Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1851-852/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: e2S-1851-852/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08567-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Verikas
Pareiškėjas: J. R., O. R., V. R.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1851-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08567-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.3; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal pareiškėjų J. R., O. R., V. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. R., O. R., V. R. pateikė skundą, kuriuo prašo:

1.1. Įvertinti faktus apie vengimą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartį įvykdyti, teisėtus lūkesčius įgyvendinti, nutraukti skolininko statusą, sudaryti sąlygas dirbti ir vykdyti prievoles, atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimti galutini sprendimą ir užbaigti nagrinėjimą civ. byloje Nr. 2²-848/95 pagal įstatymą;

1.2. Nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705;

1.3. Panaikinti pareiškėjai V. R. nuosavybes teise priklausančio turto, tame tarpe – negyvenamosios patalpos – garažo (boksas), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), 20.34 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – garažo (boksas), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), 20.34 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą;

1.4. Nutraukti išieškojimo vykdymą iš asmeninio V. R. turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių;

1.5. Pripažinti antstolio V. Č. (2008 m. lapkričio 10 d. – 2009 m. sausio 5 d.) vykdymo veiksmus ir neveikimą neteisėtais veiksmais, vykdomoji byla Nr. 0116/08/01068, civ. byla Nr. 2-135-734/07.

Atsiliepimas

2. Antstolis skundo netenkino, taip pat pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas J. R. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. birželio 8 d. paskelbtas areštuoto turto varžytines iki bus galutinai išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Teismas, ištyręs pareiškėjų skundo argumentus, konstatavo, kad jų pagrindą sudaro teismų sprendimų vertinimas (kvestionavimas, interpretavimas), taip pat kitų institucijų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiksmų (neveikimo (sprendimų) vertinimas (kvestionavimas, interpretavimas). Teismų sprendimų vertinimui yra nustatyta teismų instancinė sistema (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo III skyrius), todėl teismų sprendimų vertinimas nepriskirtinas nei antstolio, nei teismo, nagrinėjančio skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, kompetencijai. Dėl kitų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) sprendimų) pareiškėjai turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba CPK nustatyta tvarka kreiptis atitinkamai į administracinius arba bendrosios kompetencijos teismus.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjams prašant atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimti galutinį sprendimą ir užbaigti nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2²-848/95, teismas pareiškėjams išaiškino, kad reikalavimai dėl civilinių bylų atnaujinimo reiškiami ir nagrinėjami CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, o ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumento, kad V. R. turto areštas vykdant išieškojimą yra nepagrįstas, nes V. R. už išieškomą skolą, kurią perėmė priėmusi M. P. palikimą gali atsakyti tik paveldimo turto apyraše nurodytu turtu, teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai dėl išieškojimo iš V. R. turto apimties yra nepagrįsti, nes vykdymo veiksmai (turto areštas) atliekami įsiteisėjusių teismų nutarčių pagrindu ir remiantis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1871-553/2012, priimtoje 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, kad „<...> V. R. ir J. R., kurie perėmė M. P. pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, už šią M. P. skolą turi atsakyti visu savo asmeniniu turtu“, t. y. ne tik paveldimo turto apyraše nurodytu turtu. Pažymėtina, kad, pagal CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju nenurodė nei vieno iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, taip pat jų nenustatyta ištyrus vykdomosios bylos dokumentus, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo pripažinti antstolio V. Č. vykdymo veiksmus ir neveikimą, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0116/08/01068, neteisėtais, teismas konstatavo, kad antstolio V. Č. vykdomoji byla Nr. 0116/08/01068 buvo užbaigta ją visiškai įvykdžius 2010 m. spalio 27 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimas dėl veiksmų ir neveikimo, atliktų V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/08/01068 negali būti reiškiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kuriuo ginčytų antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0116/08/01068 užbaigimo, todėl darytina išvada, kad toks reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas; byloje taip pat nėra duomenų, kad toks reikalavimas būtų buvęs pareikštas anksčiau. Teismas konstatavo, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas J. R. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio 2023m. birželio 8 d. paskelbto areštuoto turto varžytines iki bus galutinai išspręstas skundas dėl šio antstolio veiksmų, tačiau vien faktas, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nors ir laiko antstolio veiksmus neteisėtais, nepateikė pakankamai pareiškėjo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl skundas dėl antstolio veiksmų šia nutartimi buvo atmestas.

III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

12. Apeliantas J. R. (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai, rėmėsi išimtinai suinteresuotų asmenų argumentais, nevertino skunde nurodytų argumentų, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

12.2. Teismas nepagrįstai apelianto skunde nurodytus argumentus vertino kaip teismo sprendimų kvestionavimą – priešingai, apeliantas, siekdamas teisingumo atstatymo, pateikė visą nuo 1996 m. balandžio 30 d. susiklosčiusią teisinę situaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-157/1996 buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui, tačiau nagrinėjimas iš naujo pradėtas nebuvo ir byla nebuvo užbaigta, teismo 1995 m gegužės 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių liko galioti. Pareiškėjo nurodytos institucijos savo veiksmais nuo 1995 m. gegužės 5 d. suformavo pareiškėjams sąlygas, žlugdančias ūkinę veiklą ir kuriančias naujų įsiskolinimų atsiradimą ir sukaupimą. Teismas ir toliau skiria papildomus begalinius ribojimus, neduoda pareiškėjams galimybės dirbti, tęsti ūkinę veiklą, gauti pajamas ir vykdyti prievoles. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje apeliantas neturėjo galimybių dėl to paties reikalavimo ginti savo teisių teisme pakartotinai, negalėjo remtis įsigaliojusiu teismo sprendimu, nes jis nebuvo vykdomas teismu. Apeliantui visiškai suvaržytos jo teisės į sąžiningą ir teisingą teismą ir į verslo teisę, teismas nevertina bylos aplinkybių plačiąja prasme, neįžvelgia nurodomų faktinių aplinkybių sąsajos, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas. Jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas būtų tinkamai ir laiku įvykdęs savo pareigą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutarties įgyvendinimo, nebūtų buvę teisinių pasekmių pareiškėjams, atitinkamai nebūtų buvę skolų ir sąskaitų ir turto nuolatinio apribojimo. Taip pat nebūtų buvę antstolių vykdomųjų bylų ir apribojimų taikymo pagal panaikintus teismo sprendimą ir nutartį.

12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto prašymas nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705 yra nepagrįstas. Apeliantas pateikė faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai ir jie turėjo būti nedelsiant nutraukti: vykdomieji dokumentai vykdomojoje byloje Nr.0008/15/01705 prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužes 16 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-6242-599/2012; vykdymo kilmė yra neteisėta, nes 1996 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-157/1996 yra priimta ir neįvykdyta; pradėti vykdyti žemesnės instancijos, t. y. 1995 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi nurodė „<...> išieškoti solidariai iš skolininkų V. R., <...> ir J. R. <...> antstolio V. Č. naudai 126 543,00 Lt vykdymo išlaidų.“ Teismas tenkino antstolio V. Č. prašymą remiantis esančių rašytinių įrodymų turiniu 2008 m. spalio 9 d. vykdomojoje byloje Nr.0116/08/01068, kuri vykdoma pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-135-734/07 dėl nebaigto statinio (67% baigtumo) esančio adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo (skolininkė - M. P.); išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog priverstinio vykdymo metu paaiškėjo aplinkybė, kad skolininkė M. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi pakeitė vykdymo procese pradinę skolininkę M. P. naujais skolininkais J. R., V. R., A. R. bei I. R.. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismui atlikus išsamų aplinkybių vertinimą, būtų ne tik aiškus vykdymo veiksmų nutraukimo pagrindas, tačiau ir visos sąlygos juos nutraukti.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjai nesuformulavo skundo reikalavimų. Pažymėtina, kad net jei pareiškėjas nebūtų tinkamai suformulavęs reikalavimo, teismas nepagrįstai teigia, jog jo suprasti iš procesinio dokumento turinio nebuvo įmanoma. Pareiškėjas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo.

