- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2-858-329/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Ieškovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant atsakovei V. V. ir trečiajam asmeniui A. V. bei jų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos kariuomenės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimą, priėmus atsakovės prieštaravimus į preliminarų sprendimą ir ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei V. V., trečiajam asmeniui A. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašė dokumentinio proceso tvarka iškeldinti atsakovę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1tomo 3-4 b.l.). Pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus į preliminarų sprendimą, ieškovas prašė palikti nepakeistą 2010 m. liepos 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą (1 tomo 74-76 b.l.).
Į teismo posėdyje ieškovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą atidėti posėdį; ieškovo atstovo prašymas buvo atmestas ( 2 tomo b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje (1 tomo 3-4 b.l.) nurodė, kad atsakovė V. V. Krašto apsaugos sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992 m. rugsėjo 7 d. kaip profesinės karo tarnybos karė, kuriai buvo taikomos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau -KASOKTĮ) ir kituose įstatymuose kariams numatytos socialinės garantijos, t.y. atsakovei buvo suteiktos tarnybinės patalpos, ji buvo aprūpinama apranga, ekipuote ir kt. 1996 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijos Karinės oro pajėgos sudarė su atsakove jos tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikotarpiui tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 52 (toliau - Sutartis), kuria suteikė jai dviejų kambarių 48,34 kv.m. bendrojo ploto tarnybines gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Ši tarnybinė gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdoma Lietuvos kariuomenės (2009-01-19 pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises įjuos reg. Nr. 20/113077). Vadovaujantis 2010 m. kovo 5 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-233 „Dėl vyr. srž. V. V. išleidimo į atsargą“ atsakovė buvo atleista iš profesinės karo tarnybos pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Tarnybos santykiai su ja nutrūko, tačiau iš tarnybinio buto atsakovė per KASOKTĮ 63 str. 7 d. nustatytą 30 dienų terminą neišsikėlė, todėl pažeidė įstatymo reikalavimus, o tuo pačiu ir su ieškovu sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtas prievoles (sutarties 7 punktas). Pagal turimus duomenis (2006 m. sausio 26 d. ištuokos liudijimas AA Nr.208325, priedas Nr. 4) atsakovė ginčo tarnybinėse gyvenamosiose patalpose gyvena viena, be šeimos narių. Atsakovė 2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų raštu Nr. ĮS-17 buvo informuota, kad vadovaujantis KASOKTĮ 63 str. 7. p. privalėjo atlaisvinti užimamas tarnybines gyvenamąsias patalpas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išleidimo į atsargą dienos (t.y. ne vėliau kaip iki 2010-04-11) ir nurodė išsikelti iki 2010 m. gegužės 5 d. bei, kad neįvykdžius šio reikalavimo bus kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo. Atsakovė šių teisėtų reikalavimų neįvykdė ir užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų neatlaisvino. Nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta galiojant senajam civiliniam kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-I864 4 str. 2 d. nustatyta, kad civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujasis Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų yra reiškiamas vadovaujantis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis. Taip pat ieškinyje pažymi, kad Senojo CK (1964 m.) 362 str., nustatančio nuomininko iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagrindus, turinys yra analogiškas Naujojo CK (2000 m.) atitinkamų normų turiniui. Vadovaujantis LR CK 6.618 str. 1 d., 6.620 str. ir KASOKTĮ 63 str. 7 d. atsakovė galėjo naudotis tarnybiniu butu tol, kol ji tarnavo profesinėje karo tarnyboje. Atleista iš krašto apsaugos tarnybos (išleista į atsargą) atsakovė privalėjo tarnybinį butą palaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Asmenys, nesusiję darbo ar tarnybos santykiais su krašto apsaugos sistema negali naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Todėl šios aplinkybės rodo, kad atsakovė neteisėtai užima tarnybinį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie prievolę atlaisvinti tarnybines patalpas atsakovė žinojo, nes Sutarties 1 punkte numatoma, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos atsakovei suteikiamos jos darbo Karinėse oro pajėgose laikotarpiui, o Sutarties 7 punkte numatoma, kad nuomininkui nutraukus darbo santykius, nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu. Tačiau atsakovė Sutartimi prisiimtų bei įstatymų nustatytų prievolių neįvykdė, todėl vadovaujantis LR CK 6.620 str. iš užimamų patalpų privalo būti iškeldinama teismo tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus į preliminarų sprendimą ( 1 tomo 74-76 b.l.) papildomai nurodė, kad 1996 08 22 su atsakove sudarytoje tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nebuvo numatyta, jog atsakovė bus iškeldinama iš tarnybinių patalpų, suteikiant jai kitą gyvenamąją patalpą, todėl mano, kad sprendžiant kilusį ginčą reikia vadovautis ne sutarties metu galiojusiu Butų kodeksu, o 1994 m. redakcijos CK normomis. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovė iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje buvo išleista į atsargą pasibaigus karo tarnybos sutarties terminui, bet ne dėl amžiaus, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos atžvilgiu turi būti taikomas CK 363 str. 3 d., ji neįgijo teisės būti iškeldinama iš tarnybinių patalpų suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovei 1996 08 22 Sutartimi buvo išnuomotos 48,34 kv.m. ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovės sutuoktiniui A. V. tame pačiame bute buvo išnuomotos 23,21 kv.m. ploto patalpos. Ieškovas nurodo, kad jis neginčija atsakovės teisės gyventi kartu su sutuoktiniu jam išnuomotoje patalpoje adresu(duomenys neskelbtini), tačiau ji privalo išsikelti iš jai išnuomotų šio buto 48,34 kv.m. ploto patalpų. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su atsakovės argumentais, jog reikalaudamas ją iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, pažeidė atsakovės lūkesčius kad šios tarnybinės patalpos liks jos nuosavybėje, kadangi ieškovas niekada nebuvo suteikęs jai vilčių tarnybinį butą paversti privačiu, pasirašydama nuomos sutartį atsakovė žinojo, kad butas suteikiamas tik tarnybos laikotarpiui.
Šalies argumentai
Atsakovė pateiktame prieštaravime į preliminarų sprendimą nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti ( 1 tomo 31-35 b.l.). Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad kvalifikuojant tarnybinės gyvenamosios patalpos naudojimosi santykius turi būti vadovaujamasi tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiais įstatymais, kurių pagrindu susiformavo ginčo santykiai. Tuo metu galiojo 1964 m. redakcijos CK ir Butų kodeksas, galiojęs iki 1998 07 01. CK 362 str. numatė, kad tarnybinių patalpų nuomininkai, išėję į senatvės pensiją, gali būti iškeldinti iš jų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Nurodo, kad ji pas ieškovą išdirbo daugiau kaip 10 metų, todėl jos teises taip pat gynė ir Butų kodekso 105 str. 6 p. įtvirtinta įstatymo norma. 2010 03 05 ji buvo išleista iš profesinės karo tarnybos į atsargą, o tai reiškia, kad dėl amžiaus turėjo palikti tarnybą. Taigi ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovas, reikalaudamas ją iškeldinti iš buto, nenurodė jo ploto, nepateikė buto plano. Atsakovė nurodė, kad šios aplinkybės yra svarbios, kadangi ieškovo pateiktoje nuomos sutartyje nurodyto 48,34 kv.m. bendrojo ploto patalpų jau seniai nebėra, tokio buto nėra išlikusio, nes pats ieškovas leido jai su sutuoktiniu A. V. savo lėšomis rekonstruoti butą, ką jie ir padarė pagal 1995 m. sausio 4 d. ieškovo patvirtintą defektinį aktą, kuriame ieškovas nurodė, kokius konkrečiai darbus reikia atlikti, rekonstruojant atskiras gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), į vieną butą. Nurodo, kad po atliktų darbų ji su sutuoktiniu keletą kartų kreipėsi į ieškovą dėl buto rekonstrukcijos įregistravimo Registrų centre, tačiau ieškovas dėl nežinomų priežasčių delsė tai atlikti, nors jie buvo patys parengę visus reikalingus registracijai dokumentus. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje ieškovo pateiktos aplinkybės nėra tikslios ir neatspindi tikrosios padėties, ieškovas nutylėjo buto rekonstrukcijos aplinkybes, kad nuo pat tarnybos pradžios ieškovas ne kartą keisdavo išnuomotų patalpų plotus, kad ji turi sutuoktinį, su juo gyvena kartu bute, iš kurio ją nori iškeldinti ieškovas.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko prieštaravimuose išdėstytą nuomonę ir papildomai paaiškino, kad preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų. Ieškovo pateiktoje 1996 08 22 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 52 yra taisyta mėnesio data, neaišku ar aštuntas, ar devintas mėnuo, taip pat šioje sutartyje yra padarytas įrašas, kad tai yra tarnybos laikotarpiui. Ieškovas nepateikė sutarties originalo, todėl šios aplinkybės leidžia manyti, kad pateiktas dokumentas- nuomos sutartis- yra suklastotas, nes pagal registro duomenis, yra įregistruota neterminuotam laikotarpiui yra sudaryta tarnybinės patalpos nuomos sutartis. Nurodė, kad 1994-12-13 buvo priimtas karinio oro pajėgų įsakymas Nr. 314, kuriuo buvo nuspręsta jai, tuo metu jos pavardė buvo D., šeimoje buvo trys asmenys, suteikti (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,05, gyvenamas plotas 40,95 kv. m. 1995-01-14 karinio miestelio (duomenys neskelbtini) tarnybinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo į tarnybinius butus priimtas defektinis aktas, pagal kurį sudaryta ieškovo darbuotojų komisija nusprendė, kad leidžiama (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name, antrame aukšte vykdyti rekonstrukcijos patalpas. Dviejuose lapuose buvo išdėstyta, kokią rekonstrukciją leidžiama vykdyti būtent ginčo 5 buto. 1996-01-30 karinių oro pajėgų įsakymu NR. 28 buvo pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo patvirtintas bendras plotas 5-ojo buto 62,51 kv. m., gyvenamasis plotas 36,27 kv. m. Teismui yra pateikta nekilnojamojo turto kadastrinė byla, ten yra patalpų planas, iš kurio akivaizdu, kad 5 buto bendras plotas 73,25 kv. m. Tai yra trijų kambarių butas su kitomis pagalbinėmis patalpomis, su virtuve, su koridoriumi. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo dėjo bendras lėšas pagal krašto apsaugos ministerijos įsakymą į buto rekonstrukciją. Rekonstrukcijai abu įdėjo bendrą sumą iš viso 61893 Lt. Atlikus tuos darbus buvo prašoma karinių oro pajėgų sudaryti komisiją dėl defektinio akto, įregistruoti visas patalpas, tas nebuvo padaryta, tačiau ir toliau ieškovas išrašinėja atskiras mokesčių sąskaitas kiekvienam: A. V. mokėti už 26,72 kv. m., o atsakovei V. V. mokėti už 45,46 kv. m., viso už 72,18 kv.m. Atsakovė teigia, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti ją iš 5 buto reiškia, kad teismas priėmęs sprendimą keldintų tiek iš V. suteiktų patalpų, tiek iš V. suteiktų patalpų, nes šitas butas karinio oro pajėgų leidžiant rekonstrukciją buvo apjungtas. Jos sutuoktinis šiame bute privalo likti todėl, kad jis išėjo į pensiją dėl sveikatos stovio. Sprendžiant šį klausimą teismas turi atsižvelgti į teisėtus lūkesčius abiejų tiek atsakovės, tiek ir jos šeimos nario trečiojo asmens, nes pats ieškovas suteikė teisę dėti jiems teisėtai savo lėšas, kurios yra pakankamai didelės, į šio buto rekonstrukciją.