- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- e2VP-1474-1007/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Skolininkas
- L. A.
- Kreditorius
- UAB „Akmenės energija“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2VP-1474-1007/2017Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.5.1
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. birželio 27 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą dėl vykdymo procese mirusio skolininko L. A. pakeitimo jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas – UAB „Akmenės energija“, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Išieškotojo prašymu antstolė pradėjo išieškojimą iš skolininko L. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-527-440/2005 dėl 434,38 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo UAB „Akmenės energija“ naudai. Vykdymo eigoje iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus buvo gauta 2009 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad skolininkas L. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis L. A. palikimą 2016 m. spalio 11 d. priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką L. A. jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje tais atvejais, kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad skolininkui mirus jo palikimas perėjo valstybei, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie L. A. mirtį (duomenys neskelbtini), Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. birželio 1 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių dokumentų matyti, kad valstybė priėmė L. A. palikimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 11 d. pateikus Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei pareiškimą dėl L. A. palikimo priėmimo.
Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, į palikimo sudėtį įeinančio palikėjui priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas išviešintas registre nuo 2005 m. birželio 15 d., t. y. butas areštuotas ir tai išviešinta registre likus daugiau nei keturiems metams iki skolininko mirties. Kaip matyti iš 2005 m. birželio 14 d. Turto arešto akto, 2005 m. birželio 15 d. išviešintas turto areštas taikytas būtent šioje vykdomojoje byloje, išieškant pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-527-440/2005. Be to, skolininkui priklausančiam butui esant areštuotam antstolė Elena Miliauskienė 2010 m. sausio 29 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikimo perėjimo valstybei, informuodama apie kreditorinius reikalavimus mirusio skolininko L. A. įpėdiniams. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo taip pat paduotas tebegaliojant 2005 m. birželio 14 d. Turto arešto aktui. Kadangi turto arešto aktas buvo išviešintas registre, apie skolininko įpėdiniams reiškiamą kreditorinį reikalavimą buvo laiku ir tinkamai pranešta, o palikimo perėjimo valstybei procedūras inicijavo antstolė, tai valstybė per kompetentingas institucijas buvo tinkamai informuota, jog palikimas yra apsunkintas skolomis.
Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Šie reikalavimai konkrečioje vykdomojoje byloje buvo įvykdyti.
Be to, valstybė, esant CK 5.62 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, neturi teisės pasirinkti priimti palikimą ar jo nepriimti, nes palikimas pereina valstybei paveldėjimo teise nepriklausomai nuo jos valios. Dėl turto perėjimo paveldėjimo teise valstybei negresia jokie neigiami finansiniai padariniai, nes pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011). Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra kliūčių pakeisti mirusį skolininką į valstybę, kuriai perėjo palikimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 ir 596 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Pakeisti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.