Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Valerijui Sevastjanovui, Audronei Žentelienei, Ingai Gulbickienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, iki sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1139-673/2025 buvusi registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime atliekanti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1139-673/2025, teista 12 kartų:

1) 1991 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – pataisos darbų bausme be laisvės atėmimo;

2) 2003 m. gegužės 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 500 Lt) bauda, 2003 m. birželio 13 d. bauda sumokėta;

3) 2011 m. spalio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda, kuri 2012 m. sausio 11 d. sumokėta;

4) 2011 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 22 MGL (2 860 Lt) dydžio bauda;

5) 2011 m. lapkričio 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 23 MGL (2 990 Lt) dydžio bauda;

6) 2017 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2011 m. lapkričio 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas ir 775,89 Eur bei 865,96 Eur baudos, bausmę atlikusi;

7) 2018 m. balandžio 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi;

8) 2019 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta;

9) 2020 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

10) 2020 m. gruodžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimas;

12) 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirta bausme bei lygtinai paleidus neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas,

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-921-1240/2025, kurioje kaltinama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį),

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) 2003 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2006 m. liepos 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnį ir 182 straipsnio 3 dalį – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda;

3) 2007 m. sausio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2008 m. sausio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2016 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

R. B., iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 7 d., apie 16.05 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, trise užkalbino nukentėjusiąją S. K., siekdamos nukreipti pastarosios dėmesį, joms bekalbant, J. M. be nukentėjusiosios sutikimo bei jai nematant, užėjo į minėto namo vidų pro nerakintas namo duris bei apžiūrėjo, kas yra namo viduje, po ko išėjo į kiemą, kur, norėdamos nukreipti nukentėjusios S. K. dėmesį, toliau trise kalbino pastarąją, kai joms bekalbant, ji (R. B.) užėjo į namo vidų pro nerakintas namo duris, be nukentėjusiosios sutikimo, šiai nematant, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, ir iš virtuvėje esančios spintelėje gulėjusios piniginės pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausančius 1 250 Eur ir nukentėjusiajam V. K. priklausančius 1 750 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. K. priklausantį 1 250 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajam V. K. priklausantį 1 750 Eur vertės turtą, viso 3 000 Eur.

J. M., iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 7 d., apie 16.05 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, trise užkalbino nukentėjusiąją S. K., siekdamos nukreipti pastarosios dėmesį, joms bekalbant, ji (J. M.) be nukentėjusiosios sutikimo bei jai nematant, užėjo į minėto namo vidų pro nerakintas namo duris bei apžiūrėjo, kas yra namo viduje, po ko išėjo į kiemą, kur, norėdamos nukreipti nukentėjusios S. K. dėmesį, toliau trise kalbino pastarąją, kai joms bekalbant, R. B. užėjo į namo vidų pro nerakintas namo duris, be nukentėjusiosios sutikimo, šiai nematant, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, ir iš virtuvės esančios spintelėje gulėjusios piniginės pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausančius 1 250 Eur ir nukentėjusiajam V. K. priklausančius 1 750 Eur, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiajai S. K. priklausantį 1 250 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajam V. K. priklausantį 1 750 Eur vertės turtą, viso 3 000 Eur.

II. Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai

Kaltinamoji R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2025 m. sausio 11 d., 2025 m. sausio 21 d., 2025 m. sausio 24 d. parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 104-105, 121-122, 124-125). Apklausima 2025 m. vasario 5 d. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 140-141).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. B. kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad nusikaltimą padarė viena, su kaltinamąja J. M. nebuvo susitarusios įvykdyti vagystę. Paaiškino, kad J. M. iš Turkijos buvo atsivežusi rūbų pardavimui. Jos abi kartu važiavo po kaimus ir siūlė pirkti prekes, važiavo tik dviese. Kokiu transportu vyko, nepamena, tai buvo lengvasis automobilis, vairavo vyriškis, ji jo nepažįsta, nes vairuotoją pasamdė J. M.. Prekių pardavimo tikslu užvažiavo ir pas nuketėjusiąją S. K.. Moteriškė buvo lauke, jos (R. B. ir J. M.) kalbėjosi su moteriške. Moteriškė teigė, kad nieko nepirks. Tuomet jos paklausė, kur jos vyras. Moteriškė atsakė, kad namuose, bet nesakė, kad miega. Ji sugalvojo užeiti į namo vidų ir paklausti, gal vyras kažką pirks. Užėjusi į namus, ji iš pradžių nematė vyro, kuris miegojo. Įėjo į kambarį, toliau iš kambario buvo durys į virtuvę, kurios buvo pradarytos. Ji įėjo į virtuvę, ten jokio žmogaus nematė. Virtuvėje ant spintelės pamatė piniginę, atidariusi ją, rado pinigų, kuriuos paėmė. Vogti iš anksto nebuvo suplanavusi, mintis pavogti kilo spontaniškai, kuomet rado pinigus. Tik išeinant pamatė, kad kambaryje ant lovos gulėjo vyras. Ji vyro nekėlė, praėjo pro kambarį ir išėjo į lauką. Nepamena, ar tuo metu davėjo pirštines. Lauke ji J. M. pasakė, kad vyras nieko nepirks ir jos išvažiavo. Pinigus ji suskaičiavo tą pačią dieną grįžusi namo. Piniginėje buvo 1 450 Eur ar 1 470 Eur, tikrai iki 1 500 Eur. J. M. ji pinigų nerodė ir apie vagystę nieko nesakė. Pasisakė tik tada, kuomet 2024 m. jai buvo pareikštas įtarimas. Dėl savo poelgio labai gailisi. Su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nes ten buvo ne 3 000 Eur, o iki 1 500 Eur. Nurodo, kad vagystės nėra jos pragyvenimo šaltinis, anksčiau dirbo įvairius darbus, tačiau atsirado problemų su sveikata ir iš darbo išėjo. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms, pirko maistą, vaistus. Yra pasiruošusi atlyginti žalą. Anksčiau neprisipažino, nes niekas su ja nekalbėjo. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, pasižada ateityje nebenusikalsti (3 t., b. l. 117-119).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiųjų sūnus. Parodė, kad tėvų namuose yra įrengęs vaizdo stebėjimo kamerą, kuri užfiksavusi judesį siunčia pranešimą jam į mobilųjį telefoną. Gavęs pranešimą į telefoną pastebėjo, kad vienas žmogus užėjo į tėvų namo vidų, apsižiūrėjo. Kitas žmogus užėjęs apžiūrėjo drabužius, užlindo už uždarytų durų, kažką nuveikė ir išėjo. Jam kilo įtarimas, todėl nuvažiavo pas tėvus. Tėvai patikrinę santaupas, kurios buvo spintelėje virtuvėje, pasakė, kad nėra pinigų, todėl jis iškvietė policiją. Buvo paimta apie 3 000 Eur, kuriuos tėvai taupė malkoms. Sumą nurodė tėvai, tai buvo ne vienos pensijos santaupos. Mama jam pasakojo, kad buvo atvykusios trys moterys, siūlė kažką pirkti, kalbino (3 t., b. l. 73-75).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas tėvus S. K. ir V. K. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) viename iš kambarių yra įrengęs vaizdo stebėjimo kamerą. Apie 16.10 val. į savo mobilųjį telefoną gavo pranešimą apie tai, kad minėta vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo judesį, t. y. žmones. Nieko nelaukęs įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti pas tėvus į namus. Nuvykus pas tėvus į namus, mobiliajame telefone peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo medžiagą ir pastebėjo, kad pas tėvus į namus, t. y. į kambarius buvo įėjusios dvi moterys, trečia moteris buvo matoma per langą, lauke prie įėjimo į namą, kur stovėjo ir mama S. K.. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą medžiagą, pastebėjo, kad pirmoji moteris buvo apsimovusi juodos spalvos sportbačiais / laisvalaikio batais, juodos spalvos trumpomis kojinėmis; apsirengusi juodos spalvos tamprėmis, margu (juodos, baltos, pilkos) kvadratų formos rašto sijonu, juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, ant kurių ties krūtinės sritimi yra šviesios (pilkos ar sidabrinės spalvos) „V“ raidės antspaudas. Minėta moteris buvo apsimovusi juodos spalvos pirštinėmis. Moteris buvo trumpų, tamsių plauko, stambesnio kūno sudėjimo. Ant moters veido, kūno ar dėvimų drabužių bei avalynės išskirtinių požymių nepastebėjo. Antroji moteris buvo apsimovusi baltos spalvos sportbačiais / laisvalaikio batais; apsirengusi juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos džemperiu su gobtuvu bei juodos spalvos odine striuke, kuri buvo maždaug iki krūtinės apačios atsegta. Moteris buvo apsimovusi juodos spalvos pirštines. Kairėje rankoje, užantyje turėjo panašų daiktą į dėžutę. Moteris buvo šviesių, vidutinio ilgio plaukų. Ant moters veido, kūno ar dėvimų drabužių bei avalynės išskirtinių požymių nepastebėjo. Trečioji moteris buvo apsivilkusi tamsiai, juodos spalvos striuke bei juoda kepure su snapeliu. Daugiau šios moters bei dėvimų rūbų požymių neįsidėmėjo. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, mamai pasakė, kad ši nueitų į namus pasitikrinti, ar niekas nedingo. Mama nuėjusi į namus bei patikrinusi viename iš kambarių, stalčiuje esančią piniginę, pastebėjo, kad piniginėje nebėra apie 3 000 Eur. Po to, kai mama pasakė, kad pinigų nėra, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė policiją (1 t., b. l. 181-183).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 7 d. buvo atvykęs pas motiną A. P.. Apie 16 val. pas mamą kieme genėjo medelius. Kieme taip pat kartu buvo mama A. P.. Kažkuriuo momentu mama pasakė, jog pas kaimynus S. K. ir V. K., adresu (duomenys neskelbtini) kieme kažkokie tai žmonės vaikšto. Jis pats tų asmenų nematė, tik žvilgtelėjęs pamatė, jog ant gatvės, prie kaimynų įvažiavimo stovi baltos spalvos mikroautobusas, galėjo būti VW Caravelle. Kuria kryptimi stovėjo automobilis, jis neatkreipė dėmesio. Kas ten kaimynų kieme vaikščiojo, jis nekreipė dėmesio ir net nežiūrėjo, toliau užsiėmė savo reikalais. Po maždaug pusvalandžio pastebėjo, jog pas kaimynus jau yra atvykę policijos pareigūnai (1 t., b. l. 178-179).