12.5. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias pasaugos priemones. Antstolis Irmantas Gaidelis 2023-05-09 patvarkymu Nr. S-23-8-17281 nusprendė vykdymo proceso metu areštuotą skolininkei V. R. nuosavybės teise priklausantį turtą negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), patalpa plane pažymėta (duomenys neskelbtini), 20.34 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), patalpa plane pažymėta (duomenys neskelbtini), 20.34 kv. m bendro ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduoti skelbiant turto varžytines. Pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėto turto varžytines ir iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas ir pasiektas teisingumas byloje. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareikštas skundas ir pasirinktas teisių gynybos būdas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, tai buvo galima įžvelgti jau skundo priėmimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Antstoliui paskelbus varžytines ir turtą perleidus tretiesiems asmenims, teisingumo atstatymo procesai užtruktų ilgai ir pažeidžiant jau ne tik pareiškėjų, bet ir kitų sąžiningų įgijėjų teisėtus interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir privalomas iki kol nėra priimto galutinio teismo sprendimo šioje ir kitose susijusiose bylose. Dar daugiau, pareiškėjai niekada nevengė atsiskaityti. Priešingai, dėl nepagrįstai vykdomų teismų sprendimų, pareiškėjams susidarė itin nepalanki teisinė ir finansinė padėtis, dėl kurios vykdymas būtų itin sudėtingas. Tačiau labiau reikšminga yra tai, kad lėšų išskaitymas iš pareiškėjų būtų absoliučiai nepagrįstas. Pagristai laikytina, kad antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika, neegzistuoja.

13. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad, pareiškėjų teigimu, vykdomoji byla Nr. 0008/15/01705 šiuo atveju nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu – jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-6242-599/2012 nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas, todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/15/01705, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nėra.

13.2. Nesutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas faktinių aplinkybių visumos, nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad „<...> niekada nevengė atsiskaityti“, „<...> elgėsi sąžiningai jau daugelį metų“. Inspekcija neturi duomenų, kad tiek J. R., tiek ir V. R. nuo teismo nutarties, kuria priteistos vykdymo išlaidos, įsiteisėjimo dienos (2012 m. lapkričio 30 d.) aktyviai domėtųsi teismo nutarties vykdymo eiga, bent dalimis būtų mokėję priteistą skolą (nuo skolos priteisimo praėjo beveik 11 metų), priešingai, V. R. vykdomojo proceso metu nepavyko įteikti procesinių dokumentų, jos tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7490-1102/2023 tenkino pareiškėjo antstolio I. Gaidelio prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo vykdomojoje byloje ir J. R. paskyrė skolininkės V. R. kuratoriumi vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjų prašymai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 7 d. gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705, kurioje antstoliui 2015 m. rugpjūčio 26 d. vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-6242-599/2012 dėl 36 649,39 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. R., išieškotojo antstolio V. Č. naudai. Vykdymo proceso metu išieškotojas mirė. 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-8-23719 išieškotojas antstolis V. Č. pakeistas į išieškotojas J. Č. ir J. Č.. 2022 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S-22-8-36071 dalyje dėl 36 338,83 Eur išieškojimo išieškotojas pakeistas į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolio V. Č. vykdomoji byla Nr. 0116/08/01068 buvo užbaigta 2010 m. spalio 27 d. ją visiškai įvykdžius.

19. Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų, be kita ko, prašė „įvertinti faktus apie vengimą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartį įvykdyti, teisėtus lūkesčius įgyvendinti, nutraukti skolininko statusą, sudaryti sąlygas dirbti ir vykdyti prievoles, atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimti galutini sprendimą ir užbaigti nagrinėjimą civ. byloje Nr. 2²-848/95 pagal įstatymą“. Skundu dėl antstolio veiksmų gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1, 2 dalys), o reikalavimai dėl civilinių bylų atnaujinimo reiškiami ir nagrinėjami CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, o ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtasis pareiškėjų prašymas nepriskirtinas nei antstolio, nei teismo, nagrinėjančio skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, kompetencijai.

20. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto prašymas nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705 yra nepagrįstas. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad vykdymo kilmė yra neteisėta, nes panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 1996 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-157/1996 yra priimta ir neįvykdyta. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje nesant duomenų ir pareiškėjams nepateikus įrodymų, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo sąlygų sąrašas. Susipažinęs su bylos medžiaga, pareiškėjų pateiktais argumentais ir dokumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjai nepagrindė nei vienos iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų būtinų sąlygų vykdomajai bylai nutraukti.

21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese būtinumą grindžia tuo, kad antstoliui paskelbus varžytines ir turtą perleidus tretiesiems asmenims, teisingumo atstatymo procesai užtruktų ilgai ir pažeistų pareiškėjų ir kitų sąžiningų įgijėjų teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavus, kad pareiškėjų argumentai dėl išieškojimo iš V. R. turto apimties yra nepagrįsti, konstatavus, kad nėra pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01705, laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymas praranda prasmę, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų dėl netenkinto pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasisako.

22. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

23. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas