Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-01-22 · Civilinė byla Nr. e2A-7-618/2026

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-05-14Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
e2A-7-618/2026
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02216-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Atsakovas
P. S.
Civilinė byla Nr. e2A-7-618/2026Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02216-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.28.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Tomadas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 233,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavime, atsiliepime į atsakovo pateiktus prieštaravimus bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d. ieškovė su Klaipėdos apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 30- ST2-4-(5.39), kurios 1 punkto nuostatų pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2019 m. balandžio 22 d. ieškovė gavo VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti motorinę transporto priemonę – motociklą be valstybinių numerių, tą patvirtina byloje pateiktas 2019 m. balandžio 22 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, ir nugabenti ją toliau saugoti į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Ieškovė nurodė, kad, pagal sutarties 2 punkto nuostatas, pastaroji turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė išlaidas, reikalauti šias išlaidas atlyginti; sutarties 2.6 punkto nuostatomis, vienos paros priverstinio transporto priemonės saugojimo kainą sudaro 10,51 Eur (PVM įskaitytas); SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis nustato, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Taigi tiek sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos suteikia teisę ieškovei už suteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas reikalauti atlyginimo solidariai iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Pasak ieškovės, pagal pastarosios ir VPK sudarytą sutartį priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (Būtinoji pasauga). Būtinosios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų); pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir (a) valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalies, 6.845 straipsnio nuostatomis ieškovei tenka pareiga išsaugoti automobilį bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog ieškovė neturi galimybės pasirinkti – saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos žymiai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Ieškovės atstovas papildomai teismui nurodė, kad transporto priemonę priverstinai nuvežus ir priėmus jį saugoti, jos savininkas ir valdytojas P. S. VPK ieškovei nurodytu adresu buvo ne kartą informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas ir paragintas atsiskaityti, tą patvirtina atsakovui siųsti 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2020 m. sausio 31 d. pranešimai. Taigi ieškovė, gindama savo interesus, kreipėsi į teismą, o 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3453-1025/2020, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priteisė ieškovei iš atsakovo 3 381,66 Eur dydžio skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo (2019 m. balandžio 22 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. kovo 2 d.), procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2021 m. sausio 28 d. pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą kreipėsi į atsakovą ragindama atsiimti transporto priemonę ir apmokėti įsiskolinimą. Atsakovui taip ir neatvykus atsiimti transporto priemonės, tuometinis ieškovės darbuotojas, norėdamas atsakovui tiesiogiai įteikti pranešimą, 2021 m. gruodžio 2 d. buvo nuvykęs atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Galiausiai 2024 m. birželio 18 d. atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas, tačiau į jį sureaguota taip pat nebuvo. Taigi ieškovė pateikė teismui naują ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. birželio 29 d.