2023 m. balandžio 8 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas gyvenamasis pastatas, kuris yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į pastatą yra vakarinėje pastato pusėje pro medines, žalios spalvos duris. Pro duris patenkama į pastato koridoriaus patalpą, kurios dešinėje pusėje žiūrint nuo įėjimo, yra dar vienos žalios spalvos, medinės durys. Pro koridoriaus patalpos duris patenkama į pirmą pastato gyvenamąją patalpą. Patalpos kairėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, dešinėje pusėje yra stalas, lova ir kiti baldai, patalpoje ant esančio televizoriaus yra vaizdo stebėjimo kamera. Pro patalpoje esančias baltos spalvos duris patenkama į pastato antrą gyvenamąją patalpą. Patalpoje yra įvairūs namų apyvokos baldai ir daiktai. Dešinėje pusėje yra baltos spalvos durys su stiklu, pro kurias patenkama į kitas pastato patalpas. Kairėje patalpos pusėje tarp baldų yra pastatoma, pilkos spalvos spintelė. Spintelė yra dviejų dalių, atidarius viršutines spintelės duris, joje yra medikamentai, už medikamentų yra margų spalvų piniginė. Piniginės viduje yra keli nereikšmingi popieriniai lapeliai. Apžiūrėjus įvykio vietą daiktų, objektų ar daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Daiktai patalpoje tvarkingi, jų bendra išdėstymo tvarka nėra pakitusi. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 60-68).

