Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

4. Jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas bylą nagrinėją rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinio suma neviršija 5000 Eur, šalys neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta kad atsakovė su pradine kreditore akcine bendrove TF Bank (toliau – Pradinė kreditorė) 2023 m. spalio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 718340073 (toliau – Sutartis), pagal kurią Pradinė kreditorė atsakovei suteikė 509 Eur kreditą, 45 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus, todėl Pradinis kreditorius nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.

6. 2023 m. lapkričio 9 d. tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta periodinė Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-11/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, be to, išsiuntus atsakovei ieškinio kopiją, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

8. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovės įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimų

9. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šioje byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teiravosi ar gali sumą išsimokėti dalimis, kadangi šiuo metu turi neįgalumą, serga onkologine liga, dirbti negali yra biuletenyje ir didžioji dalis pinigų išeina vaistams. Daugiau aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimais, atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsakovė neginčija prašomos priteisti skolos dydžio, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.205 straipsnis).

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad Pradinė kreditorė suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 470,89 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

13. Ieškovė prašo priteisti 64,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 23 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

14. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

15. Pagal tarp atsakovės ir Pradinės kreditorės sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 41,12 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2027 m. liepos 20 d. Sutartį nutraukus, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 64,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties mokėjimo grafiku, ieškovės reikalavimas priteisti 64,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Pagal Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 45 mėnesių terminą, t. y. iki 2027 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovė tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, Pradinė kreditorė nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

20. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovės priteistina 41,12 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 470,89 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (314,42 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 423 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. M. 470,89 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt eurų 89 centų) negrąžintą kreditą, 64,14 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 14 centų) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 23 d.), 41,12 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 470,89 Eur, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. liepos 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (314,42 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 535,03 Eur (penkių šimtų trisdešimt penkių eurų 03 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 423 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.