Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. (A. K. ), J. V. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir J. V. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 4 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 286 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų;

pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, paskirta bausme ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

Iš V. V. konfiskuoti 610 Lt bei mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia 3120“, IMEI kodas 357966002679703, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235163549, „Nokia 1200“, IMEI kodas 3568060253577946, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012234636859, „Nokia 5000 d-2“, IMEI kodas 354838026516489, „Nokia 6020“, IMEI kodas 353275014816137, su SIM kortele Nr. 89370031012234172707, „Motorola“, IMEI kodas 359805007893745, „Nokia 6110“, IMEI kodas 490545106111124, „Nokia 2600“, IMEI kodas 357588003500959, „Samsung“ be IMEI kodo, „Nokia 3200“, IMEI kodas 353355000267238, „Samsung SGH-C300“, IMEI kodas 357450010736342, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235164224, „Samsung SGH-E330“, IMEI kodas 356563007893745, „Nokia 1112“, IMEI kodas Nr. 356422016244598.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas O. L. (O. L.), tačiau dėl jo nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 11 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kartu su O. L., pastarajam nupirkus iš V. V. už 40 litų, įgijo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,042 g narkotinės medžiagos - heroino ir 0,009 g psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio, juos O. L. perdavė jam tuoj pat išėjęs iš namo laiptinės ir A. K. laikė su savimi tol, kol netrukus iškart po to, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis kartu su O. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie (duomenys neskelbtini), kur sulaikymo metu ant asfalto išmetė minėtas narkotinę ir psichotropinę medžiagas.

J. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 26 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens nusipirko už 40 Lt ir taip įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - heroino, dalį kurio suvartojo, o likusią dalį - 0,042 g narkotinės medžiagos - heroino laikė su savimi iki 2008 m. lapkričio 27 d., kai minėtą narkotinę medžiagą apie 10.00 val. atsinešė į butą Nr. XX, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į V. apskrities (duomenys neskelbtini) Narkotikų kontrolės skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur 13.00 val. jo asmens kratos metu kelnių kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,042 g narkotinės medžiagos - heroino.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 27 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra, nevykdydamas prisistačiusio kaip policijos pareigūnas V. apskrities V. NTV NTS vyr. tyrėjo S. P. (S. P.) teisėto nurodymo nebėgti ir sustoti, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, V. apskrities PK NTV NKS vyr. tyrėjui S. P., kelis kartus spyrė jam į koją ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

V. V. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,042 g narkotinės medžiagos - heroino ir 0,009 g psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio, juos laikė su savimi iki 2008 m. lapkričio 11 d., kol apie 14 val. 30 min. laiptinėje, prie buto Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), minėtą narkotinę medžiagą - heroiną ir psichotropinę medžiagą - fenobarbitalį už 40 litų pardavė O. L.

Taip pat V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 27 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu, įtarus jį disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra nevykdydamas prisistačiusio kaip policijos pareigūnas V. apskrities VPK NTV NTS tyrėjo A. K. teisėto nurodymo sustoti, siekdamas išvengti sulaikymo, kelis kartus spyrė pastarajam į koją bei įsikibęs į rūbus pargriovė ant grindų ir tampė šį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Taip pat V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 12,094 g narkotinės medžiagos - heroino (kurio bendra masė buvo 33,651 g), 0,001 g narkotinės medžiagos - metadono bei psichotropinių medžiagų: 0,102 g klonazepamo ir 0,030 g diazepamo, kurias laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. lapkričio 27 d., kol tą pačią dieną, 10.00 val., atliktos kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį - 12,094 g narkotinės medžiagos - heroino, 0,001 g narkotinės medžiagos - metadono bei psichotropines medžiagas: 0,102 g klonazepamo ir 0,030 g diazepamo.

Apeliantai J. V. ir V. V. skunduose, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neigia padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje. Nuteistasis J. V. teigia, kad pasipriešinti policijos pareigūnams neturėjo jokios galimybės, nes prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės. Nuteistasis V. V. skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik policijos pareigūno A. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, ir nėra jokių duomenų apie šio pareigūno gautus sužalojimus. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia šias nuteistųjų versijas.

J. V. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, įrodo nukentėjusiųjų S. P. ir A. K. parodymai (t. 4, b. l. 61-63). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie davė analogiškus ir nuoseklius parodymus. Nukentėjusieji S. P. ir A. K. parodė, jog 2008 m. lapkričio 27 d. jie nuvyko daryti kratą bute, kur gyveno V. V. Tuo metu į laiptinę prie buto atėjo J. V., pareigūnai jį pažino, nes pastarasis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. S. P. pasakė, kad jie yra policijos pareigūnai, ir liepė sustoti, tačiau J. V. norėjo pasišalinti, bandė užsidaryti bute, o S. P. bandė jį sulaikyti. J. V. aktyviai priešinosi, spyrė į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo metu iš koridoriaus vidurio atbėgo V. V. A. K. pasakė, kad jie yra policijos pareigūnai, tačiau V. V. pradėjo spardytis, dėl ko nukentėjusysis pajautė skausmą kojose, įsikibo jam (A. K. ) į rūbus ir pargriovė. Po to V. V. ištrūko ir nubėgo į kambarį, kur bandė sunaikinti maišelius su milteliais. Nukentėjusieji S. P. ir A. K. patvirtino, kad J. V. sulaikymo metu jie prisistatė kaip policijos pareigūnai, o tarnybinių pažymėjimų nespėjo parodyti. Apeliacinės instancijos teismas tiki šiais nukentėjusiųjų parodymais, nes J. V. sulaikymo metu pastarojo bandymas pasišalinti ir pasipriešinimas sulaikant galėjo sukliudyti pareigūnams parodyti tarnybinius pažymėjimus. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, J. V. pažinojo policijos pareigūnus S. P. ir A. K. , kadangi tie patys pareigūnai (nukentėjusieji) jį buvo sulaikę ir anksčiau. Tai, kad S. P. ir A. K. nebuvo padaryta kūno sužalojimų (sveikatos sutrikdymo), neturi jokios reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 286 straipsnį, nes veika yra formali ir laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų atlikimo (pasipriešinimo pareigūnui pradžios). Iš nukentėjusiųjų S. P. ir A. K. parodymų matyti, kad po to, kai V. V. ištrūko, jis iškart nubėgo į butą, iš spintos išėmė polietileninius maišelius ir pradėjo plėšyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pas V. V. kratą buvo daroma 2008 m. lapkričio 27 d., nuo 10.00 val. iki 12.20 val. (t. 1, b. l. 44-46). Daiktų apžiūros protokole konstatuota, kad viename iš kratos metu rastų telefonų „Nokia 3120“ tą pačią dieną, 9 val. 24 min. 11 sek., gauta žinutė: „Laiptinėje mentai.“ (t. 1, b. l. 93-96-99). Akivaizdu, kad J. V. ir V. V. ne tik žinojo, kad pas juos gali apsilankyti policijos pareigūnai, bet sulaikymo metu suprato, kad tai policijos pareigūnai, todėl sulaikant stengėsi ištrūkti ir sunaikinti daiktinius įrodymus (narkotines ir psichotropines medžiagas). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji J. V. ir V. V. suprato pareigūnų S. P. ir A. K. aiškiai teisėtus reikalavimus, tačiau jų neklausė ir tyčia pasipriešino. Taigi, J. V. ir V. V. apeliaciniuose skunduose nurodomos versijos, kad jie sulaikymo metu nesipriešino arba galvojo, kad juos bando apiplėšti nepažįstami asmenys, paneigia aukščiau aptarti įrodymai, todėl šios versijos vertinamos tik kaip nuteistųjų gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstomis ir apelianto J. V. nurodytas aplinkybes, kad sulaikymo metu pareigūnai jam buvo įrėmę ginklą į galvą, kadangi šios versijos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Atsižvelgiant į šiuos išvardintus argumentus, J. V. ir V. V. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 286 straipsnį.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių buvimo, tik nesutinka su šios veikos kvalifikavimu, todėl apeliacinio skundo motyvai nagrinėtini tiek, kiek jie yra susiję su tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Apeliantas teigia, kad prisipažino laikęs narkotines medžiagas savo motinos bute, tačiau jas įgijo savo reikmėms, norėdamas vartoti.

BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Nuteistasis V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad savo motinos namuose įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagas. Iš 2009 m. sausio 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(9820)-IS1-490 matyti, kad V. V. bute 2008 m. lapkričio 27 d. atliktos kratos metu buvo rasta ne mažiau kaip 12,094 g narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendra masė yra 33,651 g, 0,001 g narkotinės medžiagos - metadono bei psichotropinių medžiagų: 0,102 g klonazepamo ir 0,030 g diazepamo (t. 1, b. l. 54-63). 2003 m. balandžio 23 d. Nr.V-239 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, jog narkotinės medžiagos - heroino labai didelis kiekis yra daugiau nei 10 g. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų sudaro savarankišką nusikaltimą. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. BK 260 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl narkotinių medžiagų, surastų V. V. gyvenamojoje vietoje, laikymas yra baigta nusikalstama veika nuo to momento, kai V. V. jas įgijo ir laikė. Tokia nusikalstama veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tai, kad, V. V. teigimu, narkotinę medžiagą jis įgijo savo reikmėms, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, jeigu nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (heroino).

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad bute rastų klonazepamo, diazepamo tablečių įgijo su receptais, kuriuos išrašė gydytojas, jos buvo skirtos gydymui, baigus gydymo kursą V. ligoninėje. Tačiau pirmosios instancijos teismas ištyrė šias aplinkybes ir paneigė baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Iš UAB „A“ 2008 m. gruodžio 15 d. rašto matyti, kad V. V. gydėsi UAB „V“ (A. ligoninėje) nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. birželio 18 d. ir nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. imtinai (t. 3, b. l. 115). 2007 m. birželio 18 d. V. V. gydytojas išrašė šiuos vaistus: „T“ 50 mg Nr. 28; „C“ 25 mg Nr. 30. Nuo 2004 m. balandžio 2 d. A. ligoninė preparato „S“ ambulatoriniam gydymui ligoniams neskiria, tokie vaistai gydymui nebuvo skirti (t. 3, b. l. 117). Iš VšĮ Š. poliklinikos išrašo iš medicinos dokumentų matyti, kad V. V. klonazepamas, diazepamas ir metadonas gydymui skirti nebuvo. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau paminėtus įrodymus daro išvadą, kad V. V. nurodyta versija dėl psichotropinių medžiagų laikymo legalumo laikytina neįtikinama, nepagrįsta, todėl atmestina.

Apeliantas V. V. skunde neigia, kad narkotinę medžiagą - heroiną pardavė O. L., ir nurodo, kad pastarasis (O. L.) jį apkalbėjo. Savo kaltę nuteistasis neigė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ši nuteistojo versija buvo išsamiai ištirta pirmosios instancijos teismo posėdyje ir paneigta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nuteistasis O. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. lapkričio 11 d. jam paskambino A. K. ir paprašė kartu nueiti pas V. V. nusipirkti narkotikų. Kadangi A. K. buvo skolingas V. V., paprašė tai padaryti O. L. Jis (O. L.) parašė V. V. žinutę, kad reikia susitikti. Apie 14 val. jis susitiko su V. V., o A. K. liko laukti lauke, jis (O. L.) užėjo į laiptinę. V. V. atidarė duris ir padavė narkotikus, o jis (O. L.) perdavė 40 Lt. Jis (O. L.) paėmė narkotikus, nulipo žemyn laiptais ir narkotikus perdavė A. K., tačiau netrukus juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 4, b. l. 57).

Nuteistojo O. L. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų S. P. ir A. K. parodymai apie tai, kad 2008 m. lapkričio 11 d. jie stebėjo namą, kuriame gyveno V. V. Apie 14 val. 30 min. prie namo priėjo A. K. ir O. L., pastarasis užėjo į laiptinę. Maždaug po 5 min. O. L. išėjo, tačiau kad jis turėtų ką nors rankose, nematė. Tuo metu O. L. priėjo prie A. K. ir kažką perdavė. Sulaikymo metu A. K. iš rankų išmetė lankstinuką su narkotikais.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. V. neigė šiuos parodymus ir teigė, kad O. L. narkotikų nepardavė, pastarasis buvo užėjęs pas jį atsigerti vandens (t. 4, b. l. 59-60).

Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat neigė O. L. parodymus ir palaikė V. V. versiją. A. K. parodė, kad 2008 m. lapkričio 11 d. O. L. užėjo pas V. V. atsigerti vandens, tačiau jokių narkotikų nepirko. Jis (A. K.) narkotikus jau buvo nusipirkęs čigonų tabore. V. V. jis pažįsta, iš jo anksčiau skolinosi pinigų. Kadangi buvo skolingas, jis pas V. V. nėjo, o liko laukti lauke. Neužilgo O. L. grįžo ir jam (A. K.) padavė butelį nuo mineralinio vandens „K“ (t. 4, b. l. 58).

V. V. ir A. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nenuoseklūs ir jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, šie parodymai iš dalies prieštarauja vieni kitiems: A. K. teigė, kad O. L. buvo užėjo pas V. V. atsigerti vandens ir grįžo su buteliu nuo mineralinio vandens „K“, tačiau V. V. nenurodė, kad O. L. rankose turėjo kokią nors tarą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuoj po sulaikymo, A. K. davė visiškai priešingus parodymus. A. K. apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. lapkričio 12 d. parodė, kad 2008 m. lapkričio 11 d. jis paprašė O. L. nupirkti iš V. V. narkotinės medžiagos - heroino. Todėl jis davė O. L. 40 Lt narkotikams nupirkti, po to abu nuėjo pas V. V. Kai jie priėjo prie namo, kuriame gyveno V. V. V., jis (A. K.) liko stovėti namo kieme, o O. L. nuėjo pas V. V. Pats (A. K.) nėjo pas V. V., nes jam buvo skolingas pinigų, o grąžinti skolos negalėjo. Po kelių minučių O. L. išėjo ir padavė jam (A. K.) heroiną, supakuotą į popierinį lankstinuką, kurį jis nešėsi rankoje, o sulaikymo metu išmetė (t. 2, b. l. 111). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškus parodymus A. K. davė ir 2009 m. vasario 12 d., kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis (t. 2, b. l., 111, 115). Šių apklausų teisėtumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, nes apklausose dalyvavo gynėjas, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. apklausos metu būtų apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš S. P. ir A. K. parodymų matyti, kad O. L. nei įeidamas į namą, kuriame gyveno V. V., nei išeidamas iš jo jokio butelio nuo mineralinio vandens neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus todėl, kad pats siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir taip palengvinti V. V. teisinę padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neprieštarauja O. L., taip pat S. P., A. K. parodymams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad O. L. turėtų tikslą apkalbėti V. V. arba jį apkalbėjo. Tokių priežasčių nenurodo ir pats apeliantas, o tik deklaratyviai tai teigia. Todėl V. V. ir A. K. versija, kad nuteistasis O. L. į butą užėjo atsigerti vandens, neįtikinama, laikytina nepagrįsta ir atmestina.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmių skyrimo ir turto konfiskavimo

Nuteistieji A. K. , J. V. , V. V. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtų bausmių dydžiais ir prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie prašymai nėra pagrįsti.

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K. , atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistojo asmenybę, o būtent į tai, kad A. K. niekur nedirba, yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. K. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo, nes teisme jis pakeitė parodymus, neigė kaltę, taip siekė palengvinti savo teisinę padėtį ir padėti V. V. išvengti atsakomybės. Apelianto teiginys, kad jis turi padėti savo senai motinai, niekuo nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. V., atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nuteistojo asmenybę, o būtent į tai, kad J. V. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 3, b. l. 1-43). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. V. , atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas, taip pat ir už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 75-124). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tai, kad apeliantai J. V. ir V. V. buvo registruoti Darbo biržoje ir gavo bedarbio pašalpą, neturi jokios reikšmės parenkant bausmės rūšį ar nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę (t. 4, b. l. 118, 119). Nors nuteistasis V. V. prašo atsižvelgti į jo motinos sveikatą, neva jai reikalinga pagalba, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl tokie apelianto teiginiai laikomi deklaratyviais ir nepagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai ne kartą teisti, tačiau jokių išvadų nepadarė, priešingai – toliau darė nusikaltimus. Akivaizdu, kad jie, kaip asmenybės, yra pavojingi, todėl turi būti izoliuoti nuo visuomenės. Nuteistųjų A. K. ir V. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ketina gydytis nuo narkotikų priklausomybės, tęsti mokslą ar įsidarbinti, daugiau nedaryti nusikaltimų, yra vertinami kaip teigiamas požiūris į savo ateitį, tačiau to nepakanka, kad būtų sušvelninta laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė V. V. už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje, J. V. už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, A. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmes, neviršydamas sankcijos vidurkių. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. K. , J. V. ir V. V. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti turto - kratos metu jo gyvenamojoje patalpose rastų ir paimtų 610 Lt ir mobiliojo ryšio telefonų - konfiskavimą, nes šie daiktai priklauso jo motinai. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais iš dalies. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotas kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ nurodyta, kad iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskavo 610 Lt bei mobiliojo ryšio telefonus („Nokia 3120“, IMEI kodas 357966002679703, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235163549, „Nokia 1200“, IMEI kodas 3568060253577946, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012234636859, „Nokia 5000 d-2“, IMEI kodas 354838026516489, „Nokia 6020“, IMEI kodas 353275014816137, su SIM kortele Nr. 89370031012234172707, „Motorola“, IMEI kodas 359805007893745, „Nokia 6110“, IMEI kodas 490545106111124, „Nokia 2600“, IMEI kodas 357588003500959, „Samsung“ be IMEI kodo, „Nokia 3200“, IMEI kodas 353355000267238, „Samsung SGH-C300“, IMEI kodas 357450010736342, su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235164224, „Samsung SGH-E330“, IMEI kodas 356563007893745, „Nokia 1112“, IMEI kodas Nr. 356422016244598), kurie kratos metu buvo rasti pas V. V. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyti motyvai ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad V. V. pardavė O. L. heroino už 40 Lt, taigi šiuos pinigus, be abejonės, nuteistasis gavo iš nusikalstamos veikos. Tačiau byloje nėra nustatyta jokių duomenų ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, ar likusieji 570 Lt ir aukščiau išvardinti mobiliojo ryšio telefonai yra gauti iš nusikalstamos veikos, ar įgyti iš už nusikalstamos veikos gautus pinigus. Apeliantas V. V. tvirtina, kad pinigai ir 8 telefonai priklauso jo motinai J. V. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl visos abejonės traktuojamos nuteistojo naudai. Esant šioms aplinkybėms, tokie daiktai negali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darant kratą V. V. bute mobiliojo ryšio telefone „Nokia 3120“, kurio IMEI kodas 357966002679703, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235163549 buvo rasta aukščiau nurodyta žinutė („Laiptinėje mentai.“). Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta neginčijamų duomenų ir teisme neįrodyta, kad tokią žinutę parašė nuteistojo V. V. motina J. V., galima daryti tik tokią prielaidą. Tačiau V. V. šį telefoną panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, taip palengvino nusikalstamos veikos darymą, todėl minėtas telefonas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikė ne minėtą pagrindą, o BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad teismas padarė klaidą, todėl šioje dalyje neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir motyvus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3120“, kurio IMEI kodas 357966002679703, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235163549 turi būti konfiskuotas, taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kiti mobiliojo ryšio telefonai ir 570 Lt grąžintini nuteistojo motinai J. V.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį dėl V. V. nuteisimo pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. V. konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia 1200“, IMEI kodas 3568060253577946, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012234636859; „Nokia 5000 d-2“, IMEI kodas 354838026516489; „Nokia 6020“, IMEI kodas 353275014816137, su SIM kortele Nr. 89370031012234172707; „Motorola“, IMEI kodas 359805007893745; „Nokia 6110“, IMEI kodas 490545106111124; „Nokia 2600“, IMEI kodas 357588003500959; „Samsung“ be IMEI kodo; „Nokia 3200“, IMEI kodas 353355000267238; „Samsung SGH-C300“, IMEI kodas 357450010736342, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235164224; „Samsung SGH-E330“, IMEI kodas 356563007893745; „Nokia 1112“, IMEI kodas Nr. 356422016244598, ir juos perduoti nuteistojo V. V. motinai J. V.

Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, iš V. V. konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120“, IMEI kodas 357966002679703, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370031012235163549.

Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, iš V. V. konfiskuoti 40 (keturiasdešimt) Lt, o 570 (penkis šimtus septyniasdešimt) Lt grąžinti nuteistojo motinai J. V.

Nuteistųjų A. K. ir J. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.