Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2497-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00630-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 11.1; 32; 55.1.3 (S)

2020 m. gegužės 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo:

1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatytą projekte Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-01-0002;

2) įpareigoti CPVA grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Perkančioji organizacija) 8 397,65 EUR dydžio išskaičiuotą projektui skirti finansavimo lėšų dalį.

Pareiškėja nurodo, kad įgyvendinama projektą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-01-0002 (toliau – ir Projektas), įgaliojo uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir Įgaliotoji organizacija) įvykdyti Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbų viešąjį pirkimą. Įgaliotoji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2018-10-02 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbai“, pirkimo Nr. 402669. Vėliau, t. y. 2018-11-23, Perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoju MB „Virmalda“ sudarė pirkimo sutartį. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Pirkimo dokumentai 2019-06-03 buvo pateikti atsakovui patikrai. CPVA, įvertinusi pirkimo dokumentus, Įgaliotosios organizacijos teiktus paaiškinimus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas ir šiuo pagrindu pritaikė finansinę korekciją (5 proc.) nuo tinkamos finansuoti pirkimo sutarties vertės. Iš projektui skirto finansavimo lėšų sumos, vadovaudamasis skundžiamu sprendimu, CPVA išskaičiavo grąžintinų Europos Sąjungos fondo lėšų sumą – 8 397,65 EUR. Pareiškėja nesutinka su skundžiamajame sprendime nurodytu vertinimu dėl pirkimo dokumentų 32.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo (atsakovas nustatė, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui) (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1). Pareiškėja teigia, kad atsakovas priimdama skundžiamą sprendimą formaliai įvertino pirkimo dokumentus ir formaliai taikė materialinės teisės normų reikalavimus bei visiškai nesigilino į perkamų darbų specifiką bei visuomeninę reikšmę; be to, skundžiamasis sprendimas nėra nuoseklus ir aiškus. Taip pat pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, teigia, kad nustatyti aukšti arba pernelyg aukšti specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami, pateikiant argumentuotą pagrindimą. Teigia, kad Įgaliotoji organizacija, vykdydama pirkimą, įvertino visas pirkimo objekto savybes, visuomeninę reikšmę, specifiškumą bei nustatė, jos manymu, būtinus, pagrįstus tikslus bei kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus. Įgaliotoji organizacija aktyviai dalyvavo aiškinant pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, kryptingai, aiškiai ir nedviprasmiškai grindė jų būtinumą bei reikšmę pirkimo objektui; teikė paaiškinimus CPVA. Atkreipė dėmesį, kad pirkimo objekto specifiškumas ir visuomeninė reikšmė taip pat buvo vieni iš kriterijų, kuriais vadovavosi pareiškėjas, siekdamas gauti Projektui Europos Sąjungos finansavimą. Tačiau visi Įgaliotosios organizacijos paaiškinimai CPVA buvo įvertinti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo įsitikinimu nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra proporcingas, kadangi būtinas numatytam pirkimo tikslui pasiekti, tad negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją. Atsakovo išvada, kad pirkimo sąlygos ribojo konkurenciją, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o tik prielaidomis bei formaliu teisės aktų nuostatų taikymu. Pažymi, kad pirkimui pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, kas įrodo, jog pirkimo sąlygos buvo nediskriminuojančios bei konkurencija buvo užtikrinta, nebuvo pateikta pretenzijų, taip pat nebuvo atmestų pasiūlymų pirkime. Teigia, kad CPVA paaiškinimas, jog kvalifikacijos reikalavimas, t. y. Reikalavimas Nr. 1, gali būti siejamas tik su būtinybe patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri yra būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti yra prieštaraujantis tiek teisės aktų nuostatoms, tiek LAT praktikai. Pareiškėja taip pat teigia, kad pirkimų dokumentų 32.2.2 papunkčio 5 dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame nurodyta, jog atlikti numatytiems darbams reikalingas atitinkamos kvalifikacijos specialistas, t. y. turintis teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus molio konstrukcijų, keramikos gaminių darbus ir pan. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2). Pareiškėja nesutinka su CPVA vertinimu, jog toks specialistas nebūtinas ir pažymi, kad nors projekto dokumentacijoje ir nebuvo išskirtą darbų, kuriems atlikti reikalingas atitinkamas kvalifikacijos specialistas, tačiau tokie darbai faktiškai buvo numatyti ir tą faktą pripažįsta CPVA. Teigia, kad faktas, jog Projekto dokumentacijoje nebuvo išskirta papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų, nors tokie darbai buvo Projekto rėmuose, - nesudaro prielaidos konstatuoti, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra per aukštas ar neproporcingas pirkimo objektui. Pareiškėja taip pat nesutinka su CPVA vertinimu, kad minėtiems darbams buvo reikalingas kito pobūdžio specialistas, t. y. akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tokia CPVA nuomonė yra subjektyvi. Projektas itin reikšmingas tiek visuomeniniu, tiek tarpvalstybiniu aspektu, todėl pirkimu buvo siekiama maksimaliai atstatyti autentiškumą bei istorinę vertę ir tai padaryti kuo kokybiškiau bei tiksliau; tad buvo būtina užtikrinti Reikalavimo Nr. 2 nustatymą. Tad CPVA išvada, kad pareiškėja nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus yra visiškai nepagrįsta, nes siekiant kuo kokybiškiau bei tiksliau atlikti pirkimo objekto darbus, siekiant užtikrinti visuomeninį interesą, buvo būtina atlikti anksčiau minėtus veiksmus. Pareiškėja teigia, kad Įgaliotoji organizacija pateikė pakankamai aiškų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, o anksčiau minėti reikalavimai yra proporcingi, susiję su tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, pirkimo objekto specifine paskirtimi, viešuoju interesu. Pareiškėja teigia, kad CPVA skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas sprendimą išskaičiuoti 8 397,62 EUR sumą vertina kaip nesąžiningą, be to, priimtą itin skubotai, jis priimtas per anksti, nesuėjus skundžiamajame sprendime nurodytų lėšų grąžinimo terminui. Pareiškėja pažymi, kad CPVA ignoravo savo paties nustatytą 90 dienų terminą ir nepaisydama įstatymo numatyto apskundimo termino, išskaičiavo anksčiau minėtą sumą. Taip pat pažymi, kad mokėjimo prašymo dalis patvirtinta 2020 m. sausio 16 d. pranešimu, tačiau nepaisant to, 2020 m. vasario 10 d. suma išskaičiuota. Pareiškėja remiasi LAT praktika ir dar kartą pažymi, kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei siekiant atlikti tokius pasirinkimus, kurie geriausiai pagrįstu tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį numatytomis sąlygomis.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame sutinka su pareiškėjos reikalavimais.

