Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teistumai išnykę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017 m. vasario 5 d., apie 20.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veikdamas tiesiogine tyčia, iš kambario pagrobė R. R. priklausantį šildytuvą – 50 Eur vertės, K. J. priklausantį muzikinį centrą – 100 Eur vertės, L. G. priklausantį turtą: batus – 22,5 Eur vertės, raktų ryšulį, ant kurio kabėjo du sidabriniai pakabukai, bendros 12,5 Eur vertės, piniginę – 2,5 Eur vertės, kurioje buvo L. G. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės, taip pat du sportinius krepšius, bendros 12,5 Eur vertės, kuriuose buvo akių pieštukas – 2 Eur vertės, moteriški marškiniai – 4 Eur vertės, pudra – 2,5 Eur vertės, „Nokia“ ausinės – 2,5 Eur vertės, 2 „Triumph“ liemenukai, bendros 10 Eur vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis kojinių – bendros 10 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. R. priklausantį 50 Eur vertės turtą, K. J. priklausantį 100 Eur vertės turtą ir L. G. priklausantį 81 Eur vertės turtą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 5 d. protokole nurodyta, kad R. R. 2017 m. vasario 5 d., apie 20.00 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurį nuo 2016 m. spalio 24 d. nuomojo A. B., pamatė, kad pavogtas fotelis ir šildytuvas, padaryta 100 Eur turtinė žala. Paaiškino, kad kartu su A. bute gyveno jo sugyventinė I. J. Jis jiems davė kambario, kurį išnuomojo, raktus. 2017 m. vasario 3 d. buvo atvykęs pas juos į butą, visi daiktai buvo savo vietose. Taip pat su A. telefonu bendravo 2017 m. vasario 5 d., apie 12.00 val., tarėsi susitikti, pabendrauti, ir nurodė, kad vakare bus pas juos. Atvykęs apie 20.00 val. pamatė, kad nėra fotelio, kurio vertė 50 Eur, šildytuvo 50 Eur vertės, o iš virtuvės pavogtas muzikinis centras, kurio vertė 100 Eur. Šiuos daiktus galimai pavogė A. B., kuris su draugais buvo atvykęs į butą (b. l. 1-3).

Fotolentelėje prie Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 5 d. protokolo užfiksuota įvykio vieta (b. l. 12-16).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2017 m. vasario 5 d., 20.53 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas L. G. pranešimas, jog nuo 16.30 val. sugadinus durų spyną, bute išmėtyti pranešėjos daiktais ir pavogtas televizorius bei kiti daiktai; butą nuomoja, nuostolis tiks L. (b. l. 5).

Nukentėjusysis R. R. 2017 m. spalio 6 d. susitarime nurodė, kad dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajam A. B. pretenzijų neturi, sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 179).

Nukentėjusysis K. J. 2017 m. gruodžio 15 d. susitarime nurodė, kad dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajam A. B. pretenzijų neturi, sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 178 str. 5 d.).

Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus ir yra laikytini įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis R. R. su 2017 m. vasario 5 d. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog buvo pagrobtas fotelis, šildytuvas ir muzikinis centras (b. l. 1-3). Be to, dėl to paties įvykio bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi ir nukentėjusioji L. G., kuri pranešė, kad iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 5 d. buvo pavogti daiktai (b. l. 5). Apklausus liudytojais šiuos asmenis, paaiškėjo, kad muzikinis centras priklausė nukentėjusiajam K. J. Visi šie trys asmenys po jų apklausų pripažinti byloje nukentėjusiaisiais (b. l. 24, 42, 47), L. G. ir K. J. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43, 49). Teismo vertinimu, šie bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga.

Dėl nukentėjusiojo R. R. turto pagrobimo pažymėtina, jog kaltinamasis A. B. pripažino, kad jis 2017 m. vasario 5 d., apie 20.00 val., laikinai kraustydamasis iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol gyveno pagal nuomos sutartį, paėmė šildytuvą bei fotelį. Tai, kad 2017 m. vasario 5 d., vakare kaltinamasis buvo grįžęs į šį butą patvirtino ir liudytoja apklausta O. A. Nors kaltinamasis iš pradžių apklausiamas teisme teigė, kad jis R. R. šildytuvą paėmė per klaidą, jis buvo įvyniotas į paklodę ir tik Kaune pastebėjo, kad šį daiktą paėmė, vėliau kaltinamasis iš esmės pripažino jį pagrobęs, pateikė 2017 m. spalio 16 d. susitarimą, sudarytą su nukentėjusiuoju R. R., kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Teismo vertinimu, neįtikinama kaltinamojo pirminė versija, kad šildytuvą, kuris buvo įvyniotas į paklodę, jis paėmė per klaidą, kadangi tai yra nemažas, pakankamai sunkus bei didelis daiktas. Juolab kad jis buvo suvyniotas į paklodę, taigi kaltinamasis, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, turėjo išvynioti bei pažiūrėti, koks daiktas yra po paklode bei įsitikinti, kad tai yra jam priklausantis daiktas. Be to, nukentėjusysis R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jam priklausantis šildytuvas buvo pagrobtas, kad juo kaltinamajam leido tik pasinaudoti, kol pastarasis gyveno R. R. bute. Tai patvirtina R. R. 2017 m. vasario 5 d. pareiškimo duomenys bei R. R. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam, kadangi, kaip paaiškino teisme, pastarasis jam pažadėjo atvežti šildytuvą, nepaneigia turto pagrobimo fakto. Kaltinamasis be nukentėjusiojo leidimo paėmė ir išsivežė į Kauną nukentėjusiojo šildytuvą, kurio, bylos duomenimis, iki šiol negrąžino, tokiu būdu atimdamas iš R. R. galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu bei padarydamas nukentėjusiajam žalą. Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiojo nurodytos šio šildytuvo vertės – 50 Eur. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodyta vertė neatitinka rinkoje esančios vidutinės šio daikto rinkos vertės ar yra neproporcingai didelė.

Dėl inkriminuoto fotelio pagrobimo, pažymėtina, jog kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad R. R. jam buvo padovanojęs (atidavęs) fotelį, todėl jis ir pasiėmė šį daiktą. Nukentėjusysis R. R. teisme taip pat nurodė, jog fotelį kaltinamajam jis buvo atidavęs, leidęs išsikraustant išsivežti, tiesiog atvykęs į butą ir pamatęs išmėtytus jame daiktus, nežinojo, ar būtent A. B. šį fotelį paėmė, todėl iš pradžių (pareiškime) buvo nurodęs, jog turi pretenzijų dėl dingusio fotelio. Po to nukentėjusysis visuomet teigė, kad pretenzijų dėl šio fotelio jis kaltinamajam neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010); tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad kaltinamasis paėmė svetimą turtą, t. y. kad fotelis 2017 m. vasario 5 d. priklausė R. R..

Dėl nukentėjusiojo K. J. turto pagrobimo kaltinamasis iš pradžių taip pat teigė nagrinėjamo įvykio metu per klaidą paėmęs iš buto K. J. priklausantį muzikinį centrą, vėliau kaltinamasis pripažino jį pagrobęs tyčia, pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. susitarimą, sudarytą su nukentėjusiuoju K. J., kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Pagal bylos duomenis kaltinamasis yra atlyginęs žalą nukentėjusiajam ir sumokėjęs K. J. 100 Eur už muzikinį centrą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad jis, kraustydamasis iš buto ir imdamas savo daiktus, per klaidą paėmė muzikinį centrą. Visų pirma, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad jis be K. J. leidimo paėmė jam priklausantį muzikinį centrą. Antra, pats kaltinamasis apklausos metu pripažino, kad jis irgi turėjo muzikinį centrą, bet mažesnį. Trečia, muzikinis centras vėlgi nėra toks mažas ar sunkiai atskiriamas daiktas, kurį būtų galima sumaišyti ir per klaidą paimti kaip savo daiktą. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymu visuma, tarp jų paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo K. J., taip pat nukentėjusiojo R. R. bei liudytojų O. A. ir I. J. paaiškinimais, 2017 m. vasario 5 d. R. R. pareiškimo duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia pagrobė svetimą turtą – K. J. priklausantį muzikinį centrą ir jį užvaldė be turto savininko leidimo. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė 100 Eur žalą, kurią jau yra atlyginęs ir kurios dydžio neginčijo.

