Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1318-927/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-08-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-1318-927/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04057-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
V. P., V. V.
Advokatai
Paulius Jablonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1318-927/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04057-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant prokurorėms: Jūratei Žvironienei ir Ievai Rondomanskaitei,kaltinamajam D. D. (D. D.), jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,nukentėjusiesiems: V. P., V. V. ir V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D. (D. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2007-10-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 76 MGL bauda; 2007-11-16 bauda sumokėta, teistumas išnykęs;

2) 2015-03-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2017-04-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs;

3) 2018-01-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - galutine 100 MGL (3 766 Eur) bauda; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs;

4) 2018-07-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 14 MGL (527,24 Eur) bauda; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis:

2019-01-19, apie 21.20 val., viešoje vietoje – prie pėsčiųjų perėjos, esančios Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g., prie parduotuvės „Maxima“, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, dėl menkavertės priežasties kilusio su V. V. konflikto metu, kad neva nukentėjusieji V. V. ir V. P. staiga įžengė į pėsčiųjų perėją, dėl ko D. D. (nusikalstamos veikos padarymo metu pavardė – E.) vairuojamas automobilis „Audi“ galėjo juos nutrenkti, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. D. tyčia V. V. papurškė dujų balionėliu į akis, tuo padarydamas abiejų akių pirmo laipsnio cheminį nudegimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko tuo pačiu dujų balionėliu papurškė į veidą ir šalia stovėjusiam nukentėjusiajam V. P., dėl ko šis patyrė fizinį skausmą, ir įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Tačiau netrukus jis (D. D.) sugrįžo į aukščiau minėtą vietą ieškoti automobilio „Audi“ valstybinių numerių, ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. siekdamas iš nukentėjusiosios V. V. atimti automobilio valstybinius numerius, sugriebė jai du kartus už rankos ir taip sukėlė V. V. fizinį skausmą. Tokiu būdu D. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

t. y. kaip galimai padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. D. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme nurodė, kad įvykio vakarą jis su drauge važiavo iš miesto ir nutarė užsukti į parduotuvę. Buvo plikledis, slidu. Iš 100 metrų atstumo jis matė į perėją įžengusius žmones. Kadangi buvo slidu, jo vairuojamas automobilis pradėjo čiuožti. Tuomet jis įjungė garsinį signalą perspėdamas, kad žmonės greičiau pereitų per perėją ir saugotų save. Tie žmonės gal įsižeidė, sustojo perėjoje ir pradėjo mojuoti rankomis, kad gal jis jų nepraleido. Jis sustojo prie pat jų, žmonės pasitraukė į šoną. Jis pradėjo važiuoti toliau ir pravažiavus apie 1-2 metrus pajuto smūgį į galines dureles, išgirdo garsą. Jis išsigando, kad automobilį galėjo apgadinti ir atidaręs duris, iškišo galvą pažiūrėti, pasakė: „ką čia darot?“. Tuomet jie staiga puolė. Jis pagalvojo, kad nori atimti automobilį. Atsistūmė nuo tų žmonių, atsidarė duris, o jie dviese pradėjo brautis į automobilio vidų, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, traukė jį iš automobilio už kairės rankos, bandė smūgiuoti, kai jis dar buvo automobilyje. Jis užsidengė veidą ir išlipo iš automobilio pats, o tie žmonės pradėjo jį pulti, puolė muštis, buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, jaunesnis vyras jam smūgiavo. Atsitraukdamas nuo jų, jis ėjo link automobilio priekio, o tie žmonės ėjo link jo - vyresnis ėjo paskui jaunesnį, smūgiavo ir keikėsi. Buvo tamsu, jis nepamena, kas kiek kartų smūgiavo. Jis turėjo dujų balionėlį ir papurškė dviem žmonėm. Kur papurškė dujų - nežiūrėjo, nes jie jį puolė dviese - smūgiavo į pečius ir kaklą, o jis traukėsi. Sužalojimų jis nepatyrė, todėl policijai apie tai nepasakojo. Tie žmonės kėsinosi į jo turtą, automobilyje sėdėjo jo nėščia žmona, jis gynėsi kaip galėjo. Kai užpurškė dujų, jie atsitraukė. Vienas iš jų nuėjo į šalikelę, o kitas plėšė numerius. Nuplėšęs numerius, kitas žmogus taip pat nuėjo į šalikelę. Jis atsisėdo į automobilį, su juo važiavusi draugė buvo išsigandusi. Jis pasakė draugei, kad paims numerius ir jie važiuos namo. Jis patraukė mašiną nuo važiuojamosios dalies ir nuėjo paprašyti atiduoti numerius. Numerius laikė mergaitė, kurios ant perėjos nebuvo. Ji nenorėjo jam atiduoti numerių, kišosi juos į savo striukę ir pradėjo nuo jo eiti. Jis apkabino ją abiem rankomis ir ištraukė numerius, fizinio smurto nenaudojo, jie apsižodžiavo ir jis nuvažiavo namo. Namuose jis pamatė, kad neturi savo telefono, todėl grįžo į įvykio vietą. Automobilį jis pastatė prieš perėją ir nuėjo ieškoti telefono. Telefono jis nerado, pagalvojo, kad tie žmonės pasisavino. Telefono tų žmonių rankose jis nematė, buvo tamsu. Buvo 4-6 žmonės. Jis atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Iš įvykio vietos jis išvažiavo, nes norėjo apsaugoti nėščią žmoną. Namuose nusprendė paskambinti ir pranešti apie įvykį. Jei tie žmonės nebūtų jo puolę, incidento būtų pavykę išvengti. Jis tų žmonių nekliudė, nieko jiems nedarė. Kitą dieną nuplovęs automobilį jis pamatė, kad automobilis nežymiai apgadintas, dažė dureles. Tyrėjas jam pasakė, kad rašytų pareiškimą, tačiau jis atsisakė, nurodė, jog pretenzijų neturi, parašė paaiškinimą (2 t., b. l. 56-59).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo V. V. (V. V.) 2019-01-29 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019-01-19, apie 21:20 val., jam su V. P. einant pėsčiųjų perėja, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo „Audi“ markės automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo. Išlipęs vairuotojas pradėjo įžūliai kibti prie jų, priekaištaudamas, kad jie neturėtų eiti pėsčiųjų perėja, o palaukti, kol šis pravažiuos, kadangi kelio danga labai slidi. Jis į tai atsikirto, kad priekaištus dėl kelio dangos reikėtų išsakyti kelių tarnybai, o ne jam. Jie susiginčijo. Ginčo metu jis, siekdamas įsidėmėti automobilio valstybinio numerio ženklą, nuėjo prie automobilio priekio. Tuomet vairuotojas tyčia jam papurškė į veidą ir akis ašarinėmis ar pipirinėmis dujomis. Tęsiantis konfliktui automobilio vairuotojas papurškė ašarinėmis dujomis ir jį užsistojusiam V. P. bei sužalojo, stipriai sugriebė už rankos jo dukrą V. V.. Dėl tyčinių vairuotojo veiksmų, kuomet šis puldamas jį papurškė dujomis, jam Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai nustatė akių pirmo laipsnio cheminį nudegimą (1 t., b. l. 1);

- nukentėjusiojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kad 2019-01-19 jų šeimą lankė keletas giminių. Šio apsilankymo metu jis su giminėmis vartojo alkoholinius gėrimus: vyną, brendį. Tiek jis, tiek kiti svečiai alkoholį vartojo saikingai. Jis nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir adekvačiai suprato aplinkui jį vykstančius įvykius. Apie 21 val., jis su V. P. ir dukra V. V. palydėjo pas jį viešėjusius gimines. Po ko jis, V. P. ir dukra ėjo namo. Pakeliui namo jie ėjo per pėsčiųjų perėją. Dukra pirmoji perėjo pėsčiųjų perėją. Jis su V. P. eidamas pėsčiųjų perėja matė keliu link pėsčiųjų perėjos važiuojantį automobilį. Šis automobilis buvo tolokai ir todėl jis su V. P. ir toliau ėjo nekreipdami į automobilį jokio dėmesio. Jiems pasiekus saugos salelę, esančią perėjos pusiaukelėje, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo „Audi“ markės automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo 2-3 m už perėjos. Jis automobilio nespardė. Automobilio garso signalo nebuvo. Vairuotojas, atidaręs automobilio duris, elgėsi įžūliai, kaltino jį ir V. P., kad jie neturėjo eiti pėsčiųjų perėja, o palaukti, kol šis pravažiuos, kadangi kelio danga labai slidi. Jis į tai atsikirto, kad priekaištus dėl kelio dangos reikėtų išsakyti kelių tarnybai, o ne jam. Jie susiginčijo. Kilusio žodinio konflikto metu vairuotojas elgėsi įžūliai ir jam pasirodė, kad galimai ketino pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi, kiek jam yra žinoma, šis pėsčiųjų perėjoje nepraleisdamas pėsčiųjų ir vos neužvažiuodamas ant jo ir V. P. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl ginčo metu jis, siekdamas įsidėmėti automobilio valstybinio numerio ženklą, nuėjo prie automobilio priekio. Automobilio ir priekiniai, ir galiniai numeriai buvo matomi. Tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo tyčia papurškė į veidą ir akis ašarinėmis ar pipirinėmis dujomis. Papurškus jam į veidą dujomis, jis pargriuvo ant žemės ir griūdamas tyčia nuplėšė automobilio valstybinio numerio ženklą. Jis liepė dukrai prieiti ir atidavė jai numerį. Nuo dujų jam stipriai pradėjo perštėti akis, todėl jis susiėmė už veido ir nematė, kas vyksta. Tęsiantis konfliktui jis girdėjo, kaip V. P. šaukė“ „Ką jūs darote?“. Kaip sužinojo jau po konflikto iš V. P. ir dukros pasakojimo, vairuotojas papurškė dujomis ir jį užsistoti bandžiusiam V. P.. Po ko jis girdėjo, kaip šalia buvęs automobilis išvažiavo. Po kurio laiko jis vėl išgirdo automobilio vairuotojo balsą. Šį kartą jis girdėjo, kaip vairuotojas reikalauja iš jo dukros atiduoti valstybinio numerio ženklą. Ką atsakė dukra, jis dabar nepamena, tačiau ir tarp dukros ir vairuotojo įvyko konfliktas. Kaip jam vėliau pasipasakojo dukra, kad vairuotojas, siekdamas atgauti valstybinio numerio ženklą, smurtavo prieš šią stipriai sugriebdamas pastarąją už kairės rankos, nuo ko pas dukrą ant rankos buvo mėlynė. Kadangi dėl dujų poveikio jam ilgai perštėjo akis, kažkas iš įvykio dalyvių iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki atvykstant greitajai jis atsimerkti negalėjo. Po ko jį greitoji medicinos pagalba pristatė į ligoninę, kur apžiūros metu jam buvo nustatyta akių pirmo laipsnio cheminis nudegimas. Į policija kreipėsi tik 2019-01-29, t. y. 10 dienų po įvykio, nes ankščiau nebuvo susidūręs su panašia situacija ir nežinojo, ką daryti. Taip pat nebuvo įsitikinęs, kad vairuotoją bus įmanoma surasti. Prieš kelias dienas iki pareiškimo parašymo jiems paskambino pareigūnas, kuris nurodė, kad 2019-01-19 yra parašytas pareiškimas dėl jų veiksmų einant per perėją. Gerai pagalvojęs ir nusprendęs, kad yra nustatytas asmuo, kuris jiems papurškė dujomis į veidą, nusprendė parašyti pareiškimą pastarojo atžvilgiu (1 t., b. l. 51-53, 63-64; 2 t., b. l. 33-35);

- 2019-03-04 V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip V. V. parodė kryptį, iš kurios ėjo (foto Nr. 1), nurodė perėją, per kurią ėjo kartu su V. P. (foto Nr. 2), ir „Audi“ automobilio atvažiavimo kryptį (foto Nr. 3). V. V. nurodė, kad jiems kartu su V. P. būnant perėjoje (foto Nr. 4), automobilis įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kurią kirtęs sustojo šiek tiek toliau (foto Nr. 5), tuo metu jie greitai atsidūrė perėjoje esančioje salelėje (foto Nr. 6). Prasidėjus konfliktui, V. V. nuėjo prie automobilio priekio, dėl to vairuotojas jam papurškė dujomis į veidą (foto Nr. 7). Po to V. V. parodė vietą, kur nulupo automobilio valstybinius numerius (foto Nr. 8). Toliau nieko parodyti negali, nes po papurkštų jam į veidą dujų negalėjo atsimerkti ir matyti tolimesnės įvykio eigos (1 t., b. l. 66-71);

- nukentėjusiosios V. V. 2019-05-31 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019-01-19, apie 21:20 val., jai kartu su V. V. ir V. P. einant pėsčiųjų perėja, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo „Audi“ markės automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo. Išlipęs vairuotojas pradėjo įžūliai kibti prie jos tėvo V. V. ir V. P.. Ginčo metu V. V. ir V. P. buvo papurkšta į veidą ir akis ašarinėmis ar pipirinėmis dujomis. Dėl minėtų vairuotojo veiksmų ji jautėsi nemaloniai, buvo išsigandusi. Po ko vairuotojas pasišalino, bet netrukus vėl grįžo ir reikalavo iš jos valstybinių automobilių numerių, kuriuos ji laikė rankose. Jai nesutikus atiduoti valstybinių automobilio numerių, vairuotojas sugriebė ją už kairės rankos, dėl tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 10);

- nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti ir nukentėjusiosios patvirtinti kaip teisingi teismo posėdyje, ir teisme, kad 2019-01-19 jų šeimą lankė keletas giminių. Šio apsilankymo metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Ji alkoholinių gėrimų nevartojo. Tiek tėtis, tiek kiti svečiai alkoholį vartojo saikingai. Apie 21 val. ji su tėčiu ir V. P. palydėjo pas juos viešėjusią tetą. Po ko ji bei tėtis su V. P. ėjo namo. Pakeliui namo jie ėjo per pėsčiųjų perėją. Ji pirmoji perėjo pėsčiųjų perėją. Tėtis su V. P. ėjo kiek atsilikdami. Perėjusi pėsčiųjų perėja ji atsisuko ir laukė, kol tėtis su V. P. pereis perėją. Tėčiui ir V. P. pasiekus saugos salelę, esančią perėjos pusiaukelėje, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo 2-3 m už perėjos. Sustojęs automobilio vairuotojas atidarė automobilio duris ir pradėjo šaukti ant tėčio ir V. P.. Ką tiksliai šaukė, ji negirdėjo. Šią situaciją ji galėtų apibūdinti kaip trijų asmenų ginčą. Šio ginčo metu tėtis priėjo prie automobilio. Priėjęs tėtis jokių veiksmų nedarė, tačiau vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjęs prie tėčio tyčia papurškė į veidą ir akis dujomis. Tėtis pargriuvo ant žemės. Viskas įvyko labai greitai. Po to, kai tėčiui buvo papurkšta dujomis, ji matė, kad tėtis rankose turėjo automobilio valstybinio numerio ženklą. Pastarasis šį ženklą numetė ant žemės ir sniegu trynėsi veidą. Po to ji pamatė, kad ir V. P. trinasi veidą sniegu, t. y. ir šiam buvo papurkšta dujomis, tačiau kaip tai įvyko, ji nematė. Visa tai ji stebėjo stovėdama šalia pėsčiųjų perėjos. Papurškęs dujomis vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie už 50 metrų esančios „Maxima“ parduotuvės ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji tuo momentu priėjo prie tėčio ir pasiteiravo, kas atsitiko. Stovėdama šalia tėčio ji atkreipė dėmesį į ant sniego gulintį valstybinio numerio ženklą ir jį pakėlė. Jai pakėlus valstybinio numerio ženklą, į konflikto vietą vėl grįžo vairuotojas, kuris priėjo prie jos ir pareikalavo grąžinti pastarojo numerį. Tėtis jai tuo metu liepė numerio negrąžinti. Ji suprasdama, kad grąžinus valstybinio numerio ženklą, bus sunku ar visai neįmanoma rasti šio konflikto kaltininką, priėmė sprendimą negrąžinti numerio. Ji stovėjo ir nieko nesakydama laikė valstybinio numerio ženklą, tuomet vairuotojas sugriebė jai už kairės rankos ties riešu ir stipriai ją suspaudė. Ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo išsisukinėti, tuomet vairuotojas sugriebė ją už tos pačios rankos kiek aukščiau, ji vėl pajuto fizinį skausmą. Suprasdama, kad nepajėgs pasipriešinti, atidavė valstybinio numerio ženklą. Vairuotojas iš karto išėjo link savo automobilio. Po ko ji paskambino mamai bei paprašė ateiti į konflikto vietą. Tuo metu šalia ėjo vyras su moterimi, kurie jos paklausė, ar nereikia pagalbos, ji paprašė šių iškviesti tėčiui greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai, medicinos darbuotojai išvežė tėtį medicininės pagalbos suteikimui. Po konflikto dėl vairuotojo naudoto smurto prieš ją, jai ant rankos buvo mėlynė (1 t., b. l. 57-59; 2 t., b. l. 37-39);

- 2019-03-04 V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip V. V. parodė kryptį, iš kurios ėjo (foto Nr. 1), perėją (foto Nr. 2), kurią perėjusi stovėjo ir laukė Valdo ir Viačeslavo (foto Nr. 3), nurodė kryptį, iš kurios atvažiavo „Audi“ vairuotojas (foto Nr. 4), ir vietą, kur buvo Valdas ir Viačeslavas prieš pat į perėją įvažiuojant vairuotojui (foto Nr. 5) po ko vairuotojas kirtęs pėsčiųjų perėją sustojo už kelių metrų nuo perėjos (foto Nr. 6). Vėliau V. V. nurodė vietą, kur V. V. nuėjo ir kur buvo papurkšta dujų (foto Nr. 7). V. V. nurodė, kad nematė, kaip V. P. buvo papurkšta dujomis, tačiau nurodo vietą, kur buvo pasišalinęs vairuotojas po dujų papurškimo (foto Nr. 8). Vėliau nurodo, kad iš pastatyto „Audi“ automobilio atėjo vyras ir atsistojęs prieš ją reikalavo valstybinių automobilio numerių (foto Nr. 9), o jai nesutikus jų grąžinti vairuotojui, jai sugriebė už rankos (foto Nr. 10) ir paėmęs numerius nuėjo atgal prie pastatyto automobilio (foto Nr. 11) (1 t., b. l. 73-80);

- nukentėjusiojo V. P. 2019-06-04 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019-01-19, apie 21:20 val., jam su V. V. einant pėsčiųjų perėja, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo „Audi“ markės automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo. Išlipęs vairuotojas pradėjo įžūliai kibti prie jų, priekaištaudamas, kad jie neturėjo eiti pėsčiųjų perėja, o palaukti, kol šis pravažiuos, kadangi kelio danga labai slidi. V. V. į tai atsikirto, kad priekaištus dėl kelio dangos reikėtų išsakyti kelių tarnybai, o ne jiems. Pastarieji susiginčijo. Ginčo metu V. V., siekdamas įsidėmėti automobilio valstybinio numerio ženklą, nuėjo prie automobilio priekio. Tuomet vairuotojas tyčia V. V. papurškė į veidą ir akis ašarinėmis ar pipirinėmis dujomis. Tęsiantis konfliktui, jam bandant prieit prie V. V., automobilio vairuotojas papurškė ašarinėmis dujomis ir jam. Taip pat stipriai sugriebdamas už rankos sužalojo V. V.. Dėl tyčinių vairuotojo veiksmų jis jautėsi nemaloniai ir jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 5);

- nukentėjusiojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti ir nukentėjusiojo patvirtinti kaip teisingi teismo posėdyje, ir teisme, kad 2019-01-19 jis buvo pas savo draugą V. V.. Jie kartu šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau saikingai. Jo draugo giminaitė užsiminė, kad šią reikia palydėti į stotelę, todėl jis, V. V. ir draugo dukra išlydėjo giminaitę iki autobuso stotelės. Išlydėję jie ėjo atgal link buto. Jiems priėjus perėją jis ir V. V. šiek tiek stabtelėjo prie perėjos, o draugo dukra pirma perėjo perėją ir laukė kitoje kelio pusėje. Jiems įžengus į perėją jis matė automobilį, tačiau šis buvo tolokai, todėl jie ėjo per perėją. Tuomet automobilio vairuotojas pradėjo mirkčioti šviesomis ir naudojo garsinį signalą - „pypino“. Pamatę, kad šis nesiruošia sustoti, jie greitai atsidūrė viduryje esančioje perėjos salelėje, o automobilis pravažiavo perėją ir sustojo už jos. Tai buvo „Audi“ markės automobilis. Tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio ir pasakė: „Kur jūs einat, slidus kelias“. V. V. į tai atsikirto, kad priekaištus dėl kelio dangos reikėtų išsakyti kelių tarnybai, o ne jiems. Jis su V. V. buvo ant perėjos salelės. Tarp V. V. ir vairuotojo kilo žodinis konfliktas. Jis į konfliktą nesikišo, stovėjo ant perėjos. Ginčo metu V. V., siekdamas įsidėmėti automobilio numerius, nuėjo prie automobilio priekio. Jis iš salelės matė automobilio galą ir matė valstybinį numerį. Vairuotojas nieko neperspėjęs V. V. papurškė dujomis, dėl ko V. V. suklupo. V. V. pradėjo šaukti savo dukrą, kad ši paimtų numerius. Jis nematė, ar V. tyčia juos nuplėšė, ar krisdamas, nes stovėjo gale, ant perėjoje esančios salelės. Matė kaip V. dukra V. paėmė iš V. V. rankų valstybinius automobilio numerius. Jis norėjo prieiti prie V., bet jam priėjus visai šalia, vairuotojas papurškė dujomis jam į veidą, tačiau kliudė tik dešinę veido dalį. Papurškus dujų, jis užsiėmė už veido ir pasitraukė link šaligatvio. Ant šaligatvio sniegu bandė praplauti akis, kol bandė praplauti akis, vairuotojas pasišalino. Po to vairuotojas grįžęs reikalavo numerių iš V. Jis sniegu plovėsi akis ir tiksliai nematė tolimesnių vairuotojo veiksmų, bet girdėjo, kad paėmęs numerius vairuotojas nuėjo. Šiek tiek prasiplovus akis, jis nuėjo į gretimai esančius savo namus ir ten šaltu vandeniu dar kartą plovė akis ir grįžo atgal, kur įvyko visas įvykis. Vėliau vairuotojas grįžo, automobilį paliko vidury kelio, neapšviestoje vietoje. Vairuotojas išlipo ir ieškojo telefono, garsiai šaukė, kur šio telefonas? S. V. ėjo link šio pasišnekėti, tačiau vairuotojas užsisuko, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis, išgirdęs, kad vairuotojas ieškojo telefono, nuėjo į ta vietą, kur automobilis buvo sustojęs, ir rado telefoną (1 t., b. l. 92-93, 95-97; 2 t., b. l. 35-37);

- 2019-03-04 V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip 2019-01-19 jis kartu su V. ir V. ėjo (foto Nr. 1) link perėjos, prie kurios stabtelėjo (foto Nr. 2), taip pat nurodė, iš kur važiavo automobilis (foto Nr. 3). V. P. parodė, kad jiems būnant pėsčiųjų perėjoje (foto Nr. 4), vairuotojas pradėjo mirksėti šviesomis ir naudoti garso signalą (pypė), tuomet V. ir V. greitai atsidūrė perėjoje esančioje salelėje (foto Nr. 5), o vairuotojas, pervažiavęs pėsčiųjų perėją, sustojo šiek tiek toliau už perėjos (foto Nr. 6). Toliau V. P. nurodo, kad įvykus žodiniam konfliktui, jis liko stovėti vietoje (foto Nr. 7), o V. V. nuėjo link automobilio priekio (foto Nr. 8), tuo metu V. V. buvo kitoje kelio pusėje, ant šaligatvio (foto Nr. 9). V. P. nurodė vietą, kurioje buvo papurkšta dujų V. (foto Nr. 10), tačiau negali pasakyti, kokioje pozicijoje buvo V. V. P. parodė, kad jam einant lik V., jam į akis papurškė dujų (foto Nr. 11), po ko kartu su V. nuėjo į šaligatvį, link sniego krūvos, kur abu plovėsi akis. Šiek tiek prasimerkęs V. P. matė klūpintį V. (foto Nr. 12). V. P. nurodė, kad po to, kai jiems papurškė dujomis, vairuotojas pasišalino į netoliese esančią „MAXIMA“ aikštelę (foto Nr. 13), kur palikęs automobilį grįžo ir iš V. V. reikalavo grąžinti valstybinius numerius (foto Nr. 14), po ko paėmęs numerius nuėjo atgal prie savo automobilio (1 t., b. l. 82-90);

- liudytojos M. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad apie 21.20 val. ji kartu su sugyventiniu D. D. automobiliu vyko į parduotuvę „Maxima“. Jiems bevažiuojant šalia „Maxima“ esančioje perėjoje matė į perėją įžengusius 2 vyrus, kurie svirduliavo, ėjo labai lėtai. Jiems artėjant automobiliu, jos sugyventinis D. panaudojo signalą, norėdamas įspėti, kad kelias yra slidus ir gali laiku nesustoti. Tačiau D. sustabdė automobilį prie perėjos ir praleido tuos 2 vyrus, kurie ėjo per perėją. Tuo metu, kai sustojo, perėjoje buvo tik 2 vyrai, daugiau asmenų nebuvo. Jiems stovint prie perėjos vienas iš vyrų, tačiau nematė kuris, priėjęs spyrė koja į automobilio galinės kairės pusės dureles. Tuomet D. atidarė duris ir paklausė: „Ką jūs čia darote?“ Tuomet abu vyrai bandė patekti į automobilio vidų per vairuotojo pusės duris, tačiau D. šiuos atsistūmė ir išlipo į lauką. Tarp D. ir vyro kilo žodinis konfliktas, tačiau negali pasakyti, ką šie kalbėjo, nes negirdėjo. Ji matė, kaip vienas iš vyrų užsimojo ranka, tačiau nematė, kad D. būtų suduota, po ko D. išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo papurškė, tačiau nematė, kuriam vyrui. Papurškus dujomis, vienas vyras buvo užsiėmęs už akių, o kitas vyras nuplėšė automobilio priekinius valstybinius numerius. Abu vyrai su jų automobilio valstybiniais numeriais nuėjo į kitą kelio pusę ir nuėjo tolyn. D. įsėdo į automobilį ir pastatė šį šiek tiek toliau, t. y. į kelkraštį. Pastatęs automobilį D. paliko ją sėdėti automobilyje, o pats nuėjo pasiimti numerių. Maždaug po kelių minučių jis grįžo su savo automobilio valstybiniais numeriais ir įsidėjo į automobilį. Įsėdęs į automobilį jai pasakojo, kad valstybinius numerius laikė mergina. D. minėjo, kad mergina, kuri laikė valstybinius automobilio numerius, nenorėjo jų atiduoti, todėl pastarasis juos ištraukė merginai iš rankų ir grįžo atgal į automobilį. Vėliau paskambino į policiją telefonu, kuriuo jiems nurodė kreiptis į policijos komisariatą. Jiems atvykus į Vilniaus r. PK buvo priimtas jų pareiškimas ir visi duomenys buvo užfiksuoti medžiagoje M-1-01-05875-19 (1 t., b. l. 105-106; 2 t., b. l. 52-53);

- liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi teismo posėdyje, ir teisme, kad 2019-01-19 jis kartu su savo žmona A. K. ėjo iš parduotuvės „Maxima“. Jiems priėjus prie perėjos, kuri yra apšviesta, pamatė kelkraštyje priklaupusį vyrą, kuris rankomis buvo užsiėmęs veidą. Jie su žmona paklausė, kas nutiko ir ar reikalinga greitoji pagalba. Vyras atsakė, kad nereikalinga ir kad kažkas dujų papurškė į akis, tačiau jis matė, kad šis dūsauja ir negali atsimerkti, todėl iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Su minėtu vyru buvo dar mergina. Ši verkė ir kalbėjo telefonu. Jiems iškviestus medikus priėjo dar vienas vyras. Jis iškart suprato, kad šis taip pat buvo su pirmu vyru, nes pastarojo akys buvo paraudusios. Kaip vėliau pasakojo vyriškis, šiems einant per perėją automobilis nesustojo praleisti ir pravažiavęs perėją sustojo, ko pasekoje išlipęs konflikto metu papurškė dujų ir pasišalino iš vietos. Dar minėjo, kad vyras, kuris klūpėjo, nulupo numerius nuo automobilio. Tačiau jiems atėjus jokių valstybinių numerių nebuvo. Po kurio laiko atėjo klūpėjusio vyro žmona ir visi kartu šiam padėjo. Šiek tiek vėliau jis pamatė, kad netoli perėjos sustojo automobilis be priekinių valstybinių numerių ir iš automobilio išlipo vyras, tačiau nekreipė dėmesio, bet vėliau atėjęs vyras pasakė, kad tas vyras, kuris šiems pripurškė dujų. Tuomet iš automobilio išlipęs vyras pradėjo šaukti: „Kur mano telefonas? Atiduokit mano telefoną!“ Vyras atrodė piktas ir susinervinęs. Klūpėjusio vyro žmona pradėjo eiti ir sakė: „Ateikit, pasikalbėsim“, bet vyras apsisuko, nuėjo į automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 108-109; 2 t., b. l. 48-50);

- liudytojo R. M. (R. M.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi teismo posėdyje, ir teisme kad 2019-01-19 apie 21:40 val., patruliuojant kartu su patrule S. S. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Avižienių k., Vilniaus r., prie parduotuvės „Maxima“ dviem vyrams į akis pripurškė ašarinių dujų ir pasišalino su juodos spalvos „Audi“ markės automobiliu, kurio valstybiniai numeriai tranzitiniai, link Vilniaus. Atvykęs minėtu adresu pastebėjo, kad 2 vyrai ir moteris stovėjo prie perėjos, toliau buvo ir kitų asmenų. Jiems bendraujant su vyrais, stovėjusiais prie perėjos, priėjo mergina, kuri buvo vieno iš vyro dukra. Ši atrodė susijaudinusi, šoko būsenos, vizualių sužalojimų nesimatė. Du stovėję vyrai buvo susijaudinę, tai pat buvo ištikti šoko. Vizualiai buvo matyti, kad abiejų vyrų akys ir veidas yra paraudę. Vienas iš vyrų sunkiai galėjo atsimerkti. Bendraujant su minėtais asmenimis šie pasakojo, kad pastariesiems einat per perėją sustojo automobilis. Iš automobilio išlipęs jaunuolis pradėjo ant šių rėkti ir išsitraukęs dujų balionėlį papurškė vyrams į akis, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Minėjo, kad po kurio laiko buvo grįžęs asmuo, kuris purškė dujų, ir ieškojo mobilaus telefono, tačiau nieko neradęs išvažiavo. Taip pat paminėjo, kad po to šie rado mobilųjį telefoną, kurį jiems atidavė (po įvykio mobilųjį telefoną pristatė į 1 PK). Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalba ir apžiūrėjo vyrus, vieną iš vyrų išsivežė į ligoninę, kiek matė, merginai davė raminamųjų vaistų, nes kaip ir minėjo, buvo labai susijaudinusi. Pranešimas-pareiškimas nebuvo paimtas, nes vyrai patys nurodė, kad kitą dieną kreipsis į policijos komisariatą (1 t., b. l. 111; 2 t., b. l. 51-52);

- liudytojos S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-01-19 ji kartu su savo vyru V. V. buvo savo namuose, šventė jos gimtadienį. Kartu dar buvo giminaičiai, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau atsakingai. Ji maždaug apie 21.00 val. paprašė savo vyro palydėti jos pusseserę į netoliese esančią stotelę, iš kurios ši turėjo išvykti. Kartu su jos vyru V. V. pasisiūlė eiti dukra V. V. ir draugas V. P.. Pastariesiems išėjus ji liko kartu su savo mama. Jai apie 21:30 val. paskambino jos dukra, kuri lydėjo pusseserę į stotele, ir verkdama papasakojo, kad tėtis griuvo, kad purškė, tačiau nebuvo galima aiškiai suprasti, ką ši nori pasakyti, nes ši verkė. Tuomet ji nusprendė nueiti pasižiūrėti, kas įvyko. Jai einant prie jų namo esančioje perėjoje matė, kaip V. V. klūpėjo šaligatvyje, sniege. Draugas, kuris tai pat ėjo su šiais, stovėjo toje pačioje kelkraščio pusėje ir šnekėjosi su vyru ir moterimi (jai nepažįstamais). Jos dukra stovėjo šalia jos vyro. Ji priėjo prie vyro, paklausė, kas atsitiko, tačiau vyras jai aiškiai neatsakė (kažką sumurmėjo). Tuomet draugas pasakojo, kaip šie ėjo per perėją ir pastariesiems pasiekus viduryje esančią salelę, pro perėją pravažiavo automobilis ir sustojo, po to išlipęs vyras papurškė dujomis. Tuomet suprato, kad vyras klūpi, nes šiam į akis papurkšta dujų. Tuomet ji vyrui padėjo praplauti akis sniegu. Būdama šalia vyro matė, kaip prie perėjos salelės privažiavo automobilis, nematė nei markės, automobilių valstybinių numerių nebuvo. Iš automobilio išlipo vyras. Minėtas vyras pradėjo šaukti, kad grąžintų telefoną, ji pradėjo eiti pastarojo link ir klausė, kokio telefono nori, ir kokia esmė. Jai einat link vyro, šis apsisuko, sėdo į automobilį ir nuvažiavo tolyn. Suprato, kad kažkur yra telefonas. Ji ir moteris, stovėjusi su vyru, kai ji atėjo, surado telefoną, telefoną ji rado sniege šiek toliau nuo perėjos. Paėmusi telefoną, jį padavė vyrui, kuris ankščiau stovėjo su šia, nes norėjo nueiti padėti savo vyrui ir nuraminti dukrą. Jiems laukiant atvyko policija ir po kelių minučių - greitoji. Jiems atvykus bendravo su policijos pareigūnais ir medikais. Matė, kaip vyras, kuriam davė telefoną, jį perdavė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 113-114);

- 2019-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus į Vilniaus r., Avižienių k., (171, Avižieniai 14192), matoma pėsčiųjų perėja, kurios viduryje yra sustojimo plotas - salelė. Pėsčiųjų perėja yra pažymėta skiriamaisiais kelio ženklais, kurie įspėja apie perėją. Perėja yra apšviečiama 2 žibintų, kurie yra uždėti kelių metrų aukštyje ir pritvirtinti prie stulpo. Vienas žibintas yra kairėje pėsčiųjų perėjos pusėje, antras yra dešinėje perėjos pusėje. Tiek vienoje, tiek kitoje kelio pusėje matomumas geras. Pėsčiųjų perėja nėra stebima vaizdo kamerų (1 t., b. l. 19-22);

- 2019-02-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad specialistas apžiūrėjęs V. V. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę pateikė išvadą, kad V. V. po 2019-01-19 dienos įvykio nustatytas abiejų akių pirmo laipsnio cheminis nudegimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo susidaryti papurškus nenustatytos cheminės medžiagos dujų balionėliu į veidą (1 t., b. l. 38-39);

- 2019-02-14 BĮ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas Nr. 41D(V)-339, kuriame nurodyta, kad 2019-01-20 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas, galimai susijęs su tiriamu įvykiu adresu Sudervės g. 1A, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41);

- 2019-02-15 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad tyrimui elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas 2019_01_19_21-30-47_25.12. Pokalbio trukmė: 1:55. Iš pokalbio girdisi, kad vyras, prisistatęs K., pranešė, kad šalia įvažiavimo į Avižienių k., netoli „Maxima“, šalia pėsčiųjų perėjos, sustojus tamsios spalvos automobiliui „Audi“ su raudonos spalvos numeriais, kurių žmonės nespėjo įsidėmėti, dviem žmonėms buvo papurkšta galimai ašarinėmis dujomis. Vienam vyrui labiau, šis neatsimerkia ir sunkiai kvėpuoja, apie 15 min. priklaupęs, o kitam – mažiau. Greitoji reikalinga. Minėtas automobilis pasišalino į Avižienių miesto pusę (1 t., b. l. 42-43);

- 2019-07-03 BĮ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas Nr. 41D(V)-1248, kuriame nurodyta, kad 2019-01-20 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti dar du skambučiai, galimai susijęs su tiriamu įvykiu adresu Sudervės g. 1A, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45).

- 2019-07-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo D. D. 2019-01-19 22:44:03 val. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kur kaltinamasis praneša apie incidentą prie Avižienių perėjos. Kaltinamasis nurodė, kad jam važiuojant mašina, du girti žmonės iššoko į perėją; buvo labai slidu, jis pradėjo slysti, „papypino“, o jie (žmonės) sustojo vidury perėjos ir pradėjo mosikuoti ir spardyti jo automobilį; jis sustojo toliau, atsidarė duris, o jie pradėjo muštis; jis gindamasis papurškė jiems dujų; jie dar buvo nulupę automobilio numerį; po to jis buvo grįžęs ieškoti pamesto telefono, bet nerado ir grįžo; dabar jis grįžo namo, atsipeikėjo, nes buvo stresas, jis važiavo su nėščia drauge, kuri labai išsigando (1 t., b. l. 46-47);

Dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismo vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad D. D. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, iš kurių įžūlus elgesys inkriminuotas kaltinamajam D. D.. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-335/2014, 2K-53/2018).

