Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-482-1113/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
1-482-1113/2023
Teisminio proceso Nr.
01-1-1-37648-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
D. D., N. D.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Advokatai
Valdas Kairys, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-482-1113/2023Teisminio proceso Nr. 01-1-1-37648-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.2.14.3.1; 1.2.29.3.1; 2.1.14; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,kaltinamajam N. D., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajam V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį sumažinta 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje;

N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

2) 2019 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme; 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas – 1 metams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirtą galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 2019 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2019 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme.

5) 2020 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2021 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmę subendrinus su 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliko 2022 m. birželio 8 d., teistumas neišnykęs,

8) 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus tarpusavyje ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs;

9) 2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. D. ir N. D., veikdami kartu, 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) susitarė panaudoti fizinę jėgą prieš V. Ž. ir pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Iš karto po to N. D., veikdamas pagal tokį susitarimą, priėjo prie V. Ž., papurškė jam į akis tyrimo metu nenustatyto skysčio, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė V. Ž. priklausantį 230 eurų vertės turtą bei asmens dokumentus: 20 eurų vertės rankinę, 10 eurų vertės piniginę, 180 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) 5 eurų vertės telefono dėklą, 10 eurų vertės akinius, 5 eurų vertės akinių dėklą, V. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kaltinamasis D. D. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog, kaip ir buvo minėta kaltinamajame akte, tą vakarą buvo susitikę su N.. Bevaikščiodami pamatė žmogų. Jiems susitarus N. tą žmogų nupurškė dujomis bei iš jo pagrobė rankinę. Bėgo link „(duomenys neskelbtini) Tada N. padavė jam telefoną, kurį pardavė. Praėjusiais metais, metų laiko ir mėnesio neprisimena, tačiau kaip ir nurodyta prokuroro pagarsintame kaltinamajame akte, galėjo būti rugsėjo 27 d. Šiuo metu su N. D. nebendrauja. Jie susipažino (duomenys neskelbtini) kurią lankė prieš 4–5 metus. Mokyklą lankė 3–4 metus. Su N. susipažino, nes (duomenys neskelbtini). Ne visą laiką bendravimą palaikė. Pabendraudavo tik jiems susitikus. Įvykio dieną susitiko atsitiktinai. Iš anksto nebuvo susitarę susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini) Kai susitiko, buvo vakaras, apie 11 val. Susitikę tiesiog vaikščiojo (duomenys neskelbtini). Nepasakys, kiek tiksliai vaikščiojo, gal 1 val., 2 ar 3 val. Susitarė, kad N. nupurkš žmogų dujomis su tikslu jį apiplėšti. Apiplėšti žmogų pasiūlė N., nes jis neturėjo dujų. Matė, kad N. dujas laikė kišenėje, nes šis jas buvo išsitraukęs ir jam parodė. Su tokiu N. pasiūlymu jis sutiko. N. nupurškė nukentėjusįjį ir iš jo atėmė rankinuką. Jie abu pabėgo. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) Nukentėjusįjį, kurį sekė, pamatė prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis ėjo vienas. Jį sekė apie 5 min., 5–10 metrų atstumu(duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis buvo tamsiai apsirengęs, nedidelio ūgio, negali pasakyti amžiaus, nes ėjo pastarajam iš už nugaros. N. priėjo žmogui iš priekio ir papurškė į akis. Tada jis palaukė, kol žmogus apsvaigs, o apsvaigus, iš jo atėmė rankinuką, kurį laikė ant peties. Tuo metu N. nukentėjusiajam nieko nesakė, o nukentėjusysis tiesiog šaukėsi pagalbos. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)“. Tarp jo ir nukentėjusiojo galėjo būti 5 metrų atstumas, gal truputį ir daugiau. Tuo metu suprato, kad N. apiplėšė žmogų. Jie pabėgo (duomenys neskelbtini). Tada N. jam davė telefoną „(duomenys neskelbtini) kurio tikslesnio modelio nežino. Telefono įdėkliuką išmetė, o patį telefoną už 40 Eur pardavė (duomenys neskelbtini)“. Gautus pinigus išleido cigaretėms. Mano, kad N. daiktus, buvusius rankinėje, išmetė laukan, nors pats nematė taip šio darančio. Apie tai sprendžia todėl, kad kito asmens dokumentai niekam nėra reikalingi. Tiksliai negali pasakyti, kas dar toje rankinėje buvo, nes kartu rankinės neapžiūrėjo. (duomenys neskelbtini) matė, kad rankinėje buvo tamsios spalvos piniginė. Jis bėgo priekyje, N. už jo. Telefono dėklas buvo tamsios spalvos. Nebandė telefonu naudotis. Tiesiog jį išjungė ir viskas. Po to įvykio jis grįžo į namus, o kitą dieną pardavė telefoną. Po to įvykio su N. nei bendravo, nei buvo susitikę. Iki įvykio su N. nei susipykę buvo, nei kokių jam nuoskaudų turi. Girdėjo, kad N. kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jo ten net nebuvo. Tiesiog šis neigia įvykio aplinkybes, bet jie buvo kartu. Nuo to, kai N. jam pasiūlė įvykdyti plėšimą iki kol plėšimas įvyko, galėjo praeiti apie pusę valandos. Per tą pusę valandos jie šiaip sau vaikščiojo. Neieškojo asmens, kurį galėtų apiplėšti. N. pasakė, kad nupurkš žmogų, kurį atsitiktinai pamatė, ir viskas. Nežino, kodėl sutiko su N. pasiūlymu. Jam nereikėjo taip elgtis, tiesiog pasielgė kvailai. Savo veiksmus vertina blogai. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nežinojo, kaip nukentėjusysis atrodo. Šiandien teisme nori nukentėjusiojo atsiprašyti. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Nežino, kada paskutinį kartą buvo darbe. Šiuo metu ieškosi darbo. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, nes iš ten jį išmetė. Išmetė dėl to, kad nenuvyko pokalbiui dėl darbo. Kadangi jie su N. išsiskyrė, tai ir nematė, kur N. išmetė nukentėjusiojo daiktus. Išsiskyrė kažkur ties (duomenys neskelbtini) N. jam padavė telefoną ir jie išsiskirstė. Nežino, kur N. panaudojo daiktus, buvusius rankinėje. Nežino, ar piniginėje buvo pinigų. Gailisi dėl to įvykio. Pažada, kad daugiau taip nebepasielgs. Taip pasielgė nenorėdamas, nes susitiko su netinkamais žmonėmis. Nėra priežasčių dėl ko galėtų apkalbėti N. D.. Kaltinamojo N. D. nešmeižia. Nors daiktai buvo rasti pas jį, tačiau nusikaltimą padarė kartu ir N. nupurškė asmenį. 2016–2019 m. jis kartu su N. (duomenys neskelbtini). Jis tikrai šį pažįsta. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos atsakomybei.

