Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-928/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-01
Bylos Nr.
1A-204-928/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25359-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
R. B.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Mindaugas Šeškauskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25359-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.1.16.2.12; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę baudą įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 12.39 val. iki 2021 m. liepos 29 d. 08.05 val. tai yra dvi paros, kai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 2 punkto, a papunkčiu, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2), todėl likusi paskirta bausmė – 48 MGL, tai yra 2400 eurų (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. nuosavybės teises turtui – piniginėms lėšoms – 16 175 eurai, kurios saugomos Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje 2021 m. rugpjūčio 30 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 20-IL-26359, 2021 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 005233, vertė – 16 175 eurų, ir piniginėms lėšoms 2021 m. liepos 27 d., įvykio vietos apžiūros metu iš buto, (duomenys neskelbtini), paimtiems pinigams – 60 Škotijos svarų sterlingų, kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (2021 m. rugpjūčio 30 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 20-IL-26359, 2021 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0045480), vertė – 70,00 eurų, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti iki visiškos skirtos bausmės baudos sumokėjimo, sumokėjus paskirtą baudą bei išieškojus konfiskuotą sumą, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti 7 000 eurų (septynis tūkstančius eurų) iš R. B. nuosavybės teises priklausiančių piniginių lėšų – 16 175 eurų, kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. pagal 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: jis 2021m. birželio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, tiksliai ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pravarde „M.“ už 7 000 eurų neteisėtai įgijo didelį kiekį – 975,359 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šį didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2021 m. liepos 27 d., 8.30 val., kuomet įvykio vietos apžiūros metu šis didelis kiekis narkotinės medžiagos policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.

2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį perkvalifikavo R. B. įvykdytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatavus, jog nėra surinkta įrodymų dėl didelio narkotinių medžiagų disponavimo, turint tikslą jas platinti. Tuo tarpu byloje esantys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu neturėdamas tikslo jas platinti. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dėl ko sprendė, kad kaltinamajam skirtina BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – bauda. Be to, atsižvelgė į tai, kad R. B. už įgytas narkotines medžiagas sumokėjo 7 000 eurų ir nenustačius trečiojo asmens kam buvo perduotas šis turtas iš kaltinamojo konfiskuota 7 000 eurų suma už narkotinių medžiagų įsigijimą BK 72 straipsnio 3 dalimi 5 dalimi šią konfiskuotiną sumą nuspręsta išieškoti iš depozitinėje sąskaitoje esančių – 16 175 eurų bei 60 Škotijos svarų sterlingų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Mindaugas Šeškauskis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl 7000 Eur konfiskavimo ir minėtą sumą grąžinti nuteistajam. Apeliantas pageidauja, kad skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas reglamentuojančias turto konfiskavimą, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, dėl kurių apeliantui teisėtai priklausančios piniginės lėšos apskritai galėtų būti konfiskuojamos BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje dėl apeliantui priklausančio turto (piniginių lėšų) nenurodė, kad turtas (piniginės lėšos), kuris konfiskuojamas iš nuteistojo yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir nepaaiškino, kodėl turtas (piniginės lėšos), teismo nuomone, turi būti konfiskuojamas. T. y., pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo išvados, kad nuteistajam teisėtai priklausančios piniginės lėšos apskritai atitinka konfiskuotino turto požymius. Ikiteisminiame tyrime nėra objektyvių duomenų, jog nuteistajam priklausantis turtas (piniginės lėšos) buvo įgytas ar gautas nusikalstamu būdu ir/ar iš nuteistojo paimtos piniginės lėšos yra naudojamos nusikalstamai veikai vykdyti, todėl nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas konfiskavo apeliantui teisėtai priklausantį (teisėtu būdu) gautą turtą (pinigines lėšas).

3.2. Atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliantui priklausančių minėtų piniginių lėšų dydį, jų kilmę ir sąsajumą su inkriminuojama nusikalstama veika. R. B. nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, šios aplinkybės patvirtina, kad kratos metu rasti grynieji pinigai nėra gauti iš neteisėtos veikos ir apskritai nėra susiję su apelianto padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netyrė ir nevertino, kad R. B. namuose esančios piniginės lėšos yra ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto atlygio ir D. B. apeliantui dovanotos piniginės lėšos, dėl ko padarytos klaidingos išvados, jog apeliantas gali pagrįsti neva tik 12 692,46 Eur sumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamoje byloje esami objektyvūs duomenys ir dokumentai, neabejotinai patvirtina, kad pinigines lėšas, kurioms taikomas konfiskavimas, R. B. gavo ir įgijo teisėtai.

3.3. Pabrėžė, kad teismų praktikoje konstatuojama, jog kaltinamojo perduoti pinigai už narkotines medžiagas konfiskuojami iš platintojo, t. y. asmens, kuris gavo pinigus, o ne iš asmens, kuris šiuos pinigus sumokėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436/2009). Tuo tarpu pinigai sumokėti už narkotikų įgijimą, negali būti vertinami kaip konfiskavimo dalykas, t. y. kaip nusikaltimo priemonė (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-593/2014). Siekiant konfiskuoti ne tik pinigus, kurie buvo perduoti platintojui, t. y. kuriuos gavo pardavėjas, bet kartu ir tą pinigų sumą, kurią panaudojo pirkėjas, atitinkama suma būtų konfiskuojama du kartus, o toks teisės aiškinimas iškreiptų turto konfiskavimo prasmę ir ši priemonė nepagrįstai įgytų baudimo (bausmės) požymius.

3.4. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatė, kad nuteistasis už narkotinių medžiagų įsigijimą sumokėjo asmeniui pravarde „M.“ 7 000 Eur. Remiantis šia nustatyta aplinkybe pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į esamą teismų praktiką, išskaičiavo 7000 Eur sumą (konfiskavo) iš apelianto namuose rastos ir paimtos 16 245, 21 Eur sumos. Šiuo atveju, apelianto (nuteistojo) teisėtai turėtos piniginės lėšos, buvo visiškai nepagrįstai 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu iš apelianto išskaičiuotos pakartotinai, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis ketintų pakartotinai atlikti nusikalstamus veiksmus, t. y. panaudotų šiuos pinigus nusikalstamai veikai atlikti. Šiuo atveju susidaro situacija, kai iš apelianto yra paimamas (konfiskuojamas ir sunaikinamas) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas (narkotinės medžiagos), ir apelianto teisėtai įgytos ir turimos piniginės lėšos (7 000 Eur už narkotinių medžiagų įsigijimą), nors šios piniginės lėšos pagal savo kilmę neatitinka BK 72 straipsnyje numatyto apibrėžimo bei jų konfiskavimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta sankcija (konfiskavimas) iškreipia tikrąją turto konfiskavimo prasmę ir iš esmės pakartotinai baudžia nuteistąjį (atėmus nusikalstamos veikos dalyką bei pinigines lėšas), t. y. iš esmės atitinkama suma yra konfiskuojama du kartus, ir toks teisės aiškinimas iškreipia turto konfiskavimo prasmę bei įgyją dvigubo baudimo (dvigubos bausmės) požymius.

4. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės, jam paskirtos bausmės nėra keliamas. Kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo R. B. turtui – 7000 Eur piniginėms lėšoms, vadovaujantis BK 72 straipsniu, pritaikyto turto konfiskavimo.

6. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Tačiau konfiskuojamas gali būti ne bet koks kaltininkui priklausantis turtas, o tik tas, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-368/2011).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant kratą R. B. gyvenamojoje patalpoje buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos 16 175 eurų, bei 60 Škotijos svarų sterlingų, kuriems nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą konstatuojant, jog minėta pinigų suma galimai yra R. B. nusikalstamos veikos rezultatas. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. B. už įgytas narkotines medžiagas sumokėjo 7000 Eur, nenustačius trečiojo asmens kam buvo perduotas šis turtas, iš kaltinamojo nusprendė konfiskuoti 7000 Eur sumą už narkotinių medžiagų įsigijimą (BK 72 straipsnio 3 dalis, 5 dalis), tai yra paties apelianto nurodytą įsigytų narkotinių medžiagų piniginę vertę. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija su tokiu BK 72 straipsnio nuostatų interpretavimu iš esmės nesutinka.

8. Bylos duomenys rodo, kad R. B. nėra nuteistas už nusikalstamas veikas, kuriomis buvo siekiama turtinės naudos ar iš kurių būtų gautos pajamos, kurias būtų galima vertinti kaip tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamų veikų gautą rezultatą. Narkotinės medžiagos, kurios rastos jo gyvenamojoje vietoje, buvo paimtos pareigūnų, jos nebuvo parduotos ar kitaip atlygintinai išplatintos, dar labiau nenustatytas net ketinimas jas platinti. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog minėtos piniginės lėšos atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą konfiskuotino turto apibrėžimą. Teismas, nuspręsdamas šias pinigines lėšas konfiskuoti, skundžiamame nuosprendyje nenurodė absoliučiai jokių tokį sprendimą pagrindžiančių logiškų argumentų, apsiribojo BK 72 straipsnio nuostatų citavimu, kas savaime nepagrindžia konfiskavimo instituto pagrįstumo ir teisėtumo. Tuo tarpu, paties nuteistojo įvardinta pinigų suma 7000 Eur, kurią pastarasis nurodė sumokėjęs nepažįstamam asmeniui už narkotinių medžiagų įsigijimą negali būti vertinama kaip konfiskavimo dalykas, tai yra kaip nusikaltimo priemonė. Kaip teisingai skunde pažymėjo nuteistojo gynėjas šiuo atveju pinigai perduoti už narkotinių medžiagų įsigijimą atsiduria pas platintoją ir laikytini pastarojo nusikalstamos veikos rezultatu, kas atitinka ir teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-593-211/2014). Būtent tokia praktika užtikrina tikrąją turto konfiskavimo prasmę ir leidžia eliminuoti iš nusikalstamos veikos gaunamą naudą. Gi nagrinėjamu atveju, susidaro situacija, kuomet siekiama konfiskuoti pinigus, kuriuos gavo pardavėjas ir dar kartą konfiskuoti tuos pačius pinigus, kuriuos panaudojo pirkėjas. Tokiu būdu, nurodyta pinigų suma konfiskuojama du kartus, toks teisės aiškinimas teisėjų kolegijos vertinimu, iškreipia turto konfiskavimo prasmę.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintos ir tos aplinkybės, jog R. B. yra dirbantis pagal individualią veiklą, gauna kintančias pajamas, atitinkamu laikotarpiu dirbo užsienyje, tad išplėstinis turto konfiskavimas jo atžvilgiu nebuvo taikytas. Akivaizdu, kad turimos lėšos pagrįstos teisėtomis pajamomis, santaupomis ir kitais teisėtais pinigų šaltiniais (artimųjų finansinė parama). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat nesant formaliųjų pagrindų šiam turtui taikyti BK 72³ straipsnio nuostatų, tenkinant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir minėtoms R. B. priklausančioms piniginėms lėšoms 7000 Eur pritaikytas turto konfiskavimas panaikinamas.

10. Pažymėtina, kad R. B. gyvenamojoje patalpoje kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms 16 175 eurų, bei 60 Škotijos svarų sterlingų, nuo 2021 m. liepos 15 d. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas galioti iki paskirtos baudos sumokėjimo ir konfiskuotino turto išieškojimo. BPK 151 straipsnyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, nei turto konfiskavimas, nei išplėstinis turto konfiskavimas netaikomas. Taigi nėra pagrindo toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą aptariamoms piniginėms lėšoms. Atsižvelgiant į tai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. piniginėms lėšoms 16 175 eurų bei 60 Škotijos svarų sterlingų, taip pat panaikinamas. Šiems pinigams netaikant turto konfiskavimo, jie grąžintini teisėtam turto savininkui. Baudos išieškojimo nukreipimas į aukščiau nurodytas pinigines lėšas, kaip yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju įstatymiškai negalimas, nes BPK 151 straipsnyje yra įsakmiai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

11. BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė R. B. faktinio sulaikymo datą, vietoje 2021 m. liepos 27 d. 12.39 val., turėjo būti 2021 m. liepos 27 d. 8.30 val. Būtent tokie duomenys atsispindi įtariamojo laikino sulaikymo protokole bei nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (1 t., b. l. 197, 2 t., b. l. 17). Be to, nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodoma, kad yra įskaitomos dvi laikinajame sulaikyme praleistos paros ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 2 punkto, a papunkčiu, viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2), nepaisant to, atliktus neteisingą aritmetiką, nepagrįstai nurodyta, jog likusi neatlikta bausmės dalis sudaro 48 MGL. Nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas, nurodant, kad likusi paskirta bausmė bauda sudaro 46 MGL (50 MGL-4MGL (dvi paros)=46 MGL), tai yra 2300 eurų (du tūkstančiai trys šimtai eurų) dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. turto – 7 000 eurų konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo R. B. piniginėms lėšoms 16 175 eurų, bei 60 Škotijos svarų sterlingų pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti 7 000 eurų iš R. B. nuosavybės teises priklausiančių piniginių lėšų – 16 175 eurų, kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. turtui – piniginėms lėšoms – 16 175 eurai, kurios saugomos Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje 2021 m. rugpjūčio 30 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 20-IL-26359, 2021 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 005233, vertė – 16 175 eurų, ir piniginėms lėšoms 2021 m. liepos 27 d., įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtiems pinigams – 60 Škotijos svarų sterlingų, kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (2021 m. rugpjūčio 30 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 20-IL-26359, 2021 m. rugsėjo 3 d. kvitas Nr. 0045480), vertė – 70,00 eurų, ir šiuos pinigus grąžinti R. B..

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmę ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę - baudą įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 27 d. 8.30 val. iki 2021 m. liepos 29 d. 08.05 val. tai yra dvi paras, bei vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 2 punkto, a papunkčiu vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (1:2) ir laikyti, kad galutinė bausmė bauda 46 MGL, tai yra 2300 eurų (du tūkstančiai trys šimtai eurų) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė