- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-56-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01217-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Skolininkas
- R. T., J. T.
- Kreditorius
- „Swedbank“
Įžanginė dalis
Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01217-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija
32.5.;122.4.;128.17.;
2013 m. sausio 29 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2195-187/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų R. T. ir J. T. skolos išieškojimo iš įkeisto R. T. ir J. T. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai ir įkeisto turto savininkai R. T. ir J. T. per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 84070,90 EUR skolos.
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą. Nutarė priverstinai išieškoti iš R. T. ir J. T. 84070,90 EUR skolą (80698,88 EUR paskolą, 2186,83 EUR palūkanas, 909,13 EUR delspinigius už negrąžintą kreditą, 276,06 EUR delspinigius už negrąžintas palūkanas), sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (47550,23 EUR ir 33148,65 EUR) nuo 2011-06-03 iki visiško skolos išieškojimo, kurios skaičiuojamos imant 6 mėn. EURIBOR ir pridedant 1,1 proc. metų palūkanų dydžio maržą už 47550,23 EUR kredito likutį bei 1,9 proc. metų dydžio palūkanų dydžio maržą už 33148,65 EUR kredito likutį, 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-07 iki teismo nutarties visiško įvykdymo, bei 133 Lt žyminį mokestį.
Priverstinai parduoti iš varžytynių R. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. ir J. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai R. T. ir J. T. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.
Nurodo, kad 2008-06-19 R. T. firma buvo pertvarkyta į UAB „Transporto sprendimai“. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Transporto sprendimai“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi apeliantai R. T. ir J. T. įtraukti į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą bendraatsakoviais. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB „Transporto sprendimai“ bankroto byloje yra patvirtintas „Swedbank“, AB, 404710,45 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl priverstinis skolos išieškojimo vykdymas nebegalimas, nes susidarytų dvigubas skolos išieškojimas. Visi išieškojimai turi būti vykdomi UAB „Transporto sprendimai“ bankroto byloje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, kad skolininkai neteisingai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias skolų išieškojimą ir bankroto įstatymą. Mano, kad bet kokiu atveju, skolininkus įtraukus į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą bendraatsakoviais, bankui įkeistas turtas ir apeliantams priklausantis turtas bus parduodamas bankroto byloje. Bankroto byloje pardavus visą, tiek įmonės, tiek bendraatsakovių asmeninį turtą galimai nebus padengti visi banko kreditoriniai reikalavimai, todėl pasibaigus bankroto bylai asmeniniai J. T. ir R. T. įsipareigojimai (skirtingai nei įmonės įsipareigojimai kreditoriams) bankui nepasibaigs.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų R. T. ir J. T. skolos išieškojimo iš įkeisto R. T. ir J. T. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai ir įkeisto turto savininkai R. T. ir J. T. per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 84 070,90 EUR skolos.
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą.
Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusioje CPK 560 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis LR CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, tuomet, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Minėta, kad, pertvarkant juridinį asmenį, kinta tik jo teisinė forma, o visos pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos išlieka, jas perima naujos teisinės formos juridinis asmuo. LR CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra atsakingas ir už tas pertvarkomo juridinio asmens prievoles, kurios atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taip įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja su juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre momentu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-03-27 Kredito sutartis Nr. 06-018885-FA pasirašyta su kredito gavėjais – R. T. ir J. T.. Sutarties pasirašymo metu R. T. buvo R. T. firmos savininkas. R. T. firma 2008-06-26 buvo pertvarkyta į UAB „Transporto sprendimai“. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Transporto sprendimai“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi apeliantai R. T. ir J. T. įtraukti į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą bendraatsakoviais (119-122 b. l.).
Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata koreliuoja su LR CK 2.50 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Pirmiau nurodytų materialinių teisės normų pagrindu darytina išvada, jog kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Kadangi už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (LR Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d., LR CK 2.50 str. 4 d.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009.
Nagrinėjamu atveju R. T. firma iki jos pertvarkymo 2008-06-26 į UAB „Transporto sprendimai“ buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles, dėl to R. T. ir J. T. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo įtraukti į UAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą bendraatsakoviais, nutartis yra įsitesėjusi (121-122 b. l.). Todėl, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriaus „Swedbank“, AB, reikalavimai apeliantams R. T. ir J. T., kaip įkaito davėjams, turėjo būti reiškiami UAB „Trasportos sprendimai“ bankroto byloje.
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis panaikintina ir kreditoriaus „Swedbank“, AB, pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį.
Kreditoriaus „Swedbank“, AB, pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti kreditoriui „Swedbank“, AB, kad jis turi teisę kreiptis į bankrutavusios UAB „Transporto sprendimai“ administratorių UAB „Algsta“ su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Transporto sprendimai“ bankroto byloje.