Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1131-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
2A-1131-653/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
Grigiškių
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1131-653/2014Proceso Nr. 2-02-3-08750-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 42.9, 42.11.1, 63.2, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl 2012-12-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Grigiškių kredito unijai dėl paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir paskolos sutarties sąlygos pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad 2007-04-27 paskolos sutartį Nr. 07-00055 ir 2010-03-30 paskolos sutartį Nr. 10-00024 atsakovas nutraukė neteisėtai, taip pat prašė pakeisti 2007-04-27 paskolos sutarties Nr. 07-00055 specialios dalies 2.2 punktą, nurodant jame „2022 m. gruodžio 31 d.“.

Ieškovas nurodė, kad jis yra ūkininkas, su atsakovu 2007-04-27 sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00055, pagal kurią pasiskolino 80000 Lt galvijų – Aubrakų veislės mėsinių telyčių pirkimui. Paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovas įkeitė atsakovui jam priklausantį 7,74 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai, tačiau 2008 m. kovą kilo gaisras ir sudegė visi galvijai ir kitas ieškovo turtas. Dėl nurodyto įvykio ieškovas neteko galimybės laiku vykdyti sutartį, todėl kreipėsi į atsakovą dėl paskolos suteikimo, atsakovui sutikus 2010-03-30 šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00024, pagal kurią ieškovui atsakovas paskolino 40000 Lt, ieškovas paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad po paskolos sutarties sudarymo vis dar buvo susiklosčiusios sunkios finansinės sąlygos, todėl ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas 2012-01-13 nutraukė paskolos sutartis ir nukreipė skolos išieškojimą į įkeistą turtą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis negalėjo numatyti gaisro, dėl ko jam pasidarė sunku vykdyti sutartis, nurodė, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartinius santykius, todėl prašė pripažinti abiejų paskolos sutarčių nutraukimą neteisėtu ir nustatyti paskolos pagal 2007-04-27 paskolos sutartį grąžinimo grafiką iki 2022-12-31.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų grąžinti gautas paskolos grafikuose nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas paaiškino, kad abi sutartis nutraukė, laikydamasis jose nustatytos tvarkos, nes ieškovas ilgiau kaip mėnesį delsė sumokėti pagal sutartis mokėtinas įmokas ir jų nesumokėjo per 15 dienų nuo unijos rašytinio pareikalavimo. Atsakovas 2011-12-14 siuntė ieškovui pretenziją dėl skolos sumokėjimo, ieškovui neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas 2012-01-13 vienašališkai nutraukė abi paskolos sutartis. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nėra kreipęsis su prašymu pakeisti sutarties sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2012-12-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2007-04-27 sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00055, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 80000 Lt paskolą žemės ūkio verslui, ieškovas įsipareigojo iki 2012-04-05 grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas nustatytu grafiku. Šalys 2010-03-30 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00024, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 40000 Lt paskolą žemės ūkio verslui, o ieškovas įsipareigojo iki 2020-03-10 grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas pagal grafiką. 2011-12-14 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl skolos ir netesybų sumokėjimo, kuria prašė iki 2011-12-27 sumokėti 85328,94 Lt skolą, susidariusią pagal abi paskolos sutartis. Ieškovui skolos sumos nesumokėjus, atsakovas 2012-01-13 valdybos narių posėdyje nusprendė nutraukti paskolos sutartis ir kreiptis dėl skolų išieškojimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko galvijus – Aubrakų veislės telyčias, galvijai 2008-03-02 gaisro metu sudegė arba krito po gaisro. Atsakovas patvirtino, kad šios aplinkybės jam buvo žinomos dar 2008 metais. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas objektyviai negalėjo vykdyti 2007-04-27 paskolos sutarties, nes atliko laisvės atėmimo bausmę, atsakovas patvirtino, kad kreditoriui buvo žinoma ši aplinkybė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2009-05-22 (CPK 179 str. 3 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovas prašydamas pakeisti paskolos sutarties sąlygą, savo prašymą motyvuoja tuo, kad yra susiklosčiusios ypatingos aplinkybės – gaisro metu sudegė galvijai, ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę, dėl ko negalėjo vykdyti sutartinės prievolės, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. ieškovui tapo itin sudėtinga vykdyti sutartį. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas savo prašymą pakeisti sutarties sąlygas reiškia teismui, 2012-09-27 pareikšdamas ieškinį, kai tuo tarpu visi nurodyti įvykiai vyko 2008-2009 metais, jokių prašymų atsakovui po 2010-03-30 paskolos sutarties sudarymo, kuriuose būtų nurodomas ieškovo siūlomas sutarties pakeitimas bei aptariamos realios ieškovo galimybės tokiomis sąlygomis vykdyti pakeistą sutartį, nėra. Atsakovo atstovas paaiškino, kad į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, ieškovui suteikiant 2010-03-30 paskolą, nes sprendimas suteikti šią paskolą buvo priimtas, atsižvelgiant į sunkią ieškovo padėtį, siekiant jam padėti atkurti žemės ūkio verslą. Byloje pateiktas ieškovo 2011-07-19 prašymas nesiimti išieškojimo priemonių, nurodant, jog ieškovas iki 2011-10-19 turės pajamų ir padengs įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad ieškovas įsiskolinimo savo paties nurodytu terminu nepadengė, periodinių įmokų nemokėjo, tuo tarpu atsakovas iki 2011-10-19 ir dar kurį laiką (iki 2011-12-14) nesiėmė priemonių paskolos sutarčių nutraukimui ir priverstiniam skolos išieškojimui. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turi galimybę vykdyti sutartį, yra mokus, tačiau ieškovas neteko galimybės pateikti šiuos dokumentus teismui dėl ligos. Byloje nustatyta, kad prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas atsakovui neteikė nei iki paskolos sutarties nutraukimo, nei po nutraukimo, be to, jokių naujų aplinkybių nėra nurodoma ir teismui. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į rašytinę paskolos sutarties formą, į tai, kad sutarties pakeitimai daromi tokia pačia forma kaip ir sutartis, ieškovo prašymai dėl sutarties pakeitimo pagal LR CK 6.204 str. turėjo būti teikiami raštu. Ieškovas nevykdė LR CK 6.204 str. 2 d. numatytų pareigų iki sutarties nutraukimo, o prašymą pakeisti sutartį pateikė tik ginčydamas paskolos sutarčių nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paskolos sutartį nutraukė 2012-01-13, tuo tarpu ieškinį ieškovas pareiškė 2012-09-27, todėl iki 2012-11-30 teismo posėdžio, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, turėjo pakankamai laiko pateikti teismui turimus įrodymus dėl pasikeitusių aplinkybių ir galimybės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis (CPK 7 str.), ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas 2012-10-31 nutartimi šalims buvo nustatęs terminą iki 2012-11-12 pateikti visus papildomus įrodymus byloje. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą pagrįstumo vadovavosi ir tuo, kad ieškovas, prašydamas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, nurodė, kad jo turtinė padėtis labai bloga, jis visiškai neturi lėšų, šiuo metu yra visiškai nuskurdęs. Dėl paminėto, teismas darė išvadą, kad ieškovo pozicija byloje negali būti vertinama kaip suinteresuoto realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai kreditoriui, pagrįstai suponuoja atsakovo nepasitikėjimą, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad jokių naujų aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą ieškovo nenaudai, byloje nėra nustatyta, į aplinkybes, dėl ko ieškovui buvo pasunkėjęs sutarties vykdymas (t.y. gaisras, laisvės atėmimo bausmė) kreditorius jau atsižvelgė, suteikdamas ieškovui 2010-03-30 paskolą, sudarant ieškovui galimybes atkurti žemės ūkio verslą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas paskolos sutartis nutraukė 2012-01-13 valdybos narių nutarimu. Šalių sudarytų 2007-04-27 paskolos sutarties 5.6.1 p. ir 2010-03-30 paskolos sutarties 5.8.1 p. nurodyta, kad unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 1 mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 dienų nuo unijos rašytinio pareikalavimo. Nors atsakovo 2011-12-14 pranešime ieškovui nustatytas terminas sumokėti skolą yra trumpesnis (iki 2011-12-27), tačiau teismas nustatė, kad bendras terminas tarp pranešimo ir sutarties nutraukimo yra 30 dienų, t.y. atitinka paskolos sutarčių sąlygas. Ieškovas pradelsė mokėti įmokas ne 1 mėnesį, o 343 dienas pagal 2007-04-27 paskolos sutartį ir 307 dienas pagal 2010-03-30 paskolos sutartį, taigi, teismo vertinimu, atsakovo elgesys šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip skubotas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu ar pažeidžiantis sutartinių santykių išsaugojimo siekį. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas paskolos sutartis nutraukė pagal LR CK 6.217 str. 5 d. esant sutarčių nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyse nustatytos tvarkos.

Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo pakeisti 2007-04-27 paskolos sutarties sąlygą, numatančią paskolos grąžinimo terminą, nes nėra galimybių išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas pagal šią sutartį suėjo 2012-04-05, padaryta išvada, kad atsakovo vienašalis šios sutarties nutraukimas pagal sutarties 5.6.1 p. (CK 6.217 str. 5 d.) neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Byloje nustačius, kad ieškovui 2010-03-30 suteiktos paskolos dalis buvo panaudota 2007-04-27 paskolos, palūkanų, delspinigių grąžinimui, šių sutarčių nutraukimo neteisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas atsietai. 2010-03-30 paskolos sutartį atsakovas nutraukė pagal sutarties 5.8.1 p. (CK 6.217 str. 5 d.). Ieškovas neprašė keisti šios paskolos sutarties sąlygas, taip pat nekėlė paskolos sutarties sąlygų, nustačiusių vienašališko sutarties nutraukimo galimybę paskolos davėjui, teisėtumo klausimo. Teismas, įvertinęs, kad ieškovo sutarties vykdymo pažeidimai vyko ilgai, pagal sutarties grafiką įmokų ieškovas nemokėjo, per beveik 2 metus nuo paskolos suteikimo iki sutarties nutraukimo yra sumokėjęs tik 327,97 Lt, darė išvadą, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius, ieškovas nėra silpnesnioji paskolos sutarties šalis (pvz. vartotojas), o atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliantas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutarčių vykdymas buvo apsunkintas nenugalimos jėgos; atsakovas privalėjo ne nutraukti, o pakeisti sutarties sąlygas. Atsakovas pripažino, kad jam buvo žinoma apie sunkią ieškovo padėtį, dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nebuvo aktyvia sutarties šalimi, kad nereiškė prašymų pakeisti sutarties sąlygas. Antroji paskola buvo skirta ankščiau suteiktos paskolai padengti, o ne padėti ieškovui verstis ūkininkavimu ir taip grąžinti paskolą atsakovui. Dėl to apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė teisės normas.

Apeliantas vadovaujasi CK 6.217 str. ir 6.218 str. ir teigia, jog jis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, kad kils gaisras ir jo metu sudegs turtas. Nutraukus sutartį ir pardavus ieškovui priklausančius sklypus iš varžytinių, ieškovas teigia patirs itin didelių nuostolių, nes sklypai parduodami labai pigiai, o ieškovas nebeteks galimybės ūkininkauti. Teismas šių aplinkybių nevertino.

Apeliantas teigia, kad dėl susiklosčiusių sąlygų jam tapo iš esmės sudėtinga įvykdyti sutartį. Nepaisant to, apeliantas teigia padarė viską, kad ją įvykdyti.

Apeliantas teigia, kad jo atstovas negalėjo duoti išsamių paaiškinimų, todėl teismas turėjo atidėti teismo posėdį, ieškovui neatvykus dėl svarbios priežasties (ligos). Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantas nenurodė kokias konkrečias teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, pažeidė pirmos instancijos teismas, todėl toks argumentas nepagrįstas.

Teismas tinkamai taikė vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Šalys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, todėl aiškinimasis ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 str. 2 d. nustatytus esminio pažeidimo požymius, paneigia šalių teisę sutartyje susitrati dėl konkrečių sutarties nutraukimo pagrindų.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine procedūra dėl sutarties pakeitimo, todėl pagrįstai atmetė atitinkamą reikalavimą.

Ieškovas faktines aplinkybes buvo išdėstęs ieškinyje, jį teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, byloje nebuvo priimta nutartis dėl ieškovo dalyvavimo būtinumo; šalies neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.

Prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dalyvauti teismo posėdyje. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje ieškovą atstovavo advokato padėjėjas M. R., todėl pagal CPK 51 str. 2 d. laikytina, kad ieškovas tinkamai dalyvavo teismo posėdyje. Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė kokių aplinkybių jo atstovas negalėjo paaiškinti, taip pat ir apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad visas faktines aplinkybes ieškovas turėjo galimybę nurodyti savo procesiniuose dokumentuose, taip pat iki 2012-11-12 ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui papildomus įrodymus (b.l. 84). Pažymėtina ir tai, kad įstatyme taip pat nustatyta, jog liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi (CPK 246 str. 1, 2 d.). Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimo.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes apie 2008 m. įvykusį gaisrą, 2009 m. atliktą laisvės atėmimo bausmę, kurios, pasak apelianto, apsunkino jo sutartinių prievolių vykdymo galimybę. Tačiau vien šių aplinkybių buvimas savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismo padarytos išvados dėl ieškinio nepagrįstumo yra motyvuotos, paremtos byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliantas nenurodė kokias įrodymų vertinimo taisykles teismas pažeidė, kokius konkrečius įrodymus teismas netinkamai įvertino. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar netinkamai taikė teisės normas.

Tai, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovo sunkią turtinę padėtį, nereiškia, kad ieškovas nedelsiant po sutarties įvykdymo suvaržymo kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu dėl konkrečių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 str. 3 d.). Duomenų, patvirtinančių ieškovo kreipimąsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo byloje nėra. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog 2010-03-30 ieškovo prašymu suteikta papildoma paskola ankščiau suteiktai paskolai padengti realiai nepadėjo ieškovui verstis ūkininkavimo veikla, nepaneigia fakto, kad ši paskola buvo suteikta ieškovui, atsižvelgus į aplinkybes, dėl kurių pasunkėjo sutarties vykdymas, siekiant jam padėti vykdyti prisiimtas skolines prievoles. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė kokių konkrečių aktyvių veiksmų jis ėmėsi, siekiant pagerinti savo turtinę padėtį bei atkurti žemės ūkio verslą.

Pagal CK 6.204 str. 3 d. sprendžiant šalių ginčą teisme tvarka teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Tačiau šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų finansiškai pajėgus vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis, byloje nustatyta, kad kreditoriui nėra atliekami jokie mokėjimai, ieškovas teikė teismui prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, kuriuose nurodė, jog jo turtinė padėtis yra labai bloga, jis visiškai neturi lėšų (b.l. 5, 144), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo pozicija byloje negali būti vertinama kaip suinteresuoto realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai kreditoriui suponuoja pagrįstą nepasitikėjimą, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.

Nenustačius ieškovo galimybės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis, taip pat atsižvelgus į atsakovo elgesį, į tai, kad 2010 m. buvo imtasi priemonių tam, kad padėti ieškovui atkurti žemės ūkio verslą, į tai, kad prašymas dėl sutarties sąlygų pakeitimo buvo pareikštas tik teismine tvarka ieškovui ginčijant sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo nepagrįstas.

Apeliantas grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties nutraukimo teisėtumo LR CK 6.217 str. normomis, reglamentuojančiomis sąlygas, kurioms esant sutarties pažeidimas laikomas esminiu.

Šiuo atveju šalys sutartyse buvo susitarusios dėl sutarčių nutraukimo pagrindų (CK 6.217 str. 5 d.), todėl toks sutarčių nutraukimas pagal jose numatytas sąlygas neturi būti vertinamas pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kvalifikuojančius požymius. Kita vertus, teismas teisingai konstatavo, jog nesant galimybės išsaugoti sutartį, atkurti sutarties šalių pusiausvyrą, toks sutarties nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad sutarties pažeidimai vyko ilgai, į sumokėtų per du metus įmokų nežymią sumą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, o ieškovas nėra silpnesnioji paskolos sutarties šalis.

Kiti apelianto nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

2013-01-24 teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas 1400 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b.l. 146). Atmetus apeliacinį skundą, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš apelianto valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2012-12-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto J. M. 1400 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėRūta Petkuvienė