Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

mažametės nukentėjusiosios U. A. Č. atstovui pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. J. (A. J.), įgaliotai atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino. Nurodė, jog spalio 23 d., gamino maistą, U. A. Č. paskambino ir pranešė, kad grįš anksčiau, kadangi jai nepatinka užuolaidos atidengtos, pasakė, kad pasivaikščiotų dar, nes kaltinamoji gamino maistą ir bus atidengtos užuolaidos, ji grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti, užtraukinėti užuolaidas, mėtė daiktus iš komodos, išvertė spintą, paėmė jos „iqosą“, paslėpė ir jos sukonfliktavo. Ieškojo „iqoso“ ir jos susikibo prie jos kambario. Dukra stūmė ją, o ji irgi stumtelėjo, ji kando į koją, o ji (kaltinamoji) už plaukų ištempė į terasą, kad atvėstų. Po to pasišalino iš namų, o dukra iškvietė policiją. Nukentėjusiajai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tarp jų tam tikrais momentais konfliktiški santykiai, taip pat ir su sese, ir mokykloje. Ne pirmas toks konfliktas.

Po išėjimo, paprašė netoliese gyvenančios mamos, kad atvažiuotų, o pati po kelių dienų grįžo. Tai buvo planuota išvyka. Gailisi, kad pati nesusivaldė ir nesugebėjo suvaldyti vaiko. Tai gera pamoka abejoms ir šiuo metu susitaikiusios, bendrauja gražiai, ji gyvena pas tėtį, jos konfliktuoja. U. A. Č. labai lenda prie jos, kitai dukrai nepatinka. Jos susiskambina, ji beveik kiekvieną dieną ateina pas kaltinamąją, ar papietauti, ar pabūti. Susitaikė su U. A. Č., pagerėjo santykiai, dalinasi rūpesčiais ir sunkumais. Lanko privačias konsultacijas, kurios dalinai susijusios su tuo įvykiu. Užsirašiusi tėvystės mokymuose. Lanko konsultacijas susijusias su alkoholio vartojimu. Alkoholio šiek tiek vartojo, bet dabar nevartoja nuo vasario mėnesio. Alkoholis su įvykiu nesusijęs. Maistą gaminant, pati kelis gurkšnius išgėrė raudono vyno. Tą dieną iš dukrų priekaištų nebuvo gavusi. Kartais vartoja, mama žino. Mama sunerimusi iš karto atvažiavo, ramino vaikus. Apie ankstesnius ikiteisminius tyrimus su mama kalbėjosi, ji moralizavo. Kaltinamosios nuomone, mama gali daryti įtaką, kadangi ji pats įtakingiausias žmogus, su kuriuo bendrauja, jos nuomonė yra svarbi. Šiai dienai įvyko daug pokyčių. Tie ikiteisminiai priešpriešiniai, pati patyrė smurtą nuo vyrų. Bausta administracine tvarka už viešoje vietoje buvimą esant neblaiviai ir necenzūrinių žodžių naudojimą. Alkoholio vartojimas susijęs su buvusiais konfliktais. Mama nepateisina jos elgesio, suprato, bet sakė, kad turi turėjo susitvardyti. Šiuo metu ieškosi sau tinkamo darbo. Prieš tai dirbo nekilnojamojo turto vystytoju, pardavimų vadove.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji U. A. Č., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Mama buvo išgėrusi. Labai mažai jau atsimena, tai buvo seniai. Ji pradėjo ne tai, kad muštis, patempė ją truputį už plaukų. Ji jai įkando, prašė paleisti. Ji nepaleido. Po to pakvietė policiją ir paskambino tėčiui. Mama bandė sakyti, kad ji buvo išvažiavusi, bet vėliau prisipažino, kad specialiai taip darė. Konfliktas prasidėjo, nes ji buvo išgėrusi. Ką tiksliai ji sakė, neatsimena. Mama geria kelis kartus per savaitę, jai tai labai nepatinka. Prašė jos negerti, bet ji sako, kad negeria. Jos tik dėl to pykstasi. Jos tiesiog nesutaria. Ji paprašė uždaryti užuolaidas ir langą, nes jai buvo šalta. Gal dar dėl to ji supyko. Neprisimena, kas ką sakė konflikto metu. Ji jai tempė plaukus ir jai kažką sakė, bet neatsimena ką. Truputį skaudėjo, keturiais balais įvertintų skausmą. Atsakydama į klausimus parodė, kad ji tiesiog paėmė už plaukų, patempė ir truputį laikė. Sakė, kad paleistų, bet nepaleido. Tuomet ji įkando jai į koją. Vis tiek nepaleido. Mama išvarė ją iš namų ir pati išėjo. Trisdešimt sekundžių truko tempimas. Be plaukų tempimo dar kažką sakė, bet neatsimena ką. Daugiau fizinių veiksmų neatsimena. Namuose buvo sesė, mama ir ji. Sesė nepilnai matė įvykį. Ji atėjo iš mokyklos tuo metu, kai jau buvo vidurys konflikto. Sesė matė, kai mama tempė už plaukų. Jos kambaryje vyko šis įvykis. Tempimo metu viskas vyko vienoje vietoje. Prieš įvykį mama nebuvo jos kambaryje. Policijos pareigūnus iškvietė ji. Neprisimena, ką jiems sakė. Buvo paslėpusi jos „Iqos“, kad ji supyktų. Ji išvertė jos visą kambarį. Tada jai atidavė. Tai įvyko prieš įvykį. Mama paėmė ją už plaukų, nes paėmė jos daiktą ir ją supykdė. Ji verkė. Kada pradėjo verkti, neatsimena. Verkė tiesiog emociškai. Be to, kad mamai įkando, daugiau nieko jai nedarė. Įkando mamai į koją virš kelio. Sužalojimo ji nematė. Po įvykio ji išvažiavo pas tėtį. Kada tai tiksliai įvyko pasakyti negali, gal buvo ruduo, buvo diena. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo ne pirmas kartas, bet su smurtiniais veiksmais, tai pirmas toks atvejis. Mama jai skambina, sveikinasi, kviečia būti kartu, bet ji nenori. Po to buvo kelis kartus susitikę. Mama jos atsiprašė. Iš dalies mamai atleido. Ir ji pati mamos atsiprašė. Jai atrodo, kad mama buvo išgėrusi pusę butelio vyno. Po įvykio truputį skaudėjo, dabar jaučiasi neutraliai. Skaudėjo gal vieną dieną. Po kažkiek laiko gal sutiktų su mama susitaikyti. Pirmiausia buvo patempimas už plaukų, o ne įkandimas. Mama tempė, ji nukrito ant žemės ir kad ją paleistų, įkando į koją. Kai kando, gulėjo ant grindų, o mama tupėjo. Nukrito po to, kai mama patempė už plaukų. Mama negalėjo netyčia patempti už plaukų. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo namie, mamos jau nebuvo. Matė, kaip mama gėrė. Matė butelį, matė kaip elgiasi. Ji matė, kaip mama gėrė. Prie jos ji išgėrė gal kokią stiklinę. Po to, kai grįžo iš mokyklos iki konflikto praėjo 30-40 minučių. Kai grįžo po mokyklos kalbėjo su mama, po to nuėjo į kambarį, kur gulėjo ant lovos ir žiūrėjo į telefoną. Mama gėrė, kai ji nuėjo į savo kambarį. Nuėjo uždaryti terasos, pamatė, kad geria. Paprašė negerti ir nuėjo į savo kambarį. „Iqos“ paslėpė, kai jos susipyko, tą pačią dieną. Paslėpė po pokalbio terasoje, kai grįžo. Jai skaudėjo kaip mėlynę, jautė. Buvo kaip guzas, mėlynė. Kai stipriau paliečia, skauda daugiau. Kitą dieną skausmas buvo 2 balai. Pas gydytojus nebuvo. Niekas neapžiūrėjo tos vietos. Plaukai buvo paleisti. Ji gulėjo ant lovos, mama atėjo patempė, ji atsistojo, ji patempė ir ji nukrito ant žemės, buvo išstumta į terasą. Ji gulėjo, kai mama tempė už plaukų. Kai mama atėjo, ji atsistojo, ji patempė už plaukų, ji nukrito ant žemės. Kuria ranka tempė, neprisimena. Mama, kai tempė, buvo priešais ją. Tempė jai iš nugaros pusės esančius plaukus. Suėmė truputį už plaukų. Mama paėmė ją už rankos ir tiesiog išstūmė. Paėmė už rankos, nuvedė į terasą ir išstūmė. Prašė mamos, kad neišvestų. Mama tiesiog išėjo iš namų, kai ji kalbėjo telefonu su policijos pareigūnais. Jai atrodo, kad tą dieną jos mama nefilmavo. Mama buvo terasoje, mano, kad ji negirdėjo, kai ji kvietė policiją. Mama nesakė, kur išeina. Kai tempė už plaukų sesė buvo jos kambario tarpduryje. Sesuo turi kitą kambarį. Sesė žiūrėjo, kaip vyko konfliktas. Ji sakė, jai atrodo, mamai „baik“. Neprisimena, ką ji ir mama buvo apsirengusios (1 t., b. l. 64-66).

Liudytoja G. A. Č., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja, parodė, kad pradžios ji nematė, buvo mokykloje. Kai grįžo, pamatė, kaip jos pykstasi. Sesės ir mamos kambariai buvo išversti. Jos pradėjo labai pyktis, rėkti viena ant kitos. Jai atrodo, kad U. plaukai įsivėlė į mamos apyrankę. U. paskambino policijai. Mama išėjo. Vėliau atvažiavo močiutė. Bandė jas išskirti, kai stumdytis pradėjo. Jai atrodo, U. mamai įkando. Nežino, dėl ko tai prasidėjo. Mama sakė, kad dėl to, kad ji norėjo atidaryti žaliuzes, o U. to nenorėjo. U. vėliau ant jos pradėjo rėkti. U. atėmė mamos „Iqos“ ir jį paslėpė. Ji to nematė, bet mama prašė, kad jį atiduotų. Ji prašė U. atiduoti, bet ji sakė neduos. Atsakydama į klausimus parodė, kad nematė, kas kambarius suvertė. Kai grįžo, jau buvo suversti kambariai. Girdėjo, kaip U. labai negražiai mamą vadino „girtuokle, (duomenys neskelbtini), eik tu...“. Gal ir mama ją pavadino durne. Girdėjo, kad U. grasino, kad paskambins policijai. Konflikto metu jos garsiai kalbėjo, rėkė viena ant kitos. Konfliktas vyko svetainėje. Jos vaikščiojo. Buvo U. kambaryje, kur dar labiau išvertė, ieškojo „Iqos“. Visur jos vaikščiojo. Truputį matė, kai jos stumdėsi. U. stipresnė už mamą. Ji ir ją muša. Kai ji pastumia mamą, ji pargriūna. Stipriai stumdėsi abi tą dieną. Neatsimena, kas pirma pradėjo stumdytis. Gal per petį ar nugarą pastumdavo. Jos abi taip stumdėsi. Jau nelabai atsimena. Jai atrodo, U. įkando mamai į ranką U. kambaryje. Matė mamos sužalojimą, buvo didelė mėlynė ant rankos. Gal buvo dar kelios mėlynės mamai stumdymo. Kai įkando U. mamai, jos abi buvo ant žemės, grindų U. kambaryje. Jai atrodo, kad mama laikė U. nugarą užspaudusi, U. gulėjo ant pilvo. U. mamai įkando gal dėl to, kad pastūmė, ar išvertė jos kambarį, nežino. Jai atrodo, kad plaukai buvo užsikabinę už apyrankės, ji nematė, jai užstojo mama. U. jai sakė, kad mama tempė už plaukų. Jai atrodo įkandimas buvo prieš plaukų tempimą, tarp įkandimo ir patempimo už plaukų praėjo apie 5 minutės. Plaukų tempimas ir įkandimas buvo, kai buvo jos ant grindų. Gal mama buvo atsitūpusi ar atsistojusi, ji jai užstojo. Nematė, kaip jos atsidūrė ant grindų. Kai atėjo, jos jau buvo ant grindų. Atėjo, nes išgirdo triukšmą. Kai atėjo jos buvo ant grindų, sakė nelysk, buvo U. prasivardžiavimai, apie kuriuos sakė. Tuo metu verkė U. ir ji verkė. Gal mama verkė. U. verkė gal dėl to, kad jai skaudėjo. U. jai nesakė, kad skaudėjo, neklausė. U. norėjo, kad nelįstų, gal jai skaudėjo. Nežino. Tą dieną ant mamos matė apyrankę, auskarus. Apyrankė kelis kartus apsivyniojanti aplink riešą su juodais lavos burbuliukais. Mama kartais nešioja apyrankes. Mama kartais ir namuose nešioja apyrankes. Matė, kaip jos atsikėlė nuo žemės. Mama U. išstūmė į lauką. U. paskambino policijai. Mama išėjo, o ji įleido U. į vidų, laukė policijos. Mama atidarė balkono duris ir ar už peties, ar už nugaros, išstūmė U. į lauką. Pas U. sužalojimų nematė, nesakė, kad jai skauda. Kiek pamena, smurtinių veiksmų nebuvo jų šeimoje. Gal buvo, kad apsistumdė, aprėkė, bet tokių kaip tą kartą nebuvo. Mama anksčiau labai daug vartojo alkoholio, dabar jau retai. Tai pasibaigė gal prieš pusę metų ar metus. Tada ji buvo pavartojusi alkoholio, matė nugertą butelį vyno. Kai ji gėrė, ji nematė. Kai mama būna išgėrusi, pasikeičia jos balsas, ji tai atskiria. Tą dieną ji buvo truputį išgėrusi, matė nugertą butelį vyno. Mano, kad alkoholio išgėrimas turėjo įtakos tam konfliktui. Konflikto metu mano jos abi buvo panašiai agresyvios, gal truputį daugiau mama. Ji tik žodžiais sakė, kad baigtų, nebandė jų išskirti. Ji nematė ir nemano, kad mama filmavo tą dieną, jos telefonas buvo ant stalo. Neprisimena, ką U. buvo apsirengusi, gal žaliomis tamprėmis, o maikutės ar megztinio neatsimena. U. plaukai buvo paleisti, vėliau, jai atrodo, susirišo (1 t., b. l. 75-77).

