Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, iki sulaikymo buvusi registruota Užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimta šioje byloje, teista 11 kartų:

1) 1991 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (vagystė) – pataisos darbų bausme be laisvės atėmimo;

2) 2003 m. gegužės 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą) – 20 MGL (2 500 Lt) bauda, 2003 m. birželio 13 d. bauda sumokėta;

3) 2011 m. spalio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, kuri 2012 m. sausio 11 d. sumokėta;

4) 2011 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda;

5) 2011 m. lapkričio 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda;

6) 2017 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas ir 775,89 Eur bei 865,96 Eur baudos, bausmę atlikusi;

7) 2018 m. balandžio 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi;

8) 2019 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda, bauda, kaip telefonu informavo antstolis, sumokėta;

9) 2020 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

10) 2020 m. gruodžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimas;

11) 2023 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2024 m. sausio 25 d. lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos neatlikus 1 metų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-281-1166/2025, kurioje kaltinama pagal BK 178 str. 3 d. (vagyste įsibraunant į patalpą ir veikiant bendrininkų grupėje),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagyste įsibraunant į patalpą), padarymu;

M. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 3 klasių išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagyste įsibraunant į patalpą), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji R. B. kalta prisipažino iš dalies, o kaltinamoji M. R. kalta neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. sausio 2 d. apie 13.00 val., R. B. ir M. R., veikdamos kartu kaip bendrininkų grupė, pro nerakintas duris įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir virtuvėje iš komodos stalčiaus slapta pagrobė svetimą, V. Č. L. priklausantį turtą, tai yra 1500 Eur.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį. Kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų, nes baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-67-511/2016).

Kaltinamoji R. B. kalta prisipažino iš dalies: tvirtino, kad M. R. vagystėje nedalyvavo, nieko apie vagystę nežinojo, ją tik pavežė, taip pat tvirtino, kad mintis pavogti kilo namo viduje, pamačius pravirą komodos stalčių, o jame piniginę. Apklausiama nurodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną parduoti kvepalų, atsitiktinai įsuko į nukentėjusiojo kiemą, užėjo pro neužrakintas duris, matė kambaryje gulintį nukentėjusįjį, pasisveikino, galvojo, kad prabus, bet nukentėjusysis nieko neatsakė. Apsižvalgiusi pamatė pradarytą spintelę, o joje piniginę ir vietoje kilo mintis pasižiūrėti. Atidariusi spintelę rado po vaistais užkištą voką, o jame – pinigus, tai yra 1500 Eur, kuriuos susidėjo į kišenę. Tuo tarpu į vidų užėjo M., kuri paklausė, kur yra tualetas, tačiau jai nurodė, kad tualeto čia nėra ir liepė jos palaukti mašinoje.

Nors kaltinamoji R. B. kalta prisipažino iš dalies, o M. R. kalta neprisipažino, jų kaltė yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, vaizdo medžiaga, kt.

Liudytojas R. L. parodė, kad pinigų tėvas pasigedo 2025 m. sausio 7 d., susiruošęs į ligoninę. Pinigus laikydavo voke, o voką virtuvės komodos viršutiniame stalčiuje po vaistais. Nurodė, kad tėvo virtuvėje jis buvo įrengęs kamerą, nes norėjo stebėti ar tėvas juda, kadangi jau yra sulaukęs garbingo 92 metų amžiaus. Peržiūrėjęs kameros įrašus pastebėjo, kad sausio 2 d. apie 13 val., namuose užfiksuotos dvi moterys. Viena iš moterų, tai yra R. B., ateina į kambarį, iš karto eina prie stalčiaus ir dešine ranka kažką staliuje krapšto, o kita, tai yra M. R., laukia tarpduryje. Vaizdo įrašai yra su garsu, tačiau garsas labai tylus, girdėti tik šnibždėjimas, todėl negalima suprasti, kas kalbama, ar kalbama lietuviškai. Nurodė, kad nors tėvas ir naudoja klausos aparatą, bet su metais jo klausa vis prastėja.

Pagrindinis įrodymas byloje, tai trumpi dviejų vaizdų su garsu įrašai, kuriuose ir yra nufilmuotos nukentėjusiojo namo viduje buvusios kaltinamosios R. B. (moteris Nr. 1) bei M. R. (moteris Nr. 2).

Kaip matyti iš įrašų, abi kaltinamosios, nukentėjusiajam tuo metu miegant kambaryje, kurio siena išgriauta ir kambarys sujungtas su virtuve, kaip tai nurodė ir liudytojas, į šį atvirą sujungtą kambarį abi užeina kartu, viena tuoj pat paskui kitą, o ne atskirai, ne po kurio laiko, kaip aiškino kaltinamosios. Abi kaltinamosios, nors daromas ir garso įrašas, į svetimus namus įeina labai tyliai. R. B., kuri įeina pirma, iškeltu pirštu paskui einančiai M. R. parodo ženklą, kuris, teismo įsitikinimu, reiškia būtinybę elgtis tyliai, nes nė viena iš kaltinamųjų nebando pasisveikinti ar kitaip kalbinti, ar žadinti iš esmės tame pačiame kambaryje miegančio nukentėjusiojo. M. R., įėjusi į kambarį, priveria koridoriaus/virtuvės duris ir pirmiausia žiūri į tą kambario pusę, kurioje miega nukentėjusysis, po to į R. B., o po to į lauko duris, tai yra, teismo įsitikinimu, stebi aplinką ir saugo tuo metu vagiančią R. B., nes būtinybė saugotis - kai nukentėjusysis yra tame pačiame kambaryje, kai automobilį pasistatė pakankamai gausiai gyvenamame kaime, kur visi vienas kitą pažįsta - yra. Tuo metu, kai M. R. jau stovi kambaryje prie pačios užvertų durų, R. B., vis pažiūrėdama į miegančio nukentėjusiojo pusę, elgdamasi kaip pažįstamoje teritorijoje, labai greitai eina tikslingai būtent prie komodos ir tuoj pat atidaro komodos stalčių, priešingai nei ji tvirtino, kad tik ėjo pro šalį ieškodama nukentėjusiojo ir pamatė pravirą stalčių. Nė viena iš kaltinamųjų ne tik, kad nebando pakalbinti nukentėjusiojo, bet ir su savimi neturi jokių daiktų, kvepalų, kuriuos ketino, kaip tvirtino R. B., siūlyti pirkti. R. B. tik ant vienos rankos turi užsimovusi pirštinę, iš išvaizdos - greičiausiai guminę ir būtent su ta pirštine apmauta ranka atidaro komodos stalčių, kiša rankas į stalčių, o tuo metu M. R., kuri savo rožinės suknelės rankoves taip pat yra užsitempusi ant rankų plaštakų, mato, kaip R. B. naršo po stalčių, ir, kaip tai matyti iš vaizdo įrašo, visa tai stebi nenustebusi, tai yra būdama suaugusi ir psichiškai sveika, nes priešingų duomenų teismas neturi, aiškiai suvokia, kad abi su R. B. yra svetimuose namuose, kad R. B. svetimą stalčių krausto ne dėl kokios nors kitokios priežasties, o tik turėdama tikslą kažką pavogti. Abi kaltinamosios kambaryje tarpusavyje kalba mažai ir kalba visiškai pašnibždomis, nors pagrindo tiek abiem tyliai įeiti į namus, tiek kalbėti pašnibždomis kaltinamosioms - pagal jų parodymus - nebuvo, nes kaltinamoji M. R., kaip pati tvirtino, kambaryje, neva tai, nematė jokio žmogaus, o R. B. tvirtino, kad įėjusi sveikinosi ir norėjo pažadinti nukentėjusįjį, ką taip pat paneigia vaizdo įrašas. M. R., priešingai nei tvirtino abi kaltinamosios, neuždavė R. B. ir klausimo, kur yra tualetas, o R. B. į tokio pobūdžio klausimą, kad tualetas yra lauke - neatsakė, kadangi, jeigu tarp kaltinamųjų, kurios nestovėjo šalia viena kitos, tarp kurių buvo 5-6 žingsnių atstumas, ir būtų buvusi tokia kalba, ji akivaizdžiai būtų įsirašiusi vaizdo/garso įraše, kadangi garso įrašas jautrus - įsirašęs ir stalčiaus atidarymo garsas, ir atidaromo užtrauktuko garsas. Iš pateiktų vaizdų/garso įrašų taip pat matyti, kad kol R. B. paima pinigus iš stalčiaus, ką ji pati pripažino, bei po kažkokių M. R. pašnibždomis jai pasakytų žodžių pasižiūri pro langą ir uždariusi stalčių pasisuka eiti kryptimi link lauko durų, pro kurias ką tik išėjo M. R. - M. R. kambaryje prabuvo vis laiką, kas per du įrašus sudaro beveik 16 sekundžių, tai yra iš esmės prabuvo visą laiką per kurį R. B. priėjo prie stalčiaus, stalčių atidarė, kraustė ir stalčių uždarė pagrobus pinigus. Kaltinamoji R. B. teisme aiškino, kad su pirštinėmis buvo, nes buvo šalta, nors tuo pačiu iš vaizdo įrašo matyti, kad ji buvo tik su viena plona pirštine (?) ir be šiltų viršutinių rūbų, buvo tik su pakankamai plonais rūbais, tinkamais būti kambaryje, taigi viena jos dėvėta pirštinė akivaizdžiai nebuvo naudojama siekiant nesušalti rankų. Iš įrašo galima daryti išvadą, kad R. B. - dėvėdama vieną pirštinę, o M. R. - suknelės rankovėmis užsitempusi rankų plaštakas, abi siekė nepalikti savo rankų/pirštų pėdsakų ir, jei ne liudytojo įmontuotos kameros, kurios kaltinamosios nepastebėjo, vaizdo įrašas, kaltinamųjų kaltė įvykdžius nusikaltimą nebūtų buvusi nustatyta. Taip pat akivaizdu, kad jokia kaltinamosios R. B. tyčia, kaip ji bandė teismui aiškinti, nesusiformavo namo viduje, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad įėjusi į kambarį R. B., nieko nekalbėdama, tikslingai ir greitai ėjo tiesiai prie komodos, kurios stalčius, priešingai nei aiškino R. B., praviras nebuvo, stalčių jai teko atidaryti ir atidarymo garsas, kaip teismas jau paminėjo, yra įsirašęs vaizdo/garso įraše. Kaltinamųjų elgesys paneigia ir kaltinamųjų aiškiną apie norėtus parduoti kvepalus, kurių nė viena neturėjo, o M. R. aiškinimas, kad ji apskritai nežinojo, kad R. B., kurią ji net iš Kauno vežė į Kėdainių r., neva, važiavo prekiauti kvepalais, teismo manymu, nėra nei logiškas, nei įtikinamas. M. R. aiškinimo, kad ji iš automobilio išlipo tik norėdama į tualetą, nes turi problemą dėl šlapimo nelaikymo, nepatvirtina ir M. R. teismui pateiktas gydytojo įrašas (4 t., b. l. 26), nes iš įrašo matyti, kad diagnozė buvo nustatyta tik iš M. R. nusiskundimų, o pas gydytoją M. R. kreipėsi tik 2025-02-12, tai yra jau žinodama, nes 2025-01-08 buvo policijos pareigūnų sulaikyta, apie jos atžvilgiu šioje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Taigi teismo išanalizuotas vaizdo įraše užfiksuotas abiejų kaltinamųjų elgesys rodo, kad abi kaltinamosios į nukentėjusiojo namus atėjo turėdamos bendrą neapibrėžtą tikslą ką nors pagrobti, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių, todėl R. B. dalinis prisipažinimas siekiant iš kaltinimo eliminuoti bendrininkę M. R. ir sušvelninti savo teisinę padėti, o M. R. neprisipažinimas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės – vertinti kritiškai.

