- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1106-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08791-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- M. M. N.
- Ieškovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui M. M. N. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. N. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) iki civilinės bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną nepilnametės dukters A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) iki civilinė bylos išnagrinėjimo priteisti iš atsakovo laikiną nepilnametės dukters A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 325 Eur kas mėnesį, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; 3) iki civilinė bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra matosi: tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį, paimdamas dukrą 10.00 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.; tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį (atsakovo pageidavimu gali būti ir kita darbo diena), paimdamas dukrą iš dukros ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.; tėvas, negalėdamas paimti dukros bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka, privalo apie tai pranešti ieškovei mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną; 4) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. M. N. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašomų taikyti laikinųjų pasaugos priemonių, kuriuo prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą kaip nepagrįstą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ginčo situacijoje nustačius poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną dukros A. M. gyvenamąją vietą su atsakovu M. M. N., nustatant dukros A. M. bendravimo su ieškove tvarką 50 / 50 proc. principu. Nurodė, kad šalys kartu su šalių dukra gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiam bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir minimalios bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįsti bei neįgyvendinami. Pagal ieškovės siūlomą nuolatinę bendravimo tvarką, atsakovas turėtų galimybę su dukra bendrauti / matytis tik minimaliai, kas neatitiktų nei dukros, nei atsakovo teisių ir teisėtų interesų bei nepagrįstai būtų nukrypstama nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl tėvų ir vaikų tarpusavio santykių, bendravimo tvarkos. Šalys gyvena kartu nuosavybės teise priklausančiame bute, tai, kad dukros poreikiai yra užtikrinami abiejų tėvų, šioje proceso stadijoje, laikino išlaikymo taikymo institutas neturėtų būti taikomas. Šalys bet kokias išlaidas, tame tarpe, susijusias su dukros poreikiais, užtikrina lygiomis dalimis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo elgesiu kelia pavojų ar naudoja kokią nors smurto formą prieš ieškovę ar dukrą, kaip ir nėra jokių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad atsakovas trukdytų ieškovei ar dukrai naudotis butu. Vien tai, kad ieškovė provokuoja ir konfliktuoja nuolatinai su atsakovu, nėra pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
Žemesnės instancijos teismas
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, jog skyrius šiuo metu neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Išklausant vaiko nuomonę, matyti, jog tarp jos ir abiejų tėvų yra susiformavę stiprūs emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, manytina, kad vaiko laikinos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų geriausiems jo interesams. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Skyriaus šiuo metu neturi duomenų, kad atsakovo ar ieškovės bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku, iš pokalbio su vaiku matyti labai artimas vaiko ryšys su abiem tėvais, todėl ieškovės prašoma nustatyti nepilnametės dukters bendravimo tvarka su tėvu neatitinka vaiko interesų, turėtų būti praplėsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinto iš dalies: nustatė laikinąją nepilnametės A.M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 22 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje; ieškovę paskyrė A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nutarė priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos; uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje; nustatė, kad atsakovas įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje turi įvykdyti per 14 dienų, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.; iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką; kita prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad:
5.1. Nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove teismas pažymėjo, jog vaiko laikinos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų geriausiems jo interesams. Nurodė, jog nenustatė pagrindo, kad laikinas nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeistų jos interesus.
5.2. Teismo vertinimu 300 Eur laikino išlaikymo suma teikiama vieno iš tėvų kreipimosi į teismą metu yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Tokią laikino išlaikymo sumą nustatė įvertinęs turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir aplinkybę, jog nėra pilnai išsiaiškinta dėl neabejotinų vaiko poreikių ir jų dydžio, atsakovo galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį.