3. Kaltinamasis N. D. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir parodė, kad apie įvykį nieko negali pasakyti, nes nuo rugsėjo 25 d. iki rugsėjo 28 d. buvo „(duomenys neskelbtini) Paprasčiausiai tyrėja to parodymuose neįrašė. Parašė, kad atsisako duoti parodymus. Pasakė, kad nerašys, nes negražiai skambės. Jo (duomenys neskelbtini) Keturias dienas šventė draugo gimtadienį. Iš ten nebuvo išvykęs. Nakvojo ten. Šventė T., kurio pavardės nežino, gimtadienį. Dar buvo 6–7 merginos, kurių anketinių duomenų nežino. Viena mergina gal buvo vardu L., kita – S.. Kam jam žinoti jų pavardes, jeigu jam neįdomu. Dar dalyvavo kiti draugai, kurių vardų neprisimena. Yra asmenų, galinčių patvirtinti, kad ten buvo. Kad ten buvo, gali patvirtinti S. V., kuriam apie 19–20 metų. Nežino, kada S. gimęs ir kur gyvena. Neturi šio asmens kontaktų. Gali paprašyti sesės, kad jam parašytų „(duomenys neskelbtini) S. ne visą laiką kartu su juo buvo. Kartu buvo 1–2 dienas. S. atvažiavo 26 d., o 27 d. vakare išvažiavo, tačiau neprisimena, kokiu laiku išvažiavo. Byloje minimu laiku 23.50 val. S. V. jau negalėjo būti su juo, nes jis išvažiavo apie 11 val. Kaltinamojo D. D. visiškai nepažįsta. Jie nebendravo, (duomenys neskelbtini). 2017–2018 m. lankė (duomenys neskelbtini). Toje (duomenys neskelbtini) ir tikrai šio ten nėra matęs. Bendrų draugų neturėjo. Jo nuomone, D. D. jį galbūt kaltina, nes jis laisvėje turi priešų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nežino, ką veikė 27 d. Tikrai tyrėjai sakė, kad buvo „(duomenys neskelbtini) tačiau nežino, kodėl ji neužrašė. Čia tyrėjos klaida. Po protokolu pasirašė, nes galvojo, kad viskas gerai. Neskaitė, kas ten parašyta. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo draugo draugas. Neprisimena, kas ten toks buvo, nes ne visus pažinojo.

4. Nukentėjusysis V. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas į teismą liudyti. Ėjo iš draugo, pas kurį dieną „(duomenys neskelbtini) Truputį numigo, o apie 12.00 val. nakties ėjo pas žmoną į namus. (duomenys neskelbtini) jį apipurškė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Parėjęs vandeniu nusiplovė veidą ir nuėjo gulti. Draugas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau. Ėjo vienas apie 12 val. nakties. Buvo 2022 m. rugsėjo mėn., tačiau tikslios datos neprisimena. Neprisimena ir kokia galėjo būti savaitės diena. Kai ėjo, buvo tamsu. Matė, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo vyras. Daugiau jis nieko nematė. Jo (duomenys neskelbtini), o gal ir mažiau. Vyriškis buvo aukštokas, tamsiai apsivilkęs, jauno, kažkur iki 30 metų, amžiaus. Asmuo atėjo jam už nugaros, apkabino ranka per kaklą – ties kairiu pečiu uždėjo delną ir kita ranka papurškė. Iki tol nespėjo pamatyti asmens veido. Papurškus akyse pajuto skausmą. Dar per petį skersai buvo užsikabinęs rankinę, kurią jie nuplėšė. Rankinė buvo dešinėje pusėje, o dirželis ties kairiu pečiu. Kadangi akyse juto skausmą, nieko nesakė, nebandė ir priešintis. Nei jis tam asmeniui kažką sakė, nei šis jam. Kaip ir sakė, grįžęs į namus su vandeniu išsiplovė akis ir nuėjo miegoti. Niekam neskambino, nes neturėjo su kuo, o žmona supykusi (duomenys neskelbtini). Pas draugą gėrė trise. Kadangi gėrė dieną, tai vakare nuėjo miegoti. Pamiegojęs 3–4 valandas nusprendė grįžti į namus pas žmoną. Rankinėje buvo rudos spalvos piniginė, kurioje buvo trijų parduotuvių – „(duomenys neskelbtini) kortelės, asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini) ir keli centai. Dar rankinėje buvo akiniai, skirti skaityti, su dėklu. Rankinę pirko iš „(duomenys neskelbtini) parduotuvės už 20 Eur. Piniginė kainavo apie 10 Eur. Akiniai kainavo 5 Eur, o gal ir daugiau. Tikslios vertės akinių neprisimena. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog akiniai kainavo 10 Eur, o dėklas – 5 Eur. Rankinėje buvo telefonas, kurio modelio neprisimena. Telefonas kainavo 180 Eur. Telefoną tyrimo eigoje atgavo, o jo dėklo neatgavo. Telefonas įvykio metu buvo su juodu dėklu, o atgavo jau be dėklo. Įvykio metu dėklo vertė galėjo būti 5 Eur, tačiau tiksliai neprisimena jo vertės. Dar atgavo asmens tapatybės kortelę ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kažkoks žmogus atnešė į (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad tą pažymėjimą rado (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelę atgavo per policiją, kuriai kažkokia moteris perdavė. Kiti daiktai – akiniai ir jų dėklas, piniginė, rankinė nebuvo grąžinti. Šiandien mato teismo posėdžių salėje abu kaltinamuosius, tačiau jų nepažįsta. Jis tik (duomenys neskelbtini) stovintį žmogų, tačiau jo tiek neįsidėmėjo, kad galėtų atpažinti. Į namus ėjo (duomenys neskelbtini). Jis iš karto suprato, kad į akis papurškė dujų. Taip pagalvojo dėl patirto didelio skausmo. Kai papurškė, dar kažką lyg matė, bet į namus (duomenys neskelbtini). Dujų kvapo neužuodė. Į policiją kreipėsi ryte apie 8–9 val. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) Jo (duomenys neskelbtini). Pats įvykis įvyko tik (duomenys neskelbtini), nes jis jau turėjo suktis į (duomenys neskelbtini) Ėjo ties (duomenys neskelbtini). Ėjo (duomenys neskelbtini). Užpultas buvo (duomenys neskelbtini). Jo yra (duomenys neskelbtini). Recepto akiniams neturėjo. Akinius pirko iš parduotuvės.

