Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinės technologijos“ dėl skolos, delspinigių, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė iš UAB „Rovasta“ pirko prekes pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017-06-09 Serija RVL Nr. 38401, 2017-08-11 Serija RVL Nr. 39473, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39554, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39559, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39561, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39576, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39577, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 39980, 2017-09-14 Serija RVL Nr. 40084, 2017-09-20 Serija RVL Nr. 40228, 2017-10-03 Serija RVL Nr. 40539, už jas tinkamai ir laiku neatsiskaitė ir liko skolinga 3 714,93 Eur. UAB „Rovasta“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 475 bei jos priedu Nr. 8 perleido ieškovei UAB „Reikalavimas.Lt“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Duomenų apie atsiskaitymą byloje nėra (CPK 177-185 straipsniai).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pirminė kreditorė reikalavimą perleido ieškovei (naujajai kreditorei), o atsakovė nesumokėjo skolos kredito pirminei kreditorei, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 714,93 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2017-10-15 iki 2018-08-21 priteisti iš atsakovės 252,55 Eur palūkanų. Šis ieškovo reikalavimas teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 punktai, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Atsakovei neatsiskaičius per sąskaitose faktūrose nustatytus terminus, ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, priteistina iš Atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesinias palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 007,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 45,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 300,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 345,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinės technologijos“, juridinio asmens kodas 302817993, ieškovės UAB „Reikalavimas.LT“, juridinio asmens kodas 302642184, naudai: 3 714,93 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiolika eurų, 93 ct) skolos, 252,55 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus, 55 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4 007,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu Ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.