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. V. pateiktame procesiniame dokumente ( 2 tomo 6-7 b.l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinė. Jų šeima gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kurį jie įsirengė kartu gavę ieškovo sutikimą ir pagal ieškovo paruoštą rekonstrukcijos darbų sąrašą. Iki santuokos sudarymo ieškovas buvo suteikęs kiekvienam iš jų atskiras gyvenamąsias patalpas bendrabučio tipo pastate. Šiuo metu jau nėra tokių patalpų, kurias ieškovas buvo suteikęs gyventi tiek jam, tiek ir atsakovei. Jie abu su atsakove buvo kariškiai, pas ieškovą atliko tarnybą krašto apsaugos sistemoje, jis buvo karininkas. Pagal tuo metu galiojusį LR krašto apsaugos įstatymą 1990 11 20 Nr.1-798 jis su atsakove turėjo būti aprūpinti tarnybiniais butais, tačiau ieškovas suteikė jiems tik gyvenamas patalpas bendrabutyje. Todėl vėliau, kai jiedu susituokė ir sukūrė šeimą, ieškovas leido jiems iš bendrų patalpų įsikurti savo lėšomis butą. Tokius leidimus ieškovas buvo davęs ir kitoms šeimoms. Nurodė, kad ieškovas su jais buvo sudaręs neterminuotas tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, todėl reikalavimas iškeldinti iš buto jo sutuoktinę yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad jis tarnavo karinėse oro pajėgose; kada jo žmonai buvo suteiktas gyvenamasis plotas, toje vietoje buvo bendrabutis koridorine sistema; jam taip pat buvo suteiktas kambarys. Tada, kai jų santykiai tapo šeimyniniais, jis parašė prašymą leisti jiems įsirengti butą apjungiant kiekvieno atskirai nuomojamas patalpas į vieną bendrą butą. Prašymas buvo patenkintas, buvo atliktas komisijos tyrimas, buvo leista mums pasidaryti gyvenamas patalpas, jas įrengti. Po to jis buvo iškomandiruotas tarnauti į Baltijos batalioną, tuo metu buvo pakeistas įsakymas suteiktas plotas sujungtas į 5 butą, bet kiekvienam atskirai. 2008 metais jis buvo išleistas į atsargą dėl sveikatos stovio. Visą laiką ten gyveno. Nurodė, kad jis nesupranta, kaip galima būtų realiai įvykdyti jo žmonos iškeldinimą, nes rekonstravus butą, neaišku iš kurios konkrečiai vietos šio buto turėtų išsikraustyti atsakovė. Be to tai pažeistų jų teises – atsakovė, būdama jo sutuoktinė, negalėtų kartu gyventi viename bute.
Nustatyta, kad 2010 07 16 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir atsakovė V. V. buvo iškeldinta iš patalpų, esančių Perlojos g. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų (1tomo 24-26 b.l). Atsakovei pateikus prieštaravimus į preliminarų sprendimą (1 tomo 31-35 b.l.), o ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (1 tomo 74-76 b.l.), byloje buvo skiriami teismo posėdžiai, kurių metu priimti atitinkami procesiniai sprendimai, kurie buvo skundžiami apeliacine tvarka. Grįžus civilinei bylai iš Kauno apygardos teismo po apeliacijos, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimui (2 tomo 82 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Bylą išnagrinėjus teismo posėdyje LR CPK 430 str. numatyta tvarka, preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Lietuvos kariuomenės (1 tomo 10-20 b.l.).
Atsakovė V. V. Krašto apsaugos sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992 m. rugsėjo 7 d. kaip profesinės karo tarnybos karė, o 2010 m. kovo 5 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-233 „Dėl vyr. srž. V. V. išleidimo į atsargą“ atsakovė buvo atleista iš profesinės karo tarnybos pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui (1 tomo 6 b.l.).
Atsakovei buvo taikomos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir kituose įstatymuose kariams numatytos socialinės garantijos, jai buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Ieškovas nurodo, kad su atsakove 1996 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta terminuota tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 52, kuria atsakovei buvo suteiktos dviejų kambarių 48,34 kv.m. bendrojo ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (1tomo b.l. 5).
Ieškovas remdamasis tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 52 7 p. prašo iškeldinti atsakovę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, kadangi pasibaigė su ja tarnybos santykiai.
Ieškovas nurodo, kad jis neginčija atsakovės teisės gyventi kartu su sutuoktiniu jam išnuomotoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji privalo išsikelti iš jai išnuomotų šio buto 48,34 kv.m. ploto patalpų.
Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad su ieškovu buvo sudaryta neterminuota tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartis, kad iš karo tarnybos ji buvo išleista į atsargą dėl amžiaus, todėl atsakovas negali jos iškeldinti, nesuteikęs kitos gyvenamosios patalpos.
Teismas, išklausęs atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, susipažinęs su ieškovo pateiktais procesiniais dokumentais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, naikina preliminarų sprendimą ir atmeta ieškinį, remdamasis tokiais motyvais :
- ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 1996 08 22 su atsakove buvo sudaryta terminuota tarnybinių gyvenamųjų patalpų - dviejų kambarių 48,34 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto, esančių (duomenys neskelbtini), - nuomos sutartis paneigia byloje esantys įrodymai. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad su atsakove 1996 08 22 sudaryta nuomos sutartis Nr.52 yra neterminuota, įrašas galioja nuo 2009 01 19 ( 1 tomo 90-114 b.l.). Šie duomenys yra oficialūs, gauti iš viešo registro ir ieškovui, kaip ginčo patalpų valdytojui patikėjimo teise, yra žinomi. 1994-12-13 priimtu karinio oro pajėgų įsakymu Nr.314 nuspręsta atsakovės, tuo metu jos pavardė buvo D., trijų asmenų šeimai suteikti (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,05, gyvenamas plotas 40,95 kv. m. (1 tomo 85, 124-125 b.l.). Šiame įsakyme nėra nurodyta, kad gyvenamasis plotas suteikiamas terminuotam naudojimui. 1996-01-30 karinių oro pajėgų įsakymu NR. 28 buvo pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtintas bendras plotas 5-ojo buto 62,51 kv. m., gyvenamasis plotas 36,27 kv. M (1 tomo 126-127 b.l.). 1999 05 19 karinių oro pajėgų įsakymu Nr.08-01-14-226 „Dėl gyvenamojo ploto patikslinimo“ buvo paskirstytos gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei buvo paskirta 5-to buto 2 kambariai 45,46 kv.m. bendro ploto. Šiuose įsakymuose taip pat nieko nekalbama apie paskirtų naudotis patalpų terminus. Iš ieškovo pateiktos 1996 08 22 nuomos sutarties Nt.52 kopijos matyti, kad joje buvo daromi taisymai, kurie nėra aptarti nustatyta tvarka: taisyta data, sutarties tekste galimi prierašai; kilus abejonėms dėl sutarties teksto autentiškumo ieškovas buvo įpareigotas pateikti šios sutarties originalą, tačiau jo nepateikė, nurodydamas, kad originalo neturi. Atsakovė mano, kad sutartis yra suklastota. Kadangi ieškovas nepateikė 1996 08 22 nuomos sutarties Nr.52 originalo, kilus abejonėms dėl jos į bylą pateiktos kopijos autentįškumui, teismas šio ieškovo pateikto įrodymo nelaiko patikimu ir leistinu, todėl juo nesiremia. Iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų į bylą dokumentų seka, kad atsakovei 40,95 kv.m. gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) ( vėliau ieškovui pakeitus numeraciją tapo (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomota 1994-12-13 (1 tomo 85, 124-125 b.l.). Trečiajam asmeniui A. V. 1996 03 25 buvo paskirtas 1 kambario 13,44 kv.m. gyvenamoji patalpa taip pat adresu (duomenys neskelbtini). (1 tomo 42-43 b.l.). 1998 m. atsakovė susituokė su trečiuoju asmeniu (1 tomo 9 b.l.), 2006 m. jie nutraukė santuoką (1 tomas 15 b.l.), o 2010 m. birželio 22 d. dar kartą susituokė (1 tomo 67 b.l.). Atsakovė ir trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jie visą laiką gyveno kartu tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), nors ir buvo išsituokę, bet gyveno šeimoje, išskyrus laikotarpį, kai A. V. tarnavo Baltijos bataljone. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad jiems buvo leista apjungti jų nuomojamas atskiras patalpas į vieną butą, atliekant patalpų rekonstrukciją patvirtina byloje esantis Karinio miestelio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. Tarnybinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo į tarnybinius butus defektinis aktas, patvirtintas KOP Užnugario tarnybos viršininko mjr.A. K. (1 tomo 86-88 b.l.), UAB „Kauno komprojekto“ paruošta sąmata (1 tomo 47-62), šalių susirašinėjimas dėl atliktų 5 buto rekonstrukcijos darbų priėmimo ir rekonstrukcijos įregistravimo viešame regitre (1 tomo 46, 65, 66,68 b.l.). Šių aplinkybių dėl 5 buto, kuriame gyvena atsakovė su sutuoktiniu, rekonstrukcijos ieškovas ieškinyje nenurodė, tačiau jų ir nepaneigė po atsakovės pateiktų prieštaravimų į preliminarų sprendimą. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina faktą, jog po ieškovui sutikus atliktos 5 buto rekonstrukcijos jis buvo pertvarkytas ir iš esmės sukurtas naujas objektas, kuris nei savo forma, nei plotu neatitiko 1996 08 22 atsakovei išnuomotos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Ieškovas 2010 10 22 rašytiniu paaiškinimu teismui patvirtino, kad butas Perlojos g. 87-5 remiantis 2010 06 09 kadastrinių matavimų bylos duomenimis yra vienas butas (1 tomas 121 b.l.). Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus teigė, kad jis neginčija atsakovės teisės gyventi kartu su sutuoktiniu jam išnuomotoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė privalo išsikelti iš jai išnuomotų šio buto 48,34 kv.m. ploto patalpų. Bet ieškovas nekonkretizuoja iš kokių būtent patalpų 5-ame bute atsakovė turėtų išsikelti. Atsakovė kaip trečiojo asmens sutuoktinė turi teisę naudotis jos vyrui išnuomota patalpa, pagal pareikštą reikalavimą iškeldinus ją iš buto (duomenys neskelbtini), būtų pažeista V. šeimos teisė sutuoktiniams gyventi kartu. Taigi, teismas konstatuoja, kad pagal pareikštą reikalavimą ieškinys negali būti tenkintinas, todėl jis atmestinas. Teismas siūlė ieškovui tikslinti reikalavimus, tačiau ieškovas atsisakė tai daryti (2 tomo 11 b.l.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priima galutinį sprendimą – panaikina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmeta (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Kadangi ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovės A. V. ir trečiojo asmens A. V. turėtos jų atstovavimo byloje išlaidos – 2720 Lt atsakovės naudai (1 tomo 84 b.l., 2 tomo) ir 1540 Lt trečiojo amens naudai (2 tomo 9 b.l.), kadangi atsižvelgiant į bylos apimtį, surašytų advokato procesinių dokumentų turinį, bylos posėdžių trukmę, atsakovės ir trečiojo asmens atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant atskiruosius skundus, šios išlaidos pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro rekomendacijų – 79 str., 88 str., 93 str, 98 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-858-329/2012 (buvęs Nr.2-17769-717/2010).
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos kariuomenės, kodas 188732677, a.s. LT48 7300 0100 0246 0179 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2720 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų) atstovavimo išlaidų ir trečiojo asmens A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1540 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.