- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-978-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22488-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., UAB „4finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas rėmėsi CPK 668 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Nurodė, kad patvarkymas areštuoti visas lėšas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Paaiškino, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Taip pat nurodo, kad yra infekuotas ŽIV ir serga kitomis ligomis, todėl daugumą piniginių lėšų išleidžia sveikatos priežiūrai.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Pažymėjo, jog lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą paprastąsias lėšas. Nurodė, kad skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisė nukreipti išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/01626 vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-23-470/2016 dėl 217,22 Eur žalos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Antstolis 2017 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-29487, nurodydamas, kad areštuoja 33,31 Eur vykdymo išlaidų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat nustatė, jog duomenų, kad pagal skundžiamą 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą būtų nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, byloje nėra.Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytas skundo argumentas dėl nepagrįstai areštuotos jo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, yra nepagrįstas. Nurodė, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymu pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nustatė, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis yra infekuotas ŽIV infekcija ir serga kitomis ligomis nagrinėjamos bylos atveju neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo sprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir antstolio patvarkymą. Nurodo, kad dėl areštuotos sąskaitos negali įsigyti būtinųjų reikmenų, kurių neužtikrina įkalinimo įstaiga. Teigia, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į piniginių lėšų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad pareiškėjas nenurodo jokių motyvų, dėl kurių nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Paaiškina, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Teigia, kad skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieiškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. spalio 26 d. gauti pareiškėjo papildomi prašymai su pridėtais naujais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu dėl informacijos suteikimo ir Antstolio D. Š. 2017 m. spalio 9 d. raštu dėl informacijos pateikimo. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepagrindė būtinybės pateikti papildomus įrodymus, pateiktus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako priimti.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/17/01626 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-23-470/2016 dėl 217,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo UAB „4finance“ naudai, vykdymo išlaidų suma – 33,31 Eur. Taip pat nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolis 2017 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-29487 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, kad areštuoja 33,31 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo lėšos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Nagrinėjamu atveju, antstolis, priėmęs patvarkymą Nr. S17-29487 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Taigi pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytą, toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis naikintina, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant antstolio D. Š. 2017 m. gegužės 16 d patvarkymą Nr. S17-29487 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolio D. Š. 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S17-29484 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.