- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-197-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05202-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8831-955/2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J., patikslinęs savo reikalavimus, teismo prašė:
- pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio mėnesio 31 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-16621/2000, dalyje dėl nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo, pakeičiant išlaikymo formą fiksuota suma ir priteisti iš ieškovo V. J. nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt, kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti dukters motiną, atsakovę V. J.;
- priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės V. J. ieškovo V. J., naudai.
Šalies argumentai
Ieškovas, remdamasis CK 3.201 str. 3 d. įtvirtintomis nuostatomis, prašo pakeisti išlaikymo formą dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fiksuota suma. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo formos pakeitimas reikalingas, kadangi šiuos santykius reglamentavęs Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, kurio pagrindu buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo, yra netekęs galios ir neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo bei esamų visuomeninių civilinių teisinių santykių pobūdžio. Be to, esant tokiai nustatytai išlaikymo formai, ieškovas negali planuoti savo išlaidų ir pajamų, kadangi jo atlyginimas yra kintantis, tuo pačiu ir mokamas išlaikymas svyruoja nuo gaunamo darbo užmokesčio, todėl turi būti nustatytas išlaikymas konkrečia pinigų suma. Ieškovas nurodė, kad tokia išlaikymo forma, kuria nėra nustatyta tvirta pinigų suma, nesuteikia jokio stabilumo nei ieškovui, kaip mokančiam išlaikymą, nei jo nepilnametei dukrai, kuriai teikia išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo, turi atsižvelgti į du esminius kriterijus, t. y. į vaiko padidėjusius poreikius ir į atsakovo pasikeitusią turtinę padėtį. Dėl vienkartinės, fiksuotos sumos per mėnesį atsakovė sutiko, tačiau ji neturi būti mažesnė negu ieškovas teikė iki šiolei, t. y. 692 Lt per mėnesį. Lyginant su 2000 m. mergaitės poreikiai pakito, 2000 m. jai buvo 3 metai, šiai dienai jai yra 17 metų. Išlaikymo suma turi atitikti vaiko interesus.
Trečiasis asmuo M. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Aiškinantis specialiuosius trečiojo asmens poreikius, trečiasis asmuo nurodė, kad be lęšių akims negali pilnavertiškai matyti, mergaitei šios priemonės būtinos, atliekant sportinius pratimus. Mokykloje yra labai didelis sportinis užimtumas.
Institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovo reikalavimą palaiko dalyje dėl fiksuoto išlaikymo dydžio nustatymo, kadangi tokiu būdu būtų įvestas stabilumas, teikiant išlaikymą nepilnametei. Mergaitei reikia papildomai lavintis, išlaikymo suma turi būti nustatyta, atsižvelgiant į vaiko poreikius, mažinti nėra tikslinga, kadangi mergaitė turi specialiųjų poreikių. Ieškovo pajamos nėra minimalios, pati nepilnametė M. J. savo poreikius įvardino aiškiai, todėl išlaikymo mažinimas neužtikrintų vaiko interesų tenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio m. 31 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-16621/2000, dalyje dėl nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo, pakeičiant išlaikymo formą fiksuota suma ir priteisė iš ieškovo V. J. nepilnametės dukros M. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 650 Lt, kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė dukters motiną, atsakovę V. J.. Priteisė iš ieškovo V. J. atsakovei V. J. 100 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad mergaitė turi tiek specialiųjų sveikatos, tiek ugdymo poreikių, todėl ieškovo siūlomas išlaikymas dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neužtikrintų pilnaverčio mergaitės išlaikymo užtikrinimo. Šiuo metu mergaitei jau yra 16 metų, todėl akivaizdu kad vaiko poreikiai, palyginti su 2000 metais ženkliai padidėjo ir ateityje tik didės. Teismas sutiko, kad vaiko poreikių patenkinimas tiesiogiai susijęs su tėvų galimybėmis šiuos poreikius patenkinti, todėl esant galimybėms, turi būti tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti vaiko poreikiai.
