Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mefodijos Povilaitienės, dalyvaujant atsakovės atstovei Daliai Cirtautinei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. N. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. J. N. padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5) I-265; 2) atnaujinti praleistą terminą; 3) įpareigoti atsakovę VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama sumažinta senatvės pensija. Dėl to pareiškėjui buvo neišmokėta 5 503,97 Eur dydžio senatvės pensijos dalis. Nurodė, kad po 2014-11-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto sprendimo, pareiškėjas 2014-11-29 kreipėsi į VSDFV, prašydamas atnaujinti terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui apskųsti ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Skundžiamu sprendimu VSDFV atsisakė atnaujinti terminą ir pareiškėjo skundo nenagrinėjo.

Pareiškėjas skunde teismui prašė atnaujinti trijų metų terminą, nes pareiškėjui pensija buvo mokama į jo atsiskaitomąją sąskaitą, todėl jis nežinojo, kokio dydžio pensiją gavo; pareiškėjas niekada neišleisdavo visų savo santaupų, todėl negalėjo žinoti, jog jam mokama ne visa pensijos dalis; nebuvo priimti konkretūs sprendimai mokėti sumažintą pensiją; vyravo teisinis neaiškumas. Pabrėžė, kad atsakovė šiuos pareiškėjo pateiktus argumentus ignoravo.

2015-12-14 pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad terminą kreiptis į VSDFV praleido, nes sirgo ir serga onkologine liga, kad 2010 m. lapkričio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. buvo hospitalizuotas, operuotas, todėl buvo visiškai nedarbingas. Nurodė, kad nors prašydamas VSDFV atnaujinti terminą nenurodė, jog terminą prašo atnaujinti dėl ligos, tačiau pabrėžė, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, turėjo informaciją apie pareiškėjo nedarbingumą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė mokėdama ligos išmokas žinojo, kad išmoka mokama dėl onkologinio susirgimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas nedalyvavo.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-6455-142/2014 (proceso Nr. 3-61-3-01003-2014-4) pagal pareiškėjo Vytauto J. N. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VSDFV 2014-01-20 sprendimą Nr. (6.5) I-575 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautos senatvės pensijos nepriemoką 19004,13 Lt, o teismui nusprendus, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 3 metų skundo padavimo terminas, – jį atnaujinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-11-25 sprendimu nusprendė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui negautą senatvės pensijos dalį palikti nenagrinėtą, o reikalavimą dėl VSDFV 2014-01-20 sprendimo Nr. (6.5) I-575 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Kartu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu pateikiant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėnesio, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį sumažinta senatvės pensija.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą paduoti skundui, 2014-11-29 su prašymu kreipėsi į VSDFV. 2014-11-29 prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam netapo ir negalėjo tapti žinoma, jog sumokėta ne visa pensijos dalis, kadangi pensija yra mokama į jo asmeninę banko sąskaitą, kad nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad VSDFV Kauno skyrius tinkamai vykdo savo pareigas. Taip pat teigė, kad jam nebuvo pateikta sprendimo, jog pensija bus mokama mažesnė, nei yra paskirta, ir apie tai, kad buvo išmokėta ne visa pensija, neva sužinojo tik 2013 m. rudenį, pateikęs VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl pensijos perskaičiavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas į VSDFV kreipėsi praleidęs 3 metų terminą ir nenurodė objektyvių šio termino praleidimą pagrindžiančių priežasčių, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2014-11-29 prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-01-06 skundo ir 2014-11-29 prašymo reikalavimą dėl 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, nes praleistas kreipimosi į VSDFV terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Dėl pateiktų papildomų pareiškėjo paaiškinimų, nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV dėl termino atnaujinimo savo prašymą grindė visiškai kitais, subjektyvaus pobūdžio argumentais, o 2015-12-14 teismui pateiktame paaiškinime jau nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad sirgo onkoligine liga. Pažymėjo, kad pareiškėjas nedarbingas buvo nuo 2010-11-15 iki 2011-03-04, o toliau tęsė savo darbinę veiklą, todėl darė išvadą, kad galėjo laiku kreiptis VSDFV.

Byloje nustatyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-11-29 prašymą, 2015-01-14 sprendimu Nr. (6.5) I-265, pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-01-06 skundą ir 2014-11-29 prašymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į atsakovę su prašymu dėl termino atnaujinimo kreipėsi Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6455-142/2014, kuriame buvo išaiškinta pareiškėjui teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu su prašymu pateikiant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą. Minėtame sprendime teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį sumažinta senatvės pensija. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Taigi, byloje spręstina, ar pagrįstai VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Nagrinėjamojoje byloje susidarė situacija, kuomet pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę bei į teismą (pareiškėjo skundas), pagrindu, kodėl praleido terminą skundui paduoti, nurodė aplinkybes, visiškai kitas nei 2015-12-14 paaiškinimuose (šių aplinkybių pareiškėjas neneigia). Pareiškėjas tiek atsakovei, tiek teismui tvirtino, kad terminą praleido, nes pensija buvo mokama į jo atsiskaitomąją sąskaitą, todėl jis nežinojo, kokio dydžio pensiją gavo, kad niekada neišleisdavo visų savo santaupų, todėl negalėjo žinoti, jog jam mokama ne visa pensijos dalis, kad nebuvo priimti konkretūs sprendimai mokėti sumažintą pensiją, kad vyravo teisinis neaiškumas. Pateiktuose 2015-12-14 paaiškinimuose pareiškėjas nurodė visai kitą priežastį, kodėl praleido terminą skundui paduoti – onkologinė liga. Paaiškino, kad sirgo ir serga onkologine liga, kad buvo hospitalizuotas, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. buvo nedarbingas ir tvirtino, kad būtent dėl to praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo pateikta informacija dėl sveikatos būklės nebuvo naudojama kaip argumentas, kuriuo remiantis pareiškėjas prašytų atnaujinti terminą VSDFV. Teismas daro išvadą, kad atsakovė 2015-01-14 sprendime pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindė tokią savo poziciją dėl praleisto termino, pažymėdama, kad pateikti argumentai neįrodo, jog terminas praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. VSDFV, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 21 punktu, turi teisę kreiptis į pareiškėją su prašymu per nustatytą laiką pateikti papildomą informaciją ar dokumentus (jeigu pareiškėjas jais disponuoja), susijusius su pateiktu prašymu. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. I-6455-142/2014, išaiškino pareiškėjui teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu su prašymu pateikiant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą. Kadangi pareiškėjas neteigė, kad į VSDFV dėl pensijos nepriemokos grąžinimo negalėjo kreiptis anksčiau būtent dėl sveikatos būklės, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo savo iniciatyva prašyti pateikti būtent tokius įrodymus.

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovei buvo žinomos pareiškėjo ligos aplinkybės, laikytini visiškai nepagrįstais, nes, kaip jau buvo minėta, būtent pats pareiškėjas aplinkybėmis dėl sveikatos būklės nesirėmė.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudarė pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad pagrindo, kaip teisingai nustatė atsakovė, atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais sirgo, negali būti vertinama kaip aplinkybės, nepriklausiusios nuo jo valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos nustatė pakankamai ilgą trejų metų terminą paduoti skundą VSDFV. Iš pateiktos informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2010-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad pareiškėjas net ir po ligos ilgą laiką dirbo, todėl galėjo laiku kreiptis į atsakovę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės 2015-01-14 priimtas sprendimas Nr. (6.5) I-265 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai atnaujinti skundo padavimo terminą ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo skundą iš esmės, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5) I-265, todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestini ir pareiškėjo išvestiniai reikalavimai.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. J. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.