Nors M. R. ir nėra nufilmuota imanti pinigus, tačiau teismo jau aptartas abiejų kaltinamųjų elgesys pinigų vagystės metu, R. B. parodymų skirtingumas (R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sustojus prie kaltinime nurodyto namo ji išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo pasiūlyti pirkti kvepalus. Teisme nurodė, kad pasiūlė M. įsukti į nukentėjusiojo kiemą tam, kad ji galėtų apsisukti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamačiusi gulintį vyrą pasisveikino ir ėjo link jo pajudinti, bet pamatė pravirą stalčių. Teisme, jau susipažinusi su vaizdo medžiaga, nurodė, kad pasisveikino, galvojo pažadins nukentėjusįjį, bet jis nieko neatsakė, o apsižvalgiusi pamatė pradarytą spintelę, o joje piniginę ir vietoje kilo mintis pasižiūrėti, tai yra jau nebenurodė, kad ėjo prie nukentėjusiojo jį pajudinti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kaip galima suprasti, kai pamatė pravirą stalčių, tarpduryje pamatė M. R., kuri klausė ar ji greitai, nes norėjo į tualetą, o ji pasakė, kad tuoj prikels vyrą, pasiūlys kvepalų ir ateis, liepė M. R. eiti į lauką į tualetą. Teisme nurodė, kad atidariusi spintelę rado po vaistais užkištą voką, o jame – pinigus, kuriuos susidėjo į kišenę, ir tuo tarpu į vidų užėjo M., kuri paklausė, kur yra tualetas), abiejų kaltinamųjų parodymų skirtingumas lyginant ir su filmuotoje medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis rodo, jog nusikaltimą kaltinamosios padarė veikdamos bendrai, turėdamos išankstinį tikslą padaryti vagystę iš namo, pasiskirstę vaidmenimis, pritardamos viena kitos daromiems veiksmams, todėl nebeturint reikšmės kas ir kokius veiksmus atliko, tai yra kas betarpiškai pavogė pinigus, kaltinamosios veikė bendrininkių - bendravykdytojų grupėje.

Kaltinime nurodyto turto vertės kaltinamosios neginčijo, nors šiuo atveju pagrobto turto vertė, kai vagystė padaroma įsibraunant į patalpą, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Nusikalstamą veiką kaltinamosios padarė veikdamos tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jos suprato, kad be leidimo įeina į svetimą gyvenamąją patalpą, joje daro svetimo turto vagystę, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė.

Nusikaltimas baigtas, nes svetimas turtas buvo pagrobtas ir buvo įgyta galimybė pagrobtu turtu naudotis pagal savo valią.

Teismas, remdamasis byloje surinktų išnagrinėtų įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad R. B. ir M. R., veikdamos kartu kaip bendrininkių (bendravykdytojų) grupė, padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą).

Dėl pripažinimo recidyviste.

Atsižvelgdamas į kaltinamosios R. B. asmenybę, į jos anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji privalo būti pripažinta recidyviste (BK 27 str. 1 d.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamos bendrininkių (bendravykdytojų) grupėje.

R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė turėdama neišnykusį teistumą, tai yra būdama recidyviste.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosios, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas veikiant bendrininkių grupėje; į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių, o yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininkių asmenybes:

1) R. B. teista 11 kartų, daugiausia už analogiškas vagystes įsibraunant į patalpas, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikusi 1 metų laisvės atėmimo bausmės, bausta administracine tvarka, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, iki sulaikymo nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gydyta psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje dėl vidutinio sunkumo depresijos, priklausomybės ligų registre neįrašyta. Kaltinamosios R. B. buvę teistumai rodo, kad tai nebuvo atsitiktinis, bet buvo dėsningas atvejis jos gyvenime, leidžiantis teismui daryti išvadą, kad vagystės iš esmės analogiškais būdais grobiant iš pagyvenusių žmonių yra R. B. pragyvenimo šaltinis.

2) M. R. neteista (2015 m. gegužės 29 d. prokuratūroje nutraukta baudžiamoji byla trūkstant įrodymų, kurioje M. R., R. B. ir A. R. buvo pareikšti įtarimai dėl pinigų vagystės; 2021 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas trūkstant įrodymų dėl pinigų vagystės ir sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupėje), bausta administracine tvarka, bauda sumokėta, nedirba, Užimtumo tarnyboje, neregistruota, sveika, turi mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini).

1) R. B., kuri išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, atsižvelgiant ir į tai, kad sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, jos padaryta veika nesukėlė, tai yra vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - skirtina mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, reali terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2023 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2023 m. birželio 28 d. pakeistu Šiaulių apygardos teismo, lygtinai paleidus neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme (BK 64 str. 2 d.), įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką (BK 66 str.). Atidėti bausmės vykdymo nėra jokio pagrindo.

2) M. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į jos vaidmenį - mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, skiriant įpareigojimus (BK 48 str.), įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis V. Č. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59).

Kaltinamoji R. B. su civiliniu ieškiniu sutiko. Kaltinamoji M. R., neigusi kaltę, su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Atsižvelgiant į nustatytą abiejų kaltinamųjų kaltę dėl svetimo turto pagrobimo, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų, veikiant bendrininkių grupėje, padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam byloje surinktos medžiagos visuma, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų R. B. ir M. R. solidariai priteisiant nukentėjusiajam V. Č. L. 1500 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kadangi prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. B. piniginėms lėšoms – 35,71 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus minėta suma pervestina nukentėjusiajam V. Č. L., kaip dalis turtinės žalos atlyginimo ir jam priteistina likusi neatlyginta turtinės žalos suma – 1464,29 Eur.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. pinigams – 35,71 Eur, saugomiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o piniginės lėšos (35,71 Eur), pervestinos nukentėjusiajam V. Č. L., o laikinas nuosavybės teisės apribojimas sąskaitoje esančioms lėšoms, neišnykus jo taikymo pagrindui – civilinio ieškinio užtikrinimui, paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo, arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamoji R. B. šioje byloje buvo laikinai sulaikyta/suimta nuo 2025-01-08. Suėmimas buvo pratęstas iki 2025 m. balandžio 8 d. (2 t., b. l. 46-48, 86-89, 3 t., b. l. 148-150).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra pripažįstama kalta padariusi apysunkį nusikaltimą, už kurį jai šiuo nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, prieš tai ne vieną kartą buvusi teista už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamoji M. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. sausio 8 d. 16.00 val. iki 2025 m. sausio 9 d. 15.11 val. (1 t., b. l. 102-104, 108-109). Paleidus jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktiniai įrodymai.

Banko AB „Swedbank“ kortelė, saugoma byloje, paliktina saugoti byloje iki visiško turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, žalą atlyginus ir R. B. pareikalavus - kortelė grąžintina. Pinigai (35,71 Eur), paimti R. B. asmens kratos metu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (2 t., b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus pervestini nukentėjusiajam V. Č. L., kaip dalis turtinės žalos atlyginimo. Vokas, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, LT-50264, Kaunas (1 t., b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 75), paliktinas toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė įsibraunant į patalpą), ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2023 m. birželio 28 d. pakeistu Šiaulių apygardos teismo, lygtinai paleidus neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo – 2025 m. kovo 24 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo/suėmimo laiką nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 24 d. (1:1).

Kardomąją priemonę - suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi - R. B. pripažinti recidyviste.

M. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė įsibraunant į patalpą), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 2) per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. Č. L. nusikaltimu padarytą 1464,29 Eur turtinę žalą (ar jos dalį, kuri būtų ne mažesnė, nei pusė priteisiamos sumos, tai yra ne mažesnė, nei 732 Eur).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 8 d. 16.00 val. iki 2025 m. sausio 9 d. 15.11 val. (1 dieną/parą, 1:3).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. B. ir M. R. 1464,29 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 29 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. Č. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2025 m. sausio 9 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. B. turtui - 35,71 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o R. B. sąskaitoje esančioms lėšoms (AB „Swebdank“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo nuosprendžio dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

1) banko AB „Swedbank“ kortelę, saugomą byloje, palikti saugoti byloje iki visiško turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, žalą atlyginus ir R. B. pareikalavus - kortelę jai grąžinti;

2) pinigus - 35,71 Eur, paimtus R. B. asmens kratos metu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (2025 m. sausio 16 d. kvitas A), nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti nukentėjusiajam V. Č. L. - kaip dalį turtinės žalos atlyginimo;

3) voką, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, LT-50264, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).