Ieškovo turima liga – žvynelinė buvo diagnozuota dar iki 2000-10-31, ieškovas skundžiasi stuburo skausmais, tačiau joks konkretus gydymas ieškovui nepaskirtas, neįgalumas ar nedarbingumo lygis nenustatytas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog kas mėnesį išleidžia 150 Lt vaistams nuo žvynelinės, taip pat teismo posėdyje buvo nustatyta, jog 90 Lt transporto išlaidas ieškovui kompensuoja darbovietė. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės kėlė teismui abejonių dėl ieškovo nurodytų būtinųjų išlaidų dydžio. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po 2000-10-31 iš esmės nepasikeitė. Taip pat teismas sprendė, jog išlaikymo Miglei dydžio vidurkio nustatyme įskaičiavus ieškovo gautas premijas, jos neadekvačiai išdidina mergaitei skirtino ir šiuo metu nustatyto ¼ ieškovo darbo pajamų išlaikymo dydį. Teismas įvertinęs ieškovo gaunamą vidutinį darbo užmokestį bei objektyviai nustačius ¼ jo dydžio, kuris yra skirtinas M. J. išlaikymui, laikė, jog 650 Lt išlaikymo priteisimas atitinka 2000-10-31 teismo nutarimu nustatytą išlaikymą, kuris šiai dienai nekeistinas. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, vaikų lygybės principu, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį po 2000-10-31, vaiko poreikius, darė išvadą, kad ieškovas šiuo metu yra pajėgus teikti savo dukters M. J. išlaikymui 650 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismo nuomone, iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, iš esmės nebus pažeisti nepilnametės M. J. interesai, teisingumo ir sąžiningumo principai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 104 – 107) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus: VĮ Regitra pažymą apie transporto priemones; AB DNB kreditavimo sutartį bei įmokų grafiką; AB SEB banko sąskaitos išrašą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, visiškai neatsižvelgė ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei parodymus.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ieškovo gautus pinigus nepilnametės dukters išlaikymui skyrė naujam būstui įsigyti. Tai reiškia, kad atsakovės gaunamas atlyginimas buvo pakankamas išlaikyti ne tik dvi nepilnametes dukras, bet ir pačiai save.
3. Teismas netinkamai nurodė, kad ieškovas žvyneline serga nuo 2000 metų, kadangi ši liga nustatyta tik 2009 metais. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė kvito, kuris pagrįstų vaistų įsigijimą gydymui, kadangi byloje yra pateikti kvitai dėl vaistų įsigijimo.
4. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovui 90 Lt transporto išlaidų dengia darbovietė, kadangi su darbo pažymėjimu ieškovas gali naudotis tik Lietuvos geležinkelių transporto priemonėmis, o ne viešuoju transportu (autobusu, mikroautobusu).
5. Nepilnametės dukters poreikiai nešioti akinius, kontaktinius lęšius bei mokytis sustiprinto fizinio krūvio mokykloje neparodo, kad tai gali įtakoti nukrypimą nuo LAT formuojamos teismų praktikos, nes didelių sveikatos problemų nepilnametė dukra neturi. Nėra nustatytas neįgalumas, specialių vaistų, procedūrų poreikis. O dukters sąkandžio anomalija, nešiojama breketų sistema laikytina estetikos poreikiams tenkinti. Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad jis teikia geranoriškai jau pilnametei dukrai išlaikymą, kad turi papildomus kreditorinius įsipareigojimus, dukrai 500 Lt išlaikymas patenkins jos būtinuosius poreikius.
Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad jis įsigijo transporto priemonę ( VĮ Regitra pažyma apie transporto priemone), kad įgijo dar vieną kreditorių – AB DNB banką, nes 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreditavimo sutarties pagrindu (kredito suma 6 816,92Lt) įgijo transporto priemonę ( AB DNB kreditavimo sutartis bei įmokų grafikas), kad pilnametei dukrai M. J. moka po 300 Lt išlaikymui, kadangi ji įstojo į MRU universitetą ( AB SEB banko sąskaitos išrašas).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 125 – 128) prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus bei parodymus.