Liudytojas L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 23 d. apie 16 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), mama smurtauja prieš savo dukrą. Atvykus į įvykio vietą, juos kartu su kolege B. G. pasitiko policijos pareigūnas, kuris trumpai papasakojo apie šios dienos įvykį. Pareigūnas minėjo, kad mama pasišalino ir namuose šiuo metu yra dvi mergaitės G. A. Č. ir U. A. Č.. Aiškinantis visas aplinkybes, buvo bendrauta su smurtą patyrusia U.. U. papasakojo, kad ji šiandien – 2024 m. spalio 23 d. susipyko su mama dėl kažkokių buitinių dalykų. Todėl U. sugalvojo atkeršyti mamai ir paslėpė jos rūkymo prietaisą „Iqos“. Tuo metu U. mama išėjo į balkoną atsigerti vyno. Pasak U., jos mama išgėrė dvi taures vyno, apie pusė butelio ir nusprendusi parūkyti pradėjo ieškoti savo „Iqos“. U. pasakė mamai, kad ji paslėpė „Iqos“ ir nenorėjo, kad mama išgėrusi rūkytų. Ieškodama „Iqos“, mama išvertė U. kambarį ir išvartė daiktus. Tuomet U. mama R. paėmė U. už plaukų ir ištempė ją į balkoną, nes U. „Iqos“ neatidavė. Tada U. paskambino į policiją. Paklausus, ar U. skaudėjo, pastaroji sakė, kad tuo metu, kai ją tempė už plaukų, jautė fizinį skausmą. Taip pat U. minėjo, kad mama bandė jai trenkti ranka per veidą, bet smūgio nesudavė, nes U. išvengė smūgio. U. skausmą vertino kaip trumpalaikį, šiuo metu mergaitė jaučiasi gerai ir nieko neskauda. Mama išgirdusi, kad U. skambina į policiją, apsirengė ir išėjo. Po įvykio jo kolegė B. skambino kelis kartus, bet mama telefono nepakėlė, todėl į vietą buvo iškviesta močiutė N. S.. Taip pat namuose buvusi U. sesė G. papasakojo, kad U. pati išprovokavo mamą ir nuolatos su mama konfliktuoja. G. minėjo, kad U. yra stipresnė nei mama ir šios dienos konfliktas buvo išprovokuotas U.. Po viso šio pokalbio buvo aišku, kad vaikams yra nesaugi gyvenimui aplinka, todėl buvo užpildytas vaiko laikinas apgyvendinimo aktas. G. ir U. minėjo, kad jų tėtis šiuo metu yra išskridęs ir su mama yra išsiskyręs jau apie 4 metus. U. Ir G. minėjo, kad su mama toks atvejis nutiko pirmą kartą, mama prieš jas nesmurtauja. Su tėčiu mergaitės palaiko gerus santykius, su mama taip pat gerai bendrauja. Mergaitės minėjo, kad mama turi draugą ir su juo taip pat gerai sutaria. Šios dienos konfliktas buvo pirmas toks atvejis. Ši šeima vaikų teisių specialistams jau yra žinoma, dėl to, kad šeimai buvo taikytas atvejo vadybos procesas. Pokalbio metu U. Ir G. minėjo, kad pastaruoju metu jų mama elgiasi keistai ir kai ji išgeria mergaitės jaučiasi nemaloniai. Taip pat U. minėjo, kad išgėrusi jų mama pradeda kalbėti apie jų tėtį ir pasikeičia jos balsas. Daugiau mergaitės apie šios dienos įvykį nieko nepasakojo (1 t., b. l. 30-33).

Liudytojas M. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. S. yra jo buvusi sutuoktinė, išsituokė 2017 m. Santuokoje susilaukė dviejų dukrų – U. A. Č. ir G. A. Č. Po santuokos nutraukimo abiejų dukrų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama R. S.. Bendravimo tvarka teismo nutartimi nustatyta buvo, tačiau su R. yra susitarę, kad mergaitės dvi savaites gyvena su juo jo namuose, dvi su R. 2024 m. spalio 23 d. apie 15.00 val. būnant (duomenys neskelbtini) jam paskambino U. A.. Su U. A. kalbėjo bendromis temomis – apie mokyklą, treniruotes. Pokalbio metu iš garsų suprato, kad į jos kambarį įėjo R., kažką pasakė U. A.. Iš R. balso suprato, kad ji yra neblaivi. Girdėjo, kai dukra jai liepė išeiti iš jo kambario, nes nori pakalbėti su juo, tačiau R. vis tiek buvo šalia U. A. ir kažką kalbėjo. U. A. pasakė jam, kad mama šiuo metu išgėrusi ir jos konfliktuoja, apie tai, kad R. būtų prieš ją smurtavusi – tampiusi už plaukų, neminėjo ir tuo metu ji jam niekuo nesiskundė. Jiems su dukra nespėjus atsisveikinti, pokalbis nutrūko. Grįžęs į Lietuvą spalio 25 d., nuvyko į R. namus, adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti dukrų. Namuose viena buvo U. A.. U. A. ėmė jam pasakoti, kad tą dieną, kai jie kalbėjo telefonu, t. y. 23 d., susipyko su mama. Priežasties nenurodė. U. A. pasakė, kad mama ją tampė už plaukų. Ji, norėdama apsiginti, įkando mamai į koją. Kaip ją tampė, kiek ir kodėl dukros neklausė, nenorėdamas kelti dukrai streso, tik bandė ją nuraminti. U. A. sakė, kad tą kartą ji stipriai verkė, nes jai skaudėjo, kai mama ją už plaukų tampė. Ji, norėdama, kad mama paleistų jos plaukus, kando jai į koją. Taip pat pasakė, kad ji pati iškvietė policijos pareigūnus. Jie pasikalbėjo, U. A. pasakė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, todėl abu nusprendė, kad ji tą dieną gali likti mamos namuose. Po keleto dienų paskambino į Vaiko teisių apsaugos tarybą ir sužinojo, kad po šio įvykio mergaičių priežiūra perduota močiutei – N. S., R. mamai. Jis pasakė, jog jis yra tėvas ir jis gali pasirūpinti dukromis, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba dukrų laikinąją gyvenamąja vietą nustatė jo namuose, kur jos iki šiol ir gyvena. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, kadangi jokių sužalojimų ant U. A. veido ar kūno nematė, dukra nesiskundė, kad jai skaudėtų, todėl nusprendė, kad medikų pagalba nėra reikalinga. Apie šį įvykį su R. nekalbėjo, kadangi jų santykiai įtempti, jie visiškai nebendrauja. Nori pasakyti, kad tai ne pirmas kartas, kuomet tarp U. A. ir R. vyksta konfliktai. Apie tai, kad R. naudojo smurtą dukrų atžvilgiu, jos yra minėjusios anksčiau – sakė, kad mama G. A. Č. mušė laidu. Taip pat yra buvę atvejų, kai dukros skambina naktimis ir prašo, kad atvyktų jų pasiimti, nes mama yra neblaivi ir prieš jas smurtauja, tačiau jis atvykęs niekuomet nematė jokių smurto požymių ant mergaičių kūno, nepastebėjo, kad mergaitės būtų sužalotos. Neturėdamas tvirto pagrindo, kad prieš dukras naudojamas smurtas, nei į policiją, nei į medikus nesikreipdavo. Mergaitės laikinai pabūdavo jo namuose, vėliau grįždavo į R. namus. Kiek jam žinoma, R. prieš keletą mėnesių neteko darbo, prarado teisę vairuoti, todėl neatmeta galimybės, kad ėmė dažniau išgėrinėti ir pyktį išlieti ant dukrų. Po visų šių įvykių žada kreiptis į teismą dėl abiejų dukrų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo. Apie tai, kad jam neleista dalyvauti procese kaip atstovui pagal įstatymą yra informuotas (1 t., b. l. 36-39).

Ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. spalio 24 d. 15:37 val. gautas (duomenys neskelbtini) m. mergaitės, verkiančios, pranešimas, jog neblaivi mama ją tampė už plaukų, trenkė per veidą ir išvarė iš namų. Pokalbio metu grįžo į namus, kadangi mama iš buto išėjo (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2024 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad butas yra pirmame aukšte. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriame priešais įėjimo duris yra vonios kambarys. Einant į dešinę, patenkama į svetainę. Svetainės bendra tvarka nepažeista. Svetainės kairėje pusėje yra praėjimas į kitą kambarį. Dešinėje svetainės pusėje yra dvejos durys. Už durų yra dar du kambariai. Apžiūrėjus visą butą matyti, kad bute bendra tvarka nepažeista. Jokių grumtynių pėdsakų nerasta. Apžiūros metu nieko nepaimta ir nieko nerasta. Butas nėra filmuojamas (1 t., b. l. 21-27).

Iš 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia_ 2024-10-23 15_32_22)“. Iš protokolo matyti, kad į BPC paskambinusi mergaitė, prisistačiusi U. A. Č., BPC operatoriui verkdama nurodo, kad „mano mama girta mane užpuolė, pradėjo tempt plaukus ir dabar išvarė iš namų“, teigia, kad mušė, tempė už plaukų ir trenkė per veidą, aiškina, kad susipyko su mama, nes ji grįžo namo ir išsigando, kad ji kažką padarys, tai paslėpė mamos „Iqos“, mama supyko, ji kalbėjo su sese, mama atėjo ir tempė jai už plaukų, nuėjo į jos kambarį, išvarė ją, visą kambarį išvertė ir išvarė ją iš namų. Pokalbio metu mergaitė nurodo, kad grįžo į butą, nes mama išėjo (1 t., b. l. 78-81).

Iš 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kai pareigūnai įeina į daugiabučio namo laiptinę, užeina į butą. Bute dvi mergaitės. Pareigūnė klausia: „o kur mama?“. Viena iš mergaičių atsako: „nežinau, kažkur išėjo“. Pareigūnas klausia: „o tėtis kur?“. Apsiverkusi mergaitė, galimai U. A. Č., sako: „mes atskirai gyvenam“. Abi mergaitės svetainėje, G. A. Č. sėdi ant sofos. Pareigūnė paprašo mamos telefono numerio. U. A. pasiimta telefoną ir rodo pareigūnei. U. A. veidas vaizdo įraše matosi gerai, jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti, mergaitė apsiverkusi. Pareigūnas klausia: „jūs dvi sesės, taip?“ U. A. patvirtina. Pareigūnas paklausia U. A.: „mama prieš tave smurtavo, taip?“. U. A. palinksi galva. Pareigūnas klausia: „O už ką? Kas per konfliktas? Dėl ko?“. U. A. sako: „mes dėl kažko ten susipykom…“. Pareigūnė išeina į kitą patalpą, skambina. Girdisi pareigūno pokalbis su mergaitėmis, klausia kur tėtis, apie močiutę, klausia, pas ką norės apsistoti. Pareigūnė grįžta į svetainę. Svetainėje vyksta pokalbis, kur mergaitės norės laikinai pabūti. Pareigūnas klausia: „o ką mama gėrė šiandien?“ U. A. atsako: „vyno, pusę butelio“. Pareigūnė klausia „čia dažnai taip būna tokie konfliktai?“. U. A. patvirtina, kad dažnai. Matosi, jog U. A. susijaudinusi, kūkčioja. Tarp U. A. ir G. A. vysta pokalbis. G. A. sako: „tu jai trenkei, tu lygiai taip pat jai trenkei“. U. A. sako: „aš netrenkiau“. G. A. pradeda skambėti telefonas, ji sako: „man mama skambina“ ir atsiliepia. Pareigūnas taip pat kalba telefonu, pareigūnė užsirašo abiejų mergaičių, mamos duomenims. Vėliau klausia, į kokią mokyklą eina, kelintokės, ar klasiokės. Paprašo, kad konkrečiau papasakotų – „kas nutiko, kodėl mama su tavimi sukonfliktavo? Parodo į G. A. ir klausia: „tavęs mama nemušė?“. G. A. atsako: „ne“. U. A. pradeda kalbėti: „mama išgėrė terasoj, ir aš išsigandau, kad nepradėtų trankyti, ir aš paslėpiau jos „Iqos‘ą“, ji pradėjo pykti ant manęs ir išvertė visą kambarį, nors aš prašiau neversk, tada ėmė už plaukų, ir tada tiesiog laikė už plaukų“. Pareigūnas sako, kad U. A. neturėjo slėpti mamos daiktų, kadangi čia yra jos daiktai. U. A. sako: „aš išsigandau“. Pareigūnas klausia: „ko išsigandai?“. U. A.: „ji visą laiką pradeda…“. U. A. sako: „bet mama labai dažnai geria“. G. A. sako: „kokį dažnai“. U. A. „taip dažnai, ir labai dažnai konfliktus daro“. G. A. sako: „dabar mama ne dažnai geria, ji dabar labai tvarkosi, o tu sušiki viską pastoviai“. U. A. sako: „tu namie niekada nebūni“. Mergaitės tarpusavyje susiginčija. Pareigūnas sako: „tai mama dabar turi naują vaikiną, su juo konfliktai būna, kokie konfliktai?“. Viena iš mergaičių sako: „čia jau labai seniai buvo tie konfliktai“. Pareigūnas klausia: „o kas per konfliktai? ar jis jus muša?“. Viena iš mergaičių atsako: „ne, nemuša, bet su mama jie pykstasi žiauriai.“. U. A. sako: „jie susipyksta, tai buvo seniai, tai ji pradeda gerti. Tai buvo prieš dvi savaites, kai ji su savo draugu nuėjo į savo kambarį, išgėrė, ir aš tik girdžiu kad ten trankosi. Aš pradėjau stuksenti į duris, klausti, kas buvo, o jos draugas išeina laikydamasis už kaktos ir norėjo išeiti, bet mama jam neleido, paėmė batus. Guzas buvo. Mama jam su žvakide davė.“. G. A. sako: „manęs čia nebuvo kai jos susipyko pradžioje, nes aš buvau mokykloje. Bet kai aš grįžau U. sakiau eik į savo kambarį. U. mama kažką pasakė, ji vaipėsi iš mamos ir mamai tiesiog pyktis sukilo, ne mama tik pasako kažką, o ji vaipytis pradeda.“. U. A. sako: „aš nesivaipiau“. Mergaitės vėl pradeda ginčytis. G. A. pasakoja toliau: „ji čia sėdėdama valgo, kalba su ja, ji vaiposi iš jos žodžių. Paskui taip ir buvo, kad jos susimušė ir U. mama kažką padaro, tai jinai trenkia“. U. A. sako: „aš jai netrenkiau, aš gyniausi“. G. A. sako: „jinai baigė tave mušt ir pakui jinai išėjo, tu ją pastūmei ir kai pradėjai tempti plaukus“. Mergaitės susiginčija, ne visi žodžiai aiškiai girdimi. Pareigūnas mergaites nuramina ir pasako, kad atvažiuos vaikų teisės. Pareigūnė išeina į kitą kambarį, kalba su mergaičių močiute. Susitarė, kad močiutė atvažiuos. Pareigūnas kalbasi telefonu, sako: „o tai kas vaikus prižiūri?. Tai jūs norit pasakyti, kad šiandien nebuvote namuose? Žiūrėkit, pone R. (toliau ką kalba nesigirdi), darbo reikalais?“. Mergaitės sėdėdamos svetainėje ginčijasi, G. A. sako: „tu esi stipresnė už mamą“. Pareigūnas klausia: „tai mama tave stumdė, dar ką? Ką ji tau padarė? Ar trenkė?“. U. A. sako: „už plaukų mane paėmė“. Pareigūnas sako: „supratau, ir viskas?“. U. A. verkdama pasakoja: „jo, ir vieną kartą trenkė, bet aš užsidengiau ir ji man nepataikė.“. Pareigūnas klausia: „čia mama taip išvertė daiktus?“. U. A. Č. palinksi galva. Vaizdo įraše girdisi, kai G. A. kalba telefonu, sako: „kur esi? Kokioj Klaipėdoj, tu per 15 min. į Klaipėdą nenuvažiuosi, baik meluot. Nežinau, dar blogiau bus, daryk kaip išmanai, grįžk atgal. Tai, kad tu nedirbi. Baik meluot, kas tau negerai! Aš viską mačiau, tiesiog prisipažink, kad jūs abi taip darėt. Tu nesupranti, tau dar blogiau bus. Aš viską mačiau.“. G. A. sako: „mama sakė, kad išvyko“. Mergaitės vėl tarpusavyje ginčijasi, U. A. sako, kada mama alkoholikė, G. A. mamą gina, sako, kad mama dabar mažiau geria, tvarkosi. G. A. sako: „nelįsk prie manęs, tu ir mane muši“. U. A. Č. sako: „aš tavęs nemušu“. Pareigūnė klausia, kaip mergaitės sutaria su tėčiu. Jos atsako, kad gerai. Tėtis žino, kada mama piktnaudžiauja alkoholiu. Jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 82-85).

Iš 2025 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį 2025 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu pateikė įtariamoji R. S.. Protokole nurodyta, kad vaizdo įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 56 s. Paleidus vaizdo įrašą matoma namų aplinka, prie virtuvinės spintelės stovi mergina, kaip tyrimo metu nustatyta – U. A. Č.. U. A. Č. atsidariusi komodos stalčių ima iš jo knygas ir meta ant žemės. Praėjus kelioms sekundėms nuo įrašo pradžios, eina link kameros ir sako: „baigsi tu filmuot?“. Nueidama atsisuka ir sako: „eik gert, kaip visada“. Pasakius šiuos žodžius sustojusi apsidaro ir klausia: „baigsi? Realiai pabaik filmuot“. Nueina į kambarį ir užsidaro duris. Po 2 sekundžių išeina iš kambario ir eina link kambario vitrininio lango. Eidama pasitraukia kėdę, stovinčią prie valgomojo stalo. Pasistačiusi kėdę prie lango, užlipa ant jos ir ima kabinti ant lango užuolaidas. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 88-90).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų Vaiko (U. A. Č. ir G. A. Č.) vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad su U. A. Č. ir G. A. Č. bendrauta 2024 m. spalio 24 d. Su sesėmis buvo vienu metu, U. pokalbio metu graudinosi, jautėsi liūdnai. U. pasakojo, kad mama išgėrė, ji pasakė, kad mama negertų ir paslėpė jos rūkymo prietaisą „Iqos“, tada mama įsiveržė į kambarį, ten griebė dukrai už plaukų ir ištempė į terasą, tada U. iškvietė policiją. U. pasakojo, kad tai buvo pirmas kartas, kai mama smurtauja prieš ją. U. pasakojo, kad jai skaudėjo, kai mama ją tempė, tiesiog sugriebė už plaukų ir tempė link terasos, mama, U. teigimu, bandė jai trenkti į veido sritį, tačiau ji užsidengė veidą. U. teigimu, mama išgėrė pusę butelio vyno, mama išvyko kažkur, nes susiprato, ką jį padarė, ir vaidina, kad tikrai išvyko į komandiruotę, kur tiksliai ji yra mergaitės nenurodė. U. pasakojo, kad jai skaudėjo galvą, įvykio metu namuose dar buvo G. U. pasakojo, kad jos santykis su mama yra ganėtinai sudėtingas, pasitaiko įvairių ir dažnų konfliktų, pvz. kad ji striukės nepasideda kažkur, ar mama išgeria kartais. Mergaitės pasakojo, kad mama išgėrus pradeda pasakoti dalykus visokius, pvz., kad ji išskris gyventi kažkur ir paliks jas vienas, paklausus kodėl taip mama elgiasi, jos nežino. G. pasakojo, kad U. nepatinka, kai mama atidaro balkoną, būna konfliktai kyla ir tarp jų. G. nurodė, kad mama išgeria vieną ar du kartus per savaitę. U. nurodė, kad rūkymo įrenginį „Iqos“ paslėpė, nes mama buvo išvertus jos kambarį ir ji buvo labai pikta, jos kambarį buvo išvertus, nes jos buvo susipykusios. Tai buvo labiau kaip kerštas. G. nurodė, kad matė, kaip mama tempė U. už plaukų, dėl ko jos susipyko ji nežino, nes buvo išvykusi, pasakojo, kad U. vaipytis pradėjo iš mamos ir jos susimušė, mama U. tempė plaukus, bet vėliau U. mamą pastūmė. Mergaitės nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, tėtis grįžta šį penktadienį. U. pasakojo, kad graudinasi dėl šitos visos situacijos, labiausiai įskaudino tai, kad dabar bijo mamos. G. pasakojo, kad U. yra stipresnė už mamą ir dažniausiai konfliktus inicijuoja pati U., o ne mama. U. pasakojo, kad anksčiau smurto mama prieš ją naudojusi nėra, bet mergaitė yra mačiusi, kaip mama mušasi su jos draugu ir vieną kartą yra mačiusi kaip ji mušasi su tėčiu. Mergaitės pasakojo, kad su tėčiu buvo senai labai, gal prieš kokius tris, keturis metus, o su patėvių pykčius girdėjo, kad kažkas trankosi, kitame kambaryje, U. išėjusi iš kambario ant patėvio galvos matė guzą, mama, dukros teigimu, konflikto metu buvo neblaivi, pasiėmė draugo raktus ir vėliau paaiškėjo, kad mama buvo trenkusi savo draugui per galvą su žvakide. G. nurodė, kad su mama sutaria gerai, su visais sutaria gerai, tik U. su mama nesutaria, bet ji sutaria gerai. G. teigimu, mama tik kartais išgeria porą taurių vyno, išgėrus pradeda kalbėti apie jų tėtį, pasikeičia mamos balsas. Mergaičių teigimu, seniau mama išeidavo naktimis ir palikdavo jas, tačiau nuo praeitų metų mergaičių teigimu mama tikrai pasikeitė į teigiamą pusę ir tokie incidentai nebesikartojo.

Su R. S. bendrauta 2024 m. spalio 23 d. Vaiko motina pasakojo, kad tą dieną U. prieš išeidama į mokyklą pareiškė norą, jog namuose būtų mažiau šviesos ir užuolaidos būtų užtrauktos. Moteris dalinosi, kad ji prieš grįžtant dukroms iš mokyklos, tvarkėsi, gamino maistą ir atitraukė užuolaidas, kad namuose būtų daugiau šviesos. Anot mamos, grįžusi U. pamatė, kad namuose šviesu ir supyko. Pradėjo mėtyti daiktus, dokumentus. Mama teigė, kad ji po kurio laiko užuolaidas nukabino, nes atėjo metas jas skalbti ir po to išėjo susitikti su pussesere. Moteris išsakė, kad grįžusi namo pamatė, kad U. sujaukė jos kambarį, išmėtė daiktus, todėl ji nuėjo sujaukti jos kambario, sakydama „kaip tu man, taip ir aš tau“. Dėl to mergaitė labai įsiuto ir tapo agresyvi. Anot mamos, U. jai iškando koją ir šiuo metu dėl to ji turi didžiulę mėlynę. Pridūrė, kad dukra taip pat mušė ir jos rankas, ant kurių taip pat yra daug mėlynių. Moteris dalinosi, kad ji bandė gintis nuo dukters, nes U. buvo stipriai įsiutusi ir nevaldoma, todėl ji norėdama ją nuraminti paėmė jai už plaukų. Mama teigė, kad ji iki terasos tikrai dukros netempė. Moters teigimu, U. agresyvumas pasireiškė nuo mažų dienų. Anot mamos, U. skriaudžia ir muša vyresnę sesę. Mama dalinosi, kad anksčiau U. lankė psichologo konsultacijas, tačiau dabar nebelanko. Pridūrė, kad šiai dienai U. labiau moka valdyti pykti, palyginus, kai ji buvo maža. Pokalbio metu mama patvirtino, jog vaikų tėtis yra išvykęs į užsienį. Vaiko motina informuota apie vaikų laikiną apgyvendinimą. Moteris teigė, kad ji šiuo metu yra išvykusi, į Vilnių grįš rytoj arba poryt (1 t., b. l. 93-153).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad skyriuje 2025 m. gegužės 2 d. gautas pranešimas apie ugdymo įstaigoje įvykusias muštynes. Nurodoma, kad U. A. Č. motina šiuo metu lanko privačios psichologės konsultacijas, yra užsiregistravusi į VA Caritas organizuojamus dviejų dienų intensyvius tėvystės mokymus „Tėvystės maratonas“. Taip pat kartu su dukra planuoja dalyvauto mediacijoje VA Caritas. 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. motina lankė konsultacijas priklausomybių klausimais. Stebima, kad motina yra motyvuota keistis ir nevartoti alkoholio, konsultacijas lankė nuosekliai. Tėvas nuo 2025 m. gegužės 5 d. pradėjo individualias konsultacijas pozityvios tėvystės klausimais. Pastebėta, kad tarp tėvo ir dukters vyrauja šiltas santykis. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (2 t., b. l. 60-64).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba padarė šias veikas kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, Nr. 2K-313-489/2019). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti svarbu tai, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, šioje normoje nurodytus padarinius, šiuo atveju pavojingus padarinius vaiko kūno neliečiamumui, t. y. realų fizinį skausmą. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad R. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlė fizinį skausmą mažametei. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamojo R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltę pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, U. A. Č. grįžus iš mokyklos, jos sukonfliktavo – dukra mėtė daiktus iš komodos, išvertė spintą, paėmė jos rūkymo įrenginį bei paslėpė jį, dukra stūmė ją ir ji (kaltinamoji) už plaukų ją ištempė į terasą. Nukentėjusioji U. A. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad tarp jos ir mamos kilo konfliktas, kurio metu mama tempė jai plaukus, t. y. paėmė ją už plaukų, patempė ir truputį laikė. Prašė paleisti, tačiau nepaleido ir įkando mamai į koją. Nors kaltinamoji ir nukentėjusioji skirtingai nurodė konflikto priežastis bei eigą, dėl esminių aplinkybių, t. y. smurto panaudojimo, jų parodymai iš esmės sutampa. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems vaiko teisių apsaugos specialistams. Liudytojas L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusioji pasakojo, jog susipyko su mama dėl buitinių dalykų, mergaitė, sugalvojusi atkeršyti mamai, paslėpė jos rūkymo prietaisą, o mama, ieškodama jo, išvertė nukentėjusiosios kambarį ir išvartė daiktus, tuomet paėmė dukrą už plaukų ir ištempė ją į balkoną, dėl ko jautė fizinį skausmą. Liudytojas M. Č. taip pat patvirtino iš U. sužinojęs, kad susipyko su mama ir pastaroji ją tempė už plaukų, o ji, norėdama apsiginti, kando jai į koją. Kad kaltinamoji nukentėjusiąją tempė už plaukų, mažametė nurodė ir paskambinusi Bendruoju pagalbos telefonu, taip pat nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams – kūno kamerų vaizdo įraše fiksuota, kaip mergaitė pasakoja, kad su mama dėl kažko susipyko, mama išgėrė terasoje, o ji, išsigandusi, kad nepradėtų trankytis, paslėpė jos „iqos“, mama pradėjo pykti, išvertė visą kambarį, paėmė už plaukų ir laikė. Iš esmės analogiškas aplinkybes U. A. Č. nurodė kad vaiko situacijos vertinimo metu. Mažametė G. A. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teigė viso konflikto nemačiusi, tačiau patvirtino, kad jai grįžus iš mokyklos rado išverstus kambarius, sesuo ir mama konfliktavo. Jai atrodo, kad sesers plaukai buvo užsikabinę už mamos apyrankės, paaiškino, kad nematė, nes užstojo mama, tačiau U. jai sakė, kad mama tempė už plaukų.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio žodinio konflikto metu su mažamete dukra U. A. Č. tyčia ranka sugriebė ir tempė jai už plaukų, taip smurtaudama sukėlė mažametei fizinį skausmą. Kaltinamoji, sugriebdama nukentėjusiajai plaukus ir tempdama jai už plaukų, neabejotinai suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pabrėžtina, jog šio teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, yra įsigaliojusi ir taikoma naujoji BK redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK redakcija iš dalies pakeitė BK 140 straipsnio 3 dalies sankciją, įtvirtindama papildomas alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, tad naujai įsigaliojusi straipsnio redakcija lengvina kaltinamosios teisinę padėtį. Pastarosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją, bet pagal šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas problematiškas ir konfliktiškas pačios nukentėjusiosios elgesys – kaltinamosios, taip pat jos mamos, apklaustos kaip galimos laiduotojos, vertinimu, toks elgesys buvo provokuojantis. Byloje iš tiesų yra duomenų apie tam tikrą U. A. Č. konfliktišką elgesį. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. pateiktais duomenimis, nukentėjusioji ugdymo įstaigoje dalyvavo muštynėse. Vaiko vertinimo anketose užfiksuotas G. A. Č. pasakojimas, kad U. yra stipresnė už mamą ir dažniausiai konfliktus inicijuoja pati U.; pačios kaltinamosios teigimu, dukra anksčiau lankėsi pas psichologą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad smurtas panaudotas abipusio konflikto metu, kaltinamosios veiksmų pavojingumo nemažina. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktas, visų pirma, kilo tarp suaugusio asmens ir vaiko, jis tęsėsi kurį laiką, mažametei grįžus iš mokyklos (dėl užuolaidų, vėliau paslėpto rūkymo įrenginio), tad kaltinamoji, būdamas suaugęs, už vaiko gerovę ir saugią aplinką atsakingas asmuo, galėjo ir turėjo rasti kitą kilusio konflikto sprendimo būdą, ne fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

N. S. pateikė prašymą perduoti jos atsakomybėn kaltinamąją R. S. pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodė, kad ji (N. S.) yra nepriekaištingos reputacijos, neteista, nėra pripažinta padarius jokių teisės pažeidimų, yra pensininkė, doras, atsakingas ir visuomenėje gerbiamas žmogus. Tarpusavio santykiai su kaltinamąja yra itin glaudūs, artimi ir pagrįsti nuoširdžiu bei stipriu emociniu ryšiu, kuris natūraliai susiformavo nuo jos gimimo. Pažįsta kaltinamąją kaip labai atsakingą, sąžiningą, empatišką ir morališkai tvirtą žmogų. Per visus šiuos metus bendravimas visuomet buvo nuoširdus, pagarbus ir atviras. R. S. visada turėjo stiprų teisingumo jausmą, buvo rūpestinga, jautri ir sąmoninga, ypač kai tai liečia artimiausius žmones. Ji atsakingai rūpinasi savo vaiko gerove, sveikata ir ugdymu, domisi vaikų auklėjimo metodais, konsultuojasi su specialistais, ieško būdų, kaip būti kuo geresne mama, stengiasi užtikrinti, kad dukra augtų saugioje, stabilioje ir emociškai sveikoje aplinkoje, kurioje būtų girdima, suprantama ir mylima. Įvykis, dėl kurio pareikštas kaltinimas, buvo vienkartinis, spontaniškas ir išskirtinis epizodas, neatspindintis tikrosios dukters prigimties, įpročių ar vertybių, tai nėra jos įprastas elgesys. Ši situacija atsirado susiklosčius sudėtingoms emocinėms ir psichologinėms aplinkybėms – nuovargiui, įtampai ir kitoms asmeninėms aplinkybėms, kurios sukėlė stiprią emocinę reakciją. R. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, prisiėmė visą atsakomybę ir daro viską, kad toks įvykis nepasikartotų. R. S. niekada nebuvo bausta, neturėjo jokių problemų su teisėsauga, nevartoja alkoholio ir psichotropinių medžiagų, laikosi įstatymų ir gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą. Ji, kaip mama, pasirengusi tapti laiduotoja, visada buvo ir bus šalia dukters, stebės situaciją, teiks emocinį palaikymą, padės ugdyti sveikus bendravimo įgūdžius. Prašo neskirti užstato, kadangi finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga – yra nedirbanti, pensininkė, gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensija, tad jos mėnesinės pajamos yra nepakankamos, kad galėtų skirti lėšas užstatui. R. S. veiką padarė impulsyviai, tinkama neįvertinusi galimų neigiamų pasekmių, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir iki šiol išgyvena. Ši situacija jai tapo itin skaudžia ir reikšminga pamoka visam gyvenimui (2 t., b. l. 79-84).

Teisiamojo posėdžio metu N. S. nurodė, kad palaiko kaltinamąją, nes visą gyvenimą stebėjo, nuo gimimo gyveno bendrai, buvo sąžininga, padori, tik kad būna, dukra problematiška, nesugeba su ja susitvarkyti, stengiasi, auklėja, bet ji emociškai aktyvi, arši. Jos manymu, gal jos tokį ryšį palaikė, kad ji nedrįsta prieštarauti, o mama gal nuolaidžiavo ir gavosi, kad ji nori už mamą viršesnė, tarp draugų irgi nori būti pirmesnė, jos nuomonė, pas ją tik juoda arba balta. Jeigu ji pasakė, tai taip ir turi būti. Girdėjo atsiliepimus, R. pasakojo, U. visada pasipasakoja, ryšys stiprus, nes stengiasi teisingai ir dorai auklėti. Sužinojo apie tą įvykį tą pačią dieną, iš karto paskambino ir U., ir R., iš karto atvažiavo, perėmė globą U. Ryšys su R. ir mergaitėmis stiprus. Dukrą charakterizuotų kaip protingą, santūrią, rimto charakterio moterį, tačiau kartais asmeninių nesklandumų būna. Dukra yra gera mama, auklėja, rūpinasi, bendrauja, į mokyklą vaikšto, pataria viską, kaip mama tikrai gera. Vienintelis nepateisinamas atvejis, ji labai gailisi, daugiau taip nesielgs. Ji pati prižiūri, skatina, auklėja visas tris dabar. Noriai bendrauja, su U. susitaikė, visos keturios buvo sodyboje, R. labai stengiasi, lankė su psichologe, keitėsi. Dukra stengiasi visame kame – bendravime stengiasi, ramesnė pasidarė, žino, kad elgesys nepateisinamas. Ji (N. S.) niekada nebuvo traukta atsakomybėn, nedirbanti, pensininkė. Jai žinoma, kad dukra yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės prieš 2 metus. Vertina blogai, kad pakartotinai atsidūrė tokioje situacijoje, neigiamas poveikis visame kame, tačiau tai skirtingi atvejai, ten suaugęs, čia vaikas, dukra. Nurodė, kad glaudžiau bus su dukra, persikraustys į jos šeimą, kontroliuos. Vertina blogai, bet ir ji pati prisižada, kad taip nesielgs. Ankstesni moralai nesuveikė, todėl kad suaugęs žmogus, atvirauti nėra kaip, tai išprovokuoja. Neatstovėjo kitokiu būdu savo teisių. Mano, kad nebus trečio karto. Mama kaltinamajai yra autoritetas, visą laiką tai žinojo, jautė. Problemų su alkoholiu neturi. Po šito įvykio su dukra, ji ėmėsi papildomų priemonių - lankėsi pas psichologą, priklausomybės paskaitas, tėvystės kursus. R. reagavo skaudžiai, pergyveno, suprato, kad pasielgė negerai, ilgą laiką pergyveno, po šiai dienai. Savo elgesio nepateisino.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai bendrąja prasme lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kadangi buvo panaikina viena iš sąlygų, kad asmuo veiką padarė pirmą kartą. Šiuo gi atveju, nurodyti pakeitimai kaltinamosios teisinės padėties nelengvina, kadangi ji anksčiau neteista, ir minėti pakeitimai neturi teisinės reikšmės. Taigi, teismas pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Taigi, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galiojusiomis veikos padarymo metu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Teismo vertinimu, yra formalios sąlygos svarstyti kaltinamosios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, visiškai pripažino kaltę bei gailisi dėl neteisėtų veiksmų, civilinis ieškinys byloje mažametės nukentėjusiosios vardu nebuvo pareikštas. Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals.

Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad R. S., kaip jau buvo konstatuota, anksčiau nebuvo teista. Vis dėlto, ji praeityje buvo padariusi iš esmės analogiško pobūdžio veiką (smurtavo, tačiau prieš suaugusį šeimos narį), dėl kurios buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu 2022 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nors naują veiką R. S. padarė praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams, vis tik tokios aplinkybės rodo, kad išvadų iš ankstesnio elgesio kaltinamoji nepadarė – smurtinis elgesys pasikartojo, be kita ko, šį kartą jis buvo nukreiptas prieš mažametę šeimos narę. Nors, kaip minėta, kaltinamosios ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra įtempti bei sudėtingi, o ir įvykio dieną tarp jų buvo įsiplieskęs žodinis konfliktas, tai R. S. veiksmų nepateisina. Teismo vertinimu, turint iš esmės analogišką patirtį, kuomet dėl smurtinių veiksmų jau buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kaltinamajai turėjo būti žinomos visos neigiamos pasekmės, kilsiančios dėl jos neteisėto elgesio, tačiau tokios aplinkybės jos nesustabdė. Be to, iš minėto išrašo matyti ir tai, kad prieš šiuos minimus atvejus buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Be abejo, pastarieji yra nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir įtakos nagrinėjamo klausimo kontekste neturi, tačiau tai rodo, kad kaltinamosios šeimoje ir anksčiau būta įvykių, konfliktų, kurie sulaukė teisėsaugos įsikišimo. Sprendžiant laidavimo taikymo klausimą, įvertintinas ir kaltinamosios elgesys po veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad iš karto po įvykio R. S. iš namų pasišalino, palikdama dvi mažametes dukras vienas, be suaugusio asmens priežiūros. Nors teisme kaltinamoji teigė, esą tai buvo suplanuotas išvykimas, tokia versija vertintina kritiškai. Kaip minėta, nebuvo iš anksto pasirūpinta mergaičių priežiūra (pati kaltinamojo nurodė mamai paskambinusi tik po įvykio). Be to, pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis su namuose likusiomis mažametėmis, kurios nurodė nežinančios, kur išėjo mama, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. B. teigimu, jo kolegė nesėkmingai bandė susisiekti su R. S. telefonu, tuomet buvo iškviesta vaikų močiutė. Taip pat užfiksuotas G. A. Č. pokalbis su kaltinamąja telefonu, kurio metu mergaitė prašė baigti meluoti, nurodo, kad per penkiolika minučių į Klaipėdą nenuvažiuojama, taip pat kad mama nedirba. Toks kaltinamosios elgesys, teismo vertinimu, rodo jos tuomet buvusį abejingumą padarytai veikai.