Atsiliepime iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kurie nurodyti pareiškėjos prašyme, juos pilnai palaikė.

3. Atsakovas VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir deklaratyvaus pobūdžio, o pareiškėjos pateikiama CPVA priskirtų vykdyti funkcijų interpretacija ir teisės aktų aiškinimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, faktinei situacijai ir klaidina tiek teismą, tiek proceso dalyvius. Teigia, kad pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjos vykdytame pirkime tiek tvarkomuosius paveldosaugos, tiek tvarkomuosius statybos darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas. Tad CPVA sprendime nustatė, kad pareiškėjos Reikalavimas Nr. 1, kuris reiškia, jog teisę atlikti pirkime nurodytus darbus turi tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau - SPSC) atestuotas rangovas, buvo nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui. Teigia, kad pareiškėja siekia suklaidinti teismą neteisingai interpretuodama sprendimo argumentus ir remdamasi netinkama ginčui LAT praktika, nepateikia nei vieno reikšmingo teisinio argumento, kuris pateisintų nustatytą reikalavimą. Visų pirma, pareiškėja numatė perteklinius reikalavimus tiekėjams, kurie neatitiko teisės aktų nuostatų, tačiau nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad jos reikalavime nustatyti aukštesni nei būtina tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo pagristi ir proporcingi pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinami. Pareiškėjos dėstomi teiginiai neatitiko tikrovės, ji citavo skirtingas sprendimo dalis ir pastraipas, kuriose nuosekliai buvo dėstomi CPVA motyvai ir taip nepagrįstai nurodė CPVA neteisėtumą. Antra, pareiškėjos cituotoje LAT praktikoje išskirta, kad siekdama pateisinti ypatingą pirkimo objekto svarbą dėl teisės nustatyti galimai aukštesnius nei minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, perkančioji organizacija privalo įrodyti akivaizdų priežastinį ryšį. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių šį argumentą pagrindžiančių teiginių nepateikė nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde. Teigia, kad Reikalavimo Nr. 1 nustatymas negalėjo būti grindžiamas pirkimo objekto svarba, o siejamas tik su būtinybe patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. CPVA, įvertinusi pirkimo objektą ir tai, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal Tvarkybos projektą, parengtą ir patvirtintą pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau - NKPAĮ), pažymėjo, jog NKPAĮ nustato reikalavimus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistams, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovams. Atsakovas, atsižvelgęs į LAT 2017-02-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, suformuluotą aiškinimą dėl teisės verstis veikla reikalavimų nustatymo, teigia, kad pareiškėjos suformuluoti teisės verstis veikla reikalavimai nepagrįsti nei bendrosiomis, nei specialiosiomis teisės aktų normomis. Trečia, CPVA teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog CPVA neatsakė kodėl reikalavimas nepagrįstai apribojo konkurenciją yra nepagrįstas. Skundo argumentai pasikartojantys, daromos išvados nesusietos su CPVA dėstomais motyvais, nepaneigiančiais pareiškėjos Reikalavimo Nr. 1 neteisėtumo. Pažymi, kad konkrečiu atveju dėl nustatytų perteklinių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, tiekėjų buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo reikalaujama įvertinus pirkimo objektą konkretizuojančioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Kuo daugiau reikalavimų tiekėjams bus iškeliama, tuo mažiau jų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio ir nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lemia didesnę pasiūlymų kainą. CPVA teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog Reikalavimas Nr. 1 nebuvo nepagrįstai apribojantis tiekėjų konkurenciją. Ketvirta, CPVA mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių įrodymų dėl CPVA skundžiamo sprendimo prieštaravimo tiek LAT, tiek Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 (toliau - Metodika), nuostatoms. CPVA pažymi, kad sprendimas grįstas ne prielaidomis, o konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, LAT formuojama praktika, todėl pareiškėjos nuomonė neteisinga. Atsakovė, atsižvelgdama į Reikalavimą