- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- eI-3488-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01693-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Gediminas Užubalis, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Vėgelienės, Faustos Vitkienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), dalyvaujant pareiškėjui A. S. (A. S.), pareiškėjo atstovui advokatui J. V., atstovei advokato padėjėjai G. D.,
atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0787, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi A. S. (toliau – ir Sprendimas).
2. Skundą pareiškėjai grindžia šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. buvo atleistas iš UAB „DITechnology“, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ) (toliau – ir UTPĮ) 50 str. 1 d. 6 p., numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai su darbuotoju nutraukiama darbo sutartis, panaikino jam leidimą laikinai gyventi Nr. LT7459888. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad su pareiškėju nutraukta darbo sutartis buvo sudaryta ne panaikinto leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG), o anksčiau turėto LLG (kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojo) pagrindu.
2.2. Pareiškėja su darbdaviu susitarė, kad dirbs žemesnės kvalifikacijos darbą už mažesnį atlyginimą. Departamentas pareikalavo, kad keičiantis įdarbinimo pagrindui – iš aukštos kvalifikacijos darbuotojo į darbuotojo pagal trūkstamų specialybių sąrašą, gautų iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prieš išduodama tokį leidimą, Užimtumo tarnyba pareikalavo, kad pareiškėjas nutrauktų darbo sutartį su UAB „DITechnology“, nes kitaip išeitų, kad asmuo kreipiasi dėl LLG, nors šiuo metu jau dirba pagal LLG. Užimtumo tarnyba išdavė leidimą. Departamentas priėmė sprendimą dėl LLG pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (pareiškėjo darbo funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius). Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A1-1392 (toliau – ir Aprašas) 21.6 punktas numato, kad užsienietis turi įsidarbinti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti ar LLG išdavimo dienos. Pareiškėjas įsidarbino 2019 m. balandžio 18 d., t. y. nepraėjus 2 mėnesių terminui po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl LLG išdavimo (2019 m. vasario 19 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai paaiškino, kad pareiškėjas buvo atvykęs atsiimti LLG, dėl kurio išdavimo sprendimas priimtas 2019 m. vasario 19 d., tačiau pareigūnai jam jo neatidavė, nes dar galiojo senas LLG. Taip pat paaiškino, kad kol neatsiėmė naujo LLG, negalėjo įsidarbinti, naują LLG atsiėmė tik 2019 m. balandžio 16 d. ir iš karto įsidarbino. Nurodė, kad pareiškėjo darbo sutartis, kurios pagrindu kreipėsi naujojo LLG, 2019 m. pradžioje buvo pakeista ir numatyta, kad pareiškėjas turi įsidarbinti per 2 mėnesius (ne per 1 dieną) po LLG išdavimo. Paaiškino, kad pareiškėjas fiziškai neturėdamas išduoto LLG negalėjo įsidarbinti, nes taip darbdavys pažeistų reikalavimus užtikrinti, kad įdarbinamas asmuo turi LLG. Skundžiamame Sprendime nurodytas faktinis pagrindas (nutraukta darbo sutartis) akivaizdžiai neteisingas, nes darbo sutartis pagal panaikintą LLG tik ką buvo sudaryta ir nebuvo nutraukta, o nutraukta sutartis buvo sudaryta pagal seną LLG.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, rėmėsi šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. 2018 m. vasario 22 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti aukštos kvalifikacijos darbą UAB „DITechnology“ elektros inžinieriumi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG. Išnagrinėjęs šį prašymą 2018 m balandžio 24 d. Departamentas išdavė LLG, turėjusį galioti iki 2021 m. liepos 20 d. 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas, tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal darbo sutartį ne mažiau kaip 6 mėnesius UAB „DITechnology“ elektriku, Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG. Išnagrinėjęs šį prašymą 2019 m. vasario 7 d. Departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui LLG Nr. LT442265, galiojusį iki 2021 m. liepos 20 d. ir išduoti pareiškėjui naują LLG, galiojantį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2021 m. vasario 11d.
3.2. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. UTPĮ 62 straipsnio 1 dalis numato, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį. Remiantis minėtu įstatymo straipsniu, užsienietis turi būti įdarbintas per darbo sutartyje numatytą laikotarpį. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė savo 2018 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį su UAB „DITechnology“, kurios sąlygų 7 punkte numatyta, kad „darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti kitą dieną po leidinio gyventi Lietuvoje gavimo dienos“. 2019 m. balandžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. vasario 11 d. (kai pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „DITechnology“ einamų pareigų iki 2019 m. balandžio 19 d. (skundžiamo sprendimo priėmimo dienos) pareiškėjas 67 dienas UAB „DITechnology“ neįsidarbino. Pareiškėjui skundžiamu Sprendimu LLG buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų ir UAB „DITechnology“ ir nebuvo įdarbintas UAB „DITechnology“ naujose pareigose.
3.3. Aprašas yra taikytinas tik vertinant užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šiuo teisės aktu vadovaujasi Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyba priimdama sprendimus, priklausančius šios tarnybos kompetencijai. Departamento vertinimu, vadovaujantis įstatymo 62 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pagal jo pateiktą darbo sutartį turėjo įsidarbinti kitą dieną po sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjui 2019 m. vasario 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl jis 2019 m. vasario 20 d. turėjo pradėti dirbti UAB „DITechnology“ elektriku, tačiau neįsidarbino. leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas tuo tikslu, kad pareiškėjas dirbtų UAB „DITechnology“. Kadangi pareiškėjas daugiau kaip du mėnesius neįsidarbino minėtoje bendrovėje, vadovaujantis protingumo principu ir įstatymo nuostatomis, pagrįstai buvo panaikintas LLG.
3.4. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, kad jis įsidarbino ir pradėjo dirbti 2019 m. balandžio 18 dieną. Šie pareiškėjo teiginiai kelia abejonių. „Sodra“ informavo, kad UAB „DITechnology“ 2019 m. balandžio 19 dieną 11 valandą pateikė 1-SD pranešimą apie pareiškėjo įdarbinimą.
3.5. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau iki 2019 m. balandžio 16 d. atvykęs fiziškai pasiimti LLG. Išdavus naują LLG, senasis neteko galios. Taigi tokio pagrindo neišduoti fiziškai naujo LLG, kol galioja senasis, nėra. Tai, kad pranešime apie priimtą sprendimą išduoti LLG, kas asmuo turi Net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad leidimas išduotas 2019 m. balandžio 16 d., pareiškėjas įsidarbino ne sekančią dieną (2019 m. balandžio 17 d. ), o tik balandžio 18 ar 19 d. Taip pat paaiškino, kad Departamentui nebuvo pateikta pakeista darbo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsidarbinti turėjo per 2 mėnsesius nuo leidimo išdavimo. Jeigu ir būtų buvusi pateikta tokia sutartis, Departamentas LLG greičiausiai būtų neišdavęs LLG. Šiuo atveju vadovavosi 2018 m. rugsėjo mėn. pateikta sutartimi. LLG yra išjuodydamas konkrečiam tikslui – darbo sutarčiai vykdyti, todėl tokie ilgi laikotarpiai (kaip 2 mėn.), kai asmuo nedirba, būtų neprotingi ir neatitiktų siekiamo tikslo, t. y. tuo metu asmuo naudotųsi LLG be jokio pagrindo. Paaiškino, kad Departamentas šiuo atveju nevertino aplinkybės, ar pareiškėjas neturėdamas fiziškai išduoto leidimo galėjo įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui Departamento 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4-1 punkto ir 44-1 straipsnio pagrindu (pareiškėjas ketina dirbti aukštos kvalifikacijos darbą) buvo išduotas LLG Nr. LT7442265 (toliau – ir LLG I), turėjęs galioti iki 2021 n. liepos 20 d.. Šio leidimo pagrindu pareiškėjas pagal .darbo sutartį dirbo UAB „DITechnologies“ elektros ryšių inžinieriumi. Kadangi ketino keisti darbo sutarties sąlygas (pareigas iš elektros ryšių inžinieriaus į elektriko ir atlyginimą), pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Departamentą, kad būtų išduotas naujas LLG UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius). Kartu su prašymu pateikė 2018 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad dirba UAB „DITechnologies“ elektriko pareigose (1.2 punktas) ir kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti kitą dieną po leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo dienos (7 punktas). Departamentas 2019 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą išduoti LLG LT7459888 pareiškėjui UTPĮ 40 straipsnio 4 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius) (toliau – ir LLG II), kuris turėjo galioti nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2021 vasario 11 d.. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nedirba UAB “DITechnologies” nuo 2019 m. vasario 11 d., vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir nurodydamas faktinį pagrindą, kad su pareiškėju 2019 m. vasario 11 d. nutraukta darbo sutartis skundžiamu Sprendimu panaikino LLG II.
5. Šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
6. Ginčas kilo, ar atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas nutraukė darbo santykius pagal LLG I ir iki 2019 m. balandžio 19 d. nesudarė darbo sutarties pagal LLG II, galėjo panaikinti pareiškėjo LLG II.
7. LLG panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ 50 straipsnio 1 dalis. Šios dalies 6 punkte numatyta, kad LLG panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
8. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad remiasi faktu, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2019 m. vasario 11 d, atsakovo atsiliepimo argumentai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu iš esmės rodo, kad jis laikosi pozicijos, kad toks pagrindas apima ir situaciją, kai darbo sutartis nesudaryta. Atsakovas iš esmės aiškina, kad realiai remtasi faktų sudėtimi, kad darbo sutartis pagal LLG I su pareiškėju nutraukta 2019 m. vasario 11 d. ir nauja darbo sutartis pagal LLG II nesudaryta. Visgi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas išskiria kaip skirtingus pagrindus LLG panaikinimui darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nesudarymą. Sistemiškai aiškinant UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su UTPĮ 44 straipsnio nuostatomis (kurios nustato LLG išdavimo pagrindus ir sąlygas), darytina išvada, kad LLG panaikinimo pagrindai, nurodyti 50 straipsnio 1 dalyje, susiję su naudojimosi LLG sąlygų pažeidimu, todėl LLG dėl darbo sutarties nutraukimo gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai tokia sutartis jau buvo sudaryta ir nutraukta. Taigi darbo sutarties nutraukimas galėjo būti laikomas nebent LLG I naudojimosi sąlygų pažeidimu, tačiau ne LLG II naudojimosi sąlygų pažeidimu. Taigi sprendimas panaikinti LLG dėl to, kad darbo sutartis nutraukta, galėjo būti priimtas tik LLG I atžvilgiu. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju pats Departamentas kaip tik remiasi aplinkybe, kad sutartis pagal LLG II nebuvo sudaryta, taigi negalėjo šio pagrindo (sutarties nutraukimas) taikyti LLG II atžvilgiu. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas sprendime netinkamai nurodė faktinį sprendimo pagrindą.
9. Ginčas kilo ir dėl to, ar LLG II galėjo būti panaikintas tuo pagrindu, kad darbo sutartis pagal jį nesudaryta. Atsakovas remiasi aplinkybe, kad pareiškėjas ilgai nedirbo. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjas apskritai iki LLG II atsiėmimo galėjo įsidarbinti pagal LLG II. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas LLG II atsiėmė 2019 m. balandžio 16 d. (T I b. l. 153). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas galėjo atsiimti LLG II anksčiau. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Taigi laikytina, kad pareiškėjas iki LLG II atsiėmimo, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., ir negalėjo įsidarbinti tomis sąlygomis, kuriomis buvo išduotas LLG II.
10. Ginčas kilo dėl termino, per kurį po LLG II išdavimo pareiškėjas turėjo įsidarbinti. Pareiškėjas remiasi aplinkybe, kad 2019 m. vasario mėn. darbo sutartis, pagal kurią turėjo įsidarbinti vykdydamas LLG II sąlygas, buvo pakeista ir joje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo LLG išdavimo, pateikė į bylą šio pakeitimo dokumento kopiją (T I b. l. 143), todėl įsidarbinimo terminas buvo 2 mėnesiai po LLG išdavimo. Visgi pareiškėjas pripažino, kad šis pakeitimas nepateiktas Departamentui iki sprendimo išduoti LLG II priėmimo (2019 m. vasario 7 d.). Taip pat pareiškėjas remiasi Aprašo 21.6 punktu, kuris numato, kad išdavus leidimą dirbti užsienietis privalo įsidarbinti per 2 mėnesius nuo leidimo išdavimo. Sutiktina su Departamento pozicija, kad LLG II turėjo būti naudojamas pagal tas sąlygas, kuriomis buvo išduotas, t. y. pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. sudarytą darbo sutartį (T I b. l. 90-92) ir taikytinas jos 7 punkte numatytas terminas pradėti dirbti kitą dieną po LLG išdavimo, kuri pateikta kartu su dokumentais LLG II gauti, t. y. pareiškėjas turėjo pradėti dirbti per vieną dieną po LLG II išdavimo. Aprašas reglamentuoja ketinančio dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nustatymo kriterijus, prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą, sprendimo priėmimo tvarką, prašymo netenkinimo pagrindus ir darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį (Aprašo 1 punktas). Taigi jis reguliuoja santykius, susiklostančius specialioje srityje - sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmime. Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d.) 21.6 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustato atvejus, kada prašymas netenkinamas. Šiuo atveju toks leidimas buvo išduotas ir ginčo dėl to nėra. Tuo tarpu LLG išdavimo, naudojimosi juo ir panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ. Kadangi LLG II kaip dokumentas (fiziškai) išduotas pareiškėjui 2019 m. balandžio 16 d. laikytina, kad sekančią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 17 d. jis turėjo įsidarbinti.
11. Pareiškėjas įsidarbino vėliausiai 2019 m. balandžio 19 d. („Sodrai“ darbdavys pateikė duomenis būtent šią dieną, nors nurodė, kad pareiškėjas įdarbintas 2019 m. balandžio 18 d.) (T I b. l. 112). Skundžiamame sprendime atsakovas nenagrinėjo aplinkybių ir nepateikė motyvų, kodėl tokia reakcija į termino pažeidimą būtų laikoma proporcinga. Minėta, skundžiamame sprendime nurodytas faktinis pagrindas apskritai buvo netinkamas (darbo sutarties nutraukimas), tuo tarpu apie termino praleidimą neužsiminta. Be to, šioje situacijoje nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas terminą įsidarbinti praleido reikšmingai. Pareiškėjas nors ir vėlavo įsidarbinti, bet terminą praleido daugiausiai 2 dienomis. Svarbu ir tai, kad įsidarbinimas priklauso ne tik nuo pareiškėjo valios, bet ir nuo darbdavio. Taip pat svarbi aplinkybė, kad Departamentas pareiškėjui išsiųstame pranešime apie sprendimo išduoti LLG priėmimą (T I b. l. 160) nurodė, kad sprendimas išduoti LLG II galioja iki 2019 m. gegužės 7 d. Nors toks pranešimo tekstas nekeičia LLG II išdavimo sąlygų ir įsidarbinimo termino, dėl kurio jau pasisakyta, visgi šioje situacijoje buvo netikslus. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pranešimo tekstas nebuvo individualizuotas pareiškėjo situacijai, bet akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo lūkestį, kad Departamento sprendimas yra priimtas ir pranešimas pateiktas individualizuotai, t. y. atsižvelgus į jo prašymo faktines aplinkybes. Todėl toks pranešimas galėjo klaidinti pareiškėją sukurdamas lūkestį, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas įgyja teisinį stabilumą bent iki 2019 m. gegužės 7 d. Aplinkybių visuma rodo, kad vien dėl termino pažeidimo Departamentas negalėjo naikinti LLG II, nes taip būtų pažeistas proporcingumo principas. Minėta, tokio faktinio pagrindo skundžiamame sprendime ir neįvardijo, poveikio priemonių nemotyvavo. Šiuo požiūriu skundžiamas sprendimas neatitiko Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nebuvo pagrįstas tinkamomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų analize, taip pat taikyta poveikio priemonė nemotyvuota.
12. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas nebuvo paremtas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikintinas (Administracinių bylų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0787.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.