Dėl nukentėjusiojo L. G. turto pagrobimo byloje kilo klausimas, ar teismas gali vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenimis, L. G. nuo pat bylos gavimo teisme buvo išvykusi į užsienį, apie bylos nagrinėjimą ji buvo informuota elektroniniu paštu, vyko intensyvus bendravimas su nukentėjusiąja dėl jos grįžimo į Lietuvą ir apklausos teisme. 2017 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusioji pranešė, kad gruodžio – sausio mėnesiais ji galės grįžti į Lietuvą, kad papildomų įrodymų dėl pareikšto civilinio ieškinio ji neturi (b. l. 137). Į 2017 m. spalio 16 d. bei lapkričio 13 d. teisiamuosius posėdžius nukentėjusioji neatvyko, tačiau su ja buvo suderinta, kad L. G. dalyvaus 2017 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje (b. l. 155-156, 168, 170-171). 2017 m. gruodžio 6 d. buvo gautas nukentėjusiosios elektroninis laiškas, kad ji negalės atvykti į paskirtą teisiamąjį posėdį, kada grįš į Lietuvą nurodyti negali, nes pakeitė darbą (b. l. 173, 175). Nukentėjusiajai buvo išaiškintos galimos jos neatvykimo į bylos nagrinėjimą pasekmės (b. l. 176-177). Galimybės apklausti nukentėjusiąją Skype programa nėra (b. l. 177). Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti jos paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Dėl pagarsintų parodymų kaltinamasis turėjo teisę pareikšti savo nuomonę, pasisakyti dėl jų, o gynėjas turėjo galimybę užduoti kaltinamajam klausimus dėl nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo (atitinkamai nukentėjusio asmens) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju reikalinga išsamiai ir detaliai patikrinti visus byloje esančius duomenis bei įvertinti, ar yra kitų byloje duomenų, kurie patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti detaliais ir iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji buvo apklausta du kartus, sutampančiais kitais byloje esančiais duomenimis.

Kaltinamasis šioje byloje kaltinamas pagrobęs L. G. priklausantį turtą: „Samsung“ mobiliojo ryšio telefono originalų pakrovėją – 20 Eur vertės, kitą pakrovėją – 5 Eur vertės, diržą – 15 Eur vertės, batus – 45 Eur vertės, šukas – 5 Eur vertės, raktų ryšulį, ant kurio kabėjo du sidabriniai pakabukai, bendros 25 Eur vertės, piniginę – 5 Eur vertės, kurioje buvo L. G. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės, taip pat du sportinius krepšius, bendros 25 Eur vertės, kuriuose buvo akių pieštukas – 4 Eur vertės, moteriški marškiniai – 8 Eur vertės, pudra – 5 Eur vertės, „Nokia“ ausinės – 5 Eur vertės, „Triumph“ apatinės kelnaitės 3 vnt. po 12 Eur, viso 36 Eur vertės, 2 „Triumph“ liemenukai, bendros 30 Eur vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis kojinių – bendros 20 Eur vertės.

Kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis L. G. daiktus paėmė per klaidą, sumaišęs juos su savo bei žmonos daiktais, jo teigimu, tiek L. G., tiek ir jo sugyventinės daiktai buvo spintoje. Liudytoja I. J. taip pat nurodė, kad jos daiktai buvo spintoje. Tiek pagal kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojos I. J. paaiškinimus, jiems išvykus į Kauną, bute (nuomojamame kambaryje) liko jų daiktų, kurių dalies ir atvažiavo paimti A. B. 2017 m. vasario 5 d. vakare. Jis išsikraustė laikinai, žadėjo grįžti į šį butą, už kurio nuomą toliau mokėjo A. B.. Be to, nukentėjusysis R. R. teisme taip pat patvirtino, kad, išsikrausčius A. B., į jo kambarį atsikraustė L. G., tačiau kaltinamasis sakė jam, jog grįš į šį butą. Taigi byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 5 d. A. B. nuomojamame kambaryje buvo likę jo ir sugyventinės I. J. daiktų, o tuo metu į šį kambarį jau buvo atsikrausčiusi L. G., kurios daiktai taip pat buvo laikomi šiame kambaryje.

Teismo vertinimu, kaltinamojo versija dėl to, kad jis susimaišydamas, t. y. per klaidą, netyčia, iš nuomojamo kambario paėmė telefono pakrovėjus nėra paneigta byloje esančių įrodymų visuma, kadangi jis nurodė taip pat turėjęs Samsung telefono pakrovėjų, o bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kambaryje buvo tiek nukentėjusiosios L. G., tiek ir kaltinamojo bei jo sugyventinės daiktai. Taigi byloje neįrodyta, kad kaltinamasis „Samsung“ mobiliojo ryšio telefono originalų pakrovėją bei kitą pakrovėją paėmė tyčia, siekdamas pagrobti šiuos daiktus. Be to, byloje be nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindo teigti, jog kaltinamasis paėmė iš nuomojamo kambario nukentėjusiajai priklausančius diržą bei šukas. Minėta, jog teismas turi pagrindo vadovautis nukentėjusiosios, kuri nebuvo apklausta teisme, parodymais tik tokiu atveju, jeigu juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, o dėl šių daiktų paėmimo daugiau jokių kitų duomenų byloje nėra. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis paėmė nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai L. G. priklausančius daiktus: diržą bei šukas.

Nors kaltinamasis teigia neturėjęs tyčios pagrobti bei per klaidą paėmęs kitus L. G. priklausančius daiktus arba neigia dalies jų buvimą, teismas šioje dalyje jo gynybos versiją vertina kritiškai. Teisme apklausiama liudytoja I. J. paaiškino, kad ji nurodė kaltinamajam, kur stovi jos daiktai, o jos daiktai stovėjo spintoje, taip pat nurodė kaltinamajam, kokiuose spintos stalčiuose buvo padėti daiktai, bei kokius konkrečiai jos daiktus reikia paimti. Pagal liudytojos I. J. paaiškinimus, batų atvežti ji neprašė, jos batai stovėdavo koridoriuje, Vilniuje jos batų neliko, turėjo tik vieną batų porą, su kuriais ir išvyko į Kauną. Tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai teigia, jog iš jos buvo pagrobta batų pora, o, kaip minėta, I. J. batų, paliktų Vilniuje, nebuvo. Juolab kad I. J. juos laikė ne spintoje, iš kurios prašė paimti daiktus, bet koridoriuje. Dėl raktų ryšulio, ant kurio kabėjo du sidabriniai pakabukai, kaltinamasis prisipažino juos paėmęs. Tai, kad raktai su pakabuku buvo atvežti į Kauną, nurodė ir liudytoja I. J. Pagal jos paaiškinimus, ji raktų parvežti neprašė, be to, logiškai vertinant, išsikraustę iš buto asmenys, į kurį dar planuoja grįžti gyventi, paprastai iš karto pasiima su savimi raktus. Juolab kad šiuo atveju raktai buvo ne pavieniai, bet, kaip nurodė nukentėjusioji, su dviem išskirtiniais, sidabriniais pakabukais. Dėl piniginės, kurioje buvo L. G. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės, teismas laikosi tos pačios nuomonės. Liudytoja I. J. neprašė atvežti jos piniginės. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis žinojo, kad kambaryje jau gyveno L. G., kad jame buvo jos daiktų, o piniginėje buvo nukentėjusiosios mokėjimo kortelės, išduotos jos vardu, t. y. faktą, kad piniginė priklauso nukentėjusiajai identifikuojantys dokumentai. Be kita ko, nelogiška būtų, jei išsikraustę asmenys būtų palikę savo pinigines bute (kambaryje), kuriame gyveno jau kitas asmuo. Tai, jog piniginė su kortelėmis dingo iš nuomojamo kambario, nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytoju apklaustas, iš karto į įvykio vietą atvykęs R. R.

Be to, teismo vertinimu, byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajai L. G. priklausiusius sportinius krepšius su juose buvusiais daiktais. Teismas netiki kaltinamojo paaiškinimu, kad jis sumaišęs šiuos krepšius paėmė. Visų pirma, jis pats pripažino, kad tokių krepšių neturėjo, nurodė, kad nežino, ar juos turėjo jo sugyventinė, bet I. J. kaltinamojo neprašė parvežti sportinių krepšių, be to, juose buvo kitų daiktų, iš kurių kaltinamasis galėjo atskirti, kam priklauso sportiniai krepšiai. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojos I. J. paaiškinimų nustatyta, kad į Kauną buvo neabejotinai atvežtas vienas sportinis krepšys su juose buvusiais L. G. daiktais: kojinėmis, ausinėmis, marškiniais. Teismas neturi pagrindo netikėti detaliais bei nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais dėl sportiniuose krepšiuose buvusių daiktų, kurių dalies buvimą pripažino ir kaltinamasis bei liudytoja I. J. Nors I. J. prašė kaltinamojo parvežti jos kosmetiką, apatinius, kojines, bet šie daiktai buvo sudėti ne į sportinę tašę, o į konkrečias spintos vietas, kurias liudytoja I. J. teigia nurodžiusi kaltinamajam.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis, grįžęs į Kauną, ir kaip jis pats sako tik tada pastebėjęs, kad parsivežė ne jo šeimai priklausančius daiktus, apie tai neinformavo nukentėjusiųjų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad grąžintų jiems svetimus daiktus. Priešingai, dalį daiktų jis suplėšė, kitą dalį daiktų išmetė, o dar kita dalis daiktų dingo neaišku kur. Net ir kraustantis, teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai buvo nesąžiningi ir neatidūs, jeigu jis, kaip pats nurodė, žinodamas, jog tame pačiame kambaryje yra tiek jo šeimos, tiek ir kito asmens – nukentėjusiosios L. G. daiktai, daiktus braukė ranka ir metė į paklodę. Be kita ko, pradinė jo versija faktiškai dėl visų daiktų buvo tokia pati, t. y. kad jis per klaidą paėmė svetimus daiktus, nors dalis daiktų buvo asmeniškai identifikuotini ir, kaip minėta, tikrai nemaži ir nesmulkūs daiktai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių daiktų vertę, be to, nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad neturi tokių duomenų. Nepaisant to, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia turto pagrobimo fakto. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai, o daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė nukentėjusiajai L. G. priklausantį turtą: batus, raktų ryšulį, ant kurio kabėjo du sidabriniai pakabukai, piniginę, kurioje buvo L. G. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės, du sportinius krepšius, kuriuose buvo akių pieštukas, moteriški marškiniai, pudra, „Nokia“ ausinės, 2 „Triumph“ liemenukai, nenustatytas kiekis kojinių. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad šie daiktai buvo nauji, todėl jų vertė, ypatingai apatinio trikotažo, teismo nuomone, yra ženkliai mažesnė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog kaltinamojo iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų rinkos vertė sudaro pusę nukentėjusiosios nurodytos daiktų sumos, „Triumph“ liemenukų – trečdalį, o nenaujos apatinės kelnaitės apskritai neturi vertės, dėl ko jų pagrobimas šalintinas iš kaltinimo.

Taigi byloje įrodyta, kad A. B. 2017 m. vasario 5 d., apie 20.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veikdamas tiesiogine tyčia, iš kambario pagrobė R. R. priklausantį šildytuvą – 50 Eur vertės, K. J. priklausantį muzikinį centrą – 100 Eur vertės, L. G. priklausantį turtą: batus – 22,5 Eur vertės, raktų ryšulį, ant kurio kabėjo du sidabriniai pakabukai, bendros 12,5 Eur vertės, piniginę – 2,5 Eur vertės, kurioje buvo L. G. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės, taip pat du sportinius krepšius, bendros 12,5 Eur vertės, kuriuose buvo akių pieštukas – 2 Eur vertės, moteriški marškiniai – 4 Eur vertės, pudra – 2,5 Eur vertės, „Nokia“ ausinės – 2,5 Eur vertės, 2 „Triumph“ liemenukai, bendros 10 Eur vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis kojinių – bendros 10 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. R. priklausantį 50 Eur vertės turtą, K. J. priklausantį 100 Eur vertės turtą ir L. G. priklausantį 81 Eur vertės turtą; viso – 231 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmas kaltinamasis pagrobė svetimą turtą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo noru žalos nukentėjusiajai L. G. neatlygino, su ja nesusitaikė, be to, praeityje yra teistas 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei, dėl to teismui kyla pagrįsta abejonė, ar kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (svetimą turtą pagrobė iš kambario, kurį nuomojosi, taip pat ir iš bendro naudojimo patalpos – virtuvės, dėl to nukentėjo trys asmenys, bendra pagrobto turto vertė – 231 Eur), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas penkis kartus, iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumai išnykę, tačiau dėl savo elgesio išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir vėl pakartotinai nusikalto (b. l. 91-93), baustas administracine tvarka (b. l. 63-90), nedirba (b. l. 81), registruotas darbo biržoje (b. l. 180-181), turi 30 proc. darbingumą (b. l. 159-161), jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertino kritiškai, atlygino dalį padarytos žalos, du nukentėjusieji pretenzijų jam neturi.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina griežtesnė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį A. B. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 1-2 d., 4 d., 6 d. 1 – 3 p.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam grąžintina prie bylos pridėta jo asmens tapatybės kortelė.

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai. Pagal bylos duomenis, nukentėjusiajam K. J. kaltinamasis yra atlyginęs jo reikalaujamą turtinės žalos dydį – 10 Eur, todėl K. J. civilinis ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiosios L. G. 81 Eur vertės turto, teismas nukentėjusiosios L. G. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 81 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. B. per šį laikotarpį: atlyginti nukentėjusiajai L. G. padarytą turtinę žalą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B. jo asmens tapatybės kortelę.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios L. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. B. L. G. 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo.

Atmesti nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti A. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.