Nr. 2, įvertino techninę specifikaciją ir nustatė, kad joje nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas selektyviai aiškina sprendime išdėstytus CPVA motyvus. CPVA aiškiai pasisakė, kad neprieštarauja Įgaliotosios organizacijos teiginiui, jog Tvarkybos projekte laiptinės į balkoną pakopų tvarkybos darbų sudėtyje buvo įtrauktas iškritusių, sudūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keramikinėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis, tačiau nesutinka, kad darbams atlikti buvo būtinas Reikalavime Nr. 2 nurodytas specialistas. Pažymi, kad minėti darbai savo pobūdžiu priskiriami prie plytų mūro darbų, todėl jiems atlikti būtinas akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tvarkybos projekte numatytuose laiptinės į balkoną tvarkybos darbuose nėra darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais. Akcentavo, kad CPVA savo sprendimą grindė ne savo subjektyvia nuomone, o konkrečiais teisės aktais, šių teisės aktų nuostatomis ir kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančiu teisinės sistemos aiškinimu, ir galiausiai, paties pareiškėjo pateiktais pirkimo dokumentų reikalavimais. CPVA pažymi, kad už viešojo pirkimo dokumentų rengimą yra atsakinga perkančioji organizacija; ji privalo užtikrinti, kad dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Situacija, kai Perkančioji organizacija iki galo neapibūdina viešojo pirkimo objekto, taip pat nenustato tinkamų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kurie yra nepertekliniai, o tiesiogiai kylą iš pirkimo objekto, nesuderinami su tokiomis situacijomis, kurias pareiškėjas skunde pats pripažįsta, kad techninę specifikaciją sudarančioje dokumentacijoje (Tvarkybos projekte), jis nebuvo išskyręs papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų. Atsakovas remiasi LAT praktika ir teigia, kad perkančiosios organizacijos turi įdėmiai vertinti statybą bei tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tik pagal juos, įdėmiai įvertinus pirkimo objektą iš kurių kyla specialiosios teisės reikalavimai, nustatyti kvalifikacijos reikalavimus; priešingu atveju, viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, - ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais. CPVA pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju ji sprendime nustatė, kad pareiškėja rengdama pirkimo dokumentus buvo neatidi, tinkamai neįvertino Tvarkybos projekto sudėties, teisės aktų nuostatų ir todėl nustatė nepagrįstą Reikalavimą Nr. 2. Teigia, kad pareiškėjos argumentai, jog reikalavimas buvo formuojamas tinkamai, o CPVA priėmė neteisėtą sprendimą yra nepagrįsti. CPVA teigia, jog pareiškėja tik atkartojo deklaratyvius teiginius ir nepateikė nei vieno įrodymo dėl CPVA taikytos finansinės korekcijos neteisėtumo. CPVA vadovavosi teisės aktais, tame tarpe Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, taip pat Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau - PAFT), ir nepriėmė sprendimo pažeidžiančio pareiškėjos teises ir interesus, bei aiškiai, pateikdama tikslius bei išsamius argumentus konstatavo, kokio pobūdžio pažeidimus padarė pareiškėja; taip pat kokio dydžio finansinė sankcija taikoma pareiškėjai. CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus ir atitinkamai nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad buvo išmokėta pareiškėjai, privalo būti sugrąžinta. Tad CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų susigrąžino netinkamomis pripažintas sumas. Atkreipė dėmesį, kad grąžintinų lėšų formoje nustatytas 90 k. d. terminas yra galutinis terminas iki kurio turi būti įvykdytas netinkamų finansuoti išlaidų susigrąžinimas. Tad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad susigrąžinimai vykdomi suėjus tik šiam terminui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, įvykdęs viešojo pirkimo procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir 47 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir nuspręsta susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendinama projektą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-01-0002, įgaliojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įvykdyti Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbų viešąjį pirkimą. Įgaliotoji organizacija CVP IS 2018-10-02 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbai“, pirkimo Nr. 402669.

Vėliau, t. y. 2018-11-23, Perkančioji organizacija (pareiškėja) su pirkimo laimėtoju MB „Virmalda“ sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-216/18(3.10.21-TD2). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.

6. Pirkimo dokumentai 2019-06-03 buvo pateikti atsakovui patikrai. CPVA, atlikusi paskesnę pirkimo dokumentų patikrą, nustatė, kad juose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai galimai neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Įgaliotoji organizacija 2019-07-15 raštais Nr. 10-BP-(130.3) ir Nr. 10-BP-(130.4) pateikė paaiškinimus, kuriuose išdėstė aplinkybes, kodėl, jų nuomone, CPVA neturėtų pradėti pažeidimo tyrimo, taip pat grindė, jų nuomone, svarbias aplinkybes dėl savo priimtų sprendimų įvykdant pirkimą ir priežastis, kodėl pareiškėjas, per suteiktą įgaliojimą, nepadarė grubių viešųjų pirkimų pažeidimų.

CPVA, išanalizavusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus, nenustatė faktinių aplinkybių, kurios paneigtų, kad pareiškėja nepadarė grubių viešųjų pirkimų pažeidimų, tad 2019-07-18 buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

7. CPVA 2019-07-23 raštu Nr. 2019/2-4693 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte“ informavo pareiškėją dėl pradėto pažeidimo tyrimo bei vadovaudamasi PAFT 303 punktu suteikė pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių.

Pareiškėja 2019-08-02 raštu Nr. A51-73975/19 (2.8.3.129E-UK) pateikė paaiškinimus.

Tačiau atsakovė šiuos paaiškinimus įvertino kaip nepagrįstus bei 2020-01-20 priėmė sprendimą dėl pareiškėjos vykdyto pirkimo metu nustatytų grubių VPĮ nuostatų pažeidimų ir, atsižvelgusi į PAFT 311 punkto nuostatas, pritaikė pareiškėjai finansinę korekciją.

8. Pirkimų dokumentų 32.1 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi teise būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Statiniai: negyvenamieji pastatai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje. Statybos darbų sritis: statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, apdailos darbai“. Iš to seka, kad šio reikalavimo atitikimui patvirtinti tiekėjas turėjo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ar SPSC išduotą atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą.

Atsakovas nustatė, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui.

Pareiškėja su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pareiškėjos įsitikinimu, nustatytas kvalifikacijos Reikalavimas Nr. 1 yra proporcingas, kadangi būtinas numatytam pirkimo tikslui pasiekti, atsižvelgiant į objekto visuomeninę reikšmę bei specifiškumą; tad negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją ir kt.

8.1. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2017-02-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis; šiuo metu galiojanti 47 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis; šiuo metu 47 straipsnio 2 dalis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos; reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini šios tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti; viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio (pagal pareigas).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog objekte buvo planuojama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir NKPAĮ 23¹ straipsnio 19 dalį reikalavimas būti atestuotu ypatingojo statinio statybos rangovu netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas visiškai pagrįstai vertino, jog atitinkami teisės aktai nenustatė reikalavimo, kad rangovas kultūros paveldo statinyje atlikdamas tvarkomuosius paveldosaugos darbus ar tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, turėjo būti atestuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tad pareiškėjos vykdytame pirkime minėtus statybos darbus galėjo atlikti ir neatestuotas rangovas.

8.2. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovas neįvertino pirkimo objekto svarbos, neatsižvelgė į jo visuomeninę reikšmę bei specifiškumą.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas tuo klausimu pateikė pakankamus argumentus, t. y. nurodė, jog pirkimo objektą iš esmės sudaro tvarkomieji paveldosaugos darbai (apytiksliai 89,34 proc.), tad reikalavimas tiekėjui turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingame statinyje, neįrodo jo aukštos kvalifikacijos atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus minėtame objekte; pažymėjo, kad Reikalavimą Nr. 1 galėtų atitikti tiekėjas, turėdamas tik tvarkomųjų statybos darbų patirtį ir jokios tvarkomųjų paveldosaugos darbų patirties, nes Reikalavime Nr. 1 nurodytas atestatas suteikia teisę būti ypatingojo statinio statybos, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovu.

Teismas su šiais atsakovės argumentais visiškai sutinka. Akivaizdu, kad pareiškėjos teiginiai, jog nebuvo įvertinta objekto svarba yra tik deklaratyvūs, tad jie atmestini.

8.3. Pareiškėja savo prašymą dar grindžia LAT 2011-12-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, ir 2017-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-690/2017. Minėtose nutartyse išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga.

Iš minėtų kasacinio teismo nutarčių akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami tik kaip išimtis ir turi būti įtikinamai pagrindžiamas tokių reikalavimų nustatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas to nepadarė. Jo motyvai iš esmės yra bendri ir deklaratyvūs, neįrodo akivaizdų priežastinį ryšį. Atsakovas savo sprendime tinkamai argumentavo ir atmetė tokius pareiškėjos paaiškinimus kaip netinkamus.

8.4. Be to, LAT, pasisakydamas dėl perkančiųjų organizacijų suformuluotų diskriminacinių ir neproporcingų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, yra ne kartą nurodęs, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai bei išimtinai (žr., pvz., 2015-03-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015; 2017-01-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-378/2017; ir kt.).

8.5. Pareiškėja dar nurodė, kad pirkimui pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, tad tai reiškia, jog pirkimo sąlygos buvo nediskriminuojančios bei konkurencija buvo užtikrinta, pretenzijų pateikta nebuvo, atmestų pasiūlymų pirkime taip pat nebuvo.

Tačiau teismas nesutinka, kad šios aplinkybės įrodo pareiškėjos teiginius, t. y. kad pirkime konkurencija nebuvo ribojama. Visų pirma, tai, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai savaime niekaip nepatvirtina to fakto, jog konkurencija nebuvo ribojama. Taip pat pretenzijų nepateikimas ar pasiūlymų neatmetimas irgi nereiškia, kad pareiškėjos kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas. LAT yra pažymėjęs, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja; pirkimo sąlyga dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se (savaime) nėra teisėta (žr., pvz., 2013-08-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).

9. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos Reikalavimas Nr. 1 dėl atestuoto rangovo buvo nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui; tad pareiškėja pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nustatė pirkimo objektui neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo konkurenciją, ir tuo pačiu neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų proporcingumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi.

10. Pirkimo dokumentų 32.2.2 punkto (5) dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistui, turinčiam teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus šioje specializacijoje: „molio konstrukcijų ir keramikos gaminių darbai (jeigu atestatas išduotas nuo 2017 m. sausio 1 d.) arba molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbai ne žemesnės nei 2 kategorijos (jeigu atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.)“.

CPVA, įvertinusi Reikalavimą Nr. 2, nustatė, kad šis reikalavimas nebuvo pagrįstas, nes pirkimo objekte nebuvo numatyti tvarkomieji paveldosaugos darbai, susiję su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais.

Pareiškėja su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Teigia, kad Tvarkybos projekte laiptinės į balkoną pakopų tvarkybos darbų sudėtyje buvo įtrauktas iškritusių, išdūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keraminėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis.

10.1. Tvarkybos projekte laiptinės į balkoną tvarkybos darbai nurodyta: a) sienų, lubų tvarkyba – plytų mūro valymas, plovimas vandeniu šepečiais (ne metaliniais), siūlių sutvirtinimas specialiomis konservacinėmis priemonėmis – 100 proc.; b) pakopų tvarkyba – mūro pakopų valymas, plovimas vandeniu šepečiais (ne metaliniais), siūlių sutvirtinimas specialiomis konservacinėmis priemonėmis – 100 proc.; iškritusių, išdūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keraminėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis, prisitaikant prie autentiško mūro eiliavimo ir plytų rišimo būdo – 10 proc.; medinių antpakopių valymas, tvirtinimas, padengimas cheminėmis priemonėmis – 50 proc.; prarastų antpakopių atkūrimas pagal išlikusį autentišką pavyzdį išklijuotos ąžuolo medienos, padengimas cheminėmis priemonėmis – 50 proc.

CPVA vertinimu, minėti darbai savo pobūdžiu yra priskiriami prie plytų mūro darbų, tad jiems atlikti būtinas akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tai patvirtina ir Tvarkybos projekto: a) Aiškinamasis raštas, kuriame pateiktame pagrindinių normatyvinių dokumentų, LR įstatymų, paveldo tvarkybos reglamentų, į kuriuos atsižvelgta rengiant projektą, sąraše nėra nurodytas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.09.01:2006 „Keramikos gaminiai ir konstrukcijos. Bendrieji reikalavimai; b) techninėje specifikacijoje pateiktame bendrųjų normatyvinių dokumentų ir standartų sąraše taip pat nėra nurodytas minėtas reglamentas“. Be to, Tvarkybos projekto techninėje specifikacijoje pateiktuose tvarkybos darbų ir jų atlikimui naudojamų medžiagų aprašymuose nėra pateikta informacija apie molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbus. Taigi, Tvarkybos projekte nėra nustatyti jokie reikalavimai minėtiems darbams, tad atsakovė daro išvadą, kad Tvarkybos projekte numatytuose laiptinės į balkoną tvarkybos darbuose nėra darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais.

Teismas iš esmės su tokiu atsakovės vertinimu ir padarytomis išvadomis sutinka. Atsakovė pakankamai išsamiai pasisakė dėl Reikalavimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo; priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovė savo sprendimą grindė ne subjektyvia nuomone, o konkrečiais teisės aktais, taip pat nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

10.2. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje be kita ko nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Tad situacija, kai perkančioji organizacija iki galo neapibūdina viešojo pirkimo objekto, taip pat nenustato tinkamų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kurie yra ne pertekliniai, o tiesiogiai kyla iš pirkimo objekto, nesuderinami su tokiomis situacijomis, kurias pareiškėjas pats pripažįsta, kad techninę specifikaciją sudarančioje dokumentacijoje (Tvarkybos projekte), jis nebuvo išskyręs papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jeigu šiose pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr., pvz., 2015-02-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

11. Apibendrinant konstatuotina, kad CPVA visiškai pagrįstai konstatavo, jog Reikalavimas Nr. 2 nebuvo pagrįstas; tad pareiškėja nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, t. y. nenustatė su pirkimo objektu susijusio proporcingo ir reikalingo pirkimo sutarčiai įgyvendinti kvalifikacijos reikalavimo, kuris dirbtinai neribotų konkurencijos, reikalavimo, tuo pačiu ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

12. Pareiškėja dėl jai pritaikytų sankcijų ir išskaičiuotos finansavimo dalies grąžinimo iš esmės nurodo, kad sprendimas išskaičiuoti 8 397,65 EUR sumą iš projektui skirto finansavimo lėšų sumos priimtas itin skubotai, netgi nesuėjus skundžiamame sprendime nurodytam lėšų grąžinimo terminui; taip pat nepaisant įstatyme nustatyto sprendimo apskundimo termino.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, jie yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovė, nustačiusi pareiškėjos pažeidimą, netinkamų finansuoti išlaidų dydį pripažino vadovaudamasi PAFT nuostatomis, t. y. šių taisyklių 25 skirsnyje nustatyta tvarka (7 priedu). Akcentuotina, kad byloje ginčo dėl pačios priskaičiuotos sumos dydžio nėra, tad teismas plačiau nepasisako.

Antra, CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, iš pareiškėjos teikiamų mokėjimo prašymų susigrąžino netinkamomis pripažintas sumas.

Trečia, pareiškėja akivaizdžiai neteisingai aiškina skundžiamo sprendimo priede „Grąžintinos lėšos“ nurodymą „Grąžinimo terminas: 90“. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad šioje formoje nustatytas 90 k. d. terminas yra galutinis iki kurio turi būti įvykdytas netinkamų finansuoti išlaidų susigrąžinimas. Tad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad susigrąžinimai vykdomi tik suėjus šiam terminui. Visiškai teisingai atsakovas pastebi, kad suėjus šiam terminui, būtų sprendžiama, jog susigrąžinimas vėluoja, tad galimas palūkanų skaičiavimas.

Ketvirta, teisės aktai nenustato, kad apskundus sprendimą dėl padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos taikymo, - jos išieškojimas yra stabdomas. Tad esamoje situacijoje, atsakovė priėmusi ginčijamą sprendimą, turėjo teisę jo pagrindu išskaičiuoti atitinkamą sumą iš projektui skirto finansavimo lėšų sumos, nelaukiant kol įsiteisės ginčijamas sprendimas ar sueis 90 k. d. terminas.

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad atsakovės sprendimas išskaičiuoti 8 397,65 EUR sumą iš pareiškėjos projektui skirto finansavimo lėšų sumos buvo priimtas savalaikiai ir jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

13. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė atlikdama skundžiamus veiksmus būtų pažeidusi pagrindines procedūras, kurios galėtų lemti jos atliktų veiksmų pripažinimą neteisėtais.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra ir pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.