- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-160-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00586-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Z. B., E. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Z. B. ir E. G. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. atskirosios nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos Z. B. ir E. G. pateikė (patikslintus) atskiruosius skundus, kuriuos teismas vertino kaip vieną atskirąjį skundą, pateiktą bendrai abiejų pareiškėjų, dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020, kurių viena – atskiroji nutartis, kuria teismas informavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiąjį prokurorą apie galimai padarytą nuskalstamą veiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų Z. B. ir E. G. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. atskirosios nutarties; skundo dalį dėl kitos Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmė.
3. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria teismas praneša prokurorui apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius byloje dalyvaujančio asmens veiksmuose (CPK 300 straipsnis). Tokia nutartimi taip nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria nutarta pranešti prokurorui apie galimai padarytą nuskalstamą veiką, negali būti skundžiama atskiruoju skundu ir nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjų atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. atskirosios nutarties atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjos Z. B. ir E. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teisėjas atsisakė priimti atskirojo skundo dalį, kurioje pasisakoma dėl jo nusikalstamų veikų bendraujant su bankroto administratoriumi. Teisėjas, piktnaudžiaudamas teismo vardu, suklastojo faktines bylos aplinkybes, o skundžiama atskirąja nutartimi praneša apie neva pareiškėjų galimas nusikalstamas veikas, nurodydamas, kad tai neskundžiama. Atskirosios nutartys priimamos tik priimant galutinius procesinius sprendimus byloje. Šiuo atveju galutinio procesinio sprendimo nebuvo priimama, todėl teisėjo veika vertinama kaip piktnaudžiavimas ir siekimas psichologiškai paveikti pareiškėjas bankroto administratoriaus naudai, kad pastarasis išvengtų civilinės atsakomybės. Teisėjas tendencingai, kryptingai kurstė bankroto administratorių, jam patarinėjo kaip elgtis, pažeisdamas imperatyvias CPK normas dėl proceso atnaujinimo, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, surašė niekinę ir prieštaraujančia faktinėms bylos aplinkybėms nutartį, todėl nutartis naikintina. Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartiniams įsipareigojimams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies), kuria atsisakyta priimti apeliančių atskirojo skundo dalį, kaip paduotą dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, atskirasis skundas nepriimamas, jei skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nenumatyta galimybė skųsti nutarčių, kuriomis teismas informuoja prokurorą apie nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjusius nusikalstamos veikios požymius (CPK 300 straipsnis); tokios nutartys pagal savo pobūdį taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Tai paneigiančių argumentų apeliantės atskirajame skunde taip pat nenurodo, o jų teiginys, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartiniams įsipareigojimams, yra nemotyvuotas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsisakydamas priimti apeliančių atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. atskirosios nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas.
10. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas, nutartis priimti atskirąją nutartį ar atsisakyti ją priimti apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017, 89 punktas).
11. Kadangi kiti apeliančių atskirajame skunde dėstomi argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties dalyku, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės Z. B. 2021 m. sausio 11 d. pateiktus paaiškinimus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes, pirma, jie nėra susiję su skundžiamos nutarties dalyku (atsisakymu priimti atskirąjį skundą (jo dalį), kaip paduotą dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas), antra, civilinio proceso įstatyme nenumatyta galimybė pildyti atskirąjį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį (skundžiamą jos dalį) palikti nepakeistą.