Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas). Pareiškėjo senatvės pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį dėl to, kad pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. spalio 29 d. VSDFV Kauno skyrius informavo pareiškėją, kad dėl pareiškėjo pensijos sumažinimo nebuvo priimta sprendimų, todėl pareiškėjas 2014 m. sausio 6 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką. VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, konstatavusi, kad pareiškėjas praleido kreipimosi terminą. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes sprendimų dėl jo pensijos mažinimo nebuvo priimta ir pareiškėjas skundė ne konkretų sprendimą, o reikalavo įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pensijos nepriemoką, tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio nuostatos taikomos tik, kai skundžiamas konkretus sprendimas pensijų klausimais, o ne kai keliamas ginčas dėl neveikimo. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias sumažintos pensijos dirbantiems, prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovas palaikė skundą. Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje turėtų būti taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pabrėžė, kad nei viename sprendime dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo (2010 m. balandžio 16 d., 2012 m. sausio 27 d., 2013 m. rugsėjo 20 d.) nebuvo nurodyta apie pareiškėjui mokamą sumažintą pensiją, užuomina yra 2012 m. sausio 27 d. sprendime, tačiau pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriame yra nurodyta didesnė pensija. Atsakovai atsisako grąžinti pareiškėjui pensijos nepriemoką, motyvuodami tik, kad yra praleistas teismų praktikoje suformuotas pagal įstatymo analogiją 3 metų terminas, tačiau įstatymo analogija netaikytina, nes yra labai aiškus įstatyminis reguliavimas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis). Nusprendus, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas teismų praktikoje suformuotas 3 metų skundo padavimo terminas, prašo jį atnaujinti. Pareiškėjui pensija mokama į atsiskaitomąją sąskaitą, pareiškėjas niekada neišleisdavo visų savo santaupų, todėl jam negalėjo būti žinoma, kad į jo sąskaitą pervedama mažesnė pensija. Sprendimų dėl pensijos mažinimo pareiškėjas negavo, priešingai, gavo tik sprendimus, kuriuose nurodoma perskaičiuota didesnė pensija. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota bylose dėl valstybinių pensijų nepriemokos priteisimo, kuriose skundo padavimo terminas pareiškėjams buvo atnaujintas (b. l. 65–69).

Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo.

Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas ginčo laikotarpiu vyko VSDFV teritoriniam skyriui tiesiogiai taikant paminėtą Laikinojo įstatymo nuostatą (b. l. 40–53). Rašytinis sprendimas mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją nebuvo priimtas, o sprendimu šiuo atveju laikytinas teritorinio skyriaus valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. VSDFV 2010 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. sausio 27 d. sprendimais pensijos dydis perskaičiuotas, tačiau tai padaryta dėl to, kad pareiškėjas įgijo papildomą stažą, t. y. dėl su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu nesietinų priežasčių (b. l. 42, 44, 46).

Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Kauno skyriaus 1 pensijų skyrius 2013 m. spalio 29 d. raštu informavo pareiškėją, jog 2010–2011 metais jo senatvės pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, ir pateikė duomenis apie apskaičiuotas ir išmokėtas pensijų sumas (b. l. 49–50). VSDFV Kauno skyriuje 2013 m. gruodžio 6 d. gautas pareiškėjo prašymas pateikti konkrečius sprendimus, kuriais remiantis buvo sumažinta pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu (b. l. 51–52). VSDFV Kauno skyriaus 2 pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (10.1)S-87351 nurodė, kad ginčo laikotarpiu senatvės pensijos sumažintos tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir atskiri sprendimai dėl pensijos sumažinimo nebuvo priimti, nes to nereikalavo teisės aktai (b. l. 53). Pareiškėjas per teritorinį skyrių pateikė 2014 m. sausio 6 d. skundą VSDFV (VSDFV gautas 2014 m. sausio 16 d.), kuriame prašė išmokėti pareiškėjui dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 19 004,13 Lt (b. l. 24–26). VSDFV 2014 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (6.4)I-575 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą VSDFV teritorinio skyriaus veiksmams pensijų mokėjimo klausimais ginčyti, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija, o į VSDFV kreipėsi su 2014 m. sausio 6 d. Šiame rašte VSDFV paaiškino pareiškėjui, kad iki 2014 m. sausio 31 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 31–32). Gavus šį VSDFV sprendimą (b. l. 14), per 20 dienų su skundu kreiptasi į teismą (b. l. 1–6, 16).

Senatvės pensijų mokėjimo klausimus reguliuoja viešosios teisės normos, t. y. specialusis Pensijų įstatymas, kuriame ginčui aktualiu 2010–2011 metų laikotarpiu iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo aiškiai nustatyta ginčų valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais iškėlimo tvarka ir kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją procedūrinis terminas. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi ir iki 2013 m. sausio 1 d., ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Įstatyme taip pat aiškiai nustatytas skundo padavimo VSDFV terminas – per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą (veiksmą, neveikimą). Pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo skundą dėl viešojo administravimo priimto individualaus akto ar veiksmo (neveikimo) gali paduoti administraciniam teismui, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniuose nustatytų procesinių normų per 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos.