- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-994/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- AB „Kupolas“
- Ieškovas
- UAB „Balterma ir ko“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mabilta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Kupolas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties dalies, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkintas dalinai, civilinėje byloje Nr. 2-2534-232/2010 pagal ieškovo UAB „Balterma ir ko“ ieškinį atsakovui AB „Kupolas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Mabilta“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Balterma ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 136194,56 Lt už ginčo objekte gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyboje atliktus darbus, 24169,63 Lt užlaikymo sumą, 2758,27 Lt delspinigių, iš viso 163122,46 Lt. Paaiškėjus, kad užsakovas UAB „Mabilta“ pretenzijų ieškovui (subrangovui) neturi, tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas sutarties pasirašymo dieną ieškovui yra skolingas 80181,41 Lt skolos už atliktus darbus. Minėtą sumą atsakovas ieškovui turėjo sumokėti per dvi dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2010 m. sausio 26 d. ieškovas kreipėsi į teismą, paaiškindamas, kad atsakovas geruoju sumokėjo tik 38156,62 Lt skolos dalį ir prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios 42024,79 Lt skolos dalies.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nesumokėtos 42024,79 Lt skolos dalies išieškojimo.
Atsakovas teismui pateikė prašymą panaikinti šioje byloje teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – 161999,90 Lt turto areštą.
Šalies argumentai
Byloje buvo gautas antstolio S. Mulevičiaus, kuriam nukreiptas vykdyti teismo išduotas vykdomasis raštas, pareiškimas dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Antstolis pareiškime nurodė, kad skolininkas yra pateikęs jam pranešimą, kuriame nurodė jog yra vienašališkai įskaitęs vienarūšį priešpriešinį savo reikalavimą išieškotojui. Antstoliui pranešus apie skolininko pranešimą išieškotojas tokio įskaitymo nepripažino ir prašė tęsti skolos išieškojimą priverstine tvarka. Todėl antstolis prašė išaiškinti ar skolininko UAB „Kupolas“ vienašalis vienarūšis užskaitymas laikytinas tinkamu įvykdymu, pagal antstolio vykdomąjį raštą, ar toks įskaitymas turi būti traktuojamas kaip atskiras šalių tarpusavio ginčas spręstinas susitarimu arba teismine tvarka, o vykdomojo dokumento vykdymas toliau tęsiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies – laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki 42024,79 Lt. Teismas nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įvykdyta dalinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių teismo sprendimo įvykdymą, mastas mažinamas iki 42024,79 Lt, t.y. iki atsakovo ieškovui nesumokėtos sumos dydžio. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo priešpriešinis reikalavimas nėra vienarūšis ir negali būti įskaitomas vykdomajame procese. Pagal CPK 687 straipsnio 1 dalies nuostatas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Taigi, įstatymų leidėjas yra aiškiai pasakęs, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti antstoliui, kad atsakovui įskaičius turimą priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovui, atsakovo prievolė ieškovo atžvilgiu pasibaigė ir vykdomo dokumento vykdymas turi būti nutrauktas bei panaikinti atsakovo turtui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino įskaitymo santykius reglamentuojančias teisės normas. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą.
2. CPK 687 straipsnio 1 dalies norma, kuria remiasi teismas yra išimtinai procesinė ir reglamentuoja išimtinai antstolio veiksmus vykdymo procese, kai jam pateikti priešingų šalių du vykdomi dokumentai. Ši norma nereglamentuoja materialinių teisės normų reglamentuojančių įskaitymą, o taikytina tik antstolio veiksmams reglamentuoti.
3. Kadangi atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė, teismas turėjo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškiniui užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai antstoliui išaiškino, kad apelianto priešpriešinio reikalavimo, kuris nėra pagrįstas jokiu vykdomuoju dokumentu, užskaitymas vykdymo procese nėra galimas. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius vykdymo procese reglamentuoja ne CK 6.130 ir 6.131 straipsniai ir kitos materialinės teisės normos, bet procesinės teisės normos, reglamentuojančios įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą.
2. Teismas pagrįstai tik iš dalies patenkino apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes atsakovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dar yra nesumokėjęs 42024,79 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis nagrinėjamoje byloje negalėjo atlikti įskaitymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį sumokėjo 38156,62 Lt skolos dalį, o likusią 42024,79 Lt skolos dalį užskaitė kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą, remdamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti ar skolininko UAB „Kupolas“ vienašalis vienarūšis užskaitymas laikytinas tinkamu įvykdymu, pagal antstolio vykdomąjį raštą, ar toks įskaitymas turi būti traktuojamas kaip atskiras šalių tarpusavio ginčas spręstinas susitarimu arba teismine tvarka, o vykdomojo dokumento vykdymas toliau tęsiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią įskaitymas vykdymo procese galima tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tai reiškia, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Šiuo atveju apeliantas tokio dokumento neturi, todėl antstolis negali atlikti tarpusavio sumų užskaitymo. Antstolis tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju jeigu atsakovas turėtų vykdomąjį raštą arba ieškovas sutiktų su atsakovo atliktu įskaitymu, tačiau tokio sutikimo ieškovas nedavė.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įskaitymo santykius reglamentuojančias teisės normas. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo nagrinėjamas antstolio prašymas išaiškinti ar antstolis savo patvarkymu gali atlikti sumų tarpusavio įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ar atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą pagal CK 6.130 ir 6.131 straipsnius, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Nustačius, jog antstolis negalėjo įskaityti ieškovo ir atsakovo tarpusavio sumų, paliekama nepakeista ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties dalis, kuria atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas sutarties pasirašymo dieną ieškovui yra skolingas 80181,41 Lt skolos už atliktus darbus. Minėtą sumą atsakovas ieškovui turėjo sumokėti per dvi dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį sudarymo. Šiuo metu atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tik 38156,62 Lt skolos dalį, t.y. 42024,79 Lt liko skolingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti atsakovo turto areštą 42024,79 Lt sumai.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.