2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įsijungus vaizdo įrašą, pavadintą „1680881724907 (1).mp4”, matyti gyvenamojo namo kambarys. Kairiajame kampe viršuje matyti, kad vaizdo įrašo pradžia yra 2023 m. balandžio 7 d. 16:09:46 val. Vaizdo įraše matoma, kad kambaryje iš kairės pusės yra vyras, kuris guli sofoje ir miega. Sofa pastatyta priešais langą, ant kurio pakabintos žalios ir baltos spalvų užuolaidos. Prie lango stovi stalas, ant stalo matyti įvairūs daiktai, prie stalo pastatytos dvi medinės kėdės. Toliau už stalo matyti baltos spalvos medinės durys, vedančios į lauką, ir kitoje sienoje matyti dviejų varčių baltos spalvos medinės durys, vedančios į kitą gyvenamojo kambario namo kambarį. Prie dviejų varčių medinių durų ant sienos pakabinta drabužių kabyklą, ant kurios sukabintos striukės, žemiau kabyklos sudėti įvairios paskirties buitiniai daiktai. 16:09:53 val. vaizdo įraše matyti pro langą moters Nr. 1 siluetas, moteris susilenkusi. 16:10:30 val. matyti pro langą, kaip prie moters Nr. 1 ateina moteris Nr. 2 (vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, vilki juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportinį džemperį, aptemptas juodos spalvos kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus aukštesniu aulu, po pažastimi tamsios spalvos dėžutė, dėvi juodos spalvos pirštines), kažką jai pasako ir 16:10:38 val. pro duris įeina į gyvenamojo namo kambarį. Pro langą matyti, kad prie moters Nr. 1 stovi moteris Nr. 3 (vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi juodos spalvos kepurę su juodos spalvos bumbulu). Moteris Nr. 2 pastovi prie kambario durų ir 16:10:51 val. išeina iš kambario į lauką. 16:11:12 val. iš lauko į kambarį įeina moteris Nr. 4 (tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, ant marškinėlių priekinės dalies yra didelis „V“ formos paveikslėlis, vilki iki kelių languotą sijoną, juodos spalvos aptemptas kelnes, dėvi juodos spalvos pirštines, avi juodos spalvos batus). Moteris Nr. 4 uždaro kambario duris ir 16:11:20 val. pro dviejų varčių medines duris įeina į kitą kambarį, įėjus duris uždaro. Toliau pro langą matyti, kaip moteris Nr. 3 ir moteris Nr. 2 kalbina moterį Nr. 1. 16:12:04 val. moteris Nr. 4 išeina pro dviejų varčių duris į kambarį, matyti, kad kairėje rankoje kažką suspaudus laiko (tiksliai įžiūrėti, ką rankoje laiko, nėra galimybės). Moteris Nr. 4 uždaro dviejų varčių duris ir 16:12:10 val. išeina pro duris, vedančias į lauką. Iki 16:13:06 vaizdo įraše vaizdas nesikeičia. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 70-75).

2023 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Užfiksuota, kaip šviesiu paros metu policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusius pareigūnus pasitinka pranešėjas A. K., kuris pokalbio su pareigūnais metu parodo, kad 2023 m. balandžio 7 d., apie 16.05 val. pas jo tėvus į namus šviesios spalvos autobusiuku atvažiavo trys moterys ir vyras. Moterys užkalbinusios lauke prie namo buvusią motiną S. K. ir jai nematant viena iš moterų užėjusi į namą, kur kambaryje miegojo tėvas V. K., apieškojo kambaryje kabančių drabužių kišenes, po to įėjusi į virtuvės patalpą ten iš spintelės pagrobusi apie tris tūkstančius eurų išvažiavo automobiliu. Pokalbio metu A. K. parodo, kad tėvų namuose yra įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamera ir pateikia pareigūnams vaizdo kameros įrengtos name vaizdo įrašą. Po to vienas iš policijos pareigūnų paprašo S. K. parodyti vietą, kur buvo laikomi pinigai. Pareigūnai užėję į namo vidų apžiūri įvykio vietą ir aiškindamiesi įvykio aplinkybes V. K. klausia, kokia tiksliai pinigų suma buvo pagrobta iš jo namų, V. K. atsako, kad apie tris tūkstančius (1 t., b. l. 78-80).

2023 m. lapkričio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-1455(23), 4K-198(23) nurodyta, kad tikėtina, kad tyrimui pateiktos 2023 m. balandžio 7 d. skaitmeninės vaizdo bylos „1680969119031.mp4“ laikotarpyje nuo 16:11:11 val. iki 16:11:28 val. ir nuo 16:12:00 val. iki 16:12:10 val. (pagal matomą laiką) yra užfiksuota R. B., kurios atvaizdas pateiktas lyginamajam tyrimui atlikti. Tikėtina, kad tyrimui pateiktos 2023 m. balandžio 7 d. skaitmeninės vaizdo bylos „1680969119031.mp4“ laikotarpyje nuo 16:10:36 val. iki 16:10:49 val. (pagal matomą laiką) yra užfiksuota J. M., kurios atvaizdas pateiktas lyginamajam tyrimui atlikti (1 t., b. l. 85-95).

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Kaltinamoji R. B. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad vagystę įvykdė viena, o pavogta pinigų suma buvo tik iki 1 500 Eur. Tuo tarpu kaltinamoji J. M. savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad apie vagystę nieko nežino, vogti su kaltinamąja R. B. nebuvo sutarusios. Tačiau teismas konstatuoja, kad kaltinimas dėl joms inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodytas byloje esančių duomenų visuma, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamosios R. B. ir J. M. padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikdamos tiesiogine tyčia ir bendrininkaujant.

Kaltinamosios R. B. versiją, kad ji vagystę įvykdė viena, nesitarusi su kaltinamąją J. M., vertina kritiškai, kaip siekį, esant neginčytiniems įrodymams, kad pinigus tiesiogiai paėmė ji, prisiimti atsakomybę ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai J. M.. Kaltinamosios J. M. versiją, kad apie vagystę ji nieko nežinojo, teismas vertina taip pat kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamųjų versija prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai ir yra neįtikinama. Dalis byloje esančių įrodymų nei patvirtina, nei paneigia kaltinamųjų kaltės. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, be pačių kaltinamųjų parodymų, teisinančių kaltinamąsias, byloje nėra.

Nukentėjusioji S. K., apklausta iš karto po įvykio, nurodė, kad iš automobilio išlipo ir į jos kiemą atėjo trys moterys, kurios priėjusios prie jos, pradėjo kalbinti. Ji nurodė, kad pirmoji moteris, kuri dėvėjo marškinėlius su „V“ formos ženklu (iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tai R. B.), dėvėjo ir juodas pirštines. Antra moteris, kuri buvo šviesių plaukų, dėvėjo juodą odinę striukę, juodos spalvos kelnes ir avėjo baltus sportinius batus (iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tai J. M.), taip pat dėvėjo juodos spalvos pirštines bei rankos užantyje turėjo juodos spalvos dėžutę. Trečioji moteris dėvėjo kepurę. Liudytoja A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynės S. K. kieme, iki atvykstant pastarosios sūnui A. K. ir policijai (taigi, neabejotinai to paties įvykio dieną), matė tris asmenis. Ji matė, kaip iš kaimynų kiemo išeidinėjo trys žmonės, vienas išėjo paskui kitą, trečias bėgo greitai iš paskos su juoda, lyg moteriška, rankine, nedidele, buvo apsirengę juodai, paskutinė tekina buvo moteris.

Iš 2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad kambaryje sofoje guli vyras (V. K.). 16:09:53 val. vaizdo įraše matyti pro langą moters Nr. 1 siluetas, moteris susilenkusi. Teismui nekyla abejonių, kad moteris Nr. 1 - tai nukentėjusioji S. K.. 16:10:30 val. matyti pro langą, kaip prie moters Nr. 1 (S. K.) ateina moteris Nr. 2 (šviesių plaukų, vilki juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportinį džemperį, po pažastimi tamsios spalvos dėžutė, dėvi juodos spalvos pirštines), kažką jai pasako ir 16:10:38 val. pro duris įeina į gyvenamojo namo kambarį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. M. bei teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. B. nurodė, kad pirma į kambarį įėjo J. M.. Taigi, teismas laiko nustatyta, kad moteris Nr. 2 – tai kaltinamoji J. M.. Toliau vaizdo įraše pro langą matyti, kad prie moters Nr. 1 (S. K.) stovi moteris Nr. 3 (vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi juodos spalvos kepurę su juodos spalvos bumbulu). Pažymėtina, kad nukentėjusioji S. K. apklausų metu parodė, kad viena moteris buvo su kepure. Teismas laiko nustatyta, kad moteris Nr. 3 – tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kaip nurodoma kaltinime. Vaizdo įraše matyti, kad moteris Nr. 2 (J. M.) pastovi prie kambario durų ir 16:10:51 val. išeina iš kambario į lauką. 16:11:12 val. iš lauko į kambarį įeina moteris Nr. 4 (tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, ant marškinėlių priekinės dalies yra didelis „V“ formos paveikslėlis, vilki iki kelių languotą sijoną, juodos spalvos aptemptas kelnes, dėvi juodos spalvos pirštines, avi juodos spalvos batus). Ši moteris į kambarį užeina antra. Taigi, teismas laiko nustatyta, kad moteris Nr. 4 – tai kaltinamoji R. B.. Moteris Nr. 4 (R. B.) uždaro kambario duris ir 16:11:20 val. pro dviejų varčių medines duris įeina į kitą kambarį, įėjus duris uždaro. Toliau pro langą matyti, kaip moteris Nr. 3 (ikiteisminio tyrimo metu nesustatytas asmuo) ir moteris Nr. 2 (J. M.) kalbina moterį Nr. 1 (S. K.). 16:12:04 val. moteris Nr. 4 (R. B.) išeina pro dviejų varčių duris į kambarį, matyti, kad kairėje rankoje kažką suspaudus laiko (tiksliai įžiūrėti, ką rankoje laiko, nėra galimybės). Moteris Nr. 4 (R. B.) uždaro dviejų varčių duris ir 16:12:10 val. išeina pro duris, vedančias į lauką. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad įvykio metu buvo atvykusios trys moterys. Konstatuojama ir tai, kad tiek R. B., tiek J. M. dėvėjo juodas pirštines. Teismas įvertina, kad įvykio metu oro sąlygos nebuvo tokios, kurios dėl šalto oro reikalautų dėvėti pirštines, tą patvirtina ir kaltinamosios R. B. apranga – ji dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad dėvimos pirštinės buvo abiejų kaltinamųjų suplanuotos vagystės priemonė, siekiant paslėpti įkalčius – pirštų antspaudus. Be to, nustatyta, kad įvykio metu, be kaltinamųjų, buvo trečia moteris. Abi kaltinamosios šią aplinkybę neigė, todėl jų pateikta versija, kad susitarimo vogti nebuvo, teismui atrodo dar labiau neįtikinama.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Kaip matyti iš bylos duomenų bei vaizdo medžiagos, abi kaltinamosios veikė naudodamos konspiraciją – be leidimo pateko į svetimą patalpą – nukentėjusiųjų namus, dėvėjo pirštines, kad įvykio vietoje neliktų pirštų antspaudų. Pažymėtina ir tai, kad R. B. nuėjus į namo vidų, J. M. ir nenustatyta moteris toliau aktyviai kalbino nukentėjusiąją S. K., siekdamos nukreipti jos dėmesį nuo R. B. atliekamų veiksmų. Visi šie duomenys akivaizdžiai paneigia kaltinamosios J. M. versiją, kad ji apie vagystę nieko nežinojo ir neveikė bendrininkų grupėje su R. B., ir nematė bei nežinojo, kad R. B. kažką paėmė. Teismas konstatuoja, kad nusikaltimą jos padarė veikdamos bendrai, turėdamos išankstinį tikslą padaryti vagystę iš namo, pasiskirstę vaidmenimis, pritardamos viena kitos daromiems veiksmams, tai yra veikė kaip bendravykdytojos. Teismas daro išvadą, kad R. B. ir J. M. BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė veikdamos tiesiogine neapibrėžta tyčia – jos suprato, kad be leidimo įeina į svetimą gyvenamąją patalpą, joje daro svetimo turto vagystę, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala, tačiau jos nedetalizavo.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad kaltinamosios bendrininkaudamos padarė nusikalstamą veiką, kuri tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jos nusikalstamą veiką įvykdė veikdamos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nelaiko, kad kaltinamoji R. B. prisipažino visiškai, o jos galėjimosi nelaiko nuoširdžiu, todėl prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamoji R. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo teista 11 kartų, visais atvejais už vagystes, jai ne kartą buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (2 t., b. l. 147-153). Šiuo metu ji taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę už vagystę įsibraunat į patalpą, įvykdytą bendrininkaujant. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (2 t., b. l. 146). Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajai teigiamos įtakos nepadarė, ji yra linkusi savo pragyvenimo šaltinį realizuoti iš vagysčių, dažnu atveju įsibraunant į patalpą, bendrininkaujant, grobiant turtą iš pagyvenusių žmonių. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, daro išvadą, kad R. B. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jai teismo skirtos bausmės neatgrasė jos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamoji J. M., nors ir turi išnykusį teistumą, tačiau praeityje buvo teista 5 kartus, 4 iš jų – už nusikaltimus nuosavybei. Jai ne kartą buvo paskiros gana netrumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas (2 t., b. l. 74-77). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (2 t., b. l. 72), šiuo metu taip pat nedirba. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų vykdymo atidėjimas kaltinamajai teigiamos įtakos nepadarė, ji taip pat yra linkusi savo pragyvenimo šaltinį realizuoti iš nusikaltimų nuosavybei. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, daro išvadą, kad J. M. taip pat jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jai teismo skirtos bausmės ir jų vykdymo atidėjimas neatgrasė jos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamosioms realias laisvės atėmimo bausmes, jų terminą, individualizuojant kiekvienos asmenybę, skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo. Teismo vertinimu, tik tokia bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąsias nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bent laikinai atimti ar apriboti galimybę daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, R. B. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, atsižvelgiant į kaltinamosios itin neigiamai charakterizuojamą asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos polinkį daryti analogiškas nusikalstamas veikas, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu. Bausmės pradžia R. B. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 15 d. Į bausmės laiką įskaitytinas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1139-673/2025 R. B. skirto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 24 d. (vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai) bei bausmės dalis, atlikta pagal 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 750 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 143). Nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 168).

