- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1139-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11915-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Lietuvos, Lietuvos Kariuomenės
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. galutinio sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-858-329/2012 pagal ieškovo Lietuvos Kariuomenės ieškinį atsakovei V. V., tretysis asmuo A. V., dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iškeldinti atsakovę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 3-4). Nurodė, kad atsakovė V. V. Krašto apsaugos sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992 m. rugsėjo 7 d. kaip profesinės karo tarnybos karė, kuriai buvo taikomos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) ir kituose įstatymuose kariams numatytos socialinės garantijos, t.y. atsakovei buvo suteiktos tarnybinės patalpos, ji buvo aprūpinama apranga, ekipuote ir kt. 1996 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijos Karinės oro pajėgos sudarė su atsakove jos tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikotarpiui tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 52 (toliau - Sutartis), kuria suteikė atsakovei dviejų kambarių 48,34 kv. m. bendrojo ploto tarnybines gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Ši tarnybinė gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdoma ieškovo Lietuvos kariuomenės. Vadovaujantis 2010 m. kovo 5 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-233 „Dėl vyr. srž. V. V. išleidimo į atsargą“ atsakovė buvo atleista iš profesinės karo tarnybos pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Tarnybos santykiai su ja nutrūko, tačiau iš tarnybinio buto atsakovė per KASOKTĮ 63 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neišsikėlė, todėl pažeidė įstatymo reikalavimus, o tuo pačiu ir su ieškovu sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtas prievoles (sutarties 7 punktas). Pagal ieškovo turimus duomenis, atsakovė ginčo tarnybinėse gyvenamosiose patalpose gyvena viena, be šeimos narių. Atsakovė 2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų raštu Nr. ĮS-17 buvo informuota, kad vadovaujantis KASOKTĮ 63 straipsnio 7 dalimi privalo atlaisvinti užimamas tarnybines gyvenamąsias patalpas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išleidimo į atsargą dienos (t.y. ne vėliau kaip iki 2010-04-11) ir išsikelti iš jų iki 2010 m. gegužės 5 d. Atsakovė šių ieškovo reikalavimų neįvykdė ir užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų neatlaisvino. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.618 straipsnio 1 dalimi, 6.620 straipsniu ir KASOKTĮ 63 straipsnio 7 dalimi, atsakovė galėjo naudotis tarnybiniu butu tol, kol ji tarnavo profesinėje karo tarnyboje. Atleista iš krašto apsaugos tarnybos (išleista į atsargą) atsakovė privalėjo tarnybinį butą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Asmenys, nesusiję darbo ar tarnybos santykiais su krašto apsaugos sistema, negali naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Apie prievolę atlaisvinti tarnybines patalpas atsakovė žinojo, nes Sutarties 1 punkte numatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos atsakovei suteikiamos jos darbo Karinėse oro pajėgose laikotarpiui, o pagal Sutarties 7 punktą nuomininkui nutraukus darbo santykius, nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu. Tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtų bei įstatymų nustatytų prievolių neįvykdė, todėl iš užimamų patalpų privalo būti iškeldinama teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (1 t. b. l. 24-26).
Atsiliepimas
Atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, o ieškovas atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (t. 1, b.l. 31-35, 74-76).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. galutiniu sprendimu (3 t. b. l. 125-130) panaikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 720 Lt, trečiajam asmeniui 1 540 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas atmetė ieškinį remdamasis tokiais motyvais:
1. Dėl patalpų nuomos sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomą aplinkybę, jog su atsakove 1996 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta terminuota tarnybinių gyvenamųjų patalpų - dviejų kambarių 48,34 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto, esančių (duomenys neskelbtini), - nuomos sutartis, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad pagal oficialius VĮ Registrų centro duomenis minėta nuomos sutartis yra neterminuota, įrašas galioja nuo 2009-01-19 (1 t., b. l. 90-114). Iš ieškovo 1994 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 314, kuriuo atsakovės trijų asmenų šeimai suteiktos ginčo gyvenamosios patalpos, teismas sprendė, kad joje nėra duomenų apie terminuotą šių patalpų suteikimą. Tokių duomenų teismas nenustatė ir ieškovo 1996 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. 28, kuriuo buvo pakeistas patalpų adresas iš (duomenys neskelbtini) į Nr. 87 ir patvirtintas 5-ojo buto plotas (bendrasis - 62,51 kv. m., gyvenamasis plotas - 36,27 kv. m. (1 t. b. l. 126-127), bei 1999 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 08-01-14-226 „Dėl gyvenamojo ploto patikslinimo“, kuriuo atsakovei buvo paskirta 5-tojo buto, kurių bendras plotas 45,46 kv. m., 2 kambariai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje 1996 m. rugpjūčio 22 d. nuomos sutarties Nr. 52 kopijoje matyti taisymai, kurie nėra aptarti nustatyta tvarka: taisyta data, sutarties tekste galimi prierašai. Kilus abejonėms dėl sutarties teksto autentiškumo, ieškovas buvo įpareigotas pateikti šios sutarties originalą, tačiau jo nepateikė, nurodydamas, kad originalo neturi. Ieškovui nepateikus Sutarties originalo ir byloje kilus abejonėms dėl jos autentiškumo, teismas šio ieškovo pateikto įrodymo nelaikė patikimu ir leistinu, todėl juo nesivadovavo.
