vartotojams yra draudžiama išleisti į nuotekų tinklus medžiagas, dėl kurių gali tinklai užsikišti, tačiau dėl užliejimo yra atsakinga atsakovė, kuri vykdo nuotekų tinklų stebėseną ir priežiūrą. Laiku pastebėjus tinklų užsikimšimą buvo galima išvengti žalos. Teigė, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis – tinklų užsikimšimas, o ne tai, kad name nėra tvarkingi vidaus nuotekų tinklai ar nėra įrengtas atbulinės eigos vožtuvas. Atkreipė dėmesį į tai, jog avarija įvyko 2020 m. birželio mėnesį, o 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė užfiksavo, kad šulinyje nėra įrengto atbulinės eigos vožtuvo. Pažymėjo, kad liudytojas nei patvirtino, nei paneigė, kad name nėra atbulinės eigos vožtuvo. Pasak atstovės, jei atbulinio vožtuvo name nebūtų, namo rūsys būtų nuolat užliejamas, o šiuo atveju jis buvo užlietas tik 1 kartą.

5. Šulinys yra įrengtas apie 2 m atstumu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žaliojoje zonoje. Šuliniu Nr. 193 naudojasi tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, užsikimšimas fiksuotas minėtame šulinyje. Avarijos naktį, atliekant atkimšimo darbus, buvo pastebėta, kad šulinyje nėra įrengtas atbulinis vožtuvas, tačiau šis faktas užfiksuotas tik 2020 m. rugsėjo mėnesį. Iš namo į šulinį eina tik 1 išvadas. Norint sumontuoti atbulinį vožtuvą, reikalinga užsukti vandens tiekimą, o tai gali padaryti tik atsakovė vartotojui pateikus prašymą. (duomenys neskelbtini), gyventojai nei 3 mėnesius iki avarijos, nei vėliau nesikreipė į atsakovę su prašymu užsukti vandenį, kad įrengti atbulinį vožtuvą, taip pat neužsakė atbulinio vožtuvo įrengimo paslaugos. Atbulinis vožtuvas iki šiol nėra įrengtas. Atsakovė nėra įpareigota informuoti vartotojus apie tai, kad nėra įrengtas atbulinis vožtuvas. Tam tikruose miesto rajonuose yra įrengtos sklendės magistraliniuose nuotekų tinkluose tam, kad reguliuoti nuotekų tekėjimą. Nežino, ar D. gatvėje yra įrengta tokia sklendė. Nesidomėjo, ar iki avarijos anksčiau šulinys Nr. 193 buvo užsikimšęs. Pažymėjo, kad liudytojo parodymai, jog užsikimšimas buvo magistralinėje miesto nuotekų trasoje tik sustiprina atsakovės poziciją, nes iš kitų namų nebuvo gauta nusiskundimų dėl užliejimo. Liudytojas patvirtino, kad ketina ateityje įsirengti name atbulinį vožtuvą, be to, liudytojas nematė nuotekų tinklų atkimšimo kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

6. Iš ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas M. B. ir draudikas 2019-01-09 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2838054, kuria buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis (duomenys neskelbtini) sandėlis (likutinė vertė), namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas (el. b. medž. 4-6, 88-89 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, namų turtas buvo draustas nuo vandens draudiminė apsauga galioja nuo 2019-01-12 iki 2022-01-11, išskaita – 30,00 Eur. 2020-06-09 draudėjas pranešė draudikui apie vandentiekio avariją, kurios metu vandeniui patekus į rūsį (apsėmimas apie 50 cm) buvo sugadinti rūsyje buvę kilnojamieji daiktai (el. b. medž. 7-9, 10-14 l.). Iš draudėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad rūsyje yra vandens, kuris semia jame buvusius kilnojamuosius daiktus. Draudikas pagal pateiktą pranešimą pradėjo žalos bylą Nr. CLT2097813, įvertino padarytos žalos dydį (600,00 Eur), iš kurios išminusavo išskaitą (30,00 Eur) (el. b. medž. 15-16 l.) ir išmokėjo draudikui 570,00 Eur išmoką (el. b. medž. 17 l.). Atsakovė ieškovei 2020-06-23 raštu pranešė, kad 2020-06-09 22.40 val. avarinės tarnybos dispečerinėje buvo užregistruotas pranešimas dėl nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini) gedimo, nuotekų tinklų užsikišimas likviduotas 23.28 val. Nurodė, kad atsakovė neturi duomenų apie vidaus nuotekų tinklus ir ar įrengtas techniškai tvarkingas atbulinis vožtuvas (el. b. medž. 19 l.). Iš išrašo iš 2020 m. nuotakyno tinklų iškvietimų registracijos žurnalo matyti, jog 2020-09-24 patikrinus namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį šulinį Nr. 193, nustatyta, kad jame nėra atbulinio vožtuvo (el. b. medž. 86 l.). Ieškovė pateikė 2020-09-24 pretenziją atsakovei dėl 570,00 Eur žalos atlyginimo (el. b. medž. 18 l.), tačiau atsakovė žalos gera valia neatlygino ieškovei.

7. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-10-26 atsakovė sudarė su namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Šiaulių būstas“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizavimo sutartį, pagal kurios 1.3. punktą ir priedą Nr. 1 nuotekų tinklų priežiūros riba administratoriui yra iki šulinio Nr. 193 (el. b. medž. 32-35 l.). Minėtą sutartį pakeitė 2017-03-02 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 17438/17468, pagal kurią nuotekų tinklų priežiūros riba išliko nepakitusi. Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta avarijos metu namas, esantis (duomenys neskelbtini), administratoriaus neturėjo, šiuo metu yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio ir kaltės.

Subrogacija ir bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

10. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

11. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

12. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

13. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

14. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

15. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

17. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Be to, CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

18. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalą.

19. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

20. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

21. Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, kad ji, būdama atsakinga už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, nevykdė ar netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas, dėl ko kilo žala trečiajam asmeniui.

22. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-05-02 iki 2021-01-01) 3 straipsnio 24 punkte apibrėžta nuotekų atidavimo riba, nustatanti vartotojo ir tiekėjo atsakomybę; nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

23. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (redakcija, galiojusi nuo 2019-05-14 iki 2021-12-16), 3 punkte numatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir minimame Taisyklių punkte išvardintais statybos techniniais reglamentais. Vienas iš Taisyklių 3 punkte minimų statybos techninių reglamentų, t. y. Statybos techninis reglamentas 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390, numato esminį reikalavimą pastato nuotekų šalintuvui, užtikrinant apsaugą nuo nutekėjimo iš nuotakynų – turi būti įrengtas atskiras išvadas nuotekoms iš įlajų, kurių viršaus briaunos lygis yra žemiau už kiemo nuotakyno artimiausio šulinio dangčio lygį ir sumontuotas ant išvado uždarymo įtaisas su automatizuota pavara (kad būtų išvengta nuotekų ištvinimo iš išorės nuotakyno pastate) (185.3.3 punktas). Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, kuriomis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų (toliau – gyvenviečių) vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau – Tiekėjas) ir vandens vartotojų, su kuriais Tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – Abonentas), taip pat numato, jog rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą Tiekėjas neatsako (4.3 punktas).

24. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1- 895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtinto Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu laikoma nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai <...> iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienos). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.). Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 7.11. punkte yra nustatyta pareiga administratoriui per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas punkte nustatyta.

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio ir kaltės

25. Draudiminio įvykio metu teisės aktuose buvo įtvirtinta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą iki nustatytos ribos. Taigi vartotojui nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų atitiktį teisės aktų reikalavimams užtikrinti privalo būtent pats vartotojas, kuris savo teises ir pareigas įgyvendina pasirinkęs atitinkamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų priežiūros formą (pasirenka administratorių, steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį).

26. Byloje ieškovė neįrodinėjo, kad vartotojų (šiuo atveju ir draudėjo) vidaus nuotekų šalinimo tinklai buvo techniškai tvarkingi, kad ant išvado sumontuotas techniškai tvarkingas uždarymo įtaisas su automatizuota pavara (automatiškai užsidaranti sklendė), atlikdama žalos tyrimą šios aplinkybės nesiaiškino, taip pat bylą nagrinėjant teisme nepateikė šią aplinkybę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nurodė, kad vartotojai gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose nebuvo įrengę automatiškai užsidarančios sklendės, nors pagal nurodytus teisės aktus tokią pareigą jie, kaip nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkai, turėjo. Šią aplinkybę atsakovė patvirtino išrašu iš žurnalo, kuriame nurodyta, jog šulinyje (kuriame paprastai įrengiamas atbulinis vožtuvas) nėra įrengtas atbulinis vožtuvas, o patikrinti vartotojams priklausančių vidaus nuotekų tinklų įrengimo techninės būklės atsakovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Šiuo atveju atsakovės teiginį, kad vidaus nuotekų tinkluose nebuvo įrengtas atbulinis vožtuvas, patvirtina ir tai, jog dėl magistraliniuose nuotekų tinkluose įvykusio užsikimšimo kiti D. gatvės vartotojai dėl rūsių užliejimo nesikreipė, avarinė tarnyba nebuvo kviesta kitais D. g. adresais (atsakovės atstovės paaiškinimai ir liudytojo M. B. parodymai). Šių įrodymų nepaneigia ir liudytoju apklausto M. B. abejonė dėl to, ar name, esančiame (duomenys neskelbtini) , yra įrengtas atbulinis vožtuvas, nes byloje nėra duomenų, kad būtent liudytojas yra paskirtas tvarkyti bendrus reikalus pagal jungtinės veiklos sutartį, taip pat atsakingas už bendrąja daline nuosavybe priklausančių vidaus nuotekų tinklų techninę būklę ir priežiūrą (CK 6.972 str. 1 d.), jam ši aplinkybė yra nežinoma. Dar daugiau liudytojas nurodė, jog supranta atbulinio vožtuvo funkciją, ketina ateityje jį įsirengti. Taigi iš šių įrodymų visumos spręstina, kad turto sugadinimas įvyko būtent dėl to, jog (duomenys neskelbtini)vartotojams priklausančių vidaus nuotekų tinkluose nebuvo įrengta automatiškai užsidaranti sklendė, tuo tarpu, jeigu tokia sklendė būtų buvusi įrengta, nuotekos į rūsio patalpą nebūtų patekusios ir atitinkamai nebūtų buvusi padaryta žala turtui.

27. Įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog turto sugadinimą sąlygojo vartotojo veiksmai, t. y. nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei civilinė atsakomybė nekyla. Todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (nenustačius priežastinio ryšio, atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų), ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų.

28. Atmetus ieškinį, nelieka pagrindo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 str.).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė prašymo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,66 Eur, todėl jos iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies nepriteistinos valstybei, nes neviršija minimalaus (5,00 Eur) valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.