5.3. Nurodė, jog iš bylos duomenų galima preliminariai spręsti, kad tarp šalių vyksta konfliktai, jų santykiai įtempti, konfliktiški, o tą mato, girdi šalių nepilnametis vaikas. Teismas sprendė, kad jog šalių gyvenimas skyriumi yra būtinas siekiant išvengti šalių konfliktų, siekiant, kad vaikas tėvų skyrybų procese patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų. Teismo vertinimu, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei gyvenant su atsakovu vienoje patalpoje, gali tik padidėti. Teismo manymu kyla reali grėsmė nepilnamečio vaiko teisei gyventi ramioje pastovioje ir saugioje aplinkoje. Teismas nurodė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir ginčo name esant abiem tėvams būtų pažeidžiami vaiko interesai, tėvai neužtikrintų vaiko galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
5.4. Teismas pažymėjo, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiam vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atkreipė dėmesį, kad esant nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkai su nepilnamečiu vaiku, šiuo atveju ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi dėti visas pastangas, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų lanksčiai, reaguojant į vaiko norus bei besikeičiančias aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nevisiškai atitinka atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo poreikių. Teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgiant į išvadą duodančios institucijos nuomonę, rekomendacijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas M. M. N. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; nustačius būtinybę civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti teismo posėdyje, nagrinėjant žodinio proceso tvarka, sudarius galimybę atsakovui pateikti paaiškinimus; atsakovo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodė, jog atsakovui nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamosios bylos, daroma išvada, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovės elgesys laikomas manipuliaciniu, trukdančiu teisėsaugos darbui ir pažeidžiančiu atsakovo teises, todėl vertinamas kaip piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis. Mano, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį itin skubotai, tik formaliai įvertinant ieškovės nurodomas aplinkybes ir neatsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, kurios iš tikrųjų egzistuoja, remdamasis vien tik ieškovės deklaratyvaus pobūdžio nurodytomis aplinkybėmis ir neatkreipė dėmesio į svarbią atsakovo pateiktą vaizdo medžiagą bei fotonuotraukas, iš kurių aiškiai matosi būtent ieškovės netinkamas elgesys (fizinis smurtas), manipuliacijos ir pan. Siekiant priimti teisingą ir pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, esant byloje bet kokiems prieštaravimams, teismas turėjo pareigą bent jau suorganizuoti teismo posėdį, siekiant patvirtinti arba paneigti vienokias ar kitokias šalių nurodytas aplinkybes.
6.2. Nurodė, kad visapusiškai užtikrino dukros pastovią, saugią, ramią gyvenamąją, socialinę ir emocinę aplinką, buitį. Ieškovė gyvenamojoje aplinkoje kėlė tik stresą, pykčius, sumaištį, ko pasėkoje dukra išsigąsdavo, nesijautė saugiai. Mano, kad dukros laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o ne su ieškove. Atsakovas mano, jog taikius nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, dukros psichologinė būklė pablogėtų, pastaroji patirtų stiprius emocinius išgyvenimus, kadangi ne tik negalėtų su atsakovu bendrauti taip dažnai, kaip buvo įpratusi, tačiau ir dėl nenuspėjamo ieškovės elgesio. Nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neatitinka dukros ir paties atsakovo interesų, jos tik gerina ieškovės interesus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik ieškovės nurodytomis melagingomis aplinkybėmis ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atžvilgiu taip pat buvo išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai. Tokie teismo veiksmai kelia pagrįstų abejonių teismo šališkumu ir moterišku solidarumu ieškovės atžvilgiu, kadangi neatsižvelgus į faktines aplinkybes buvo pažeisti atsakovo interesai, nes šioje situacijoje būtent atsakovas yra auka, o ieškovė siekia manipuliuoti šia situacija iškreipdama faktines aplinkybes ir prisidengdama dukros interesais.
