- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-526-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08791-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo; tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nutraukti ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę (duomenys neskelbtini) netrukdyti atsakovui naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nutarties priėmimo dieną perduoti atsakovui buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, su kuriais atsakovas galėtų patekti į aukščiau nurodytą butą ir/ar arba leisti atsakovui patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), be ieškovės sutikimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra pakeitusi buto durų spyną ir jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Dėl ieškovės sąmoningų, piktavališkų veiksmų bei piktnaudžiavimo savo teisėmis, atsakovo konstitucinė teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstai apribota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo ieškovę (duomenys neskelbtini) nedelsiant perduoti atsakovui (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) raktus, su kuriais atsakovas galėtų patekti į nurodytą butą, bei netrukdyti atsakovui naudotis šiuo butu. Teismas pavedė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad byloje ieškovė buvo pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), kuris apima ir uždraudimą atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, ir kuris (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atmestas. Nors ieškovė šią nutartį yra apskundusi, tačiau nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomos skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, teismui atmetus ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, atsakovas turi teisę naudotis jam priklausančiu turtu.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė iki šiol atsakovo į jam priklausantį nuosavybės teise turtą neįleidžia, yra pakeitusi spynas, todėl atsakovas juo naudotis negali. Teismui netenkinus ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, neįpareigojus ieškovės pašalinti kliūtis, trukdančias atsakovui patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir neįpareigojus jos netrukdyti atsakovui naudotis jam priklausančiu turtu, atsakovas negalėtų patekti į savo nuosavybę.
8. Ieškovės argumentus, kad atsakovas 2025 m. kovo 10 d. posėdyje atsisakė reikalavimo įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis butu ir perduoti buto raktus, todėl pakartotinis toks prašymo pareiškimas laikytinas piktnaudžiavimu, teismas atmetė, kadangi teismui atmetus ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad teismo nutartis bus vykdoma geranoriškai be atskiro ieškovės įpareigojimo netrukdyti jam naudotis priklausančiu turtu, o paaiškėjus, kad ir po nutarties priėmimo jam yra sudaromos kliūtys patekti į jo nuosavybę, jis turėjo pagrindą papildomai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismo nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės ne laikinai sureguliuoja situacija, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės, o įteisina smurtaujančio sutuoktinio privilegijuotą padėtį, sudaro prielaidas tolimesniam smurto tęstinumui, dėl ko ieškovė, kuri yra smurto auka, priverčiama išeiti su vaiku iš namų.
Šalies argumentai
9.2. Apeliantė kreipėsi į teismą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium ir toks reikalavimas apima ir uždraudimą atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje. Teismas šį prašymą atmetė 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, dėl kurios ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Skundžiama 2025 m. balandžio 14 d. ir 2025 m. kovo 20 d. nutartys ir yra tarpusavyje susijusios – skundžiama nutartis yra iš esmės sąlygota 2025 m. kovo 20 d. nutarties. Atitinkamai, 2025 m. balandžio 14 d. nutartis yra skundžiama siekiant, kad, tuo atveju, jeigu ieškovės atskirasis skundas dėl 2025 m. kovo 20 d. būtų tenkintas, neliktų viena kitai prieštaraujančių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.3. Apeliantė nurodė, kad šalių santykiai ne tik yra itin konfliktiški, tačiau atsakovas konfliktais siekia tiek pakenkti sutuoktinei, tiek siekia procesinių tikslų – pats kviečia policiją, siekdamas, kad ieškovei būtų skirtas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis ir ji būtų priversta gyventi skyrium, bei, tuo pačiu, tikėtina, siekdamas teismui sukurti neigiamą nuostatą ieškovės atžvilgiu bei tokiu būdu tikėtis jam palankesnės bylos baigties. Apeliantė pabrėžė, kad atsakovui ji realios grėsmės nekelia, tačiau būtent jis daugiausia kviečia policiją ir siekia, kad ieškovei būtų skirtas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis.
9.4. Atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jau buvo išduoti 7 apsaugos nuo smurto aplinkoje orderiai: 2 ieškovei, 5 atsakovui. Ieškovei išduoti orderiai panaikinti, visi atsakovui skirti orderiai buvo peržiūrėti teismo ir trys buvo pripažinti išduoti teisėtai. Teismai patvirtino net trijų atsakovui išduotų orderių teisėtumą, kas reiškia, kad atsakovas pagrįstai pripažintas asmeniu, keliančiu smurto artimoje aplinkoje riziką.
9.5. Šalių santykius iliustruoja 2025 m. kovo 25 d. incidentas. Atsakovas buvo pasiėmęs dukrą, kurią turėjo parvežti 20 val. Ieškovė laukė dukters kieme, prie kūno turėjo pritvirtinusi kamerą. Atsakovas atvažiavo truputį po 20 val. Dukros kartu su juo nebuvo, jis nurodė, kad ją greitu metu parveš seneliai. Kol ieškovė laukė senelių, atsakovas bandė su ieškove kalbėtis. Ieškovė, nenorėdama su atsakovu kalbėti ir stovėti su juo akistatoje, pradėjo vaikščioti po kiemą. Praeinant pro šalių automobilius, atsakovas išreiškė nepasitenkinimą, esą ieškovė bando kažką nufilmuoti jo automobilyje, nors ieškovė tokios intencijos neturėjo. Ieškovei bandant pro atsakovo automobilio šoną išeiti į gatvę, atsakovas čiupo ieškovę už kameros ir pastūmė.
9.6. Nors atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu pats savaime turėtų būti vertinamas kaip pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dar didesnė svarba turėtų būti suteikiama šalių mažametės dukters interesų apsaugai, ką teismas visiškai ignoravo. Tai lemia, kad siekiant apsaugoti šalių dukters interesus ir jai užtikrinti stabilią ir saugią aplinką, yra būtina, kad šalys gyventų skyrium. Būtent atsakovas savo veiksmais aštrina situaciją ir sistemingai siekia, kad ieškovei būtų apribota galimybė naudotis gyvenamuoju namu, būtent jo atžvilgiu turėtų būti taikomi apribojimai.
9.7. Ieškovė po teismo priimtų 2025 m. kovo 20 d. ir 2025 m. balandžio 14 d. nutarčių buvo priversta su dukra palikti savo namus ir išsinuomoti atskirą būstą. Tai yra ydinga praktika, kuomet teismui pateikus eilę atsakovo psichinio smurto konfliktų iniciavimo įrodymų, kuriais, tuo pačiu, atsakovas siekė, kad ieškovei būtų pritaikytas apsaugos nuo smurto aplinkoje orderis ir ji būtų priversta gyventi skyrium, teismas tą ne tik ignoruoja, tačiau dar ir gina smurtautojo interesus, ko pasėkoje ne smurtautojas, o jo auka turi patirti papildomas išlaidas ir gyventi skyrium, o mažametis vaikas nebegali gyventi savo namuose.
9.8. Teismas neįvertino sistemingo atsakovo psichinio smurto, keliamų konfliktų. Ieškovė, negalėdama gyventi nuolatinio psichinio smurto sąlygomis, buvo priversta su vaiku palikti namus ir išsinuomoti būstą. Teismas neturėtų ginti asmens teisės naudotis savo turtu, jeigu jis, realizuodamas šią teisę, pažeidžia sutuoktinės ir savo vaiko neturtinius interesus – teisę į saugią aplinką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad priimta nutartis įteisina „smurtaujančio“ sutuoktinio privilegijuotą padėtį ir sudaro prielaidas tolimesnio smurto tęstinumui, dėl ko ieškovė, kuri smurto auka, priverčiama išeiti su vaiku iš namų. Atsakovo vertinimu, nėra nei vieno įrodymo, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas būtų nubaustas už smurtą prieš ieškovę, nes atsakovas prieš ieškovę niekada nėra smurtavęs, o ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo smurtą yra siekis ne ko kito, o tiesiog įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovo elgesys pažeistų vaiko interesą ar, kad atsakovui gyvenant savo name, kiltų pavojus vaikui.
10.2. Atsakovas policijos pagalba bandė patekti į savo gyvenamąjį būstą po to, kai buvo panaikinti visi draudimai patekti jam į jam nuosavybės teise priklausantį būstą, o ne todėl, kad jis nori pakenkti ieškovei. Tik dėl to, kad ieškovė pakeitė spynos raktus nuo įėjimo į namus ir neįleido atsakovo ir jo dukros į jam priklausantį būstą, atsakovas prašė pagalbos policijoje. Jei ieškovė būtų geranoriškai davusi raktus, jokios policijos pagalbos net nebūtų reikėję. Šiuo atveju pačios ieškovės elgesys lemia konfliktinių situacijų atsiradimą, bet ne atsakovo.
10.3. Nors kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė vaizdo įrašą bei pareiškimą policijai apie galimai 2025 m. kovo 25 d. kilusį incidentą, tačiau kartu su šiuo atsiliepimu atsakovas pateikė nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kas reiškia, jog joks smurto fakto nepasitvirtino. Tame pačiame nutarime konstatuota, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų ankščiau sprendęs konfliktus su sutuoktine, naudodamas fizinę jėgą. Atsakovas nurodė, kad jokio smurto prieš ieškovę nėra naudojęs, atsakovui jokie įtarimai dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu niekada nebuvo pareikšti.
10.4. Bylą nagrinėjantis teismas dar 2025 m. kovo 20 d. nutartyje teisingai konstatavo, kad nuo 2024 m. gruodžio 10 d. nėra užfiksuota jokių policijos kvietimų nei vieno iš sutuoktinių iniciatyva, šalys bando ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kas taip pat rodo, jog atsakovas yra nusiteikęs geranoriškai. Atsakovas neturi jokio noro, kad ieškovė su vaiku išsikraustytų iš bendro buto, o atsakovas tiesiog nori gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė sąmoningai hiperbolizuoja atitinkamus dalykus, nurodo aplinkybes dėl atsakovo naudojamo smurto, nors, kaip jau nurodyta aukščiau, joks smurtas nei prieš ieškovę, o juo labiau prieš vaiką, iš atsakovo pusės niekada nebuvo naudojami.
10.5. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad tėvai neužtikrina ir neapsaugo vaiko nuo tarpusavio konfliktų, tačiau ši išvada yra padaryta dar 2024 m. gruodžio 12 d., tuo tarpu nutartyje, kuri priimta daugiau kaip po 3 mėnesių, pagrįstai konstatuota, kad nuo 2024 m. gruodžio 10 d. nėra užfiksuota jokių policijos kvietimų nei vieno iš sutuoktinių iniciatyva, šalys bando ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taigi, tai paneigia ieškovės teiginius apie tariamą neigiamą poveikį vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatuota, kad šalys turi galimybę gyvenamajame name gyventi atskiruose kambariuose, apriboti savo bendravimą. Kaip pagrįstai konstatavo bylą nagrinėjantis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo proceso pradžios keletą metų sutuoktiniai gyveno atskiruose kambariuose ir dėl to jokių problemų nekilo, šių aplinkybių nepaneigė ir pati ieškovė. Tai tik patvirtina faktą, kad šalys bendruose namuose gali gyventi apriboję savo bendravimą, nes tik tokiu būdu būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, nei vienai iš šalių nebūtų suteiktas perdėtas pranašumas, nebūtų pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas.
10.7. Ieškovė po 2025 m. balandžio 14 d. nutarties perdavė atsakovui raktus, pati savanoriškai išsikraustė iš bendrų namų ir juose jau negyvena, nes išsinuomojo būstą. Nurodomu adresu šiuo metu gyvena atsakovas ir, vadovaujantis teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos sąlygomis, šalių dukra. Šią aplinkybę patvirtina pačios ieškovės atskirojo skundo 20 punktas ir jame esantis šio fakto pripažinimas. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju nei 2025 m. kovo 20 d. nutarties, nei skundžiamos 2025 m. balandžio 14 d. nutarties nėra pagrindo naikinti ar tenkinti ieškovės skundus, nes ji tiesiog adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl objektyviai jokios jos deklaruojamos tariamos rizikos nėra ir negali kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovę nedelsiant perduoti atsakovui buto raktus, su kuriais atsakovas galėtų patekti į butą bei netrukdyti atsakovui naudotis šiuo butu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
5. Apeliantė (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateikė vaizdo įrašą bei pareiškimą policijai dėl galimo atsakovo smurto. Atitinkamai ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
6. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai yra įvertinti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 24 d. nutarime, todėl apeliantės pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, o atsižvelgęs į nagrinėtino klausimo pobūdį, nagrinėjamo ginčo teisinius santykius, į tai, kad tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atsakovo (duomenys neskelbtini) pateiktą prokuratūros nutarimą, kaip apimantį ir apeliantės įrodymus, priima ir vertina jį kartu su visa bylos medžiaga.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (3 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
9. Byloje nustatyta, kad po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei (duomenys neskelbtini) ir atsakovui (duomenys neskelbtini).
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne laikinai sureguliuoja situaciją, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės, o įteisina smurtaujančio sutuoktinio privilegijuotą padėtį, sudaro prielaidas tolimesniam smurto tęstinumui, dėl ko ieškovė priverčiama išeiti su vaiku iš namų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. buvo atmestas ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), kuris apima ir uždraudimą atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nesutikdama su priimta nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi. Minima (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartys yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, nes minėtomis nutartimis buvo sprendžiamas ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietovėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. teismai sprendė, ar atsakovas (duomenys neskelbtini) kelia riziką ieškovei ar šalių nepilnamečiam vaikui. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo ieškovei netrukdyti (duomenys neskelbtini) naudotis jam priklausančio turto dalimi bei raktų nuo minėto nekilnojamojo turto grąžinimo atsakovui.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis apeliantės argumentų yra susiję su jos (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. nutartimi išspręstu prašymu uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini) lankytis ieškovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, t. y. ieškovė savo atskirąjį skundą grindžia atsakovo galimu smurtu, tačiau, kaip minėta, aplinkybės dėl atsakovo galimai daromos žalos ieškovės atžvilgiu yra išsamiai išnagrinėtos Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje ir nėra duomenų, kad jos per šį laikotarpį būtų pasikeitusios. Be to, svarbu pažymėti, kad aplinkybės dėl apelianto galimo smurto apeliantės nurodomą 2025 m. kovo 25 d. yra neįrodytos, nes (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
13. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad asmeniui taikyti apsaugos nuo smurto aplinkoje orderiai ar tokio asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kol nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, negali būti laikomi atsakovo nederamų veiksmų (elgesio) patvirtinimu. Priešingas vertinimas pažeistų atsakovo (duomenys neskelbtini) nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovo gyvenimas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame būste kelia realią grėsmę ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesams, todėl pripažino, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovo teisę gyventi savo nuosavybės objekte ir būtų neproporcingos.
14. Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtinus pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, ieškovė iš esmės neatsižvelgė į šiose nutartyse nurodytus išaiškinimus ir savo nuožiūra atsakovo atžvilgiu taikė atsakovo nuosavybės teisių ribojimą, neleisdama atsakovui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Svarbu pažymėti, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai, todėl kol teismo sprendimu nėra išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turto, šalys turi teisę juo naudotis, nepažeidžiant viena kitos teisių.
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad nors atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu pats savaime turėtų būti vertinamas kaip pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dar didesnė svarba turėtų būti suteikiama šalių mažametės dukters interesų apsaugai, ką teismas visiškai ignoravo.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs preliminarų byloje esančių duomenų vertinimą, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog būtent išimtinai atsakovas savo nepilnamečiam vaikui darytų žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas neapsaugo vaiko nuo tarpusavio konfliktų ir kartu nesiekia užtikrinti vaiko emocinei būklei tinkamo abipusio bendravimo. Be to, laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinio pobūdžio ir jų taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams, o apeliantė nepateikė tokių įrodymų, kurie neabejotinai leistų manyti, kad atsakovo elgesys akivaizdžiai keltų grėsmę ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesams (CPK 178, 185 straipsniai). Pabrėžtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi siekti užtikrinti nepilnametei dukrai saugią fizinę ir psichologinę aplinką bei nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, neįtraukti nepilnametės į skyrybų procesą.
18. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovo lankymasis jam nuosavybės teise priklausančiame bute kelia realią grėsmę ieškovei ar nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismui netenkinus ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, neįpareigojus ieškovės pašalinti kliūtis, trukdančias atsakovui patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir neįpareigojus jos netrukdyti atsakovui naudotis jam priklausančiu turtu, atsakovas negalėtų patekti į savo nuosavybę. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliantei neįrodžius, kad atsakovas savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo drausti atsakovui naudotis savo nekilnojamuoju turtu.
19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas patvirtino, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu perdavė raktus atsakovui ir pakeitė gyvenamąją vietą, tuo pripažindama, kad įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d. nutarčiai, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, kartu apeliantė neturi pagrindo riboti atsakovui jo nuosavybės teisę.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.