5. Liudytoja (galima laiduotoja) D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad į teismą atvyko laiduoti už savo sūnų. Žino dėl ko nagrinėjama byla. Apie bylos tyrimą sužinojo iš policijos. Sūnus pasakojo, kad draugas paprašė užstatyti telefoną, tačiau žmogaus apiplėšime nedalyvavo. Sūnus negerai pasielgė. Su sūnumi jų santykiai artimi, labai geri. Sūnus viską jai padaro. Gyvena kartu. Sūnus klausia jos patarimo gyvenimiškais klausimais. Ji turėtų galimybę sūnui daryti teigiamą įtaką. Sieks, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Žino, kad sūnus buvo teistas. Taip pat jo atžvilgiu buvo pradėta byla, kuomet jis buvo nepilnametis. Ji turi neįgalumą. Darbinga yra 30 procentų. Išgyvena iš 560 Eur išmokos už neįgalumą. Sūnus norėjo įsidarbinti, tačiau be tapatybės kortelės jo niekas nepriima. Iki tyrimo pradžios sūnus nedirbo. Šeimyninės pajamos nesuteiktų galimybės sumokėti užstato. Palaiko prašymą laiduoti už sūnų. Anksčiau ji nebuvo teista ir jos atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Nebuvo bausta ir administracine tvarka. Neįgalumą turi nuo 2011 m. Kol turėjo trečią grupę, dirbo „(duomenys neskelbtini) Sūnus buityje jai padeda. Ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką siekdamas ją apsaugoti. Dėl to jis labai jaudinosi, nes žino, kad ir jai bus blogai. Jis žino, kad dėl sveikatos ji negali nervintis. Sūnus klauso jos nuomonės. Gali garantuoti, kad ateityje jis daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamųjų N. D., D. D. kaltė dėl šių veikų padarymo įrodoma ne tik teisme duotais kaltinamojo D. D. parodymais, nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais duomenimis:

6.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio 2022 m. spalio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. Ž. pranešė, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis į akis papurškė ašarinių dujų ir nuo peties pagrobė jo rankinę, kurioje buvo piniginė, asmens dokumentai bei mobiliojo ryšio telefonas. Iš viso jam padaryta 215 eurų turtinė žala. Turtas nedraustas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks nustačius asmenį, įvykdžiusį vagystę. Prašo policijos padėti surasti pagrobtus daiktus, o asmenį įvykdžiusį vagystę, prašo nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 9–19);

6.2. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo stebėjimo kamerų, nusikalstamos veikos pėdsakų nematoma. Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 22–27);

6.3. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo M. J. 2022 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) „Vakar vakare (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras pripurškė dujų į akis, atėmė rankinę, kurioje buvo telefonas ((duomenys neskelbtini)), piniginė, asmens dokumentai. GMP atsisako. Laukia (duomenys neskelbtini)“. Apie 10.48 val. atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, nustatytas 2,03 prom. neblaivumo laipsnis, V. Ž.. Šis nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 23.50 val. grįžinėjo į namus iš draugo A. S., (duomenys neskelbtini). Vyras teigė, kad buvo neblaivus. Jam atėjus prie (duomenys neskelbtini), šis žadėjo eiti (duomenys neskelbtini). Tačiau prie jo staigiai iš nežinia kur atsirado apie 185 cm ūgio vyras ir staiga jam kažko pripurškė į akis. Vyras teigė, kad pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo akis bei jis negalėjo kurį laiką matyti. Pranešėjui nematant nepažįstamas vyras nuo jo kairės pusės peties nuėmė juodą odinę rankinę. Rankinėje buvo ruda piniginė, joje pranešėjo ID kortelė bei (duomenys neskelbtini). Taip pat rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), tel. po įvykio išjungtas. Paėmęs rankinę minėtas vyras staiga pasišalino nežinoma linkme. Iš kur jis atsirado, nėra aišku, pranešėjas tik nurodė, kad jis atėjo tikrai (duomenys neskelbtini). Buvo jaunas, apie 185 cm ūgio, daugiau bruožų pranešėjas nematė. Po įvykio V. Ž. užlipo į (duomenys neskelbtini) ir ėjo plauti akių. Vyriškis tuomet į medikus ir policiją nesikreipė, nes teigė, kad buvo pavargęs ir paskambinti policijai sugalvojo šiandien, kadangi jam reikalingas telefonas. Pranešėjas negalėjo pasakyti, kiek vertas jo telefonas, nuosavybės dokumentų nepateikė. Jam įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą patikslinti aplinkybes. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nepastebėta. Pranešėjo žmona E. Ž. nurodė, kad jos vyras vakar namo grįžo neblaivus ir nusiprausęs staiga nuėjo miegoti net nenusivilkęs striukės. Moteris nurodė, kad vyras dažnai girtauja, namo grįžta vėliomis naktimis. Įvykio metu buvo filmuota nešiojamomis kūno kameromis „Bodycam“ (1 t., b. l. 28–29);

