- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1291-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05639-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- J. S.-K.
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12447-545/2015 pagal pareiškėjos J. S.-K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė B. P., A. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S.-K. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti visus priimtus antstolės B. P. patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 buvo patenkintas jos ieškinys – atsakovui A. M. už ieškovės natūra gautą turto dalį iš ieškovės buvo priteista 4 225 Lt (1 223,64 Eur) piniginė kompensacija, o ieškovei iš atsakovo buvo priteista 2 088 Lt (604,73 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas sumas įskaitant, pareiškėja turėjo sumokėti A. M. 2 137 Lt (618,92 Eur). Pareiškėja 2014-10-14 raštu pasiūlė A. M. nurodytą teismo sprendimą įvykdyti geruoju ir tokiu būdu išvengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidų, taip pat paprašė nurodyti banko sąskaitos, į kurią ji galėtų sumokėti priklausančią pinigų sumą, rekvizitus. Pareiškėja į antstolį dėl 2 088 Lt (604,73 Eur) išieškojimo iš A. M. nesikreipė. 2015-01-22, prieš atlikdama mokėjimą, vadovaudamasi CK 6.130 str. 1 d. bei 6.131 str. 1 d. ir 2 d., J. S.-K. atliko tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymą ir, 2015-01-23 10:59 val. registruota pirmenybine pašto siunta išsiųsdama pranešimus, informavo apie tai antstolę ir A. M. Pareiškėja akcentavo, kad įskaitymą atliko būtent 2015-01-22, nes šią dieną A. M. buvo priverstinai iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ši aplinkybė pareiškėjai leido manyti, jog Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų daugiau ji nepatirs. Dėl A. M. priverstinio iškeldinimo, J. S.-K. patyrė 500 Lt (144,81 Eur) vykdymo išlaidas, kurios 2014-11-12 buvo sumokėtos antstolei B. P. Vadovaujantis CK 6.57 str., CPK 88 str. 1 d. 4 p., 610 str. 1 d., 611 str. 2 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p., nurodytas išlaidas A. M. J. S.-K. privalo atlyginti. Be to, vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d., 2 d. bei 4 d., 6.246 str. – 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 599 str. 1 d., A. M. privalo jai atlyginti 60 Eur išlaidas advokato pagalbai vykdymo procese. Tokiu būdu J. S.-K. apskaičiavo bendrą 809,54 Eur A. M. skolą. Šią sumą ji atskaitė iš A. M. 4 225 Lt (1 223,64 Eur) kreditorinio reikalavimo pareiškėjos atžvilgiu. Atlikusi tokį įskaitymą, pareiškėja 2015-01-23 10:41 val. į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą pervedė likusią 414,1 Eur sumą, tačiau, kaip pareiškėja nurodė, pinigus į antstolės sąskaitą ji pervedė klaidingai vadovaudamasi CK 6.56 str. 1 d. 3 p., nes nurodytą sumą ketino ir turėjo pervesti į notaro arba kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Skundžiamus antstolės procesinius dokumentus, kurie iš jos kontoros buvo išsiųsti 2015-01-26, t. y. jau gavus pareiškėjos sumokėtas pinigines lėšas ir 2015-01-23 pranešimus, pareiškėja gavo tik 2015-01-28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja nurodė, kad jokių prievolių antstolei B. P. ir A. M. neturi.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. 2015-02-13 patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad 2015-01-23 8:45 val. jos kontoros darbuotojas elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei mokėjimo rekvizitus 1 274,55 Eur sumai, kurią sudaro raginime nurodyta 1 223,64 Eur skola ir 50,91 Eur vykdymo išlaidos, apmokėti. 2015-01-26 antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės 2015-01-23 pranešimas, kuriuo buvo informuojama apie tai, jog skolininkė įskaito 144,81 Eur (500 Lt) sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų dėl priverstinio A. M. iškeldinimo iš skolininkei priklausančių patalpų. Šiuo pranešimu skolininkė taip pat informavo apie vienašališką 604,73 Eur (2 088 Lt), Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimu priteistų skolininkei iš išieškotojo, bei 60 Eur išlaidų advokatui vykdymo proceso metu įskaitymą. Kartu su nurodytu pranešimu skolininkė pateikė pranešimą apie tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymą A. M., 2015-01-22 sąskaitą faktūrą Nr. 2015/01-01 bei 2015-01-22 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 510280. Antstolė pažymėjo, kad į jos depozitinę sąskaitą skolininkė pervedė 414,1 Eur. 2015-02-02 buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkės pranešimo apie įskaitymą, kuriuo ji buvo informuota apie tai, jog įskaitymas gali būti atliktas tik dėl 144,81 Eur (500 Lt) už apmokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau 604,73 Eur ir 60 Eur įskaitymas negali būti atliktas, kadangi dėl šių sumų nėra pateikti vykdomieji dokumentai skolai išieškoti. Vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 28-30 punktais, pagal kuriuos visos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui, antstolė skolininkės prašymą dėl nurodytų piniginių sumų įskaitymo patenkino iš dalies, įskaitydama 144,81 Eur už jos apmokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas. Dėl 604,73 Eur ir 60 Eur įskaitymo antstolė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-160-590/2013, pažymėjo, kad įskaitymą vykdymo procese atlieka tik antstolis, todėl, vykdomąją bylą pradėjus, skolininkė neturėjo teisės atlikti įskaitymo vienašališku pareiškimu. Antstolės teigimu, CK 6.131 str. numatyta įskaitymo tvarka, kuria vadovavosi skolininkė, atliekant įskaitymą vykdymo procese, netaikytina. Įskaitymo atlikimu vykdymo procese suinteresuota skolininkė privalo pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog dėl reikalaujamos įskaityti sumos išieškojimo iš A. M. yra pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau tokių įrodymų skolininkė antstolei nepateikė. Skolininkės pateikta PVM sąskaita – faktūra už vykdymo proceso metu suteiktas advokato paslaugas nėra teismo sprendimas (vykdomasis dokumentas) dėl 60 Eur skolos išieškojimo ir nepatvirtina aplinkybės, kad nurodyto dydžio suma yra priteista ir išieškotina. Taigi ji nevykdytina teismo sprendimų vykdymui nustatyta tvarka ir pagal CPK 687 str. 1 d. nelaikytina pagrindu antstoliui atlikti įskaitymą. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, antstolė pažymėjo, jog teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas pagal CK 6.130 str. 1 d., kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Be vykdomojo rašto, antstolis tarpusavio skolas galėtų įskaityti, jeigu išieškotojas sutiktų su skolininkės atliktu įskaitymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-994/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 604,73 Eur vienašališkas įskaitymas vykdymo proceso metu pagal CK 6.131 str. taip pat negalimas. Be to, antstolė nurodė, kad skolininkė neteisingai sutapatina vykdomosios bylos užvedimo momentą bei procesinių dokumentų išsiuntimą. CPK 605 str. numatyta, jog antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, suinteresuotiems asmenims įteikiami iš karto arba išsiunčiami registruota pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Šiuo atveju visi pareiškėjos skundžiami patvarkymai priimti 2015-01-23 ir išsiųsti 2015-01-26, t. y. kitą darbo dieną po vykdomosios bylos užvedimo. Taigi teisinės pasekmės kyla nuo procesinių dokumentų priėmimo ir vykdomosios bylos užvedimo, o ne nuo dokumentų išsiuntimo. Skolininkė skunde nurodė, kad įskaitymą atliko būtent 2015-01-22, tačiau antstolės gauti pranešimai bei skundo priedai patvirtina, jog visi pranešimai apie įskaitymą buvo parengti ir išsiųsti 2015-01-23, o antstolės kontoroje gauti 2015-01-26. 414,1 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkė pervedė tik po to, kai elektroniniu paštu gavo informaciją dėl mokėtinos sumos. 2015-01-23 mokėjimo pavedimo paskirtyje skolininkė nurodė vykdomosios bylos numerį. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog skolininkė žinojo apie jos atžvilgiu antstolės kontoroje užvestą vykdomąją bylą. Nuo vykdomosios bylos užvedimo skolininkas privalo sumokėti raginime nurodytą skolos sumą bei vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinosios vykdymo išlaidos, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, raginimo įvykdyti sprendimą parengimo, antstolio dokumento kopijų, pašto ir pervedimo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 p. 1 d., 37 p., 51 p.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu su pareiškėjos J. S.-K. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2014-10-14 rašto dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 įvykdymo geranoriškai ir banko sąskaitos rekvizitų nurodymo įteikimą A. M. Todėl raštas negali būti priimtas bei vertinamas kaip įrodymas. J. S.-K. 2014-10-15 išsiėmė vykdomąjį raštą ir 2014-11-12 kreipėsi į antstolę B. P. Taigi pareiškėja apie savo prievolę A. M. žinojo, tačiau sąmoningai jos nevykdė ir nevykdo iki šiol. A. M. pažymėjo, kad sutinka su antstolės 2015-02-13 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos J. S.-K. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų netenkino. Teismas, remdamasis CPK 687 str., kuriame įtvirtinta, jog dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo vykdomuosius dokumentus vykdyti turi pateikti ir skolininkas, ir išieškotojas, konstatavo, kad, vykdomąją bylą pradėjus, pareiškėja, nepateikdama antstolei vykdyti vykdomojo dokumento, neturėjo teisės atlikti įskaitymo vienašališku pareiškimu, kadangi įskaitymą vykdymo procese atlieka tik antstolis. Nurodė, kad pareiškėjos antstolei pateiktas pranešimas apie tarpusavio reikalavimų įskaitymą, 2015-01-22 PVM sąskaita – faktūra, pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo pavedimas nelaikytini įrodymais ir vykdomuoju dokumentu, kuris įrodo, jog iš skolininko yra priteista ir išieškotina tam tikra suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 yra pasisakęs, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas ne pagal CPK 687 str., bet pagal CK 6.130 str. 1 d., kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas nėra pasisakęs dėl pareiškėjos prašomos priteisti 60 Eur sumos už teisininko paslaugas, todėl antstolė neturi teisės išieškoti šią sumą iš A. M. Nors pareiškėja į antstolės depozitinę sąskaitą ir pervedė 414,1 Eur, tačiau viso reikalavimo - A. M. sumokėti 1 274,55 Eur – neįvykdė ir liko skolinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S.-K. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, pareiškėjos skundą patenkinti, bei priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 604,73 Eur turi būti įskaityti vadovaujantis tokia pačia logika ir tomis pačiomis teisės normomis (CK 6.130 str. bei 6.131 str. 1 d.), kaip pagrįstai ir teisėtai buvo atliktas 144,81 Eur įskaitymas. Tokio pobūdžio įskaitymo kaip pastarasis nenumato nei CPK, taip pat ir jo 687 str., nei Antstolių įstatymas, ar Sprendimų vykdymo instrukcija. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo ir yra vykdymo procese. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas bylos šalims (J. S.-K. ir A. M.) turi res judicata galią, ir sutinkamai su CPK 518 str. 1 d. 1 p. yra vykdytinas dokumentas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytą teiginį: „jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.)“. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 kopijos buvo pateiktos tiek antstolei, tiek pirmosios instancijos teismui. Be to, nuo 2014 m. lapkričio mėn. antstolei buvo žinoma ir apie nurodytoje byloje išduotą Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-10-15 vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta: „Priteisti ieškovės J. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 088 Lt bylinėjimosi išlaidų“. Apeliantės teigimu, antstolė ir pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo akceptuoti jos atliktą įskaitymą: 1) arba pagal CPK 687 str., nes, nors antstolei ir nebuvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 604,73 Eur išieškojimo iš A. M., tačiau šis pareiškėjos reikalavimas ir atliktas įskaitymas grindžiamas didesnę galią turinčiu privalomai vykdytinu dokumentu - teismo sprendimu (CPK 18 str., 518 str. 1 d. 1 p.), kadangi vykdomojo rašto išdavimą sąlygoja įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne atvirkščiai; 2) arba pagal CK 6.130 str. ir 6.131 str. 1 d., nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, darytina išvada, kad teisme patikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, yra galimas ne pagal CPK 687 str., bet pagal CK 6.130 str. 1 d. Apeliantė pažymėjo, kad 60 Eur išlaidos advokato pagalbai buvo patirtos vykdymo procese išimtinai pagal CPK 79 str., 80 str. 1 d. 6 p., 599 str. 1 d. Šios išlaidos yra analogiškos ir privalo būti atlygintos tokia pačia apimtimi ir pagrindais, kaip ir antstoliui sumokėti 144,81 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 4 p., 609 str.), nes visos aptartos išlaidos atsirado tuo pačiu pagrindu, t. y. išlaidos, patirtos vykdymo procese antstolio ir advokato pagalbai apmokėti, ir yra lygiavertės vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad antstolės ir teismo teiginius apie tai, jog 414,1 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą 2015-01-23 ji sumokėjo geranoriškai vykdydama antstolės patvarkymus, paneigia šios aplinkybės: 1) 2015-01-23 pareiškėja dar nežinojo apie tai, kad A. M. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį raštą, ir kad pareiškėjos atžvilgiu užvesta vykdomoji byla, nes patvarkymus antstolė išsiuntė tik 2015-01-26, o pareiškėja juos gavo 2015-01-28; 2) 2015-01-23 pranešimų apie įskaitymą turinys leidžia pagrįstai teigti, kad 414,1 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėja pervedė išimtinai savo iniciatyva, nevisai tiksliai interpretuodama CPK 6.56 str. 1 d. 3 p., o ne vykdydama antstolės patvarkymus; 3) byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja bandė rasti būdą įvykdyti prievolę A. M. tiesiogiai, tačiau 2015-01-23 neturėjo galimybės to padaryti būtent dėl A. M. kaltės, ir atitinkamai vadovavosi CPK 6.56 str. 1 d. 3 p.; 4) CPK, Antstolių įstatyme ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenumatyta, kad raginimus įvykdyti sprendimą geruoju, kaip ir kitus pranešimus, gali pasirašyti, siųsti juos el. paštu ne antstolis (jo padėjėjas), o teisės konsultantas; 5) antstolės kontoros teisės konsultantas 2015-01-23 pranešimą el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siuntė ne antstolės kontoros iniciatyva ir antstolės 2015-01-23 patvarkymų pagrindu, o atsakydamas į pareiškėjos sutuoktinio O. K. 2015-01-22 19:32 val. el. laišką; atlikusi įskaitymą, 414,1 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėja ketino pervesti ne jos atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o CK 6.56 str. 1 d. 3 p. pagrindu; jeigu atsakymą iš antstolių kontoros būtų gavusi 2015-01-22, lėšas būtų pervedusi dar tą pačią dieną. Pareiškėjos teigimu, nurodytas antstolės kontoros teisės konsultanto 2015-01-23 pranešimo turinys byloja apie tai, kad įskaitymą ji atliko būtent 2015-01-22, neturėdama jokių duomenų apie jos atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą. 2015-01-23 tik buvo išsiųsti rašytiniai pranešimai apie įskaitymą suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjos sutuoktinio 2015-01-22 19:32 val. kreipimasis į antstolių kontorą dėl antstolės depozitinės sąskaitos rekvizitų galėjo būti siunčiamas ir buvo galimas tik atlikus įskaitymą. Antstolės reikalavimas sumokėti 50,91 Eur vykdymo išlaidų yra nepagrįstas, nes A. M. elgesys vykdymo procese buvo nesąžiningas (CPK 93 str. 4 d.), t. y. jo patirtos vykdymo išlaidos susidarė būtent dėl jo kaltės, ir jų buvo galima išvengti. A. M. neatsiliepė į pareiškėjos pasiūlymą Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 įvykdyti geranoriškai ir nenurodė banko sąskaitos, į kurią pareiškėja galėtų pervesti jam teismo priteistą sumą, rekvizitų. Patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti gali būti priimtas, ir vykdymo veiksmai atliekami tik tada, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. vykdymo išlaidas sumokėjo, kad jų sumokėjimas buvo atidėtas, kad A. M. nuo jų sumokėjimo buvo atleistas, ar kad vykdymo išlaidos buvo sumokėtos iki 2015-01-23 imtinai, iki ginčijamų antstolės patvarkymų priėmimo dienos. Antstolių kontora A. M. tik išdavė išankstinę sąskaitą. Todėl vykdomasis dokumentas 2015-01-23 patvarkymu priimtas vykdyti neteisėtai.
Antstolę B. P. pavaduojantis antstolis A. N. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolis papildomai nurodė, kad skolininkė yra neteisi, skunde teigdama, jog ji teisingai atliko visus veiksmus dėl įskaitymo, kadangi skolininkė turėjo laikytis CPK 687 str. ir pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK 611 str., būtinos vykdymo išlaidos yra neatsiejamai ir neišvengiamai susijusios su vykdomąja byla, kurios išieškomos vykdomojoje byloje, ir joms išieškoti nėra reikalingas teismo sprendimas. Remiantis CPK 687 str., antstolis savo patvarkymu gali atlikti piniginių lėšų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, įskaitymą, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo. A. M. atžvilgiu vykdytoje vykdomojoje byloje pagal pateiktą vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-10-15 vykdomąjį raštą buvo apmokėtos 144,81 Eur būtinos vykdymo išlaidos. 2015-01-21 antstolės kontorai buvo pateiktas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-01-19 vykdomasis raštas dėl 1 223,64 Eur (4 225 Lt) skolos išieškojimo iš J. S.-K. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2015-02-02 pagrįstai atliko vienarūšių mokėjimų įskaitymą 144,81 Eur sumai. Skolininkė dėl mokėtinos sumos buvo informuota jos pačios nurodytu elektroniniu paštu. Skolininkei adresuotą raginimą bei pranešimą sumokėti skolą pasirašė antstolės padėjėja, o ne teisės konsultantas. Antstolės kontoros darbuotojas turi teisę ir gali išsiųsti ar persiųsti antstolės ar jos padėjėjos pasirašytus procesinius dokumentus. Į 2015-01-22 19:32 val. gautą el. laišką skolininkei buvo atsakyta operatyviai – 2015-01-23 8:45 val., o, kaip matyti iš banko išrašo, pavedimą skolininkė atliko 2015-01-23 10:40 val. 2015-01-22 19:32 val. siųstame el. laiške skolininkė nenurodė, kad, įskaitant lėšas, bus atliktas tik dalinis atsiskaitymas, todėl negalima teigti, jog įskaitymas buvo atliktas 2015-01-22, kadangi visi pranešimai buvo parengti ir išsiųsti tik 2015-01-23, t. y. jau po fakto apie vykdomąją bylą realaus sužinojimo. Antstolis negali vertinti šalių veiksmų nesąžiningumo iki vykdymo proceso pradžios, kadangi tai yra šalių tarpusavio santykiai. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Antstoliui pateikęs vykdomąjį dokumentą, išieškotojas pagal antstolio pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą apmoka būtinas vykdymo išlaidas, o, remiantis CPK 610 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p., priverstinio vykdymo veiksmai atliekami išieškotojui apmokėjus jų atlikimą. Būtinų vykdymo išlaidų išieškotojui neapmokėjus, antstolis, remdamasis CPK 654 str., atlieka tik pirminius vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, įteikia juos skolininkui, užklausia reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlieka kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Tik pasibaigus raginime nurodytam terminui ir nesumokėjus skolos bei vykdymo išlaidų, antstolis, vadovaudamasis CPK 624 str., atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, todėl šiuo atveju antstolė skolininkės atžvilgiu yra atlikusi tik pirminius vykdymo veiksmus. A. M. 2015-02-09 apmokėjo išankstinę sąskaitą faktūrą. Skolininkė 2015-01-23 mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė tik jos atžvilgiu antstolės kontoroje užvestos vykdomosios bylos numerį, taigi apie šią vykdomąją bylą ji žinojo, todėl skolininkės atliktas mokėjimas traktuotinas kaip atliktas priverstinio vykdymo proceso metu, o ne kaip vienašališkas lėšų įskaitymas iki vykdymo proceso. Antstolio manymu, skolininkė savo veiksmais vengia sumokėti likusią skolos dalį bei vykdymo išlaidas.
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškėjos J. S.-K. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad išieškotojas A. M. kreipėsi į antstolę B. P. su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-01-19 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-26819-833/2014 dėl 1223,64 Eur (4 225 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės J. S.-K. (v. b. l. 2). Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti, antstolė 2015-01-23 patvarkymu jį priėmė vykdyti. Tą pačią dieną antstolė taip pat priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 44-47). Šie dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2015-01-28 (v. b. l. 49). 2015-01-23 pranešimu pareiškėja pranešė antstolei, kad atliko tarpusavio vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, ir pateikė 2015-01-23 pranešimą apie tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymą, skirtą A. M., 2014-11-03 teisinių paslaugų sutartį Nr. 2014/11-01, sudarytą su advokatu, 2015-01-22 sąskaitą už teisines paslaugas OU Nr. 2015/01-01 60 Eur sumai, 2015-01-22 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 510280 60 Eur sumai ir 2014-11-12 mokėjimo pavedimą, kuriuo pareiškėjos sutuoktinis O. K. antstolei B. P. pervedė 500 Lt būtinąsias vykdymo išlaidas už A. M. iškeldinimą, nes pas tą pačią antstolę buvo vykdoma ir vykdomoji byla dėl priverstinio A. M. iškeldinimo (b. l. 15-17). Šie dokumentai antstolių kontoroje gauti 2015-01-26 (v. b. l. 50-55). Atlikus įskaitymą, pareiškėjos sutuoktinis O. K. antstolei B. P. 2015-01-23 pervedė 414,1 Eur (v. b. l. 56). 2015-02-02 antstolė priėmė patvarkymą dėl gauto pranešimo apie įskaitymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja įskaitymą atliko neteisingai ir privalo sumokėti likusią raginime nurodytą skolos sumą – 664,73 Eur (v. b. l. 57-58).
Byloje sprendžiami klausimi, ar pareiškėjos atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas, ir ar antstolė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu pradėjo vykdymo procesą, priimdama vykdyti išieškotojo vykdomąjį dokumentą.
Dėl vykdymo proceso pradėjimo
Apeliantės teigimu, vykdymo procesas jos atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, kadangi patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti gali būti priimtas, ir vykdymo veiksmai atliekami tik tada, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. vykdymo išlaidas sumokėjo, kad jų sumokėjimas buvo atidėtas, kad A. M. nuo jų sumokėjimo buvo atleistas, ar kad vykdymo išlaidos buvo sumokėtos iki 2015-01-23 imtinai, iki ginčijamų antstolės patvarkymų priėmimo dienos. Antstolių kontora A. M. tik išdavė išankstinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantės poziciją vertina kritiškai. Pažymėtina, jog, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 2 d., vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstoliui pateikus vykdomąjį dokumentą, išieškotojas apmoka būtinas vykdymo išlaidas pagal antstolio pateiktą išankstinę sąskaitos faktūrą, o, remiantis CPK 610 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p., priverstinio vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą. Būtinų vykdymo išlaidų išieškotojui neapmokėjus, antstolis neatlieka turto paieškos ar arešto veiksmų, tačiau, remdamasis CPK 654 str., atlieka pirminius vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, įteikia juos skolininkui, užklausia reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlieka kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, turėjo įstatyminę pareigą vykdymo procesą pradėti ir atlikti pirminius vykdymo veiksmus.
Be to, iki patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimo priėmimo išieškotojas negali žinoti, kokią sumą jam reikia sumokėti, todėl iki vykdymo proceso pradžios (2015-01-23) vykdymo išlaidų sumokėti A. M. niekaip negalėjo. Priverstinio vykdymo veiksmus antstolis, vadovaudamasis CPK 624 str., atlieka tik pasibaigus raginime nurodytam terminui ir nesumokėjus skolos bei vykdymo išlaidų. Kadangi skolininkė skundą dėl antstolės veiksmų pateikė 2015-02-09 (b. l. 4), t. y. nepasibaigus raginime nurodytam dešimties dienų terminui nuo jo įteikimo dienos (v. b. l. 45), t. y. nuo 2015-01-28 (v. b. l. 49), priverstiniai vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu dar nebuvo pradėti. Be to, apeliantės teiginys, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. vykdymo išlaidas sumokėjo, neatitinka tikrovės, kadangi 2015-02-09 sąskaitos išrašas Nr. 1637977 patvirtina, kad A. M. sumokėjo 40 Eur būtinas išlaidas (b. l. 60). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, apeliantės argumentus dėl vykdymo proceso neteisėto pradėjimo atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl įskaitymo vykdymo procese atlikimo
Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad ji įskaitymą, vadovaudamasi CK 6.130 str. 1 d. bei 6.131 str. 1 d. ir 2 d., atliko pagrįstai. Toks įskaitymas galimas: 1) arba pagal CPK 687 str., nes, nors antstolei ir nebuvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 604,73 Eur išieškojimo iš A. M., tačiau šis pareiškėjos reikalavimas ir atliktas įskaitymas grindžiamas didesnę galią turinčiu privalomai vykdytinu dokumentu - teismo sprendimu (CPK 18 str., 518 str. 1 d. 1 p.), kadangi vykdomojo rašto išdavimą sąlygoja įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne atvirkščiai; 2) arba pagal CK 6.130 str. ir 6.131 str. 1 d., nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, darytina išvada, kad teisme patikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, yra galimas ne pagal CPK 687 str., bet pagal CK 6.130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta, nes CPK 687 str. yra specialioji teisės norma CK 6.131 str., kuriuo vadovaudamasi apeliantė atliko įskaitymą, atžvilgiu. CPK 687 str. reglamentuoja priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, t. y. įskaitymą vykdymo procese.
Pareiškėja savo skunde nurodė, kad, kai ji atliko įskaitymą (2015-01-22), vykdymo procesas dar nebuvo pradėtas (pradėtas 2015-01-23). Įskaitymą atliko neturėdama jokių duomenų apie jos atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, o 2015-01-23 tik išsiuntė rašytinius pranešimus apie įskaitymą suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įskaitymas atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, t. y. pareiškimu apie įskaitymą, o ne ketinimu jį atlikti. Byloje esantys pranešimai išieškotojui ir antstolei pareiškėjos buvo parengti 2015-01-23 (b. l. 18, 22). Atlikusi įskaitymą, 414,1 Eur apeliantė antstolei pervedė 2015-01-23 (b. l. 24). Todėl laikytina, kad įskaitymas buvo atliktas 2015-01-23, tą pačią dieną, kai apeliantės atžvilgiu buvo pradėtas vykdymo procesas, o ne 2015-01-22, iki vykdymo proceso pradžios. Šią aplinkybę patvirtina ir 2015-01-23 mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirties lauke nurodytas apeliantės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos numeris. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė įskaitymą atliko vykdymo procesui jau prasidėjus. Todėl, atlikdama įskaitymą, ji turėjo vadovautis ne CK 6.131 str., o CPK 687 str.
Apeliantės manymu, pagal CPK 687 str. įskaitymas šiuo atveju buvo galimas, nes, nors ji antstolei vykdomojo rašto vykdyti ir nepateikė, tačiau atliktas įskaitymas grindžiamas didesnę galią už vykdomąjį raštą turinčiu privalomai vykdytinu teismo sprendimu. Tokia apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintina kritiškai. CPK 687 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, jog priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas vykdymo procese galimas tik tokiu atveju, kai vykdomuosius dokumentus vykdyti pateikia ir skolininkas, ir išieškotojas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja vykdomojo dokumento antstolei vykdyti nepateikė. Todėl, darytina išvada, jog įskaitymas, pagal CPK 687 str., šiuo atveju negalimas, nes apeliantė nesilaikė tokiam įskaitymui nustatytos tvarkos. Teismo sprendimas nėra vykdomasis raštas, todėl, net jei antstolei bei pirmosios instancijos teismui apie Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 ir žinoma, tai nesudaro pagrindo apeliantės atliktą įskaitymą pripažinti teisėtu.
Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad A. M. iš jos priteista 604,73 Eur piniginė kompensacija bei 60 Eur išlaidos advokato pagalbai, patirtos vykdymo procese dėl A. M. iškeldinimo turi būti įskaityta vadovaujantis tokia pačia logika ir tomis pačiomis teisės normomis, kaip pagrįstai ir teisėtai buvo atliktas 144,81 Eur įskaitymas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog dėl 144,81 Eur būtinų vykdymo išlaidų A. M. atžvilgiu vykdytoje vykdomojoje byloje antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-10-15 vykdomasis raštas, kai dėl kitų dviejų sumų vykdomasis raštas antstolei vykdyti pateiktas nebuvo. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją bei CPK 611 str., būtinos vykdymo išlaidos yra neatsiejamai ir neišvengiamai susijusios su vykdomąja byla, kurios išieškomos vykdomojoje byloje, ir joms išieškoti net nėra reikalingas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog 604,73 Eur piniginės kompensacijos bei 60 Eur išlaidų advokato pagalbai įskaitymas vadovaujantis tokia pačia logika ir tomis pačiomis teisės normomis, kaip buvo atliktas 144,81 Eur būtinų vykdymo išlaidų įskaitymas, negalimas.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Pareiškėjos J. S.-K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.