Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17209-490/2018, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė R. M. 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-1770 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0064/16/01804 persiuntė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (b.l. 1-2).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Apeliantas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi teismui yra pateikta ginčui aktualios vykdomosios bylos medžiaga, visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturėtų galimybės ją išnagrinėti tinkamai.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

13. Antstolio teikiamos paslaugos yra mokamos, be to, vykdant sprendimą atsiranda kitokių išlaidų, kurias privalu atlyginti (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.).

14. Pareiškėjas teigia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 iš jo neteisėtai buvo išieškota 11,10 Eur didesnė vykdymo išlaidų suma, kuri pareiškėjui turi būti grąžinta.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nenustatė, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 būtų apskaičiuotos neteisingai, kad kaip nors būtų pažeistos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0064/16/01804 pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 50,83 Lt (14,72 Eur) skolos išieškojimo valstybės naudai. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-64-9086, o 2016 m. rugpjūčio 17 d. – vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-64-9306 (vykdomosios bylos b.l. 3-4).

17. 2016 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. S-7017, iš dalies tenkinusi skolininko A. B. 2016 m. rugsėjo 9 d. skundą, antstolė pakeitė 2016 m. rugpjūčio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-64-9306 ir priėmė 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-7016 bei 2016 m. rugsėjo 16 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-16-64-11664 (vykdomosios bylos b.l. 6-9). Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016 pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. skundas buvo atmestas (vykdomosios bylos b.l. 19-20). Šią nutartį Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-466-254/2017 paliko nepakeistą (b.l. 49-51).

18. Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2734-814/2017, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-7016 ir 2016 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-16-64-11664, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-7016 dalį, kurioje nustatytas 40,00 Eur atlygis antstoliui; kitą skundo dalį atmetė (vykdomosios bylos b.l. 27-28). Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-329-601/2018 Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą (vykdomosios bylos b.l. 25-26).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas. CPK 609 straipsnyje nustatyta, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punkte pateikta būtinosioms vykdymo išlaidoms priskirtinų išlaidų detalizacija. Pagal šį punktą į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Papildomos vykdymo išlaidos už šių dokumentų parengimą ir nurodytų veiksmų atlikimą neskaičiuojamos.

21. Išieškojimuose nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur būtinosios vykdymo išlaidos – 20,00 Eur, atlygis antstoliui – 40,00 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 p. 1 lentelės 3 p.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 14,48 iki 57,92 Eur, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20,00 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėta 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikinta tik 2016 m. rugsėjo 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-7016 dalis dėl nustatyto atlygio antstoliui – 40,00 Eur, o antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 paskaičiuotos būtinosios ir faktines vykdymo išlaidos liko nepakeistos.

23. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 esančių duomenų matyti, kad skolininko A. B. atžvilgiu antstolės R. M. kontoroje buvo vykdoma viso dešimt vykdomųjų bylų (vykdomosios bylos b.l. 29). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkto nuostatas, kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlyginimo antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotas sumas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Taigi, vykdymo išlaidos perskaičiuojamos užbaigiant vykdomąsias bylas.

24. Nustatyta, jog laikydamasi aukščiau nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, antstolė, užbaigdama kontoroje išieškojimo iš skolininko A. B. vykdytas vykdomąsias bylas, 2018 m. kovo 28 d. atliko antstolės atlyginimo paskaičiavimą proporcingai kiekvienai bylai, vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 priklausanti atlygio antstoliui suma – 2,61 Eur (vykdomosios bylos b.l. 29). 2018 m. kovo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolė nurodė išieškoti iš skolininko 37,65 Eur vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinosios vykdymo išlaidos – 20,00 Eur, naujai paskaičiuotos faktinės vykdymo išlaidos – 15,04 Eur bei išieškotinas 2,61 Eur atlygis antstolei (vykdomosios bylos b.l. 30) (CPK 609 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Nurodytos išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 3 punktas numatytų sumų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/01804 buvo apskaičiuotos teisingai.

25. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako tenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 str. 3 d.). Jokių šios tvarkos išimčių įstatymas nenumato.

26. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog CPK 512 straipsnio pagrindu skundo dalis dėl 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymo panaikinimo negali būti nagrinėjama, nes antstolio patvarkymai, kuriais netenkinamas skundas, yra neskundžiami. Pažymėtina, jog šiuo teiginiu apeliantas pats iš esmės pripažįsta, kad teismas nurodė atsisakymo nagrinėti šią skundo dalį motyvus. Be to, akcentuotina, kad pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir atskirojo skundo argumentą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos J. D. šališkumo.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjo nušalinimo visiems Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjams ir teisėjai J. D. klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo A. P. 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, kuria šis prašymas netenkintas (b.l. 65-68). Pažymėtina ir tai, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.) sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas. Tuo tarpu, jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikė.

29. Nagrinėjamu atveju, be deklaratyvių teiginių, teismui nėra pateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių faktinių duomenų klastojimo faktus (CPK 184 str.). Tuo tarpu, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl antstolės ir teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tokių faktų byloje nenustatyta, taigi, taikyti CPK 299 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo teisinio pagrindo.

30. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 3,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,49 Eur (tris eurus keturiasdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išieškotojas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.