Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys R. T. ir J. T..

Pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas parduoti iš varžytinių bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (2-3 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi ( 8 b. l.) tenkino kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą, nurodydamas priverstinai parduoti iš varžytynių sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), įkeistą daiktą- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), priklausančius R. T., a.k. 303290248, ir J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškant 80698,88 EUR paskolą, 2186,83 EUR palūkanas, 909,13 EUR delspinigius už negrąžintą kreditą, 276,06 EUR delspinigius už negrąžintas palūkanas, viso 84070,90 EUR skolą, 133,00 Lt žyminį mokestį, 6 mėn. EURIBOR +1,1 proc. metų palūkanų dydžio marža sutartines metines palūkanas už 47550,23 EUR kredito likutį bei 6 mėn. EURIBOR + 1,9 proc. metų palūkanų dydžio maržą už 33 148,65 EUR kredito likutį, skaičiuojant nuo 2011-06-03 iki visos kredito sumos grąžinimo, taip pat 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo 84070,90 EUR sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo teisme dienos, 2011-06-08 iki visiško skolos išieškojimo. Nustatė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus ir sutarties sąlygas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ir papildomais motyvais prie atskirojo skundo skolininkai ir įkeisto daikto savininkai R. T. ir J. T. (17 – 19, 27 – 30 b. l.) prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad kreditorius elgiasi nesąžiningai, bando galutinai sužlugdyti. Yra sunki finansinė padėtis, bet skolininkai niekada neatsisakė nuo prievolės įvykdymo. Vėlavimų atsiskaityti buvo ir seniau, bet su kreditoriumi sutardavo dėl įmokų dydžio. Paskutiniu metu vyko derybos su kreditoriumi dėl įmokų sumažinimo, tačiau tuo pat metu kreditorius kreipiasi į teismą dėl priverstinio skolos priteisimo. Šie veiksmai parodo kreditoriaus netinkamą naudojimąsi dominuojančia rinkoje padėtimi. Apeliantai mano, kad priverstinis skolos išieškojimas negali būti pradėtas, nes nėra byloje duomenų apie tai, kad yra nutraukta sutartis su skolininkais. Kaip vieną iš įrodymų apie sutarties tęstinumą konstatuoja, kad šiuo metu dar yra skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, kurių skaičiavimas pagal sutartį yra negalimas jeigu sutartis yra nutraukta. Be to, įkeistuose pastatuose gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriems tai yra vienintelė gyvenamoji patalpa ir pardavus įkeistą turtą, vaikai netektų gyvenamosios vietos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą teismo nutartyse yra konstatavęs, kad iš paskutinio šeimos būsto vaikai nebūtų išmetami į gatvę. Kreditorius žinojo apie šias aplinkybes ir prisiėmė dalį rizikos tokiais atvejais. Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo šios situacijos.

Pareiškėjas „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą (24 b. l.) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantai netinkamai aiškina su banku pasirašytas kredito sutartis ir neteisingai supranta teisines nuostatas, reguliuojančias hipotekos institutą, todėl padarė klaidingas išvadas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl pakartotinio prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįstas ir teisėtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. ir J. T. (fiziniai asmenys) 2006-03-27 sudarė kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais su kreditoriumi „Swedbank“AB (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią R. T. ir J. T. buvo suteiktas 190 000 Lt kreditas nekilnojamo turto įsigijimui; kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka (24–28 b. l). Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp R. T. ir J. T. bei kreditoriaus „Swedbank“ AB buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011) nurodė, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.).

Teismo vertinimu, hipotekos teisėjo vaidmuo neapsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu ir įrodymų vertinimu, todėl, kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip teisėja atliko prieš tai nurodytų įrodymų vertinimą bei kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę, todėl neįmanoma nustatyti, ar ilgalaikė kreditavimo sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (5–23 b. l.) buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 3 d.), ar pranešimas apie sutarties nutraukimą atitinka sutarties bei teisės aktų nuostatas, taip pat nepareikalauta pateikti įrodymų, kad skolininkai per nustatytą terminą nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį (nesumokėjo nė vienos įmokos).

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, teismas spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,tai bylinėjimosi išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 96 str.). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.