Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Manlita“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-01-11 nutarimo Nr. NUĮPBJ 20827 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kurioje, už pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkte, UAB „Manlita“ paskirta 11 100 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas).

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad darbdavys UAB „Manlita“, atstovaujamas direktoriaus M. Š., nesudarė rašytinės darbo sutarties su E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S., Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, sudaręs, tačiau nepasirašęs rašytinių darbo sutarčių su E. Š., E. R., R. Ž., A. N., A. S. neužtikrino ir nekontroliavo, kad 2022-08-15 - 2022-08-23 laikotarpiu statybos darbininko pareigose E. Š.; 2022-08-15 - 2022-08-21 laikotarpiu statybos darbų vadovo pareigose E. R., 2022-08-15 - 2022-08-23 laikotarpiu statybos darbuotojo pareigose L. M.; 2022- 09-05 - 2022-09-08 laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose R. Ž.; 2022-09-05 - 2022-09-08 laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose A. N., 2022-08-15 - 20022-08-23 laikotarpiu statybos darbuotojo pareigose A. S. dirbtų legaliai ir šiais savo veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 1, 2, 4 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. normas. Nutarimu darbdaviui UAB „Manlita“ paskirta 11 100 Eur bauda, t. y. už 6 asmenis po 1 850 Eur.

Dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog be dokumentų, esančių Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, kuriais remiantis buvo priimtas Nutarimas, UAB „Manlita“ direktorius M. Š. Inspekcijos 2023-01-11 nutarimu Nr. VDI-ANR_N-20-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22193265547 buvo nubaustas 2 900 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad atlikdamas darbdavio funkcijas, būdamas UAB „Manlita“ direktoriumi, neužtikrintino ir nekontroliavo, kad darbuotojai E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. dirbtų legaliai, tai yra leido 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbininko pareigose dirbti E. Š., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu statybos darbų vadovo pareigose dirbti E. R., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbuotojo pareigose dirbti L. M., 2022 m. rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose dirbti R. Ž., 2022 m. rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose dirbti A. N., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbininko pareigose dirbti A. S. nelegaliai, nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-12 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023 buvo atmestas M. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Inspekcijos 2023-01-11 nutarimas Nr. VDI-ANR_N-20-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22193265547. Teismas konstatavo, jog M. Š., veikdamas kaip UAB „Manlita“ direktorius ir veikdamas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, leido dirbti E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, todėl jo veiksmai (rašytinės sutarties nesudarymas ir nepranešimas apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią įstatyme nustatytu terminu) pagrįstai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tai yra, jog skundą padavusio asmens M. Š. veiksmuose buvo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023 įsiteisėjo 2023-11-18.

Iš šioje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų akivaizdu, kad nėra ginčo dėl to, jog 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbininko pareigose E. Š., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu statybos darbų vadovo pareigose E. R., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbuotojo pareigose L. M., 2022 m. rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose R. Ž., 2022 m. rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu pagalbinio darbininko pareigose A. N., 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu statybos darbininko pareigose A. S. dirbo nelegaliai, nustatyta tvarka nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties per šiuos darbo laikotarpius ir nepranešus apie jų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tai patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-15 raštas Nr.(7.15E) DV_S-86885 „Dėl informacijos pateikimo“ ir juo pateikti socialinio draudimo duomenys bei kiekvieno iš nurodytų darbuotojų socialinio draudimo duomenys, iš kurių matyti, kad apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta tik sekančią dieną po minėtų laikotarpių pabaigos, o iki to laiko, per Nutarime nurodytus laikotarpius kai jie faktiškai dirbo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja.

Taigi, iš esmės nėra ginčo, kad Nutarime nurodytų asmenų nelegalus darbas buvo dirbamas, tik pareiškėja teigia, kad Nutarime nurodyti darbuotojai nurodytu laiku nelegaliai dirbo ne UAB „Manlita“ iniciatyva ir ne jos naudai, o M. S. iniciatyva jo vadovaujamos MB „M2 projektai“ naudai. Pareiškėjas teigia, kad tik po Nutarime nurodomų laikotarpių šie darbuotojai buvo įdarbinti į UAB „Manlita“.

Teismas pripažįsta, kad nurodyti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą.

Pažymėtina, kad tie patys argumentai, neva nelegalus darbas buvo dirbamas MB „M2 projektai“ vadovo iniciatyva ir šios įmonės naudai, bet ne pareiškėjos naudai, buvo kelti minėtoje UAB „Manlita“ direktoriaus M. Š. administracinio nusižengimo byloje, tačiau Kauno apylinkės teismas minėta 2023-09-12 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023 tokius argumentus atmetė ir tokią aplinkybę paneigė.

Nurodytoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota: „Nors skundą padavęs asmuo M. Š. nurodo, kad nutarime nurodytais laikotarpiais UAB „Manlita“ E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. nedirbo, o į Vokietiją vyko MB „M2 Projektai“ iniciatyva, ir tik vėliau oficialiai įdarbinti UAB „Manlita“, tačiau tokie skundą padavusio asmens teiginiai vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą“.

Nurodytoje apylinkės teismo nutartyje taip pat konstatuota: „Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, iš rašytinių liudytojų E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. paaiškinimų, pateiktų administracinio nusižengimo tyrimo metu, matyti, jog minėti asmenys nuosekliai nurodo, jog dirbo UAB „Manlita“ ir jų darbą organizavo minėtos įmonės direktorius M. Š.. Iš esmės tapačius parodymus liudytojai davė ir teismo posėdžio metu. Liudytojai teismo posėdžio metu įspėti už melagingų parodymų davimą ir už tai gręsiančią atsakomybę, be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti skundą padavusį asmenį M. Š., teismo posėdžio metu duoti jų parodymai atitinka pirminiuose liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, todėl teismas jais vadovaujasi“.

Taip pat nurodytoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota: „Nors M. Š. nurodo, kad E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. <...> dirbo ne UAB „Manlita“, o MB „M2 Projektai“, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys – priešingai, kaip matyti iš integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba užklausos rezultatų, E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. anksčiau minimais laikotarpiais MB „M2 Projektai“ nedirbo, o iškart po šių laikotarpių buvo įdarbinti UAB „Manlita“. Šią aplinkybę įvertinus liudytojų parodymų kontekste, jog liudytojų darbas Vokietijoje buvo organizuojamas M. Š., teismui nekyla abejonių, jog ir prieš oficialų įdarbinimą tarp E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. ir UAB „Manlita“, atstovaujamos direktoriaus M. Š., buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, o kadangi tai padaryta nebuvo (nesudarytos rašytinės darbo sutartys ir nepranešta apie asmenų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) atsakomybė už tai kyla darbdaviui – UAB „Manlita“ direktoriui M. Š.“.

Šios administracinės bylos, kurioje už tą patį nelegalų darbą sankcija paskirta juridiniam asmeniui UAB „Manlita“, kontekste pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ANK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti.

Nurodyta Kauno apylinkės teismo 2023-09-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023 nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, taigi yra įsiteisėjusi ir yra privaloma.

Teismas konstatuoja, kad remiantis minėtu įsiteisėjusiu Inspekcijos 2023-01-11 nutarimu Nr. VDI-ANR_N-20-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22193265547 ir nurodyta Kauno apylinkės teismo 2023-09-12 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023, vadovaujantis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, teismas šioje administracinėje byloje, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti Kauno apylinkės teismo ir paneigtų jo nustatytas aplinkybes, negali paneigti minėtų galiojančių Inspekcijos nutarimo ir teismo nutarties dėl to paties nelegalaus darbo fakto, už kurį nubaustas pareiškėjos vadovas, ir negali konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėja, t. y. kad pareiškėja, kurios vardu veikė M. Š., leisdama E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir nepateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios, nepadarė pažeidimo, kuris laikomas nelegaliu darbu. Šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad tiek juridinio asmens UAB „Manlita“ veiksmų tyrimo metu, tiek jo vadovo M. Š. administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir apylinkės teismo įvertintų įrodymų visuma bei minėta įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtina, kad UAB „Manlita“, veikdama per vadovą M. Š., leido nelegaliai dirbti įmonės naudai E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S.. Kadangi šis faktas yra nustatytas minėta bendrosios kompetencijos teismo nutartimi, kuri teismui yra privaloma ir šioje byloje nagrinėjant tas pačias faktines aplinkybes, todėl pareiškėjos pažeidimas dėl nelegalaus nurodytų asmenų darbo yra įrodytas net tik šios bylos medžiaga (darbuotojų paaiškinimais, nelegalaus darbo tyrimo aktu ir kt. rašytiniais įrodymais), bet ir M. Š. administracinio nusižengimo byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusia apylinkės teismo nutartimi konstatavus nelegalų darbą pareiškėjos vadovo M. Š. veiksmuose pasekmės ir atsakomybė kyla ir pareiškėjai UAB „Manlita“ kaip juridiniam asmeniui, nes jos vadovas veikia ne kaip savarankiškas asmuo ir ne savo naudai, o veikia būtent juridinio asmens vardu ir jo naudai.

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonei taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką teismas konstatuoja, kad atsakovė skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsakomybę pagal Užimtumo įstatymą pritaikė pareiškėjai UAB „Manlita“, kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas leido nelegaliai dirbti darbuotojams E. Š., E. R., L. M., R. Ž., A. N., A. S. nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios, nes toks pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai nustatoma šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju aktualus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal teismų praktiką darbo, kaip nelegalaus ANK 95 straipsnio prasme, vertinimą suponuoja šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020 ir kt.).

Taigi, administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo kyla, kai nustatoma bent viena iš alternatyvių veikų: darbdavys su darbuotoju nesudaro rašytinės darbo sutarties arba nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Bet kuris iš šių dviejų alternatyvių pažeidimų kvalifikuojamas kaip nelegalus darbas, todėl šioje byloje nustatyti abu pažeidimai – tiek rašytinės darbo sutarties nesudarymas, tiek nepranešimas mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo darbo pradžią, yra pagrindas pareiškėjos atsakomybei dėl nelegalaus darbo taikyti, kaip tai numato Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalies 3 punktas, kuriais remiantis ir buvo priimtas Nutarimas.

Nors pareiškėja šioje byloje teigia, kad priimant skundžiamą Nutarimą liko visiškai netirtos ir neįvertintos UAB „Manlita“ direktoriaus M. Š. nurodytos aplinkybės, rodančios, jog Nutarime nurodytais laikotarpiais šie asmenys nelegaliai dirbo ne UAB „Manlita“, o MB „M2 projektai“ ir jos naudai, tačiau tokių aplinkybių pareiškėja neįrodė nei šioje byloje, nei jos buvo įrodytos UAB „Manlita“ direktoriaus M. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 2023-09-12 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-946/2023 teismas konstatavo, jog M. Š. teiginių, kad darbuotojai dirbo ne UAB „Manlita“, o MB „M2 Projektai“ nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir pripažino, kad liudytojais toje byloje apklaustų darbuotojų parodymai patvirtino, jog tarp darbuotojų ir UAB „Manlita“, atstovaujamos direktoriaus M. Š., buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

Šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas nelegaliai dirbęs E. R. teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad M. S. buvo tik tarpininkas, kuris suvedė jį tartis dėl darbo su UAB „Manlita“ savininku ir vadovu prisistačiusiu V. Č. ir būtent su šiuo E. R. susitarė dirbti UAB „Manlitoje“, o ne MB „M2 Projektai“. E. R. patvirtino, kad pradėjęs dirbti jis iš Vokietijos buvo grįžęs į Lietuvą pasiimti darbo įrankių, drabužių būtent iš V. Č., o dirbant Vokietijoje darbams vietoje vadovavo M. Š.. Tuo tarpu MB „M2 projektai“ ir M. S. jokių darbų Vokietijoje nevykdė, tik domėjosi galimybe ateityje dirbti Vokietijoje.

Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas ir pats M. S., kuris nebuvo apklaustas liudytoju Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje M. Š. administracinio nusižengimo byloje, tačiau ir šis liudytojas visiškai patvirtino visų darbuotojų paaiškinimus, duotus Inspekcijai, ir jų parodymus, duotus Kauno apylinkės teisme, bei paneigė direktoriaus M. Š. teiginius dėl tariamo nelegalaus darbo įmonėje MB „M2 projektai“.

Liudytojas M. S. teisme patvirtino, kad jis yra MB „M2 projektai“ savininkas, tačiau ši įmonė jokių statybos darbų Vokietijoje 2022 m. rugpjūtį – rugsėjį nedirbo, nei savarankiškai, nei kartu su UAB „Manlita“. Su šia įmone bendradarbiavo tik anksčiau ir tik Lietuvoje, bet ne Vokietiojoje. Pastarosios įmonės vadovas V. Č. siūlė jam ateityje bendradarbiauti Vokietijoje, bet tai buvo tik pasvarstymai, o jokių subrangos sutarčių MB „M2 projektai“ su UAB „Manlita“ dėl statybos darbų Vokietijoje nebuvo sudariusi. Į Vokietiją jis 2022 m. rugpjūtį važiavo kartu su E. R., nes norėjo įvertinti darbo galimybes Vokietijoje. Kartu su jais D. K. nevažiavo. E. R. į Vokietiją važiavo dirbti, nes buvo susitaręs su V. Č. dirbti statybų darbų vadovu. Liudytojas patvirtino, kad jis suvedė E. R. ir V. Č., nes pastarasis ieškojo žmonių, galinčių dirbti Vokietijoje. Dėl darbo Vokietijoje E. R. tarėsi su V. Č. asmeniškai. Apie E. R. darbą Vokietijoje su juo niekada nėra kalbėjęs prie D. K.. Vokietijoje jis pabuvo dvi dienas ir grįžo į Lietuvą. Jokių subrangos darbų UAB „Manlitai“ jo įmonė MB „M2 projektai“ Vokietijoje nevykdė. Liudytojas patvirtino, kad UAB „Manlitai“ buvo davęs ir kitų asmenų kontaktus dėl darbo Vokietijoje – Eriko, Luko, Aleksandro, Romo, Almanto. Jiems V. Č. telefoną davė, nes to buvo prašęs pats V. Č., t. y. nukreipti pas jį žmones, jeigu kas nors norės darbo.

Taigi, pareiškėjos vadovo M. Š. teiginių, kad Nutarimu užfiksuotas nelegalus darbas buvo dirbtas įmonėje MB „M2 projektai“, o ne UAB „Manlitoje“ nepatvirtina jokie duomenys. Priešingai, tiek Inspekcijos tyrimo metu, tiek Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje to paties nelegalaus darbo byloje, visi nelegaliai dirbę darbuotojai, o šioje administracinėje byloje dar ir pats M. S., aiškiai ir nuosekliai patvirtino Nutarime konstatuotas aplinkybes, kad nelegalus darbas buvo dirbamas UAB „Manlitos“ naudai, o M. S. buvo ne darbdavys, o tik tarpininkas, per kurį darbuotojai susisiekė su UAB „Manlita“ vadovais dėl darbo ir su jais susitarė dėl visų sąlygų. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, jokių sutarčių ir jokių įrodymų, kad MB „M2 projektai“ apskritai vykdė bet kokius statybos darbus Vokietijoje ir dėl to būtų turėjusi tikslą vežti ten darbuotojus dirbti jos naudai. Tuo tarpu tai, kad UAB „Manlita“ vadovas M. Š. teigia nežinojęs susitarimų tarp V. Č., M. S. ir darbuotojų neatleidžia darbdavio UAB „Manlita“ nuo atsakomybės už nelegalų darbą, kuris faktiškai buvo dirbamas UAB „Manlita“ naudai, o ne MB „M2 projektai“ naudai.

Nors šioje administracinėje byloje pareiškėjos prašymu buvo apklaustas ir liudytojas D. K., tačiau jo parodymus teismas apskritai vertina kaip nepatikimus ginčo aplinkybėms nustatyti, nes šio asmens pareiškėjos vadovas M. Š. niekada nebuvo nurodęs nei Inspekcijos tyrimo metu, nei Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje to paties nelegalaus darbo byloje. Toks naujo liudytojo nurodymas beveik po pusantrų metų nuo nelegalaus darbo tyrimo pradžios kelia pagrįstų abejonių, kad liudytojas, kuris nuo tik nuo 2023-01-13 įsidarbino UAB „Manlitoje“, duoda ne objektyvius, o savo darbdaviui palankius parodymus. Be to, net ir šio liudytojų parodymų turinys nepaneigia visų kitų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, nes šis liudytojas apie darbuotojų dirbtą darbą, tariamai iš pradžių MB „M2 projektai“ naudai, o tik po to UAB „Manlitos“ naudai, sprendė tik iš aplinkybių, jog darbuotojai į Vokietiją važiavo su MB „M2 projektai“ automobiliu, o kelionę organizavo M. S.. Tačiau aplinkybės, kad darbuotojai į Vokietiją važiavo su MB „M2 projektai“ automobiliu ir kelionę organizavo M. S. nereiškia, kad pats darbas buvo dirbamas MB „M2 projektai“ naudai. Liudytojas nežino darbuotojų susitarimo su UAB „Manlitos“ vadovais ar atstovais turinio ir faktinių darbo sąlygų, kurios ir pagrindžia nelegalų darbą UAB „Manlitos“ naudai, todėl tik tam tikros su kelione į Vokietiją susijusios darbuotojų kelionės aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad darbuotojai dirbo MB „M2 projektai“ naudai.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, visus įrodymus, faktus, kurie jau yra nustatyti įsiteisėjusia apylinkės teismo nutartimi dėl to paties nelegalaus darbo, ir papildomus įrodymus, surinktus šioje byloje, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis numato šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai, nustačiusiai, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, imperatyvią pareigą skirti baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (3 punktas). Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjos administracinėje byloje nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nukrypti nuo baudos dydžio vidurkio už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį iš esmės nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepripažįsta padaryto pažeidimo ir nelegalaus darbo fakto, kas reiškia, kad savo veiksmus pateisina ir nejaučia atsakomybės už įstatymo pažeidimą ir naudojimąsi nelegaliu darbu, ir į tai, kad nelegaliai dirbo net šeši asmenys viename iš pavojingiausių sektorių - statyboje - teismas pripažįsta, kad paskirta bauda, kuri yra artima sankcijos vidurkiui ir už jį net šiek tiek ir mažesnė, neabejotinai nepažeidžia proporcingumo principo ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, todėl paliekant galioti Nutarimą nėra jokio pagrindo mažinti baudos dydį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Manlita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.