6.4. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2022 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad atlikus nukentėjusiojo V. Ž. apklausą, šis papasakojo, jog savo asmens tapatybės kortelę bei neįgaliojo pažymėjimą atgavo. Kaip vyriškis aiškino, šis savo dokumentus nuėjo pasiimti 2022 m. spalio 2 d., adresu: (duomenys neskelbtini). Dokumentus jam pateikė moteris (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri paaiškino, kad dokumentus rado minėtu adresu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, moters, kuri jam grąžino dokumentus, nepažįsta. Taip pat siekiant kuo greičiau paskelbti V. Ž., prarasto telefono paiešką, pas pranešėją į namus buvo nusiųstas pareigūnų ekipažas, kuris nustatė prarasto telefono IMEI numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–38);

6.5. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2022 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl pareiškėjo informavimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 6 d., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) susiskambinus su V. Ž., jis buvo informuotas apie tyrimo eigą. V. Ž. paaiškino, kad jį 2022 m. rugsėjo 27 d. užpuolęs asmuo, jam einant (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių šio asmens bruožų neįsidėmėjo. Pokalbio metu V. Ž. taip pat paaiškino, kad pavogtoje piniginėje buvo nuolaidų kortelės, išduotos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 39–40);

6.6. Numeruoto daikto išrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2022 . spalio 3 d. 12.17 val. paskelbta pagrobto juodos spalvos mobiliojo telefono „(duomenys neskelbtini) individualus Nr. (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., b. l. 42);

6.7. UAB „(duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 27 d. pranešimu, iš kurio matyti, kad atsakydama į policijos komisariato 2022 m. spalio 26 d. paklausimą, įmonė informuoja, jog mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini). Prie rašto prisegta 2022 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurio matyti, kad iš kliento D. D. priimtas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini) už kurį D. D. sumokėta 40 eurų (1 t., b. l. 96–99);

6.8. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. spalio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojas pateikė reikalaujamą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100);

6.9. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. spalio 31 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 101–108);

6.10. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. Ž. savanoriškai pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėžutę su identifikaciniais duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–112);

6.11. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta V. Ž. pateiktų asmens tapatybės kortelės, (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini) dėžutės su identifikaciniais duomenimis apžiūra (1 t., b. l. 113–119);

6.12. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad pasiūlius D. D. parodyti vietą, kur buvo apiplėštas nukentėjusysis, jis sutiko ir paaiškino, jog reikia (duomenys neskelbtini). D. D. parodė, kad reikia (duomenys neskelbtini). Toliau D. D. nurodė eiti (duomenys neskelbtini), nuo kurio jis su N. D. pradėjo sekti nukentėjusįjį. Kaip paaiškino D. D., jie nukentėjusįjį pastebėjo (duomenys neskelbtini), o jie patys buvo toliau nuo jo. Ėjo atsilikę per 6–10 metrų. Sekė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini). Toliau parodė (duomenys neskelbtini) N. D. aplenkė nukentėjusįjį ir papurškė jam į akis dujas. Tuo tarpu pats D. D. (duomenys neskelbtini) ir stebėjo, kad niekas nepamatytų. Kaip paaiškino D. D., N. D. sunkiai sekėsi atimti iš nukentėjusiojo „tašiuką“, kuris buvo jam uždėtas per petį, tačiau galų gale pavykus, jis su atimtu „tašiuku“ atbėgo pas D. D. ir jie nubėgo (duomenys neskelbtini). Kurioje vietoje N. D. išmetė tašiuką, neprisimena, todėl parodyti negali. Perbėgus per kokius (duomenys neskelbtini)“ nuo įvykio vietos N. D. padavė D. D. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau kurioje tiksliai vietoje, jis parodyti negalėjo (1 t., b. l. 179–189);

6.13. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Z. 2023 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog D. D. ir N. D. (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo I. K., su kuria susisiekus telefonu bei pasiteiravus apie tai, kokiais metais minėti asmenys (duomenys neskelbtini), ji teigė neprisimenanti, bet galėjo būti maždaug prieš (duomenys neskelbtini) Kadangi praėjo daug laiko, ji neprisimena, ar D. D. ir N. D. (duomenys neskelbtini), taip pat nepamena, kas buvo jų draugai, bei ar jie tarpusavyje draugavo. Tik teigė, kad (duomenys neskelbtini), todėl galimai ir D. D. su N. D. galėjo tarpusavyje bendrauti (2 t., b. l. 1–2);

6.14. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. raštu, kuriame nurodyta, kad D. D. nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5–7).

7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

9. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra dokumento pagrobimo požymis, kuris reiškia, kad asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimą dokumentą prieš jo savininko valią. Pagrobimas gali būti padaromas įvairias būdais, dėl kurių teisėtas savininkas netenka jam priklausančio dokumento. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – asmeniui suvokiant, kad jis netesėtai pagrobia svetimą dokumentą, numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint. Asmens motyvai ir tikslai, dėl kurių jis pagrobia svetimą dokumentą, kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-976/2022).

10. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis).

12. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

13. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius; b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011).

14. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš kaltinamųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Vis dėlto tokiu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019).

15. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

16. Kaltinamasis D. D. viso proceso metu kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nuosekliai nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su N., kurį tikrai pažįsta, nes jie (duomenys neskelbtini). Susitikęs apie 11 val. vakaro su N., bevaikštant, N. pasiūlė apiplėšti žmogų ir susitarė, kad plėšimo tikslu N. tą žmogų nupurkš dujomis. Asmens, kurį galėtų apiplėšti, neieškojo, tik N. pasakė, kad nupurkš žmogų, kurį atsitiktinai pamatė. Kaltinamasis D. D. nurodė matęs, kad N. dujas laikė kišenėje, nes jis jas buvo išsitraukęs ir jam jas parodė. Kai pamatė nukentėjusįjį, jie jį pradėjo sekti ir su N. susitarė tą žmogų nupurkšti dujomis bei iš jo pagrobti rankinę. N. priėjo nukentėjusiajam iš priekio ir jam papurškė į akis, palaukė, kol žmogus apsvaigs ir tada iš nukentėjusiojo atėmė ant peties jo laikomą rankinuką. Po apiplėšimo jie pabėgo, nubėgo (duomenys neskelbtini)“, o bėgant matė rankinėje tamsios spalvos pinginę. Tada N. jam padavė telefoną „(duomenys neskelbtini) kurio tikslesnio modelio nežino. Telefono įdėkliuką kaltinamasis D. D. išmetė, o patį telefoną kitą dieną už 40 Eur (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis D. D. nurodė, kad iki įvykio su N. susipykę nebuvo, jokių nuoskaudų jam neturėjo. Priežasčių, dėl ko galėtų apkalbėti N. D., neturi. Pastebėtina, kad byloje aplinkybių, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo galėjo duoti melagingus parodymus ar turėtų ketinimą apkalbėti kaltinamąjį N. D., nenustatyta, todėl teismas nemato pagrindo abejoti šio kaltinamojo parodymais ir vertina juos kaip objektyvią tiesą dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių, remdamasis jais visa apimtimi, nes viso proceso metu parodymai buvo nuoseklūs ir atitinkantys kitą bylos medžiagą.

17. Kaltinamasis N. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, paaiškindamas, kad jokio plėšimo nepadarė, kad D. D. jis nepažįsta, ką veikė ir kur buvo 2022 m. rugsėjo 27 d. jis neprisimena, nes praėjo daug laiko (2 t., b. l. 30–32). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis N. D. paaiškino, kad apie įvykį pasakyti nieko negali, nes nuo rugsėjo 25 d. iki rugsėjo 28 d., t. y. keturias dienas, (duomenys neskelbtini) iš kurio išvykęs nebuvo, ten nakvojo, (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino, gimtadienį, tik tyrėja to parodymuose neįrašė ir tyrėja pasakiusi, kad taip nerašys, nes negražiai skambės, čia tyrėjos klaida, o po protokolu pasirašė, nes galvojo, kad viskas gerai ir kas ten parašyta neskaitė. Teisminės apklausos metu nurodė, kad minėtoje šventėje dar buvo 6–7 merginos, kurių anketinių duomenų nežino. Viena mergina gal buvo vardu L., kita – S., jam žinoti jų pavardes neįdomu. Dar dalyvavo kiti draugai, kurių vardų neprisimena. Nurodė, kad jo dalyvavimą gimtadienyje patvirtinti gali asmuo S. V., kuriam apie 19–20 metų, tačiau nežino, kada S. gimęs, kur gyvena ir šio asmens kontaktų neturi. Toliau kaltinamasis nurodė, kad S. kartu su juo buvo ne visą laiką, kartu buvo 1–2 dienas: atvažiavo 26 d., o 27 d. vakare išvažiavo, tačiau neprisimena, kokiu laiku išvažiavo. Toliau parodė, kad byloje minimu laiku, t. y. 23.50 val., S. V. jau negalėjo būti su juo, nes šis išvažiavo apie 11 val. Kaltinamasis N. D. nurodė, kad draugo draugas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, kas ten toks buvo, neprisimena, nes ne visus pažinojo. Nurodė, kad kaltinamojo D. D. visiškai nepažįsta, su juo nebendravo, (duomenys neskelbtini) nebuvo. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo N. D. nuomone, D. D. jį galimai kaltina, nes jis laisvėje turi priešų. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertinti kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių neturi pagrindo, kadangi kaltinamasis akivaizdžiai vengė teismui sakyti tiesą. Jo teisme pateikta versija, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jo nebuvo, o buvo kitoje vietoje, šventė draugo gimtadienį ir iš ten išvykęs nebuvo, vertintina tik kaip gynybinė versija siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamajam pasakojant apie kaltinime nurodytu laiku jo dalyvavimo draugo gimtadienio šventėje aplinkybes stebėtinas sistemingas nekonkretumas, nei vieno konkrečiai asmens, su kuriais šventė, nurodyti negalėjo, teigė, kad jam neįdomu, jų nepažįsta. Teismui nurodė vos du neva minėto draugo T. šventėje dalyvavusių merginų vardus, gal L., gal S., tačiau teigė jų nepažįstantis ir jam tai neįdomu. Nurodė, kad neva paliudyti jo buvimą gimtadienyje gali toks asmuo S. V., tačiau nurodė tik apytikriai jo galimą amžių, nei gimimo datos, nei gyvenamosios vietos adreso teigė nežinantis, be to, nurodė, kad su juo šis asmuo visą laiką kartu nebuvo. Nors teisme nurodė, kad gali paprašyti savo sesers, kad minėtam asmeniui S. V. ji parašytų per „(duomenys neskelbtini) tačiau toliau savo parodymuose jau teigė, kad tas asmuo S. ne visą laiką kartu su juo buvo, o buvo kartu 1–2 dienas, t. y. atvažiavo 26 d., o 27 d. vakare išvažiavo ir kokiu laiku minėtas asmuo S. V. išvažiavo teigė neprisimenantis. Po to nurodė, kad bylai reikšmingu laiku – 23.50 val., S. V. jau negalėjo būti su juo, nes šis išvažiavo apie 11 val. Aplinkybę, kad pažįsta kaltinamąjį D. D. taip pat kategoriškai neigė, nors bylos duomenys rodo priešingai. Kaip matyti, kaltinamojo N. D. parodymai yra nenuoseklūs, visiškai nekonkretūs, asmenų, galinčių paliudyti jo dalyvavimą neva draugo T. gimtadienio šventėje, nenurodė, teigė tų žmonių nežinantis, visų nepažįstantis, o ir tokia informacija jam neįdomi. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis N. D., aiškindamas įvykio aplinkybes, vengė teismui sakyti tiesą, o teisme duotus jo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga.

18. Kaltinamasis D. D., kaip jau minėta, nurodė, jog su kaltinamuoju N. D. tą vakarą susitiko (duomenys neskelbtini)“, kažkur apie 11.00 val. ar po 11.00 val. Susitikę tiesiog vaikščiojo (duomenys neskelbtini) ir bevaikštant N. D. pasiūlė apiplėšti atsitiktinį žmogų panaudojant dujas, kurias turėjo N. D. ir jas D. D. parodęs. Atsitiktinį nukentėjusįjį pamatė (duomenys neskelbtini), kurį laiką jį sekė, žmogus ėjo vienas, ir paskui tam žmogui N. D. papurškęs dujų, po ko N. D. pagrobė iš žmogaus turėtą rankinę ir jie abu iš įvykio vietos pabėgo. Bėgant (duomenys neskelbtini) matė, kad rankinėje buvo tamsios spalvos piniginė. Pabėgus toliau, N. D. padavęs D. D. pagrobtą telefoną „(duomenys neskelbtini) telefono dėklą išmetė, o patį telefoną kitą dieną už 40 eurų (duomenys neskelbtini). Kur dingo kiti daiktai, nežino. Jam N. D. padavė tik telefoną su dėklu. Tokius kaltinamojo D. D. parodymus atitinka ir nukentėjusiojo V. Ž. duoti parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad tą naktį, apie 12.00 val., pavartojęs alkoholio pas draugą, ėjo (duomenys neskelbtini) jį apipurškė dujomis. Dėl įvykio į policiją kreipėsi kitą dieną. Tikslios datos neprisiminė, bet nurodė, jog įvykis buvo 2022 m. rugsėjo mėn. ir eidamas matė, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo vyras. Apibūdino, jog tas vyriškis buvo aukštokas, tamsiai apsivilkęs, jauno, kažkur iki 30 metų, amžiaus. Asmuo atėjo jam už nugaros, apkabinęs ranka per kaklą, ties kairiu pečiu, uždėjo delną ir kita ranka papurškė. Nespėjo pamatyti asmens veido, tik papurškus akyse pajuto skausmą bei pajuto, kad nuplėšė skersai per petį užkabintą rankinę. Nurodė, kad rankinėje buvo rudos spalvos piniginė, kurioje buvo trys parduotuvių – „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini), dar keli centai, akiniai skaitymui su dėklu. Rankinėje dar buvo telefonas, kurio modelio neprisimena, kurį tyrimo eigoje atgavo, neatgavo tik dėklo. Asmens tapatybės kortelę atgavo per policiją, kuriai kažkokia moteris perdavė. (duomenys neskelbtini) grąžino irgi kažkoks žmogus, radęs jį (duomenys neskelbtini). Kitų daiktų – akinių ir jų dėklo, piniginės, rankinės neatgavo. Nors teismo posėdžio metu kaltinamųjų nukentėjusysis nepažino, nes (duomenys neskelbtini) tik stovintį žmogų, kurio tiek neįsidėmėjo, kad galėtų atpažinti, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad buvo apipurkštas dujomis, nuplėšta rankinė, pagrobti rankinėje buvę daiktai, dokumentai, visiškai sutampa su nusikalstamą veiką įvykdžiusio bendrininko, kaltinamojo D. D., nurodytomis aplinkybėmis, bei, kaip minėta, ir kitais bylos duomenimis.

19. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo M. J. 2022 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras pripurškė dujų į akis, atėmė rankinę, kurioje buvo telefonas, piniginė, asmens dokumentai. Laukia (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams nurodytu adresu pareigūnus pasitiko neblaivus V. Ž., kuris nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. apie 23.50 val. jam neblaiviam grįžinėjant į (duomenys neskelbtini) staigiai iš nežinia kur prie jo atsirado apie 185 cm ūgio vyras ir staiga jam kažko pripurškė į akis, dėl ko pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo akis bei jis negalėjo kuriam laikui matyti. Taip pat nepažįstamas vyras nuo jo kairės pusės peties nuėmė juodą odinę rankinę, kurioje buvo ruda piniginė, asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio buvo išjungtas. Paėmęs rankinę nepažįstamas vyras staiga pasišalino nežinoma linkme. Iš kur vyras atsirado, nėra aišku, bet atėjo tikrai (duomenys neskelbtini). Buvo jaunas, apie 185 cm ūgio, daugiau bruožų nematė. Po įvykio nukentėjusysis užlipo į savo butą plautis akių. Į medikus ir policiją nesikreipė, nes buvo pavargęs ir paskambinti policijai sugalvojo kitą dieną po įvykio, kadangi jam buvo reikalingas telefonas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2022 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kad pareigūnui susiskambinus su V. Ž. šis paaiškinęs, jog jį 2022 m. rugsėjo 27 d. užpuolė asmuo jam (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių šio asmens bruožų V. Ž. neįsidėmėjo. Pokalbio metu V. Ž. paaiškino, kad pavogtoje piniginėje buvo nuolaidų kortelės, išduotos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 27 d. pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini), o iš prie rašto prisegtos 2022 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad telefonas „(duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis D. D. nurodė gavęs iš N. D. po apiplėšimo, už 40 eurų buvo gautas iš kliento D. D.. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tiek daiktų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurių matyti atlikta pagrobtoje rankinėje buvusių ir vėliau atgautų telefono, dokumentų apžiūra, taip pat parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. D. parodė įvykdyto apiplėšimo vietą ir paaiškino nukentėjusiojo apiplėšimo aplinkybes: kad pradėjo sekti nukentėjusįjį, einantį (duomenys neskelbtini), o jis su N. D. buvo nuo jo toliau, ėjo atsilikę per 6–10 metrų; sekė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) N. D. aplenkė nukentėjusįjį ir papurškė jam į akis dujas, tuo tarpu pats D. D. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo, kad niekas nepamatytų; atėmus iš nukentėjusiojo rankinę, uždėtą jam per petį, N. D. su atimta rankine atbėgo pas D. D. ir jie nubėgo (duomenys neskelbtini)“ nuo įvykio vietos N. D. padavė D. D. mobiliojo ryšio telefoną. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. D., kaip minėta, teigė ir tai, jog kaltinamojo D. D. visiškai nepažįsta. Nurodė, kad jie (duomenys neskelbtini) susitikę nebuvo. Ir nors (duomenys neskelbtini), tačiau toje (duomenys neskelbtini) ir tikrai D. D. ten nėra matęs. Bendrų draugų neturėjo, o jį galėjo matyti kur (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jį D. D. kaltina galimai dėl to, kad laisvėje turi priešų. Tačiau toks N. D. teiginys atmestinas ir vertintinas kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šį teiginį kardinaliai paneigia tiek nusikalstamos veikos bendrininko D. D. duoti nuoseklūs viso proceso metu parodymai, jog jie kartu yra pažįstami, kartu (duomenys neskelbtini) bei kaltinime nurodytu laiku ir vietoje taip pat buvo kartu ir susitarė įvykdyti plėšimą, tiek kiti byloje esantys duomenys. Antai (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Z. 2023 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) I. K. bei pasiteiravus jos apie tai, kokiais metais (duomenys neskelbtini), ji, nors ir teigė neprisimenanti tiksliai, bet nurodė, kad galėjo būti maždaug prieš (duomenys neskelbtini)). Neprisiminė, ar D. D. ir N. D. (duomenys neskelbtini), taip pat nepamena, kas buvo jų draugai, bei ar jie tarpusavyje draugavo, tačiau nurodė, kad šioje (duomenys neskelbtini) daugiau ar mažiau vienas su kitu bendraudavo, todėl galimai ir D. D. su N. D. galėjo tarpusavyje bendrauti, ką ir nuosekliai viso proceso metu patvirtino kaltinamasis D. D.. Duomenų, kad kaltinamasis D. D. turėtų tikslą neteisingai apkalbėti ar apkaltinti kaltinamąjį N. D. byloje nenustatyta, o N. D. pasisakymas, kad D. D. galimai jį kaltina, nes laisvėje turi priešų, vertintina kaip subjektyvi, deklaratyvi jo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. O aplinkybė, kad pas kaltinamąjį N. D. nebuvo rasta iš nukentėjusiojo V. Ž. pagrobtų daiktų, dokumentų, taip pat savaime neįrodo jo kaltės nebuvimo. Todėl aukščiau įvardintų duomenų analizė rodo, kad abu kaltinamieji D. D. ir N. D. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė plėšimą ir dokumentų pagrobimą, t. y. ne tik realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius, bet, ir kaip matyti, kaltinamieji suvokė, kad jie dalyvauja bendrai ir darydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas siekė realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Kartu pažymima, jog įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Įvertinus tokias aplinkybes, taip pat tai, kad D. D. ir N. D. turėjo galimybę disponuoti iš nukentėjusiojo V. Ž. pagrobtu turtu, dokumentais, laikytina, kad nusikalstamos veikos yra baigtos.

20. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų bei kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų D. D. ir N. D. veikos, kurios įvykdytos jiems veikiant bendrais tyčiniais veiksmais, bendru sutarimu, teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas, ir 302 straipsnio 1 dalį, kaip dokumentų pagrobimas. Teismas pažymi, jog tuo atveju, kai plėšimo metu yra pagrobiamas svetimas turtas kartu su dokumentais, pvz., piniginė ir joje esantys dokumentai, veikos yra kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 180 straipsnį ir 302 straipsnį. Nagrinėtinu atveju kaltinamieji, pagrobdami nukentėjusiojo V. Ž. turtą, pagrobė ir pastarojo dokumentus, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip BK 180 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sutaptis.

Bausmių skyrimas

21. Skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

22. Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. D. 2021 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnametis, todėl šių nusikalstamų veikų padarymo atžvilgiu jis BK 27 straipsnio prasme nelaikomas recidyvistu, todėl sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kad veiką padarė recidyvistas, neinkriminuojama.

23. Kaltinamasis N. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas 7 kartus (2 t., b. l. 82–93 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš įkalinimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, tarp jų tris kartus ir už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 180 str. 1 d., baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs (2 t., b. l. 103–105), nedirbantis (2 t., b. l. 106), nurodo, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, N. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis kaltės dėl nagrinėjamų nusikaltimų padarymo nepripažino, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto netrukus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo vertinimu, bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytas griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimus, jų trukmes, įvertinus jauną kaltinamojo N. D. amžių, nustatant mažesnes už šios bausmės vidurkius, numatytus atitinkamų straipsnių sankcijose.

24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, N. D. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų.

26. Šiuo atveju teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad N. D. nors yra jauno amžiaus, tačiau, kaip minėta, jau yra teistas net 7 kartus, ne kartą yra baustas realia laisvės atėmimo bausme ir ją atlikęs, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė, šias nusikalstamas veikas įvykdė netrukus po išėjimo į laisvę atlikus laisvės atėmimo bausmę, t. y. nusikalto praėjus vos trims mėnesiams po to, kai 2022 m. birželio 8 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo nepripažino, kaltę intensyviai neigė viso proceso metu, veikas padarė bendrininkų grupėje ir šią aplinkybę neigia. Dar daugiau, po to, kai asmuo buvo paleistas iš pataisos namų, įvykdė ir administracinių nusižengimų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, yra nedirbantis, ir nors, kaip teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi, tačiau ši veikla nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nesulaikė, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja tinkamo elgesio normas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės, iš jų ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas N. D. netaikytinas.

27. Su 2023 m. balandžio 21 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nebendrintina, kadangi minėti nuosprendžiai nėra įsiteisėję.

28. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis N. D. sulaikytas nebuvo.

29. Kardomųjų priemonių šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam N. D. paskirta nėra. Kadangi kaltinamasis N. D., būdamas laisvėje, gali slėptis nuo bausmės vykdymo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos N. D. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

30. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

31. Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

32. Kaltinamasis D. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas įvykdė teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu (2 t., b. l. 42–45 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs (2 t., b. l. 64–76), nedirbantis (2 t., b. l. 77), šiuo metu Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu Užimtumo tarnyboje registruotas buvo (2 t., b. l. 78).

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išreikštas kaltinamojo D. D. bei jo gynėjo advokato Valdo Kairio prašymas dėl šio kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis D. D. nurodė, kad dėl įvykio gailisi. Pažada daugiau taip nebepasielgti. Taip pasielgė nenorėdamas, nes susitiko su netinkamais žmonėmis. Nurodė, kad esant galimybei taikyti laidavimą, už jį galėtų laiduoti jo mama. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 158–164).

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo gautas kaltinamojo D. D. motinos D. D. prašymas-sutikimas dėl jos sūnaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodo, kad su sūnumi nuolat ir nuoširdžiai bendrauja ir atsakingai pareiškia, jog dėl įvykio tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, sūnus labai išgyvena, labai galisi. Nurodo, kad D. D. yra geras vaikas, jos klauso, padeda namų ruošoje, nes jai nustatytas dalinis darbingumas. Pareiškime nurodo, kad D. D. yra nekonfliktiška asmenybė bei geranoriškas aplinkiniams. Motinos nuomone, jau patraukimas baudžiamojon atsakomybėn jam yra didžiausia bausmė ir pamoka visam gyvenimui, o nusikalto dėl netinkamos draugo darytos įtakos. Nurodo, kad su sūnumi D. D. ji nuolat bendrauja, jis vertina jos nuomonę, todėl gali pastoviai talkinti sūnui adaptuojantis po šio įvykio ir toliau daryti teigiamą poveikį. Save D. D. apibūdina kaip dorą, sąžiningą pilietę, neteistą, administracine tvarka nebaustą, nėra psichikos sveikatos centro įskaitoje, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių medžiagų. Prašo sūnui D. D. taikyti laidavimą, atiduodant kaltinamąjį D. D. jos atsakomybėn. Užstato prašo netaikyti, nes jo taikymas pablogintų šeimos finansinę padėtį, be to, ji turi nustatytą 40 procentų darbingumą (3 t., b. l. 1–2).

35. Galima laiduotoja D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta, jog sūnus turi būti perduotas jos atsakomybėn ir palaiko prašymą laiduoti už sūnų. Nurodė, kad su sūnumi gyvena kartu ir supranta, kad sūnus negerai pasielgė. Su sūnumi santykiai yra artimi, labai geri. Sūnus viską jai padaro, padeda jai buityje. Sūnus klausia jos patarimo gyvenimiškais klausimais, klauso jos nuomonės. Todėl, jos nuomone, ji turėtų galimybę sūnui daryti teigiamą įtaką ir sieks, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Gali garantuoti, kad ateityje jis daugiau nenusikals. Nuo 2011 m. ji turi neįgalumą. Išgyvena iš išmokos už neįgalumą. Gaunamos pajamos sudaro 560 Eur, daugiau pajamų negauna, todėl turimos šeimyninės pajamos nesuteiktų galimybės sumokėti užstato. Nurodė, kad anksčiau teista nebuvo, jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nėra, administracine tvarka taip pat bausta nebuvo.

36. Galima laiduotoja D. D. yra neteista, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus jos atžvilgiu byloje nėra (2 t., b. l. 186), administracine tvarka praeityje bausta, skirtas nuobaudas sumokėjusi (2 t., b. l. 187–191), nedirba (2 t., b. l. 192–194), yra iš dalies darbinga, nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. jai nustatytas 40 procentų darbingumas (3 t., b. l. 2), nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra drausta valstybinio socialinio draudimo lėšomis ir gauna nuolatinę periodinę 526,79 Eur dydžio išmoką (2 t., 192–194).

37. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

38. Iš bylos duomenų matyti, jog D. D. nusikalto teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu, nors yra baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nėra sumokėjęs, tačiau pastebėtina, kad didžioji dalis nusižengimų nėra priskiriami prie šiurkščių nusižengimų. Nors ir nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nebesiregistruoja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir ieškotis darbo, juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu darbo ieškosi. Tiek iš kaltinamojo D. D. ir galimos laiduotojos D. D. paaiškinimų teisme nustatyta, jog jų tarpusavio santykiai artimi, dažnai bendrauja, D. D. atsižvelgia ir paiso D. D. nuomonės. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo D. D. motina D. D. turi autoritetą nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką.

39. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. D. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau elgtis, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be to, įvertinus tai, jog kaltinamojo D. D. vaidmuo šių nusikaltimų padarymui buvo antraeilis, smurto nukentėjusiojo atžvilgiu jis tiesiogiai nenaudojo, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą BK 40 straipsnio pagrindu, jį perduodant motinos D. D. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo D. D. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1–4 d., BPK 303 str. 4 d.).

40. Atleidžiant kaltinamąjį D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

41. Kaltinamajam D. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelės) (2 t., b. l. 17–20), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kiti klausimai

42. Civilinio ieškinio nukentėjusysis V. Ž. nepareiškė.

43. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog šioje baudžiamojoje byloje D. D. advokato Valdo Kairio suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos išlaidos sudaro 251,67 Eur. Kaltinamajam D. D. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Be to, D. D. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie turimą nuosavą turtą byloje nėra, gyvena kartu su neįgalia motina, kurios gaunama neįgalumo išmoka sudaro visas šeimos pajamas, kurios nėra didelės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. D. nepriteistinos.

45. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui: mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelė ir (duomenys neskelbtini) išduoti V. Ž.; mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ dėžutė su identifikaciniais duomenimis, kurie Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. nutarimu grąžinti saugojimui V. Ž., – paliktini neribotai teisėto savininko nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

D. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

D. D. perduoti laiduotojos D. D., (duomenys neskelbtini)., atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienų) metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. D. nepriteisti.

N. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę N. D. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią N. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 16 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 16 d. N. D. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui: mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini); asmens tapatybės kortelę ir (duomenys neskelbtini), išduotus V. Ž.; mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ dėžutę su identifikaciniais duomenimis, kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. nutarimu grąžinti saugojimui V. Ž., – palikti neribotai teisėto savininko nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė