- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- A6.-167-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00121-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Pažeidėjas
- D. A.
- Pareiškėjas
- I. K.
- Advokatai
- Paulius Škėrys, Gediminas Blaškevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi) per septynias dienas nuo UAB (duomenys neskelbtini) akcininko I. K. (toliau – ir Akcininkas) reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos, nepateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies numatytos informacijos. Nepateikdamas Bendrovės Akcininkui reikalaujamos informacijos apie Bendrovę, D. A. pažeidė Bendrovės Akcininko teises. Tokiais savo veiksmais D. A. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 22 d. gautas Pareiškėjo I. K. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui D. A. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės akcininkui kilus įtarimų dėl pateiktų finansinių rinkinių sudarymo ir teisėtumo, pateikė Direktoriui šiuos klausimus per savo įgaliotą asmenį. Akcininkas 2023 m. spalio 26 d. prašė pateikti 2019-2022 metų Didžiąsias knygas, akcininko/akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose buvo patvirtinti 2019-2022 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. 2023 m. lapkričio 10 d. direktorius elektroniniu laišku pateikė 2019-2021 metų Didžiąsias knygas, tačiau prašymas dėl 2019-2022 metų akcininko/akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuose buvo patvirtinti 2019-2022 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, pateikti nebuvo. Be to gavus Didžiąsias knygas Akcininkui kilo įtarimai dėl tinkamai apskaitomų užsienio banko sąskaitų, todėl 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą pateikti visas operacijas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki jos banko sąskaitos uždarymo xlsx formatu. Į šį 2023 m. gruodžio 18 d. paklausimą nebuvo gautas joks atsakymas. Iš viso to matyti, kad juridinio asmens vadovas, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos per įstatymo numatytą terminą pateikti Akcininko prašomą informaciją (b. l. 2-6).
Šalies argumentai
Pareiškėjo I. K. atstovas advokato padėjėjas P. Škėrys teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo teikti du savarankiški I. K. prašymai, t. y. 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. lapkričio 10 d., kuriuose buvo reikalaujama: pirmuoju prašymu pateikti didžiąsias knygas bei 2019-2022 m. akcininkų susirinkimų protokolus, kuriais buvo patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, o antruoju prašymu - pateikti didžiąsias knygas. Iš pareiškimo matyti, kad didžiosios knygos bent jau iš dalies buvo pateiktos, tačiau esminis dokumentų trūkumas, kuris buvo nurodytas prašyme, pateiktas nebuvo, t. y. nebuvo pateikti nei vienas protokolas nuo 2019 m. iki 2022 m. Manome, kad tuo buvo pažeistos I. K. kaip akcininko teisės į informacijos suteikimą, kurios imperatyviai yra nurodytos įstatyme. Tai yra, iš tų duomenų, kuriuos turi, matyti, kad pažeidimas yra padarytas, t. y. informacija nėra suteikta. Taip pat iš esmės pateiktos didžiosios knygos. Dėl akcininkų susirinkimų protokolų nebuvo pateiktas nei vienas. Atsakymo nebuvo gauta, kodėl nepateikė. Pažymi, kad finansinės atskaitomybės yra vieši duomenys, bet protokolai nėra vieši duomenys ir jie neteiktini. Šie duomenys privalo būti, nes juos tvirtina akcininkai. Finansinių atskaitomybių rinkiniai atsispindėjo juridinių asmenų registre, bet tvirtinimai neatsispindėjo, o ABĮ 18 straipsnis nurodo apie tokios informacijos gavimą. Vadovas turi teikti tokią informaciją ir tai yra įtvirtinta įstatyme. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė privalo per 7 dienas, be kita ko, pateikti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kuriuose įforminti sprendimai dėl finansinių atskaitomybių tvirtinimo. Tai šio dokumento nepateikimas sąlygoja akivaizdų pažeidimą dėl informacijos nepateikimo. Antras prašymas, pateiktas gruodžio 18 d., dėl konkrečios užsienio banko sąskaitos. Norėjo šio banko išrašo, tačiau negavo nei žodžiu, nei raštu. Paaiškina, kad prašymą teikia ne pats akcininkas, o jo atstovas I. S.. Byloje yra pateiktas šio asmens įgaliojimas. Pats I. K. yra informuotas apie tokių prašymų teikimą. Taip pat akcininkas turi teisę pasitelkti įgaliotinius teikti prašymus. Nurodyta, kad prašymus teikė I. S.. Negali pasakyti, kodėl nėra parašų prašymuose dėl informacijos pateikimo. Buvo pateiktos didžiosios knygos ir vadovas nenustatė trūkumų, tai manytina, kad tokius paaiškinimus gavo ir į tokius prašymus reagavo. Neteigia, kad susirinkimai nebuvo šaukti, tačiau galimai nebuvo šaukti.
Pažymi, kad supranta poziciją, kodėl tapatinami I. S. su I. K., tai yra du atskiri asmenys, ir I. K. įstatymas suteikia teisę reikalauti dokumentų. Šiuo metu yra mėginama su neva buvusiu akcininku sutapatinti informacijos gavimą, susipažinimą ir t. t. Tačiau šis prašymas buvo pateiktas tik I. K. ir nėra sudėtinga pateikti tokius dokumentus, t. y. 4 dokumentai, kuriuos galima buvo atsiųsti kartu su didžiosiomis knygomis. Šiuo atveju tie dokumentai nebuvo pateikti. Pažymi, kad pateikė Registrų centro išrašą, kad I. K. – akcininkas. Akcininku tapo nuo 2023 m. gegužės 23 d. Prieš tai akcininkai buvo I. S. ir D. A.. Pastarasis yra įmonės direktorius nuo 2013 m. 5.2.1 punkte yra D. A. įgaliojimų suteikimas. Valdyba yra pasibaigusi, nauja nepaskirta valdyba (b. l. 79-81).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. atstovas advokatas G. Blaškevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką, gerai žinoma, kad bendrovės vadovas, gavęs tokį prašymą, turi du alternatyvius elgesio variantus, arba pateikti informaciją, arba išreikšti atsisakymą tokią informaciją pateikti. Atsakomybę už tai, kad vadovas atsisakė pateikti informaciją, išreiškė tą atsisakymą vienokiu ar kitokiu būdu ir jos nepateikė, pagal šį straipsnį, nekyla. Todėl iš karto atsikerta į atstovo P. Škėrio pasisakymą, kad nesupranta logikos, kodėl pateikta didžioji knyga, tačiau nepateikti kiti prašomi dokumentai, neturi pagrindo. Kadangi atsakomybė už tai, kad vadovas dokumentų nepateikė jam nekyla. Atsakomybė kiltų tuo atveju, jeigu vadovas iš viso nieko nedarytų, t. y. nei atsisakytų tokius dokumentus pateikti, nei atsisakymą išreikštų, nei juos pateiktų. Dėl to įrodinėja, kad vadovas vis dėlto pasirinko vieną iš teisėtų elgesio variantų ir tą informaciją, kurią manė esant reikalinga, pateikė. Kaip išsiaiškino, kad buvo pateikti du prašymai, t. y. 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. Į 2023 m. spalio 26 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma pateikti didžiąsias knygas ir akcininkų sprendimus, protokolus dėl finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, vadovas įvykdė pareigą ir jis atsakė į šį prašymą, ir pateikė informaciją tokia apimtimi, ir tokiu detalumu kaip manė esant reikalinga. Jeigu vadovas nepateikė likusios informacijos, pateikdamas jau atsakymą į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą, jam už tai atsakomybė kilti pagal ANK 119 straipsnį negali, nes jis, kaip ir minėjo, pateikė informaciją taip, kaip jis manė esant reikalinga ir, jeigu dalies informacijos nepateikė ir nenurodė, kad ją pateiks vėliau, tai, akivaizdu, kad vadovas įstatyme numatytą pareigą įvykdė. Toks jo veiksmas turi būti traktuojamas kaip atsisakymas pateikti likusią dalį informacijos. Taip pat šiuo aspektu norėtų papildyti dėl 2023 m. spalio 26 d. prašymo. Pareiškėjas prašė pateikti akcininkų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniai. Todėl atkreipia dėmesį, kad jų įsitikinimu, pats pareiškėjas turi visą jam būtiną ir reikalingą informaciją dėl šių akcininkų susirinkimų, kadangi kaip jau nustatė, pareiškėją I. K. galimai atstovauja ilgametis buvęs bendrovės akcininkas I. S., valdęs 50 proc. bendrovės akcijų. 2023 m. gegužės 11 d. I. S. savo valdomas akcijas, sudarančias 50 proc., perleido pareiškėjui I. K.. Be to ta pačia sutartimi kitas akcininkas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. perleido savo 50 proc. akcijų I. K.. Iš pirkimo – pardavimo sutarties turinio, darytina išvada, kad I. K. buvo perduoti visi dokumentai. Yra pareiškimas, kad pastarasis yra susipažinęs su visais dokumentais. O taip pat turi kitą aplinkybę, kad I. S., kuris, o ne pats I. K., veikia ir kelia šiuos prašymus. Bei pats I. S., o ne I. K. pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo, nors I. S. teigė, kad šis atstovauja pareiškėją, dabartinį akcininką I. K.. Pažymi, kad pats I. S., kaip ilgametis akcininkas, matė ir neabejotinai žinojo apie finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimus. Nurodo, kad pats I. S., kaip ilgametis akcininkas, jokių veiksmų anksčiau neatliko, matydamas išviešintus finansinių ataskaitų rinkinius, kaip teismas teisingai pažymėjo, teikiamus sistemingai, nemeluojant Registrų centrui ir tik dabar iškėlė tokią versiją apie susirinkimų protokolų nebuvimą. ANK 119 straipsnyje numatyta sudėtis yra formali. Šiuo aspektu svarbios dvi aplinkybės, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas I. S., teikęs prašymus, dokumentus visus neabejotinai turi, kadangi prieš tai buvo akcininkas ir, prieš tai pateiktas atsakymas. Kaip ir minėjo, D. A. pats pasirinko, kokiu turiniu ir kokia apimti atsakyti ir pateiktas atsakymas toks, koks jis yra. Jeigu turinys netenkina pareiškėjo, tai čia jau yra kitų bylų klausimai. Dėl antro prašymo, kuris buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 18 d., kuriuo buvo prašom pateikti duomenis apie visas Šveicarijos banko sąskaitoje buvusias operacijas iki pat sąskaitos uždarymo momento, nedetalizuojant kada buvo uždaryta. Nori atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, kad jie pateikė rašytinius paaiškinimus ir Šveicarijos banko raštą 2021 m. kovo 24 d. iš kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 14 d. Šveicarijos banko sąskaita uždaryta. Šiame kontekste įrodinėja, kad bendrovės direktorius objektyviai negali tos informacijos tokiu būdu surinkti ir pateikti, sąskaita yra uždaryta ir išrašo nėra galimybės paimti. Taip pat nori paneigti pareiškėjo atstovo paaiškinimus, kad nei žodžiu, nei raštu negavo atsakymo. Be to, kiek informavo pats D. A. kartu su I. S. nuolat bendrauja iki šiol, o pastarasis kaip matyti iš bylos konteksto, jog yra pareiškėjo I. K. atstovas. Jų turimomis žiniomis, D. A. aiškiai žodžiu buvo pateikęs atsisakymą pateikti informaciją. Todėl šioje byloje yra tokia susidariusi situacija, kad viena pusė teigia, kad buvo žodinis atsisakymas, kita pusė teigia, kad nei raštu, nei žodžiu nebuvo jokio atsakymo. Be to nori pažymėti, kad šalys nuolat bendrauja, tarp šalių vyksta ginčas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, nes iki šiol D. A. yra nesumokėta didžiulė suma, t. y. 4,5 milijono Eur už perleistas akcijas ir yra bandoma tokiais veiksmais daryti spaudimą D. A.. Pažymėtina, kad atsakymas į 2023 m. gruodžio 18 d. paklausimą buvo parengtas, dar 2023 m. gruodžio 28 d. Buvo rašytinis paaiškinimas pridėtas, priedas Nr. 3. Buvo išsiųstas finansų skyriui įmonės (duomenys neskelbtini), bet dėl techninės klaidos pasirodo tas atsakymas nebuvo pateiktas elektroniniu paštu pareiškėjo atstovui I. S., kuris teikė prašymus. Atkreipia dėmesį, kad prašymai dėl informacijos pateikimo yra nepasirašyti. Vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio nuostatomis matyti, kad ANK 119 straipsnis yra blanketinė nuostata, duodanti nuorodą į kitus įstatymus, tai šiuo atveju aktuali ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja akcininko teisę teikti prašymus dėl informacijos iš įmonės gavimo ir teisę susipažinti su tam tikra informacija. Ši dalis aiškiai nustato, kad toks prašymas iš akcininko turi būti pateiktas raštu. Tai pagal vyraujančią teismų praktiką, prašymo pateikimas raštu reiškia, kad prašymas turi būti ne tik surašytas raštu, bet ir pasirašytas. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad yra notariškai patvirtintas I. S. įgaliojimas kaip įgaliotiniui iš pareiškėjo ir pasirašytas parašu, patvirtintas notariškai, tačiau pats įgaliotinis, teikdamas prašymus, nesilaiko formos reikalavimų. Kaip teismo posėdžio metu išgirdo, kad prašymą surašo teisininkai. Kyla kitas klausimas, ar tuo prašymu yra supažindintas I. K., nes prašymai nepasirašyti parašu. Jo nuomone, nesilaikyta imperatyvios įstatymo nuostatos dėl prašymo pateikimo tvarkos ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, teiseną, nes nėra nusižengimo sudėties, nes pats prašymas pateiktas dėl informacijos pateikimo netinkamai. Todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Visgi, nors jo įsitikinimu, nėra sudėties, tačiau jeigu teismas ją matytų, prašo skirti minimalią įstatyme numatytą nuobaudą, nes tai pirmas pažeidimas. Pažymėtina, kad turi ginčą dėl didelės pinigų sumos, nes akcininkas nenori sumokėti 4,5 milijonų D. A.. Pareiškėjas D. A. kažkokią informaciją teikia, kaip ją supranta. Tiesiog įvyko techninė klaida, raštu buvo parengtas atsakymas, tačiau nebuvo išsiųstas.
Pažymi, kad plačiau negali pakomentuoti tos visos susidariusios situacijos, kadangi jam visus dokumentus atsiuntė tik vakar, pagal esančią administracinio nusižengimo medžiagą. Matyti, kad didžiosios knygos išrašai ar didžiosios knygos registrai buvo pateikti elektroniniu laišku. Tame elektroniniame laiške, akivaizdu, protokolų nėra. Dėl antros dalies ir atsakant į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą, prie šio paklausimo susirinkimų protokolai pridėti nebuvo, tačiau jo vertinimu, kurioje nebuvo prašomi pateikti dokumentai, tokį vadovo elgesį reikia traktuoti kaip aiškų atsakymą pateikti informaciją. Pažymėtina, kad buvę akcininkai daug bendrauja, formaliai tai jau buvę akcininkai. Nors esamas akcininkas dar neįgijo visų turtinių teisių ir neturtinių tame tarpe. Kadangi patys akcininkai daug bendrauja ir galimai kažkokia informacija papildomai jam buvo pateikta. Tačiau laikosi pozicijos, kad I. S. kaip įgaliotinio atstovas visus protokolus, kurie egzistuoja, neabejotinai turi, taip pat turi ir I. K., kuris yra pareiškėjas, nes natūralu, kad pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios suma yra 9 milijonai eurų, viską reikia patikrinti (b. l. 81-84).
Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad D. A. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, o I. K. – akcininkas. Bendras akcijų skaičius 952000 vnt. (b. l. 7-10).
2023 m. spalio 26 d. I. K. įgalioto asmens prašymas pateikti 2019-2022 metų Didžiąsias metų knygas, akcininko/akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose buvo patvirtinti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai (b. l. 13-14).
2023 m. lapkričio 10 d. gautas D. A. elektroninis laiškas su priedais, kuriuose pateikė 2019-2021 metų Didžiąsias knygas (b. l. 15-37).
2023 m. gruodžio 18 d. I. K. įgalioto asmens prašymas pateikti visas operacijas užsienio bankų sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki jos banko sąskaitos uždarymo xlsx formatu (b. l. 38-41).
Šalies argumentai
Pareiškėjo D. A. atstovo advokato G. Blaškevičiaus pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose 2024 m. kovo 26 d. nurodyta, dėl atsakymo į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą pateikimo, kad administracinio nusižengimo bylose dėl ANK 119 straipsnio taikymo vertinamas ne juridinio asmens vadovo pateikto atsakymo, o faktas, ar juridinio asmens vadovas apskritai pateikė tinkamai reagavo į akcininko pateiktą paklausimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. įrodinėja, kad pateikė atsakymą į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą ir Pareiškėjas šią aplinkybę pripažįsta savo 2024 m. sausio 19 d. pareiškime dėl administracinės teisenos pradėjimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog juridinio asmens vadovas kartu su atsakymu į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą nepateikė 2019-2022 metų akcininko/akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose buvo patvirtinti 2019-2022 Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, nesudaro pagrindo taikyti administracinės atsakomybės dėl toliau dėstomų priežasčių. Bendrovės vadovas 2023 m. lapkričio 10 d. pateikdamas atsakymą į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą, atsakymą pateikė tokia apimtimi, kokia manė esant reikalinga. Jeigu dalis informacijos nepateikta ar nepateikta tokiu būdu ir forma, kurios pageidauja Pareiškėjas, yra pagrindas laikyti, kad Bendrovės vadovas toje apimtyje atsisakė pateikti informaciją. Apibendrinant, yra pagrindas išvadai, kad D. A. tinkamai įvykdė vadovo pareigą ir pasirinko vieną iš kasacinio teismo suformuotų elgesio alternatyvų. Antra, Pareiškėjas I. K. visus kitus nurodytus dokumentus ir informaciją turi, o 2023 m. spalio 26 d. paklausimas šioje dalyje turi akivaizdaus piktnaudžiavimo teise požymius. Šiuo aspektu nurodoma, kad 2023 m. gegužės 11 d. tarp Pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens D. A. buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (priedas Nr. 1), kurios pagrindu D. A. perleido Pareiškėjui visas savo turimas Bendrovės turimas akcijas, sudarančias 50 proc., nuo Bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtino, kad susipažino su visais Bendrovės dokumentais, todėl preziumuotina, kad visi su akcininkų sprendimais perduoti dokumentai yra jau anksčiau perduoti Pareiškėjui. Taip pat susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga matyti, kad Pareiškėjas veikia ne tiesiogiai, o per savo atstovą I. S., kuriam išduotas 2023 m. gegužės 30 d. įgaliojimas. Pažymėtina, kad I. S. taip pat yra buvęs Bendrovės akcininkas, valdęs 50 proc., Bendrovės akcijų, kurias perleido Pareiškėjui jau minėtos 2023 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (priedas Nr. 1). Pareiškėjo įgaliotinis, kaip buvęs Bendrovės akcininkas, savo dispozicijoje turi visus Bendrovės akcininkų sprendimus įforminančius protokolus. Apibendrinant, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo D. A. nurodo, kad jo nuomone jis tinkamai įvykdė įstatymo nustatytą pareigą ir pateikė atsakymą į 2023 m. spalio 26 d. paklausimą.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma dėl atsakymo į 2023 m. gruodžio 18 d. paklausimo pateikimo, kad negavo atsakymo į 2023 m. gruodžio 18 d. paklausimą, kuriuo prašė pateikti visas operacijas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki jo banko sąskaitos uždarymo. Nagrinėjamu aspektu D. A. nurodo, kad jis objektyviai negalėjo įgyvendinti nurodomo reikalavimo dėl to, jog Pareiškėjo prašyme nurodyta banko sąskaita nebeegzistuoja ir yra uždaryta. Taip pat Pareiškėjas aiškiai išreiškė nesutikimą dėl tokios informacijos pateikimo akcininko atstovui I. S. ir apie tai I. S. buvo informuotas žodžiu. Be to, D. A. buvo parengęs ir pateikęs finansų skyriui išsiuntimui atsisakymą, tačiau jis dėl techninės klaidos nebuvo išsiųstas (priedas Nr. 3). Tuo atveju, jei teismas laikys, kad ANK 119 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis egzistuoja, šiuo aspektu prašome laikyti, kad egzistuoja ANK 35 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. D. A. pripažįsta, kad dėl techninės klaidos rašytinis atsakymas nebuvo išsiųstas ei. paštu, nors buvo parengtas ir pateiktas išsiuntimui finansų skyriui. Taip pat būtina įvertinti ar Pareiškėjo įgaliotinis, įgyvendindamas Pareiškėjo teisę kreiptis į įmonę dėl informacijos gavimo, tinkamai pateikė prašymą Bendrovei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atkreipia teismo dėmesį, kad 2023 m. gruodžio 18 d. prašymas nėra pasirašytas nei Pareiškėjo, nei jo įgalioto atstovo, todėl yra pagrindas išvadai, kad 2023 m. gruodžio 18 d. prašymas buvo pateiktas netinkamai (b. l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-72-697/2022). Svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017).
Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, kad akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Bendrovės Akcininkas du kartus kreipėsi raštu į Bendrovės direktorių, jog šis pateiktų atitinkamus dokumentus.
Pirmą kartą kreipėsi 2023 m. spalio 26 d. prašymu, prašydamas pateikti 2019-2022 metų Didžiąsias knygas, akcininko/akcininkų susirinkimo protokolus, kuriais buvo patvirtinti 2019-2022 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. 2023 m. lapkričio 10 d. direktorius elektroniniu laišku pateikė 2019-2021 metų Didžiąsias knygas, tačiau prašomi 2019-2022 metų akcininko/akcininkų susirinkimo protokolai nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teigė, kad buvo pateikta informacija, kurią manė esant reikalinga, todėl direktorius savo pareigą įvykdė <...> D. A. pats pasirinko kokiu turiniu ir kokia apimtimi atsakyti ir pateiktas atsakymas yra toks, koks yra <...>. (b. l. 81-82).
Teismas su tokiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo išvadomis sutikti negali. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. A., nors ir pateikti pareiškėjo prašymai yra su trūkumais (nepasirašyti), atsakė į pareiškėjo užklausimą, pateikdamas 2019-2021 metų Didžiąsias knygas (b. l. 15-38). D. A. elektroniniame laiške (atsakyme) daugiau jokios informacijos nėra. Vertinant pateikto atsakymo pakankamumą, būtina atitinkamai analizuoti, kokios informacijos ir kokių dokumentų prašė Pareiškėjas. Sugretinus abu dokumentus (prašymą bei atsakymą), akivaizdu, kad D. A. pateikto atsakymo turinys neapima akcininko I. K. nurodytų prašomų pateikti dokumentų. Atsakyme nėra pateikti prašomi akcininko/akcininkų susirinkimo protokolai, kuriais buvo patvirtinti 2019-2022 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, nėra nurodyta aplinkybių, kodėl tie dokumentai yra nepateikiami ir/ ar pan. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad galimai pareiškėjas turi šią informaciją (dokumentus), nes ją turi kitas asmuo I. S. (b. l. 78-87,67-69), niekaip negali būti laikomi kaip tinkamas pareigos pateikti akcininkui informaciją ir dokumentus įvykdymas.
Pareiškėjas antrą kartą kreipėsi į direktorių su 2023 m. gruodžio 18 d. prašymu pateikti visas operacijas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki jos banko sąskaitos uždarymo xlsx formatu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į šį 2023 m. gruodžio 18 d. paklausimą nebuvo gautas joks atsakymas. Į bylą buvo pateiktas atsakymas į šį prašymą (b. l. 77), tačiau teismo posėdžio metu D. A. atstovas advokatas patvirtino, kad parengtas atsakymas nebuvo išsiųstas dėl darbuotojo kaltės (b. l. 83). I. K. atstovas patvirtino, kad į šį prašymą negavo informacijos nei žodžiu, nei raštu (b. l 80). Teismo posėdžio metu D. A. atstovas advokatas teigė, kad pateiktas prašymas yra netinkamas, nes nepasirašytas, taip pat nurodė, kad nėra galimybės suteikti prašomos informacijos, nes sąskaita yra uždaryta (b. l. 81-84).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos viena iš teisėto bendrovės direktoriaus elgesio alternatyvų gavus prašymą pateikti informaciją yra aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), svarbu tinkamai įvertinti, ar toks atsisakymas yra motyvuotas, o, jeigu motyvuotas, – ar pateikti motyvai atsisakyti suteikti prašomą informaciją (dokumentus) yra pagrįsti ir įtikinantys. Priešingu atveju, t. y. nevertinant atsisakymo suteikti prašomą informaciją (dokumentus) motyvų, būtų sudarytos sąlygos asmenims, disponuojantiems informacija (dokumentais), piktnaudžiauti. Šiuo atveju teismas nustatė, kad atsakymas į 2023 m. gruodžio 18 d. prašymą nebuvo pateiktas. Dėl to teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės bei atsakymas į raštą nepaneigia to fakto, kad direktorius tinkamai ir laiku neatliko pareigos pateikti akcininkui informaciją ir dokumentus.
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad D. A. pažeidė Bendrovės akcininko I. K. neturtinę teisę ir padarė administracinį nusižengimą, t. y. D. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, iš dalies nevykdė akcininko I. K. 2023 m. spalio 26 d. prašymo, t. y. nepateikė 2019-2022 metų akcininko/akcininkų susirinkimo protokolų, kuriais buvo patvirtinti 2019-2022 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, taip pat tęsdamas savo neveikimą nepateikė informacijos, prašomos 2023 m. gruodžio 18 d. prašyme apie operacijas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki jo banko sąskaitos uždarymo datos, tokiu būdu pažeisdamas akcininko I. K. neturtinę teisę gauti informaciją, kaip tai numatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje. Šiais savo veiksmais D. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos administracinės nuobaudos
ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 480 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vertina tai, kad straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą D. A. padarė vieną tyčinį nusižengimą, kuriuo pažeista kito asmens neturtinė teisė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Skiriant nuobaudą reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad D. A. anksčiau nėra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 60-61).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas minėto straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis.
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo
Pareiškime pareiškėjo I. K. atstovas advokato padėjėjas P. Škėrys prašo priteisti iš D. A. visas I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti. Kadangi pareiškėjo atstovas teismui nepateikė jokių tokį prašymą patvirtinančių dokumentų, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo yra nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 119 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Pareiškėjo I. K. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.