6.3. Nesutinka su įpareigojimu vieną sutuoktinį gyventi skyriumi, kadangi byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas naudoja fizinį ir / ar psichologinį smurtą prieš ieškovę, kelia kokią nors grėsmę dukros interesams. Nėra duomenų, kad atsakovas vartoja alkoholį, yra linkęs konfliktuoti. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytomis klaidinančiomis aplinkybėmis, o tai nėra pagrindas teismui pritaikyti įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi tik vieną gyvenamosios paskirties gyvenamąją vietą ir toks įpareigojimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kaip ultima ratio priemonė. Įpareigojimas gyventi skyrium yra visiškai neproporcingas nagrinėjamoje situacijoje. Pagal tokį neracionalų įpareigojimą, atsakovas nepagrįstai patirs dvigubą finansinę naštą, t. y. mokėdamas paskolą už (duomenys neskelbtini) esantį būstą kartu su komunaliniais mokesčiais bei turėdamas susimokėti iš asmeninių lėšų ir būsto nuomą bei komunalinius mokesčius. Šioje situacijoje atsakovo atžvilgiu išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai, policijos iškvietimai ir pan., nesudaro objektyvaus pagrindo pripažinti atsakovą naudojus smurtą bet kokia forma prieš ieškovę ar pažeidžiant dukros interesus, kadangi nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tai iš tiesų vyko.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
7.1. Atsakovo skundas grindžiamas bendrinio pobūdžio teiginiais, esą teismas nepakankamai įsigilino, nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais paaiškinimais ir pan., tačiau atsakovas konkrečiai nepasisako, kodėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo priteisimas ir bendravimo tvarkos nustatymas - pažeidžia dukters interesus. Nurodė, kad šalių gyvenimas kartu, vykstant skyrybų procesui, yra neįmanomas. Jeigu teismas nebūtų įpareigojęs atsakovo gyventi skyrium, ieškovė būtų priversta su dukra išsikraustyti. Atsakovas neprašo teismo, kad dukters laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir neprašo taikyti su tuo susijusių išvestinių laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai ir turint omeny, kad esamomis aplinkybėmis vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su kažkuriuo iš tėvų bei nesant duomenų, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeidžia dukters interesus, skundžiamos nutarties dalies dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos nėra pagrindo naikinti.
7.2. Ieškovė pažymi, kad atsakovo psichologinio smurto naudojimas yra patvirtintas teismų nutartimis, kurie sprendė klausimą dėl atsakovo atžvilgiu išduotų smurto orderių panaikinimo. Nurodė, kad atsakovas taip pat siekia pasinaudoti smurto artimoje aplinkoje institutu, tačiau nesąžiningai nurodydamas teisėsaugos įstaigai tikrovės neatitinkančius įvykius, tokiu būdu keršydamas ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad per šį laikotarpį atsakovas vėlgi atliko veiksmus, kuriais ne tik pažeidžiamos ieškovės teisės, tačiau ir kuriamos prielaidos konfliktams. 2024 m. rugpjūčio 13 d. apie 9.00 val. miegamojo kambaryje, kuriame ieškovė miega kartu su dukra, ieškovė pastebėjo, kad tarp vaiko žaislų yra paslėpta baltos spalvos kamera ant baltos spalvos kojelės su juoda akute, kuri buvo įkišta į rozetę. Ieškovė supratusi, kad galimai savo miegamajame yra slapta filmuojama, paėmė kamerą. Atsakovas ėmė reikalauti kamerą grąžinti. Ieškovei atsisakius tą padaryti, atsakovas iškvietė policiją. Atsakovas pareigūnams pripažino, kad slapta ieškovę filmavo, parodė vietą, kurioje buvo kamera, tačiau teigė, esą ieškovę jam davusi sutikimą ją filmuoti. Atsakovas akivaizdžiai neteisėtai rinko informacija apie atsakovės privatų gyvenimą, kas sukuria nesaugumo jausmą namuose, kelia klausimus kokią privačią/intymią informaciją atsakovas yra surinkęs ir kaip panaudojęs bei tuo pačiu sukuria prielaidas konfliktinėms situacijoms. Artėjant teismo nustatytam terminui, nuo kada atsakovas privalo gyventi skyrium, atsakovas vienašaliu sprendimu pradėjo organizuoti šalims priklausančių daiktų nešimą iš namų. Buvo išneštas žolės pjovimo robotas su pakrovimo stotele, lapų siurblys, televizorius, kėdės, sofa, fotelis, sulankstoma lova ir kt. daiktai. Atsakovas tą motyvavo, esą daiktai buvo įgyti įmonės vardu, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Ieškovė iš esmės netrukdė dalies daiktų išsinešti, nes nenorėjo konfliktuoti, visgi, kai kuriuos daiktus turėjo netgi fiziškai saugoti kaip, pavyzdžiui, valgomojo stalą, kad atsakovas jo neišneštų. Paimtų daiktų vertė siekia 10 000 Eur. Tai rodo atsakovo neadekvatų elgesį, vienašališku sprendimu išgabenant šalims priklausančius bendro naudojimo daiktus iš namų į ieškovei nežinomą vietą, kas sukuria prielaidas konfliktinei situacijai.
7.3. Dėl pateiktos vaizdinės medžiagos nurodė, kad atsakovas nepateikė paaiškinimų dėl vaizdo įrašų turinio. Ieškovė mano, kad nors šiais įrašais atsakovas siekia teismui suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovę, šie įrašai kaip tik parodo, kad ieškovas siekia manipuliuoti selektyviai pateikiama informacija ir tokiu būdu suklaidinti teismą bei bando išnaudoti dukrą kaip įrankį santuokos nutraukimo byloje, siekdamas jam naudingų tikslų. Nepaisant šalių santykių, jie turėtų dėti maksimalias pastangas, kad vaikas į skyrybų procesą būtų įtraukiamas kuo mažiau, tuo tarpu, atsakovo elgesys rodo, kad vaiko interesai ir psichologinė būklė jam menkai rūpi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį; 2024 m. rugpjūčio 13 d. protokolą-pareiškimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; fotonuotraukas; sąrašą išneštų daiktų.
11. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai ir atsiliepime įvardijamos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pridėti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo laiką, yra sudaryti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir konkrečiu atveju nenustatęs pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus bei jų nevertina.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Atsakovas atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 31 d. 15:30 val. Teismo pranešimu atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovas pirmosios instancijos teismui 2024 m. liepos 31 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, atsakovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas pirmosios instancijos teismo neprašė rengti žodinio proceso sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Į nagrinėjamą bylą abi šalys teikė įrodymus, paaiškinimus, nurodė savo pozicijas ginčo klausimu.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas. Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Ieškovė prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną A. M. N. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei A. M. N. po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pavedant ieškovei valdyti šias lėšas uzufrukto teise; 3) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters A. M. N. laikiną bendravimo tvarką; 4) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikinąją nepilnametės A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove iki bus priimtas teismo sprendimas byloje; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 22 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje; ieškovę paskyrė A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nutarė priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos; uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje; nustatė, kad atsakovas įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje turi įvykdyti per 14 dienų, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.; iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką; kita ieškovės prašymo dalį atmetė.
21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrįstos įrodymais ir skundžiama nutartis priimta moteriško solidarumo motyvais; mano, kad nebuvo įvertinti vaizdo įrašai, kurie pagrindžia ieškovės smurtą ir netinkamą motinos pareigų vaikui įgyvendinimą; atsakovo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto yra nepagrįstos.
22. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, jog nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė laikinąją nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium su ieškovės, todėl dėl kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakoma. Pažymėtina, kad, esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
23. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
24. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, gali taikyti įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės
27. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vienam sutuoktiniui gyventi skyrium, riboja vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės, dėl to santuokos nutraukimo bylose tokia priemonė yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju atsakovui) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium – grindė argumentais dėl atsakovo netinkamo elgesio prieš vaiką ir ieškovę, aplinkybėmis, kad tarp šalių kyla konfliktai ir atsakovas prieš ieškovę naudoja psichologinį ir nežymų fizinį smurtą, ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuos veiksmus atlieka vaiko akivaizdoje, o atsakovo atžvilgiu yra pritaikyti smurto artimoje aplinkoje orderiai.
29. Pastebėtina tai, kad vertindamas į bylą šalių pateiktus įrodymus skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi, pažymėjo, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiamas ir jų nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovei gyvenant su atsakovu vienoje patalpoje, gali tik padidėti, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje.
30. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuoką sudarė 2019 m. gruodžio 30 d. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Šalys 2022 m. lapkričio 23 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria sutarė, kad po sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinių įgytas turtas laikomas asmenine jį įgijusio sutuoktinio nuosavybe. Šalys iki santuokos sudarymo 2017 m. gruodžio 29 d. įgijo nekilnojamąjį turtą: po 505/2006 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šalys po santuokos sudarymo 2021 m. gegužės 17 d. įgijo negyvenamąją patalpą – poilsio patalpas 3-36, 3-37, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-1(2/100 iš 5,42kv.m), 1-48 (1/50 iš 94,42kv.m), 1-49 (1/50 iš 1,18kv.m), 1-50 (1/50 iš 8,0kv.m), 1-51 (1/50 iš 6,06 kv.m), 1-52 (1/50 iš 2,32kv.m), 2- 8 (2/100 iš 35,20kv.m), 3-2 (3/100 iš 36,35kv.m), 3-30 (1/2 iš 8,50kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
31. Inicijavus teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo šalys su savo nepilnamečiu vaiku gyveno abiejų šalių iki santuokos sudarymo įsigytame nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti atsakovui priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 505/2006 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šias daiktų dalis priteisiant ieškovei, o atsakovui už tai priteisti 110 358 Eur piniginę kompensaciją. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškiniu ieškovė prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turi galimybę gyvenamajame name, esančio (duomenys neskelbtini), gyventi atskiruose kambariuose, apriboti savo bendravimą.
32. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog atsakovui 2024 m. vasario 18 d. ir 2024 m. birželio 11 d. buvo taikomi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai Ikiteisminiai tyrimai nepradėti.
33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 30 d. išvadoje dėl ieškinio reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog šalims per pastaruosius 5 metus netaikė administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl pažeidimų susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Šeimai nuo 2024 m. vasario 21 d. taikomas atvejo vadybos procesas. Pažymėjo, kad šiuo metu neturi duomenų, kad atsakovo ar ieškovės bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku, iš pokalbio su vaiku matyti labai artimas vaiko ryšys su abiem tėvais.
34. Anksčiau minėta kasacinio teismo praktika pagrindžia, jog nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti. Nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 30 d. išvadoje pažymėjo, jog nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku. Iš byloje esančių duomenų apie šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą matyti, jog šalys iki santuokos įgijo asmenine ½ nuosavybe turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurį įgijo santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi, spręsdamas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai įvardijo, jog atsakovo atžvilgiu buvo pritaikyti smurto artimoje aplinkoje orderiai, neanalizavo nei dėl kokių priežasčių, nei kada smurto orderiai buvo išduoti. Aptariamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tik perrašė ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos skyrimo įvardytus argumentams dėl būtinumo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą iš šalių pateiktų duomenų vertinti, ar atsakovas savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir / ar nepilnamečio vaiko interesams.
36. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalių tarpusavio santykiai iš tiesų yra konfliktiški, šalys ginčo nesprendžia taikaus bendradarbiavimo būdu, o kylančius konfliktus perkelia valstybės institucijoms (vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai). Pažymėtina, kad vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo minėto ieškovės prašymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo liko nenagrinėtos taikytų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių išdavimo aplinkybės, nevertinta ar kyla reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams neturtiniams vaiko ar vieno sutuoktinio interesams ir dėl to pirmosios instancijos teismo nepasisakyta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas turi galimybę gyventi skyrium, kadangi atsakovas nurodo, jog turi tik vieną gyvenamosios paskirties gyvenamąją vietą iš kurios teismo įpareigotas išsikelti. Tik pritardamas ieškovės argumentams pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės – proporcinga nagrinėjamojoje situacijoje.
37. Nustačius, jog sprendžiant klausimą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės nebuvo analizuojamas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimas, neįvertintos pritaikytų smurto artimoje aplinkoje orderių išdavimo aplinkybės, nesiaiškintos aplinkybės, ar atsakovas turi galimybę gyventi skyrium. Prašymas dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo ir būtinumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teisme turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyriumi nuo ieškovės, tuo pačiu paliekant šalims teisę į apeliaciją.
38. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi, sprendžia, kad yra pagrindas nutarties dalį, kuria taikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė ir atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir atsakovas M. M. N. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės G. N., panaikinti ir šio klausimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.