Vertinant kaltinamosios asmenybę, reikšminga yra tai, kad ji praeityje ne kartą bausta administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2022 – 2024 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą, transporto priemonės statymą, nesilaikant kelio ženklų, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant) bausta vienuolika kartų. Nors visos administracinės nuobaudos yra įvykdytos, o pažeidimai savo pobūdžiu nelaikytini itin šiurkščiais, vis tik yra sistemingi. Iš minimo išrašo taip pat matyti, kad R. S. 2024 m. liepos 3 d. nutarimu nubausta už tai, kad būdama akivaizdžiai neblaivi (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, sunkiai pastovėjo ant kojų, nesiorientavo aplinkoje, elgėsi agresyviai), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei įžeidinėjo policijos pareigūnus. Tokios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja neigiamai. Sodros duomenimis, kaltinamoji nedirba, nuo 2022 m. dirbo trumpais laikotarpiais epizodiškai.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. duomenimis, R. S. lanko privačias psichologo konsultacijas, užsiregistravusi į VA Caritas organizuojamus dviejų dienų intensyvius tėvystės mokymus „Tėvystės maratonas“, lankė konsultacijas priklausomybių klausimais, stebima, kad yra motyvuota keistis ir nevartoti alkoholio. Tokios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau neatsveria aukščiau aptartų.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ir šiuo atveju, nesant BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, laidavimo taikymas nėra galimas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

N. S., padavusi prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta, kas iš esmės ją charakterizuoja teigiamai. Be to, nėra abejonės, kad ją su kaltinamąja sieja glaudūs tarpusavio ryšiai – tai patvirtino tiek kaltinamoji, tiek ir jos mama. Vis dėlto, teismas neturi pagrindo manyti, kad N. S. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Pažymėtina, kad prašyme teismui nurodoma, jog byloje nagrinėjamas įvykis yra spontaniškas ir atsitiktinis, neatspindintis įprasto dukters elgesio, jos vertybių, o dukra niekada nebuvo bausta, neturėjo problemų su teisėsauga, nevartojo alkoholio, laikosi įstatymų. Vis tik tokie prašyme nurodomi teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip buvo minėta, šis R. S. susidūrimas su teisėsauga jau yra nebe pirmas – ji prieš daugiau nei dvejus metus iki įvykio buvo padariusi iš esmės analogišką nusikaltimą, tačiau nukreiptą prieš suaugusį šeimos narį. Be to, ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad būdama neblaivi nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei juos įžeidinėjo. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nukentėjusioji iš tiesų viso proceso metu akcentavo kaltinamosios alkoholio vartojimo problemą, kas, pasak mažametės, ir būdavo nereta konfliktų priežastis. Šias aplinkybes patvirtino mažametės sesuo, jos taip pat užfiksuotos ir Vaiko situacijos vertinimo anketose (nurodoma, kad, remiantis gautais duomenimis, vaikų motina turi alkoholio vartojimo problemų, dėl šios problemos yra netinkamos sąlygos motinos namuose).

Ankstesnis baudžiamasis procesas baigėsi kaltinamosios ir nukentėjusiojo susitaikymu, o ne laidavimu, tačiau, N. S. teigimu, jos ir kaltinamosios santykiai itin glaudūs, artimi ir nuoširdūs, ji visada buvo šalia dukters, ir teisme vis tik patvirtino žinojusi apie minėtą ankstesnį procesą ir dukrą moralizavusi, tačiau akivaizdu, kad tai įtakos kaltinamosios elgesiui neturėjo, iš esmės analogiški veiksmai pasikartojo. Be to, nors tarpusavio santykiai yra labai artimi, vis tik iš pateikto prašymo turinio, paaiškinimų teisme, kyla pagrįstų abejonių apie tai, kad visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su kaltinamosios elgesiu, yra žinomos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad N. S. nėra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, kadangi nėra pagrindo manyti, jog ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Kaltinamosios gynėja pateikė alternatyvų prašymą – atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-285-654/2024).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021, 2K-130-387/2023). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).

Minima veika kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių, t. y. asmens sveikatą. Nagrinėjamu atveju, veika padaryta šeimos aplinkoje, prieš mažametę dukrą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp kaltinamosios ir jos mažametės dukters kilo konfliktas (U. A. Č. teigimu, ji paslėpė mamos rūkymo prietaisą, dėl ko mama išvertė jos kambarį). Kaltinamoji ne tik suėmė mažametei už plaukų, tačiau ir tempė, taigi iš esmės tai nebuvo vieno veiksmo suėmimas už plaukų, todėl tokie veiksmai vertintini kaip fizinis smurtas. Pačios nukentėjusiosios teigimu, skausmas nebuvo tik momentinis, jį jautė ir kitą dieną (tačiau skausmą įvertino jau mažesniu balu). Šiuo gi atveju, kaip jau buvo minėta, veikos pavojingumo nemažina aplinkybės, susijusios su mažametės, kuriai įvykio metu buvo tik 12 metų, elgesiu. Tuo tarpu, kaltinamosios pasirinkimas konfliktą spręsti ar mažametę auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais pats savaime nerodo padaryto nusikaltimo, šiuo atveju, fizinio skausmo sukėlimo, mažareikšmiškumo.

Aukščiau aptarti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys neleidžia vertinti, kad toks elgesys buvo spontaniškas ir atsitiktinis – matyti, kad kaltinamoji ne pirmą kartą pasirenka konfliktą spręsti neleistinu būdu, o šį kartą buvo smurtaujama prieš mažametę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, veikos padarymo motyvus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra teisinių sąlygų pripažinti R. S. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji R. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 157-162), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 164-173), nedirba (1 t. b. l. 162). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Šiuo gi atveju, pagrindo svarstyti laisvės atėmimo bausmės taikymą nėra (pastarosios maksimalus terminas buvo padidintas), tad, kaip minėta, straipsnio pakeitimai lengvina kaltinamosios teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, motyvus, sukeltas pasekmes, tai, kad neteisėti veiksmai buvo nukreipti prieš mažametę, tačiau nebuvo intensyvūs, truko trumpą laiką, taip pat įvertinus kaltinamosios asmenybę, spręstina, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 9 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant R. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; pradėti dirbti, tęsti darbą visą bausmės vykdymo laikotarpį arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Nors objektyviais bylos duomenimis neblaivumas kaltinamajai nebuvo nustatytas veikos padarymo metu, vis tik pastarasis draudimas skirtinas įvertinus jau aptartas aplinkybes, susijusias su alkoholio vartojimu. Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Būtent laisvės apribojimo bausmė, teismo vertinimu, užtikrins ne tik bausmės tikslų įgyvendinimą, tačiau ir vaiko interesus, todėl yra teisinga ir proporcinga, o svarstyti švelnesnės bausmės skyrimą nėra pagrindo.

Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jai kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4.2.; 14.4.3.1., 30.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 725,58 Eur (2 t., b. l. 92-95).

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiosios nepilnametės teisių ir teisėtų interesų gynybą, teismas sprendė, kad įgalioto atstovo dalyvavimas yra būtinas (1 t., b. l. 34-35). Atstovauti nukentėjusiąją buvo parinkta advokatė Silva Mardosaitė (1 t., b. l. 44), kurios paslaugos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam mažamečiui sudaro 725,58 Eur.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios nepilnametės atstovavimo, priteisimo iš kaltinamosios klausimą, įvertintina tai, kad, nors kaltinamoji šiuo metu nedirba, yra darbingo amžiaus, teisme nurodė siekianti įsidarbinti, taigi ir gauti pastovias pajamas. Aplinkybių, rodančių esant sunkią asmens turtinę padėtį, byloje nenustatyta. Įvertinus nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį proceso teisme trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 186-187), pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (nuo 2025 m. vasario 25 d. galiojanti redakcija), ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant R. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; pradėti dirbti, tęsti darbą visą bausmės vykdymo laikotarpį arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant R. S. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; pradėti dirbti, tęsti darbą visą bausmės vykdymo laikotarpį arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti R. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Priteisti iš R. S. 725,58 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnametei nukentėjusiajai U. A. Č..

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.