Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1753-603/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-07Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
2S-1753-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18586-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
V. A. D.
Atsakovas
N. S., Vilniaus miesto 40-ajam notaro biurui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1753-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18586-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.11.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. D. ieškinį pareikštą atsakovams N. S. ir Vilniaus miesto 40-ajam notaro biurui dėl juridinio fakto nustatymo, įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo, privalomosios palikimo dalies nustatymo ir testamento bei paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: tenkinti vieną iš šių keturių alternatyvių pagrindinių reikalavimų: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (pripažinti nuosavybės teises), kad ieškovė, K. T. dukra, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo 154/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (pripažinti nuosavybės teises), kad ieškovė priėmė palikimą – žemės sklypo 154/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T., ją faktiškai pradėjusi valdyti; 3) atnaujinti praleistą terminą palikimui – žemės sklypo 154/1079 daliai, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T., priimti; 4) nustatyti privalomąją palikimo dalį – į žemės sklypo 103/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T.; tenkinti vieną iš šių dviejų alternatyvių pagrindinių reikalavimų: 1) atnaujinti praleistą terminą palikimui – buto 1/4 daliai, į kurią nuosavybės teises turėjo ieškovės tėvas K. T., priimti; 2) nustatyti privalomąją palikimo dalį – į 1/6 buto dalį, į kurią nuosavybės teises turėjo ieškovės tėvas K. T.. Tenkinus bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų, tenkinti ir išvestinį reikalavimą – panaikinti iš Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus bei testamentą, kuriuo nuosavybė atiteko atsakovei N. S., kiek jie prieštaraus tenkintų pagrindinių reikalavimų apimčiai, kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.80-1.81 straipsniai). Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 40-ojo notarų biuro raštą, kuriame nurodyta, jog po K. T. mirties palikimą pradėjusi faktiškai valdyti priėmė jo įstatyminė įpėdinė sutuoktinė G. T., pagrindas – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-18 dienos sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/2008. Teismas nurodė, jog kol šis sprendimas nebus pakeistas ar panaikintas, ieškovės pateikti reikalavimai dėl juridinio fakto nustatymo, dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, dėl testamento ir paveldėjimo liudijimų nuginčijimo, dėl privalomos palikimo dalies nustatymo turės būti nagrinėjami atsižvelgiant į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/2008 turinį.

Šalies argumentai

4. Teismas sprendė, jog ieškovė kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka, ieškovės alternatyvūs reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka. Ieškovė privalo nurodyti ar ji išskiria šiuos reikalavimus iš ieškinio reikalavimų ir pateikti teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atitinkantį CPK 443 straipsnio 2 dalį ir 477 straipsnio reikalavimus. Taip pat pateikti pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atitinkantį CPK 576 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė, jog ieškovės tėvas mirė 1997 metais, taigi ir ieškovės kaip išlaikytinės statusas aktualus palikėjo mirties ir palikimo atsiradimo momentui, priešingas traktavimas būtų nesuderinamas su civilinių teisinių santykių stabilumu. Ieškovė privalo patikslinti ieškinio faktines aplinkybes ir nurodyti dėl kokių aplinkybių palikėjo (ieškovės tėvo) mirties ir palikimo atsiradimo momentu ieškovė turėtų būti laikytina palikėjo (ieškovės tėvo) išlaikytine ir pateikti teismui šias faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė V. A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas trečią kartą nustato ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas vis kitus ieškinio trūkumus. Tokiu būtu teismas riboja ieškovės teisę į teisminę gynybą, taip pat nėra užtikrinamas koncentruotas ir ekonomiškas teismo procesas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, nurodė, jog ieškovė turi išskirti dalį reikalavimų ir pateikti teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019-09-11 nutartimi spręsdamas ieškovės pateiktą atskirąjį skundą jau kartą nustatė, jog ieškovės pateikto ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, todėl nėra pagrindo nepriimti teismui pateikto ieškinio.

6.3. Vilniaus apygardos teismas priimtoje nutartyje taip pat nurodė, jog gali ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos ginčas būti nagrinėjamas kartu ir tai atitiks proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo tikslus.

6.4. Ieškovė yra tinkamai nurodžiusi ieškinio dalyką bei jo pagrindą, pateikusi teismui visus turimus įrodymus, ieškovė ieškinio priėmimo stadijoje neturi pagrįsti ieškinio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

9. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal Civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra suformulavusi ieškinio reikalavimus. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo: tenkinti vieną iš šių keturių alternatyvių pagrindinių reikalavimų: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (pripažinti nuosavybės teises), kad ieškovė, K. T. dukra, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo 154/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (pripažinti nuosavybės teises), kad ieškovė priėmė palikimą – žemės sklypo 154/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T., ją faktiškai pradėjusi valdyti; 3) atnaujinti praleistą terminą palikimui – žemės sklypo 154/1079 daliai, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T., priimti; 4) nustatyti privalomąją palikimo dalį – į žemės sklypo 103/1079 dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovės tėvui K. T.; tenkinti vieną iš šių dviejų alternatyvių pagrindinių reikalavimų: 1) atnaujinti praleistą terminą palikimui – buto 1/4 daliai, į kurią nuosavybės teises turėjo ieškovės tėvas K. T., priimti; 2) nustatyti privalomąją palikimo dalį – į 1/6 buto dalį, į kurią nuosavybės teises turėjo ieškovės tėvas K. T.. Tenkinus bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų, tenkinti ir išvestinį reikalavimą – panaikinti iš Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro išreikalautus šio notaro biuro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus bei testamentą, kuriuo nuosavybė atiteko atsakovei N. S., kiek jie prieštaraus tenkintų pagrindinių reikalavimų apimčiai, kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.80-1.81 straipsniai).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodo, jog dalis reikalavimų yra nagrinėtini ginčo teisena, dalis ypatingąja teisena. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas reikalavimas dėl bylų išskyrimo jau buvo sprendžiamas ir patikrintas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas, 2019-09-11 priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1424-934/2019, nurodė, jog net esant reikalavimų nagrinėtinų ypatingąja teisena bei ginčo teisena, jų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas ir atitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tikslus. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ieškinio trūkumus, kad dalis ieškinio reikalavimų turi būti išskirti į kitą bylą nagrinėjant ją ypatingosios teisenos tvarka, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo formuojama teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje galima nagrinėti ieškovės reikalavimus, net jei dalis jų turėtų būti nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.

12. Pirmosios instancijos teismas kaip dar vieną ieškinio trūkumą nurodė, jog ieškovė nėra nurodžiusi aplinkybių, kodėl ji tuo metu, kai atsirado jos tėvo palikimas, turėtų būti laikytina savo tėvo išlaikytine. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinyje iškovė aiškiai nurodė tokio reikalavimo pagrindą. Būtent ieškovė nurodė, kad jai 1991 m. gimė neįgali dukra, kuria visą laiką rūpinasi, todėl neturėjo galimybių dirbti ir gauti pastovias pajamas, jai pačiai buvo reikalingas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė yra įvykdžiusi įstatyme nustatytą pareigą suformuluoti reikalavimų pagrindą. Plačiau dėl šio pagrindo ieškovė turės galimybę pasisakyti teismui duodama paaiškinimus. Šiuo metu teismui yra nurodytas tokio reikalavimo pagrindas, todėl neteisinga būtų vertinti, kad apeliantė nėra nurodžiusi reikalavimo pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog iškovė privalo pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Apeliantės teigimu, ieškinio priėmimo stadijoje ji neturi pareigos pagrįsti ieškinio, ir su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra suformulavusi ieškinio reikalavimus, nurodžiusi detaliai kiekvieno reikalavimo tenkinimo pagrindą, pateikusi turimus įrodymus, pareikštas teismas ieškinys gali būti nagrinėjamas. Papildomus įrodymus ieškinio pagrindimui ieškovė turės teisę pateikti vėlesnėse proceso stadijose.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Loreta Bujokaitė