2. Dėl patalpų apjungimo. Iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų į bylą dokumentų teismas sprendė, kad atsakovei 40,95 kv. m. gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (ieškovui pakeitus numeraciją - (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota 1994 m. gruodžio 13 d. (1 t. b. l. 85, 124-125). Tuo pačiu adresu 1996 m. kovo 25 d. buvo paskirta 1 kambario 13,44 kv. m. dydžio patalpa ir trečiajam asmeniui A. V. (1 t. b. l. 42-43). 1998 m. atsakovė susituokė su trečiuoju asmeniu, 2006 m. santuoką nutraukė (1 t. b. l. 15), o 2010 m. birželio 22 d. dar kartą su juo susituokė (1 t. b. l. 67). Iš atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų teismas sprendė, kad jie visą laiką gyveno kartu tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), išskyrus laikotarpį, kai A. V. tarnavo Baltijos bataljone. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad jiems buvo leista apjungti jų nuomojamas atskiras patalpas į vieną butą, atliekant patalpų rekonstrukciją, patvirtina Karinio miestelio (duomenys neskelbtini), Tarnybinio pastato Nr. 87 pertvarkymo į tarnybinius butus defektinis aktas, patvirtintas KOP Užnugario tarnybos viršininko mjr. A. K. (1 t. b. l. 86-88), UAB „Kauno komprojekto“ paruošta sąmata (1 t. b. l. 47-62), šalių susirašinėjimas dėl atliktų 5 buto rekonstrukcijos darbų priėmimo ir rekonstrukcijos įregistravimo viešame registre (1 t. b. l. 46, 65, 66, 68). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovo sutikimu atlikus gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, butas buvo pertvarkytas ir iš esmės sukurtas naujas turo objektas, kuris nei forma, nei plotu neatitiko 1996 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei išnuomotos tarnybinės gyvenamosios patalpos charakteristikų. Ieškovas 2010 m. spalio 22 d. rašytiniu paaiškinimu patvirtino, kad butas (duomenys neskelbtini), remiantis 2010 m. birželio 9 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, yra vienas butas (1 t. b. l. 121). Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovas neginčijo atsakovės teisės gyventi kartu su sutuoktiniu jam išnuomotoje patalpoje (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nekonkretizavo savo pozicijos, iš kokių gi patalpų 5-ame bute atsakovė turėtų išsikelti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip trečiojo asmens sutuoktinė, turi teisę naudotis jos vyrui išnuomota patalpa, todėl iškeldinus ją iš buto (duomenys neskelbtini), būtų pažeista (duomenys neskelbtini) šeimos teisė sutuoktiniams gyventi kartu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pagal pareikštą reikalavimą ieškinys negali būti tenkintas.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nusprendus ieškinį atmesti, teismas tenkino atsakovės ir trečiojo asmens prašymus priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas, nurodydamas, kad prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro rekomendacijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacnis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka. Teikdamas ieškinį ieškovas savo nuožiūra pasirinko procesinę teisių gynimo formą - dokumentinį procesą, o teismas, vertinęs įrodymų pakankamumą ir nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. protokolinėmis nutartimis nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais, kuriuos ieškovas pateikti atsisakė, t.y. ieškovas nurodė, kad ieškinio trūkumai civilinėje byloje šalinami nebus. Apylinkės teismas, Kauno apygardos teismui 2011 m. kovo 8 d. nutartimi panaikinus pirmos instancijos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ir įpareigojus išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 2010 m. liepos 16 d. preliminaraus sprendimo galiojimo klausimą, 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškinį atmetė ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų ir preliminaraus sprendimo galiojimo klausimus. Tačiau teismas pažeidė CPK XXII skyriaus nuostatas, t.y. nustatęs, kad ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str.), pradėjo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neperėjęs nagrinėti bylos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, savo iniciatyva įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu A. V.. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo nutartyje pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dokumentinį procesą bei ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir teisės normas, reglamentuojančias teisines pasekmes asmeniui neištaisius ieškinio trūkumų, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo apylinkės teismas turėjo prieiti išvados, jog ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, dėl ko turėjo priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kaip tai numatyta CPK 428 straipsnio 7 dalyje.
2. Dėl A. V. procesinės padėties. 2010 m. liepos 7 d. ieškovui reiškiant ieškinį, kuriuo buvo prašoma iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų atsakovę, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovė yra susituokusi (2010 m. birželio 20 d.) su trečiuoju asmeniu A. V., kadangi išleidus atsakovę 2010 m. kovo mėn. į atsargą, ji neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie anketinių duomenų pasikeitimą. Todėl į šią bylą atsakovu ieškovas įtraukė tik V. V., nors turėjo būti atsakovu traukiamas ir V. V. sutuoktinis A. V.. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ieškinį, turėjo vadovautis CPK 45 straipsnio nuostata ir tinkamai nustatyti visus šioje byloje dalyvaujančius asmenis. Taigi dėl šios priežasties, apelianto nuomone, bylos nebuvo galima nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Apylinkės teismui įtraukus į bylą tretįjį asmenį, galima išvada, kad teismas formaliai pradėjo procesą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl nepagrįstai 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nauju atsakovu į procesą buvo patrauktas atsakovės sutuoktinis A. V. ir patikslintas reikalavimas dėl iškeldinimo.
3. Dėl nuomos sutarties termino. Ieškovas byloje yra pateikęs Registrų centro 2009 m. sausio 19 d. išduotą Nekilnojamo turto registro išrašą-pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (2009 m. sausio 19 d. Nr. 513166). Šiame įraše pažymėta (7.1 p.), kad su V. D. (dabartinė pavardė V.) sudaryta Sutartis jos darbo laikotarpiui. Todėl atsakovės pateikti įrodymai, liudijantys jos teisę gyventi ieškovui priklausančiose patalpose neterminuotai, laikytini nepagrįstais.
Atsiliepimas
Atsakovė V. V. ir tretysis asmuo A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 25-31). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka. A. V. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovės V. V. prašymu. Ieškovas keldina atsakovę V. V. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir atsakovės sutuoktinis A. V.. Tai reiškia, kad A. V. turi būti žinoma apie žmonos iškeldinimą iš buto, kuriame gyvena ne tik atsakovė, bet ir A. V.. Ginčo butas, iš kurio keldinama V. V., teisėtai buvo suteiktas ir A. V.. Kadangi teismo sprendimas turėtų įtakos atsakovės sutuoktiniui (jam turi būti žinoma, kad jo sutuoktinė keldinama iš jam suteiktų ir priklausančių gyvenamųjų patalpų - 5-ojo buto), todėl teismas ištaisė ieškovo ieškinio trūkumus ir į bylos nagrinėjimą pagrįstai įtraukė atsakovės sutuoktinį (CPK 47 str. 1 d. ). Ieškinys, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, privalo atitikti CPK 135 str. reikalavimus, todėl ieškovas pats privalėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti visus asmenis, kuriems teismo sprendimas gali turėti įtakos. Dokumentinį procesą reglamentuoja CPK XXII skyrius. Ieškinys iškeldinti nuomininką iš nuomojamų patalpų gali būti reiškiamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau ieškovo pareiga buvo ne tik pateikti įrodymus, bet ir įrodyti, kad jo reikalavimai yra pagrįsti (CPK 178 str.). Ieškovas su ieškiniu teismui pateikė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kopiją, tvirtindamas, kad ji atitinka originalą (1 t. b. l. 5). Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovei pareiškus, kad šioje sutartyje taisyta ne tik jos sudarymo data, bet ir padarytas įrašas „tarnybos laikui“ bei pareikalavus ieškovo pristatyti teismui dokumento originalą, ieškovo atstovas patvirtino, kad Sutarties originalo neturi. Paminėti faktai patvirtina ieškovo nesąžiningumą teikiant įrodymus, tačiau šie duomenys, priimant preliminarų sprendimą, teismui nebuvo žinomi. CPK 428 straipsnis numato preliminaraus sprendimo priėmimą ir jo įsiteisėjimą. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia CPK 428 straipsnio 7 dalimi, teigdamas kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negalėjo būti patenkintas, todėl teismas turėjo priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tačiau šioje byloje preliminarus teismo sprendimas jau buvo priimtas, todėl nepagrįstas ieškovo aiškinimas, jog teismas privalėjo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
2. Dėl A. V. procesinės padėties. Ieškovo ieškinio trūkumus pašalino teismas, trečiuoju asmeniu įtraukdamas atsakovės V. V. sutuoktinį A. V., kuris taip pat gyvena ginčo bute ir kuriam šį butą suteikė ieškovas. Ši aplinkybė ieškovui buvo gerai ži pareiškė reikalavimą iškeldinti iš ginčo buto tik atsakovę V. V.. Teismui nesuteikta teisė išeiti iš ieškinio ribų ir peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Be to, šis apelianto motyvas nesusijęs su teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nes teismas netenkino ieškovo reikalavimo iškeldinti V. V..