Šalies argumentai
2. Apelianto nurodyti argumentai apie atsakovės parodymus apie paskolos grąžinimą visiškai neįrodo jokių aplinkybių apie šalių turtinės padėties pokyčius ar nepilnametės dukters poreikių pokyčius. Paskola už būstą buvo padengta dar 2012 m. gruodžio 19 d. sumokant 4 101,57 Lt. Šis mokėjimas buvo atliktas gavus draudimo išmoką 2012 m. gruodžio 10 d. sudarančią 12 106,07 Lt.
3. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad abiejų nepilnametės dukters tėvų turinė padėtis iš esmės nepakito lyginant su 2000 m. spalio 31 d.
4. Apelianto argumentai, apie jam diagnozuotus susirgimus žvyneline tik 2009 metais nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat jokių rašytinių įrodymų apie skirtą medikamentinį gydymą apeliantas nepateikė.
5. Naujas kreditorius yra paties apelianto savo veikimo rizika pasekmė. Paimta paskola buvo apelianto poreikių pagerinimui.
6. Teismas, nuspręsdamas nepilnametei dukrai išlaikymą priteisti po 650 Lt, įvertino susiformavusią teismų praktiką, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nepilnametės dukters poreikius, sveikatos sutrikimus.
7. Apelianto naujai teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikiami pirmos instancijos teismui. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kiekvieną kartą teikdamas naujus įrodymus. Aplinkybė apie apelianto teiktą išlaikymą jau pilnametei dukrai M. J. buvo analizuojama pirmos instancijos teisme.
Atsakovė taip pat pateikia nepilnametės dukters išlaidas, sudarančias 330 Lt pagrindžiančius dokumentus t. y. Teledema 2014 m. spalio 21 d. patvirtinimą, o taip pat DnB banko sąskaitos išrašus už laikotarpius nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad jis įsigijo transporto priemonę ( VĮ Regitra pažyma apie transporto priemonę) ir įgijo dar vieną kreditorių – AB DNB banką, nes 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreditavimo sutarties pagrindu (kredito suma 6 816,92Lt) įgijo transporto priemonę ( AB DNB kreditavimo sutartis bei įmokų grafikas); kad pilnametei dukrai M. J. moka po 300 Lt išlaikymui, kadangi ji įstojo į MRU universitetą ( AB SEB banko sąskaitos išrašas).
Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė 2014-10-21 Teledema patvirtinimą bei DnB banko sąskaitos išrašus apie M. J. kitas išlaidas, sudarančias apie 330 Lt kas mėnesį už telefono, interneto, transporto bei komunalines išlaidas.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo ir atsakovės pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo firmos dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnametės išlaikymui po 650 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurią apeliantas prašo sumažinti iki 500 Lt/mėn.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Apeliantas nurodo, kad nepilnametės dukters poreikiai nešioti akinius, kontaktinius lęšius bei mokytis sustiprinto fizinio krūvio mokykloje neparodo, kad tai gali įtakoti nukrypimą nuo LAT formuojamos teismų praktikos, nes didelių sveikatos problemų nepilnametė dukra neturi. Taip pat nėra nustatytas neįgalumas, specialių vaistų, procedūrų poreikis, o dukters sąkandžio anomalija, nešiojama breketų sistema laikytina estetikos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o atsakovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių dukters poreikius. Nustatyta, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje yra sustiprintas fizinis krūvis. Mergaitei būtina pilnavertė mityba, kokybiška sportinė apranga, avalynė. Mergaitė mokykloje nešioja specifinę uniformą, patiriamos išlaidos važiavimui į mokyklą. Taip pat mergaitė lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus. Mergaitei prieš tris metus nustatytas akių sutrikimas – trumparegystė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mergaitei reikia akinių, ji turi ortodontinių sutrikimų. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad lyginant su 2000 m. mergaitės poreikiai pakito, 2000 m. jai buvo 3 metai, šiai dienai jai yra 17 metų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl mergaitės poreikių, kadangi vien tik ženkliai pasikeitęs vaiko amžius leidžia pagrįstai teigti, kad vaiko poreikiai yra išaugę.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi papildomus kreditorinius įsipareigojimus, moka komunalinius mokesčius už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, mobiliojo ryšio paslaugas bei geranoriškai pervedinėja po 300 Lt sumą išlaikymui pilnametei dukrai, kuri įstojo į MRU universitetą, nesudaro pagrindo teismo nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimui. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, jo vidutinis darbo užmokestis per 2013 metus sudarė apie 804,13 Eur (2776,50 Lt), darbo užmokestis šiuo metu yra apie 724,05 – 753,01 Eur (2500-2600 Lt) atskaičius mokesčius, turtinė padėtis nuo 2000-10-31 iš esmės nesikeitė. Ieškovo vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis Stoties g. 22-13, Kaune. Ieškovas nuosavybės teise įsigijo transporto priemonę, kuri jo vardu įregistruota 2014-09-03. Transporto priemonei įsigyti sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas bendras 1974,32 Eur (6 816,92 Lt ) dydžio kreditas. Tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme sudarė kreditavimo sutartį ir po 2014-08-29 teismo sprendimo priėmimo įsigijo transporto priemonę, neteikia pagrindo konstatuoti jo turtinės padėties pablogėjimo, nes daiktas įgytas jo paties poreikių tenkinimui ir savo rizika. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo į bylą pateikti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę nepatvirtina, kad apelianto darbingumas būtų apribotas, sumažėjęs, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ar turi dirbti mažesniu krūviu. Apeliantas kitų įstatyminių išlaikytinių neturi. Tai, kad ieškovas geranoriškai prisideda prie dukters M. J. studijų negali būti laikoma pagrindu sumažinti nepilnametei dukrai skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą iki 144,81 Eur (500 Lt), be to, ši aplinkybė negali būti laikoma ieškovo turtinės padėtis esminiu pasikeitimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo teikiamas išlaikymas svyruodavo nuo 52,91 – 407,64 Eur (182,70 Lt iki 1407,51 Lt). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iki bylos iškėlimo teisme ieškovas kas mėnesį dukrai teikdavo vidutiniškai po 200,42 Eur (692 Lt), todėl nėra pagrindo spręsti, kad apelianto gaunamų pajamų nepakako jo paties poreikių tenkinimui. Iš byloje esančių nepilnametės M. J. paaiškinimų matyti, kad apeliantas kita forma prie dukters išlaikymo neprisideda.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo poreikius iškelia aukščiau nei kad savo nepilnametės dukters, kuri gyvena atskirai nuo ieškovo. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina (atsakove), kuriai tenka didesnė pareiga prisidėti prie dukters išlaikymo, priežiūros, auklėjimo, pilnaverčio gyvenimo kokybės užtikrinimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko lentelėje nurodytus poreikius, pagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiai šioje lentelėje nėra padidinti, kadangi nemažai būtinų išlaidų (išlaidos būstui, transportui, namų buičiai, sveikatai ir pan.) į vaiko poreikių lentelę yra visiškai neįtrauktos. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, galima spręsti, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera ir leidžia maksimaliai tenkinti vaiko poreikius. Todėl abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma – 1300 Lt/mėn.) gali patenkinti visus būtinus ir protingus vaiko poreikius. Taigi, nenustačius objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas (ieškovas) būtų nepajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatyto išlaikymo sumažinimui nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Kiti apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino nepilnametės dukters poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 188,25 Eur (650 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiam prašymui pagrįsti nepateikia jokių rašytinių įrodymų (pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų), atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės prašymo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.