- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- eI2-7384-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01512-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė „Azijos drakonas“
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akinės bendrovės „Azijos drakonas“ skundą dėl nutarimo skirti baudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2020 m. rugpjūčio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Azijos drakonas“ atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13767 panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Virginijus Jankauskas 2020 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 13767, kuriuo UAB „Azijos drakonas“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu paskirta 868 Eur bauda. Bauda paskirta už tai, kad UAB „Azijos drakonas“ Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį veiksnumą ir teisnumą, atstovaujama direktoriaus D. L., kuri būdama darbdaviu darbuotojų atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi 2020-06-08 sudarė Darbo sutartį Nr. 29 su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiu M. X., ir leido bendrovėje nuo 2020-06-09 iki 2020-07-02 dirbti virėju, neturint iš Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti UAB „Azijos drakonas“ (M. X. yra 2020-02-20 gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021-11-21, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei, t. y. UAB „Kredita“, iš kurios buvo atleistas 2020-06-08), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį bei užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodyta, kad UAB „Azijos drakonas“ pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį bei užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tačiau pareiškėjas UAB „Azijos drakonas“ negalėjo pažeisti ir nepažeidė užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, nes šiame straipsnyje numatyta užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti (Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus). Todėl juridinis asmuo negali būti baudžiamas už kito asmens pareigų nevykdymą. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalį, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Šiuo atveju užsienietis, t. y. M. X., turėjo leidimą dirbti, tik ne pas pareiškėją, o pas kitą darbdavį – UAB „Kredita“, kurioje dirbo iki 2020-06-08, o nuo 2020-06-09 pas pareiškėją. Dėl to, kad užsienietis iš karto po jo atleidimo buvo įdarbintas, o jis prieš tai jau turėjo leidimą gyventi ir dirbti, todėl darbdavys dėl nežinojimo ir nepaprašė jo pateikti naują leidimą dirbti, taip pažeisdamas užsieniečių įdarbinimo tvarką (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1424-809/2020). Šiuo atveju Valstybinė darbo inspekcija siekia nubausti ir juridinį asmenį ir jo vadovą, nors įstatyme imperatyviai nurodyta, kad bauda skiriama, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Svarbu pažymėti, kad pagal administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik fizinis asmuo (ANK 2 straipsnio 1 dalis), todėl surašius protokolą ir UAB „Azijos drakonas“ direktoriui D. L., ir administracinės teisenos medžiagą perdavus Telšių apylinkės teismui, valstybinė darbo inspekcija neturėjo teisės skirti baudą pagal užimtumo įstatymo 56 straipsnį. Kita vertus, nors ir skirdama baudą, Valstybinė darbo inspekcija netinkamai kvalifikavo pažeidimą, nes darbdavio – UAB „Azijos drakonas“ veiksmuose nėra nelegalaus darbo sudėties, o tik užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, nes užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju darbdavys UAB „Azijos drakonas“ nepareikalavo iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, nors jis darbuotojui buvo suteiktas kitoje įmonėje, o leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje darbuotojas turėjo. Tokiu būdu darbdavio veika užtraukia atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, bet ne pagal 56 straipsnio 7 dalį. Nes šiuo atveju nėra nelegalaus darbo sudėtis, todėl atsakomybė darbdaviui šiuo atveju kyla tik dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Toks pažeidimas teismų praktikoje ir kvalifikuojamas pagal užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3488-1066/2019). Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pareiškėja sutinka, kad pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir už tai turėtų/galėtų būti baudžiama. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir teisines aplinkybes, galima pagrįstai konstatuoti, jog kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja UAB „Azijos drakonas“ nepagrįstai nubausta pagal užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus atsiliepime nurodoma, kad VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13767 juridiniam asmeniui UAB „Azijos drakonas“ (Pareiškėjai) paskirta 868 Eur bauda už trečiosios šalies piliečio nelegalų darbą: Pareiškėja, būdama darbdaviu, atstovaujama direktoriaus D. L., 2020-06-08 sudarė darbo sutartį Nr. 29 su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiu M. X. ir nuo 2020-06-09 iki 2020-07-02 leido jam bendrovėje dirbti virėju, neturint leidimo dirbti UAB „Azijos drakonas“, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Trečiosios šalies piliečių įdarbinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 57 str. 2 d. nustato, jog leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 str. 2 d. nustato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus atvejus, kai jis nuo tos pareigos atleidžiamas (58 str.). Šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 str. 7 d. nuostatos nurodo, kad, jei leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 str. 1 d. 11 p. numato, kad tuo atveju, jei užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, užsieniečiui tokiu atveju leidimas dirbti nereikalingas. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 64 str.). Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką - nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p., darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju Kinijos Liaudies Respublikos pilietis M. X. pas Pareiškėją dirbti virėju galėjo tik turėdamas: 1) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) leidimą dirbti. M. X. 2020-02-20 yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021-11-21, šis leidimas išduotas tarpininkaujant kitai įmonei - UAB „Kredita“, su kuria darbo santykiai pasibaigė 2020-06-08. Pas Pareiškėją M. X. dirbti pradėjo 2020-06-09. Kadangi virėjo pareigybė nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469, iki pradėdamas dirbti pas kitą darbdavį, t. y. Pareiškėją, M. X., tarpininkaujant Pareiškėjai, turėjo gauti leidimą dirbti. Taigi, trečiosios šalies pilietis M. X. turėjo leidimą dirbti ne pas Pareiškėją, o pas kitą darbdavį – UAB „Kredita“. Pasibaigus šiems darbo santykiams, pasibaigė ir M. X. leidimas dirbti. Leidimo dirbti pas Pareiškėją trečiosios šalies pilietis M. X. neturėjo. Nei Pareiškėja (t. y. darbdavys UAB „Azijos drakonas“) su tarpininkavimo raštu, nei pats M. X. į Užimtumo tarnybą dėl leidimo gavimo ir / ar Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo nesikreipė. Už norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, laikymąsi yra atsakingas darbdavys, jis privalo įsitikinti, kad įdarbinamas trečiosios šalies pilietis turi visus privalomus leidimus dirbti. Paminėtina, kad Pareiškėjos veiksmai įdarbinant Kinijos Liaudies Respublikos pilietį M. X. nepatenka į Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. numatytas išimtis. Taip pat Pareiškėjos padarytas pažeidimas neatitinka skunde jos pačios nurodomo Užimtumo įstatymo 57 str. nustatytos trečiosios šalies piliečio įdarbinimo tvarkos pažeidimo sudėties. Todėl konstatuota, jog pilietis M. X. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (neturint leidimo dirbti), t. y. dirbo nelegaliai (UĮ 56 str. 1 d. 2 p.). Už šį pažeidimą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 str. 5 d. 4 p. Pareiškėjai Nutarimu paskirta 868 Eur bauda. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra pagrindo. Nustačius, kad Kinijos Liaudies Respublikos pilietis M. X. UAB „Azijos drakonas“ dirbo nelegaliai, Pareiškėjos direktorius D. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį: 2020 m. liepos 20 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-905-2020, kuris kartu su surinkta medžiaga perduotas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nutarimui priimti (administracinio nusižengimo bylos Nr. A.5-481-1008/2020 bylos nagrinėjimas paskirtas 2020-09-15). Pareiškėja teigia, kad surašius protokolą UAB „Azijos drakonas“ direktoriui D. L. pagal ANK, VDI Šiaulių teritorinis skyrius neturėjo teisės skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 5 d. 4 p. Nurodo, kad Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Šiuo atveju VDI baudžia ir juridinį asmenį, ir jo vadovą. Atsakovas su pareiškėjos teiginiais nesutinka. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti juridiniam asmeniui - UAB „Azijos drakonas“. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pagal ANK straipsnį Pareiškėja - juridinis asmuo UAB „Azijos drakonas“ - nebuvo baudžiama. Pareiškėjai Nutarimu už Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimą paskirta minimali finansinė sankcija (868 Eur bauda). Pažymėtina, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame įstatyme. Kitais atvejais, turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eI-6081-609/2018). Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. numatyta darbdavio kaip juridinio asmens atsakomybė už nelegalų darbą, ir tai nepašalina fizinio asmens, atsakingo už įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Juridinio asmens ir įmonės vadovo patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu dar ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Taip pat paminėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. numatyta išimtis yra tiems atvejams, kai darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir kt.,), kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 str., ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.1-1488-402/2019). Tada taikyti atsakomybę pagal Užimtumo įstatymą yra negalima, nes būtų pažeistas non bis idem principas. Taigi Pareiškėjai - juridiniam asmeniui - 868 Eur bauda (ekonominė sankcija) paskirta pagrįstai, teisėtai ir motyvuotai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Azijos drakonas“ skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13767 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo skirta 868 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nutarime nurodoma, kad UAB „Azijos drakonas“, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį veiksnumą ir teisnumą, atstovaujama direktoriaus D. L., kuri būdama darbdaviu darbuotojų atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi 2020-06-08 sudarė Darbo sutartį Nr. 29 su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiu M. X., ir leido bendrovėje nuo 2020-06-09 iki 2020-07-02 dirbti virėju, neturint iš Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti UAB „Azijos drakonas“ (M. X. yra 2020-02-20 gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021-11-21, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei, t. y. UAB „Kredita“, iš kurios buvo atleistas 2020-06-08), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0429-0426 matyti, kad UAB „Azijos drakonas“ direktorius D. L. M. X. įdarbino remiantis 2020 m. vasario 20 d. leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2021 m. lapkričio 21 d. M. X. leidimo dirbti UAB „Azijos drakonas“ neturėjo.
Pareiškėjos atstovo skunde akcentuojama, kad užsienietis, t. y. M. X., turėjo leidimą dirbti, tik ne pas pareiškėją, o pas kitą darbdavį – UAB „Kredita“, kurioje dirbo iki 2020 m. birželio 8 d., o nuo 2020 m. birželio 9 d. – pas pareiškėją. Taip pat skunde nurodoma, kad darbdavio UAB „Azijos drakonas“ veiksmuose nėra nelegalaus darbo sudėties, o tik užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, nes užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Su tokia pareiškėjos skunde išsakyta pozicija negalima sutikti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2040-575/2020 nurodoma, kad „byloje nagrinėjamu atveju užsieniečiui M. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2017 m. liepos 3 d. ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir galiojo iki 2019 m. liepos 3 d. Dėl leidimo išdavimo tarpininkavo UAB „Autokaravanas“, todėl M. Z. turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti tik UAB „Autokaravanas“ (ĮUTP 44 str. 7 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d., kai tarp UAB „Meidovis“ ir užsieniečio buvo sudaryta darbo sutartis, M. Z. turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (išduotą ĮUTP 44 str. 1 d. 3 p. pagrindu tarpininkaujant UAB „Autokaravanas“), neatleidžia naujojo darbdavio (šiuo atveju UAB „Meidovis“) nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo, kadangi nustatytas teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sieja su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.”
Taigi atmestinas pareiškėjos argumentas, kad leidimo dirbti turėjimas (šiuo atveju išduotas darbui pas kitą darbdavį UAB „Kredita“) per se (lot. savaime) atleidžia darbdavį nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiui išdavimo.
Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2040-575/2020 konstatuojama, kad „pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 d. 1 p.); ir kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (1 d. 2 p.). UĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (2 d. 1 p.); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 d. 2 p.). UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.“
Taigi, darytina išvada, kad M. X. įdarbinimas UAB „Azijos drakonas“ negavus naujo leidimo užsieniečiui dirbti būtent UAB „Azijos drakonas“ atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Kartu konstatuotina, jog pagrįstai buvo padaryta išvada, kad buvo pažeista LR užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalis (darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus).
Taip pat skunde nurodama, kad „Valstybinė darbo inspekcija siekia nubausti ir juridinį asmenį ir jo vadovą, nors įstatyme imperatyviai nurodyta, kad bauda skiriama, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Svarbu pažymėti, kad pagal administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik fizinis asmuo (ANK 2 straipsnio 1 dalis), todėl surašius protokolą ir UAB „Azijos drakonas“ direktoriui D. L., ir administracinės teisenos medžiagą perdavus Telšių apylinkės teismui, valstybinė darbo inspekcija neturėjo teisės skirti baudą pagal užimtumo įstatymo 56 straipsnį.“ Nesutiktina su šia pareiškėjos skunde išsakyta pozicija.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020 pažymima, kad „subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (2020 m. balandžio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).“
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-481-1008/2020 konstatuota, kad „teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nagrinėjamu atveju patvirtina objektyviuosius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus nelegalaus darbo sudėties požymius, kadangi Kinijos Liaudies Respublikos pilietis M. X. realiai dirbo UAB „Azijos drakonas“ nuo 2020 m. birželio 9 d., už tai gavo sutartą atlygį bei buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jam turi būti skiriama nuobauda.“ Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. teigia, kad tuo pačiu pagrindu už tą patį pažeidimą atsakomybėn yra patrauktas ir juridinis asmuo, dėl juridinio asmens priimtas nutarimas yra neįsiteisėjęs, o apskųstas, todėl šiuo pagrindu prašo bylą nutraukti.“ Teismas su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutiko ir nagrinėjamu atveju konstatavo, jog „šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, taip pat šiuo atveju skiriasi pažeidimų pobūdis. Pabrėžtina, kad ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda skiriama fiziniams asmeniui.“ Taip pat Telšių apylinkės teismas pabrėžė, kad „abejose bylose taikytinos sankcijos gali būti traktuojamos kaip esančios baudžiamojo pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad abi baudos skirtinos dėl to pačio nelegaliai dirbusio asmens, už tą patį nelegalaus darbo laikotarpį, tame pačiame juridiniame asmenyje nelegaliai dirbto darbo, t. y. buvo baudžiama už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, tačiau, visgi svarbiausia yra tai, kad teisinė atsakomybė taikytina skirtingiems subjektams. Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-481-1008/2020 taip pat konstatuota, kad „kadangi pats juridinis asmuo yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, laikytina, kad juridinis asmuo kartu yra atsakingas ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. paskirtą baudą ar kitokią sankciją. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus teismas neturi pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, todėl atskirai vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto fizinio asmens veiksmus, priima nutarimą, skirti nuobaudą UAB „Azijos drakonas“ direktoriui D. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.“
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai pažeidus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, atsakovas pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjai UAB „Azijos drakonas“ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą minimalią 868 eurų baudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, naikinti šio Nutarimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Azijos drakonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.