3. Dėl buto nuomos sutarties termino. Teismui pateiktas bei patvirtintas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad su atsakove V. D. (V.) buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis. Šis įrašas galioja nuo 2009 m. sausio 19 d. ir buvo pateiktas teismui bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 90 -114). Be to, šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo pateiktas 2011 m. spalio 14 d. viešojo registro išrašas. Tai, kad po bylos nagrinėjimo ieškovas ištaisė registre šį įrašą, neturi reikšmės, nes atsakovė kreipėsi į registro įmonę dėl pastarojo įrašo panaikinimo, kadangi tikėtina, kad ieškovas registro įmonei pateikė tą pačią suklastotą Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su įrašu „tarnybos laikui“. Iki tol į civilinę bylą pateikti Viešojo registro duomenys (1 t., b. l. 90-114) ieškovo nebuvo ginčijami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
konstatuoja:
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vienu motyvu - netinkamu civilinio proceso normų, reglamentuojančių dokumentinį procesą, taikymu, dėl ko, apelianto nuomone, byla buvo išnagrinėta neteisingai.
Dėl dokumentinio proceso. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentiniam procesui taikomos taisyklės, numatytos CPK XXII skyriuje. Kai šis skyrius tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo nereglamentuoja, taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (427 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas išskiria dvi dokumentinio proceso stadijas, t.y. ieškovo ir teismo veiksmus iki teismo preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 424-428 straipsniai) ir šalių bei teismo veiksmus po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo (CPK 429-430 straipsniai). Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjami ir ieškiniai dėl nekilnojamo daikto nuomos sutarčių ir nuomininkų iškeldinimo. Ieškinys dokumentiniame procese turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (111, 113, 114 straipsniai), bendruosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus (135 str.), taip pat papildomus reikalavimus, numatytus 425 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas XXII skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovas, kreipęsis su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, iki teismo preliminaraus sprendimo priėmimo gali dokumentinio proceso atsisakyti bei reikalauti, kad byla būtų nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka (CPK 426 str.). Preliminarų sprendimą teismas priima tik tuo atveju, kai teismas, atlikęs pateiktų leistinų rašytinių įrodymų įvertinimą, padaro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti (428 str. 1 d.). Jeigu teismas mano, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas, priimama nutartis bylą nagrinėti laikantis bendrosios ginčo teisenos tvarkos. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškovui primokėti žyminį mokestį (428 str. 7 d.). Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti (430 str. 3 d.). Byla teismo posėdyje nagrinėjama ir įrodymai tiriami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (430 str. 4 d.). Tačiau ieškovas gali mažinti reikalavimus, atsisakyti ieškinio, šalys gali sudaryti taikos sutartį. Atisakymas dokumentinio proceso reiškia tik procesinės ginčo sprendimo formos atsisakymą, bet ne materialinio reikalavimo atsisakymą. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Priėmus atsakovo prieštaravimus, ieškovui taip pat nustoja galios ribojimas ieškinį grįsti tik rašytiniais įrodymais. Naujus argumentus ir įrodymus ieškovas gali pateikti atsiliepime į prieštaravimus, kurie netapatūs CPK 142 straipsnyje numatytam atsakovo atsiliepimui į ieškinį. Ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, be atsakovo, ieškovas turi nurodyti ir trauktinus dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Ieškovui to nepadarius, tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu atsakovo prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, paduodamas ieškinį ir prašydamas iškeldinti atsakovę iš tarnybinių patalpų, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir savo reikalavimui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t.1, b.l. 3-20). Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina jo reikalavimo teisę, dėl ko priėmė byloje preliminarų sprendimą (t.1, b.l. 24-26). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka pateikė teismui prieštaravimus, juose nurodydama aplinkybes, kurios ieškovui galėjo būti nežinomos paduodant ieškinį (duomenys apie pakartotinę santuoką su A. V., nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo patalpų nuomos sutarties neterminuotą pobūdį, duomenys apie ginčo patalpų pertvarkymą) t.1, b.l. 31-70). Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti pateikė papildomus įrodymus (t.1, b.l. 74-78). Taigi gavęs atsakovės prieštaravimus ir pateikdamas atsiliepimą į juos, ieškovas dokumentinio proceso neatsisakė ir nagrinėti bylą ginčo teisenos tvarka neprašė. Teismui nustačius ieškinio trūkumus, ieškovas teikė į bylą papildomus įrodymus, o teismui pakartotinai nurodžius ieškinio trūkumus, ieškovas pranešė, kad ieškinio trūkumai nebus šalinami (t.1, b.l. 117-118, 121-165, t.2, b.l. 4, 11). Dėl procesinių teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. nutartys, kuriomis ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, panaikintas 2010 m. liepos 16 d. preliminarus teismo sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas, apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintos ir perduota byla Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b.l. 12-13, 25-27, 49-50, 74-76). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas toliau bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka, t.y. paskyrė teismo posėdį ir priėmė byloje galutinį sprendimą (t.2, b.l. 82, 125-130).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir ieškovui neatsisakius dokumentinio proceso, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar byloje pakanka įrodymų išnagrinėti ją dokumentinio proceso tvarka, ar, pasinaudojus trūkumų šalinimo institutu, bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 185 str., 424 str. 1 ir 2 dalys). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė dokumentinio proceso taisykles, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.
Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą dokumentiniame procese. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo įraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės sutuoktinį A. V., be to, įtraukus į procesą trečiąjį asmenį, byla turėjo būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokia tvarka ( ginčo teisenos ar dokumentinio proceso ) nagrinėjama byla, nustačius aplinkybes, nurodytas CPK 47 straipsnio 1 dalyje, šie asmenys turi būti įtraukti į procesą (CPK 427 str. 1 d.). A. V. yra ne tik atsakovės šeimos narys (sutuoktinis), bet ir asmuo, kuriam suteiktos tarnybinės patalpos, iš kurių keldinama atsakovė. Todėl teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovės prašymą ir įtraukti A. V. į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Dėl VĮ Registrų centro pažymų įrodomosios reikšmės. Apeliantas nurodo, kad Registrų centro 2009 m. sausio 19 d. išduotas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog ginčo patalpos atsakovei buvo suteiktos jos darbo laikotarpiui, t.y. kad tarnybinių patalpų nuomos sutartis buvo terminuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos įstaigos išrašai apie tuos pačius ginčo faktus yra skirtingi ir be to, ką nurodo ieškovas, kiti išrašai (tame skaičiuje ir paties ieškovo tvirtintas išrašas) patvirtina, kad atsakovei ginčo patalpos buvo suteiktos neterminuotai (1 t., b. l. 90-114, t.3, 33-38). Todėl teismas, vertindamas bylos įrodymų visetą, turėjo pagrindą šiais įrodymais nesivadovauti (CPK 185 str.). Be to, teismo galutinis sprendimas grindžiamas ir kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (įrodymais) ir pagrindais, kurių ieškovas neskundžia. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko teismo sprendimą būtų galima pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių teismo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, naikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 336 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė ir tretysis asmuo turėjo 1210 Lt atstovavimo išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) t.3, b.l. 39-40). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos kariuomenės, į.k. 188732677, 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.