Kaltinamoji R. B. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad pagrobė ne daugiau kai 1 500 Eur. Nukentėjusieji viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, jų parodymai apie tai, kad buvo sutaupę ne mažiau kaip 3 000 Eur, kuriuos laikė piniginėje virtuvės spintelėje, nėra prieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Teismui nustačius abiejų kaltinamųjų kaltę dėl svetimo turto pagrobimo, nustačius, jog nukentėjusieji dėl kaltinamųjų, veikiant bendrininkių grupėje, padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl tenkintini visiškai, iš kaltinamųjų R. B. ir J. M. solidariai priteisiant nukentėjusiesiems turtinės žalos atlyginimą, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

VI. Kiti procesiniai klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025 m. rugsėjo 24 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2025-10487 matyti, kad nukentėjusiesiems S. K. ir V. K. byloje atstovavo 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. KTS-2025-04926 parinktas advokatas Valdas Bivainis. Tarnyba valstybės naudai prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri yra 306,25 Eur (3 t., b. l. 96-97, 105, 127-129).

Nors priteisti šias išlaidas iš kaltinamųjų yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma atlyginti už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiųjų atstovų laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, dalyvaujant bylos nagrinėjime teisme, yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga, todėl ji lygiomis dalimis išieškotina iš kaltinamųjų R. B. ir J. M..

Byloje buvo atliktas vaizdų tyrimas, pagal kurį buvo pateikta Specialisto išvada Nr. 11-1455(23), 11K-198(23). Atlikto tyrimo vertė 1 934,80 Eur (1 t., b. l. 84). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 103 straipsnio 3 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. M. turtui – 9 410 Eur (2 t., b. l. 44-45), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos atlyginimo bei valstybės patirtų išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

Kaltinamajai R. B. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes ji atlieka laisvės atėmimo bausmę.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. spalio 15 d.

Į bausmės laiką įskaityti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1139-673/2025 R. B. skirto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 24 d. (vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai) bei bausmės dalį, atliktą pagal 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išieškoti iš R. B. 153,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 13 ct) dydžio nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išieškoti iš J. M. 153,12 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 12 ct) dydžio nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išieškoti į valstybės biudžetą iš R. B. 967,40 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 40 ct) dydžio išlaidas už byloje atliktą specialisto tyrimą.

Išieškoti į valstybės biudžetą iš J. M. 967,40 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 40 ct) dydžio išlaidas už byloje atliktą specialisto tyrimą.

Priteisti solidariai iš R. B. ir J. M. 1 750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš R. B. ir J. M. 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai S. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. M. turtui – 9 410 Eur, palikti galioti iki teismo nuosprendžio dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dalį pinigų – 1 750 Eur, paimtus 2023 m. birželio 9 d. kratos pas J. M. metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vivulskio g. 43, Vilnius) (2025 m. sausio 23 d. kvitas A), pervesti nukentėjusiajam V. K., kaip turtinės žalos atlyginimą;

2) dalį pinigų – 1 250 Eur, paimtus 2023 m. birželio 9 d. kratos pas J. M. metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vivulskio g. 43, Vilnius) (2025 m. sausio 23 d. kvitas A), pervesti nukentėjusiajai S. K., kaip turtinės žalos atlyginimą;

3) dalį pinigų – 153,12 Eur, paimtus 2023 m. birželio 9 d. kratos pas J. M. metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vivulskio g. 43, Vilnius) (2025 m. sausio 23 d. kvitas A), J. M. vardu pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą;

4) dalį pinigų – 967,40 Eur, paimtus 2023 m. birželio 9 d. kratos pas J. M. metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vivulskio g. 43, Vilnius) (2025 m. sausio 23 d. kvitas A), J. M. vardu pervesti į valstybės biudžetą kitoms proceso išlaidoms atlyginti.

5) kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.