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2019-01-19 apie 21.20 val., viešoje vietoje - prie pėsčiųjų perėjos, esančios Sudervės g., Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., tarp kaltinamojo D. D. ir nukentėjusiųjų V. V., V. P. ir V. V. įvyko konfliktas, dėl kurio fakto ginčo byloje nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus rašytinius įrodymus, išklausius nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinimas D. D. dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra grindžiamas išskirtinai nukentėjusiųjų V. V., V. P. ir V. V. parodymais. Teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai (BPK 301 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje nesutampa, yra prieštaringi ne tik tarpusavyje, bet prieštarauja ir liudytojų parodymams, todėl laikytini nepatikimais, o jų nurodomų aplinkybių objektyviai ir tiesiogiai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad pasiekus saugos salelę, esančią perėjos pusiaukelėje, į pėsčiųjų perėją nesustodamas įvažiavo automobilis, kuris kirtęs perėją sustojo 2-3 m atstumu už perėjos. Tuo tarpu 2019-03-04 parodymų patikrinimo vietoje protokole, nuotraukoje Nr. 4 V. V. rodo vietą, kurioje jiems su V. P. būnant, į perėją įvažiavo automobilis. Iš nuotraukos Nr. 4 matyti, jog V. V. rodo ne salelę (kaip jis nurodė, duodamas parodymus), esančią perėjos viduryje, bet vietą pačioje perėjoje (1 t., b. l. 69, antra lapo pusė). Taigi, V. V. parodymai dėl jo buvimo vietos, kuomet automobilis įvažiavo į perėją, prieštarauja jo nurodytai vietai, užfiksuotai minėtame protokole. Be to, iš 2019-03-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nuotraukos Nr. 4 matyti, kad nukentėjusysis V. P. nurodė tą pačią vietą kaip ir V. V., tačiau parodydamas, kad tai yra ta vieta, kurioje jiems su V. V. būnant, automobilis ne įvažiavo į perėją, bet pradėjo mirksėti šviesomis ir naudoti garsinį signalą (1 t., b. l. 85, antra lapo pusė). Taigi, šių nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės skiriasi. Be to, nukentėjusiųjų parodymai skiriasi ir dėl garso signalo naudojimo, nes kaip parodė V. V., jokio garso signalo nebuvo. Nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja tarpusavyje ir dėl automobilio numerio atsiradimo pas nukentėjusiąją V. V.. Kaip nurodė V. V., nuplėšęs automobilio numerį, jis liepė dukrai V. V. prieiti ir atidavė jai numerį. V. P. taip pat nurodė, kad matė, kaip V. V. iš V. V. rankų paėmė automobilio numerį. Tuo tarpu pati V. V. parodė, kad ji ant sniego rado automobilio numerį ir jį pakėlė. Taigi, matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl šios aplinkybės taip pat prieštarauja tarpusavyje. V. P. nurodė, kad jis, išgirdęs, kad vairuotojas ieškojo telefono, nuėjo į ta vietą, kur automobilis buvo sustojęs, ir rado telefoną. Tuo tarpu liudytoja S. V. parodė, kad ji pati rado telefoną sniege šiek tiek toliau nuo perėjos. Taigi, ir dėl šios aplinkybės nukentėjusiojo V. P. ir liudytojos parodymai skiriasi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje nesutampa, yra prieštaringi ne tik tarpusavyje, bet prieštaringi ir liudytojų parodymams, teismas nukentėjusiųjų parodymus laiko nepatikimais ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja, nes nukentėjusiųjų nurodomų esminių įvykio aplinkybių objektyviai ir tiesiogiai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Kaltinamasis D. D. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio metu buvo plikledis, slidu, jis iš 100 metrų atstumo matė į pėsčiųjų perėją įžengusius žmones, todėl perspėjo juos garso signalu, kad žmonės greičiau pereitų perėją. Žmonės (nukentėjusieji) ėjo, po to sustojo perėjoje ir pradėjo mosikuoti rankomis, žiūrėjo kaip jis stabdo. Jis sustojo prie pat nukentėjusiųjų ir jie pasitraukė į šoną. Jam pradėjus važiuoti, pavažiavus gal 1-2 metrus, į automobilio galines dureles jis pajuto smūgį ir išgirdo garsą. Jis išsigando, kad automobilis gali būti apgadintas, todėl, atsidaręs duris ir iškišęs galvą pažiūrėti, pasakė nukentėjusiems: „ką čia darot“. Tuomet nukentėjusieji staiga puolė jį dviese, brovėsi į automobilio vidų, už kairės rankos traukė jį iš automobilio, keikėsi, bandė smūgiuoti. Tuomet jis užsidengė galvą ir pats išlipo iš automobilio. Nukentėjusieji puolė muštis. Atsitraukdamas nuo nukentėjusiųjų, jis ėjo link automobilio priekio, o nukentėjusieji ėjo link jo. Einant, jaunesnis nukentėjusysis jam smūgiavo, o kitas ėjo pastarajam iš paskos, jie abu buvo agresyviai nusiteikę. Jis turėjo dujų balionėlį ir, būdamas automobilio priekyje, papurškė vienam ir kitam. Užpurškus dujų, jie nukentėjusieji atsitraukė: vienas nuėjo į šalikelę, o kitas plėšė automobilio numerį. Nuplėšęs numerį, nukentėjusysis irgi nuėjo nuo kelio. Tuomet jis atsisėdo į automobilį ir pasakė draugei, kad tuoj paims numerius ir važiuos namo. Tuo metu jis patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies ir nuėjo paprašyti numerio. Automobilio numerius laikė mergaitė (nukentėjusioji V. V.). Numerio ji atiduoti nenorėjo, kišosi į savo striukę ir ėjo nuo jo (kaltinamojo). Tuomet jis ją sulaikė, apglėbė ją abiem rankomis ir ištraukė numerius. Fizinio smurto jis nenaudojo, bet apsižodžiavo. Po to jis iš karto išvažiavo namo. Namuose pamatė, kad neturi savo telefono, todėl grįžo į įvykio vietą. Ten jau buvo 4-6 žmonės. Telefono jis nerado, galvojo, kad pasisavino nukentėjusieji. Neradęs telefono jis grįžo namo ir nusprendė apie įvykį pranešti policijai (2 t., b. l. 56-59). Ikiteisminio tyrimo metu D. D. taip pat nurodė, kad įtarime nurodytą datą jį užpuolė du asmenys, dėl to jis gynėsi. Taip pat tie asmenys spardė jo automobilį, o vėliau nuplėšė automobilio numerius, kuriuos jis paėmė iš moters, prieš ją nenaudodamas fizinio smurto. Prašė išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašą su jo skambučiu (1 t., b. l. 135). Liudytoja M. N. parodė, kad įvykio metu ji su vyru (kaltinamuoju) važiavo į parduotuvę. Iš tolo pamatė per perėją lėtai einančius, svirduliuojančius vyrus. Jos vyras (kaltinamasis) pradėjo stabdyti, automobilis pradėjo čiuožti. Vyras keletą kartų paspaudė garso signalą, norėjo įspėti vyrus, kad jie greičiau eitų. D. D. sustabdė automobilį prie pat perėjos ir praleido tuos vyrus. Stovint prie perėjos, vienas iš vyrų spyrė koja į automobilio galinės kairės pusės dureles (šią aplinkybę nurodė ir kaltinamasis). Tuomet D. vyrų paklausė: ką jie daro? Po ko du vyrai bandė patekti į automobilio vidų per vairuotojo pusės duris, tačiau D. juos atstūmė ir išlipo į lauką. Tarp D. ir vyro kilo žodinis konfliktas. Ji matė, kaip vienas iš vyrų užsimojo ranka, po ko D. išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo papurškė. Papurškus dujomis vienas vyras buvo užsiėmęs už akių, o kitas vyras nuplėšė automobilio priekinius valstybinius numerius.

2019-07-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas kaltinamojo D. D. 2019-01-19 22:44:03 val. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kur kaltinamasis praneša apie incidentą prie Avižienių perėjos. Kaltinamasis nurodė, kad jam važiuojant mašina, du girti žmonės iššoko į perėją; buvo labai slidu, jis pradėjo slysti, „papypino“, o jie (žmonės) sustojo vidury perėjos ir pradėjo mosikuoti ir spardyti jo automobilį; jis sustojo toliau, atsidarė duris, o jie pradėjo muštis; jis gindamasis papurškė jiems dujų; jie dar buvo nulupę automobilio numerį; po to jis buvo grįžęs ieškoti pamesto telefono, bet nerado ir grįžo; dabar jis grįžo namo, atsipeikėjo, nes buvo stresas, jis važiavo su nėščia drauge, kuri labai išsigando (1 t., b. l. 46-47).

Vertinant kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai. Taip pat nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys yra ir liudytojos M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai. Sugretinus tiek kaltinamojo, tiek liudytojos M. N. parodymus matyti, jog tarp šių parodymų prieštaravimų taip pat nėra. Be to, vertinant 2019-07-03 kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 46-47) užfiksuotą kaltinamojo D. D. 2019-01-19 22:44:03 val. pokalbį su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, matyti, kad jame D. D. pateikta pirminė (iš karto po įvyko - praėjus apie 25 min.) informacija apie įvykį taip pat neprieštarauja tiek kaltinamojo paaiškinimams, tiek liudytojos M. N. parodymams, duotiems pradėjus ikiteisminį tyrimą ir vėliau apklausus juos teisme. Tokios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo netikėti kaltinamojo versija, kad būtent neblaivių nukentėjusiųjų veiksmai išprovokavo konfliktą, dėl ko jis gindamasis panaudojo dujų balionėlį ir per prievartą iš nukentėjusiosios V. V. paėmė automobilio numerius. Teismas kaltinamojo paaiškinimus ir liudytojos M. N. parodymus laiko patikimais ir vadovaujasi jais priimdamas nuosprendį.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Teismas, neneigdamas, kad miestelio gatvės perėja, kurioje vyksta transporto priemonių eismas, yra vieša vieta, mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad aptariamu laiku ir vietoje kaltinamasis D. D. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaip nustatyta bylos aplinkybėmis, tarp nukentėjusiųjų V. V., V. P. ir kaltinamojo D. D. įvyko konfliktas būtent dėl pačių nukentėjusiųjų veiksmų: nukentėjusieji V. V. ir V. P., matydami link perėjos slidžiu keliu artėjantį ir garso bei žibintų signalais signalizuojantį automobilį, neskubėjo iš jos pasitraukti, sustoję perėjoje mosikavo rankomis, iš perėjos pasitraukė automobiliui tik įvažiavus į perėją, o šiam pravažiuojant smūgiavo į automobilį. Šias aplinkybes nurodė kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tokias pačias aplinkybes pranešė policijai, jas patvirtino ir liudytoja M. N., jų parodymais teismas tiki ir jais vadovaujasi dėl aukščiau aptartų motyvų bei dėl to, kad tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja įvykio metu buvo blaivūs. Vėliau, kaltinamajam išlipus iš automobilio, nukentėjusieji elgėsi agresyviai, V. V. nulupo automobilio numerį. Pažymėtina, jog tiek pačių nukentėjusiųjų parodymais, tiek kaltinamojo ir liudytojos M. N. parodymais nustatyta, kad V. V. ir V. P. įvykio metu buvo neblaivūs. Tuo tarpu kaltinamasis ir liudytoja M. N. nebuvo vartoję alkoholio, be to, liudytoja buvo nėščia. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis gynėsi nuo jo sveikatos sužalojimo ir turto (automobilio) sugadinimo pats ir siekė apsaugoti savo nėščią draugę - liudytoją M. N.. Byloje nėra duomenų, kad patį konfliktą būtų matę ar girdėję kiti - pašaliniai asmenys. Liudytojai M. K., R. M. ir S. V. paties konflikto nematė - įvykio vietoje atsirado vėliau.

Teismo vertinimu, D. D. reiškiamas nepasitenkinimas (tyčia) buvo nukreiptas į nukentėjusiuosius, o ne į viešosios tvarkos nesilaikymą, nepagarbos visuomenei demonstravimą. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos. Duomenų apie tai, kad D. D. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra. Taip pat nėra nustatytas ir pats visuomenės rimties sutrikdymo faktas, kuris yra būtinas, kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymą apibrėžia kaip žymios turtinės žalos padarymą, normalios įstaigų ar įmonių veiklos sutrikdymą, didelės žmonių grupės poilsio ar darbo nutraukimą, fizinio smurto su sveikatos sutrikdymais padarymą, veiksmus, kai aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kai veiksmai tęsiasi ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju įvykio vietoje jokio didelio triukšmo, sumaišties ar kitokių požymių, kurie ypatingai atkreiptų aplinkinių dėmesį, nebuvo, taip pat duomenų, kad dėl vykusio konflikto buvo sutrikdytas ar sustabdytas mašinų eismas, taip pat nenustatyta, kaip nurodė visi įvykio dalyviai, viskas įvyko labai greitai ir truko trumpai. Pažymėtina, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2015). Šiuo atveju konstatuojama, kad D. D. veiksmai, nors ir buvo nepriimtini nukentėjusiesiems, pasireiškė netinkamu elgesiu, tačiau buvo išprovokuoti būtent neteisėtų pačių nukentėjusiųjų veiksmų ir nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nebuvo padaryta neadekvati žala, įvertinus jų pačių neteisėtus veiksmus: smūgį į automobilį, V. V. prisiartinimą prie toliau pavažiavusio kaltinamojo automobilio, neva pažiūrėti valstybinį numerį, nors iš pačių nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad dėl to nereikėjo eiti prie kaltinamojo automobilio – matėsi galiniai valstybiniai numeriai, valstybinio numerio nuplėšimą.

Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai.

Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Teismų praktikoje vadovaujamasi in dubio pro reo principu, kad išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Kadangi byloje D. D. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Todėl D. D. dėl šioje byloje pareikšto kaltinimo išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos už nukentėjusiojo V. V. gydymą (1 t., b. l. 122-126). Civilinis ieškinys dėl žalos paliekamas nenagrinėtu, o civiliniam ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. D. (D. D.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu ir civiliniam ieškovui išaiškinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė