- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-322-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01037-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Šeputienė, Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- M. R., R. B.
- Nukentėjusysis
- V. Č. L.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 2) per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. Č. L. nusikaltimu padarytą 1464,29 Eur turtinę žalą (ar jos dalį, kuri būtų ne mažesnė, nei pusė priteisiamos sumos, tai yra ne mažesnė, nei 732 Eur).
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 8 d. 16.00 val. iki 2025 m. sausio 9 d. 15.11 val. (1 para 1:3).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Solidariai iš R. B. ir M. R. nukentėjusiajam V. Č. L. priteistas 1464,29 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 29 ct) turtinės žalos atlyginimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista R. B., tačiau apeliacinių skundų jos atžvilgiu negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. R. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2025 m. sausio 2 d. apie 13.00 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. B., pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir virtuvėje iš komodos stalčiaus slapta pagrobė svetimą – V. Č. L. priklausantį turtą – 1500 Eur.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. R. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, jos kaltė patvirtinta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, vaizdo įrašais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad M. R. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, sveika, turi mažametį vaiką, bei į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, sprendė, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. R. prašo panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinti ją dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
3.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad nusikaltimo, dėl kurio yra nuteista, nepadarė. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas ją kalta ir nuteisdamas. Tvirtina, kad byloje nėra ir negali būti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis, tikimybėmis ir spėliojimais, o ne objektyviais įrodymais.
3.2. Skunde tvirtina, kad ji niekada savo kaltės nepripažino, tarp jos ir R. B. nebuvo susitarimo padaryti nusikaltimą. Pažymi, kad R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nesitarė su ja daryti nusikaltimo ir, kad jai nebuvo žinoma apie jos ketinimus. Nurodo, kad R. B. patvirtino, jog viena padarė nusikaltimą ir pati atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą.
3.3. Skunde nuteistoji pripažįsta, kad vairavo automobilį, tačiau kur reikia važiuoti jai nurodė R. B.. Ji pati neįtarė ir negalėjo įtarti, kad R. B. ketina daryti nusikaltimą. Pažymi, kad pati yra neteista ir neturi jokios patirties daryti nusikalstamas veikas. Dėl to nuosprendis jos atžvilgiu turi būti panaikintas ir iš jos negali būti priteista jokia piniginė suma, kadangi nukentėjusiajam jokios žalos nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi M. R. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik viena nuteistoji – M. R., kuri skunde ginčija savo kaltę teigdama, jog ji nesitarė su R. B. daryti nusikalstamos veikos ir nežinojo, kad bus įvykdytas nusikaltimas, todėl prašo ją išteisinti.
7. M. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal kurį be kita ko atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šioje byloje nustatyta, kad M. R., veikdama bendrai kartu su R. B., 2025 m. sausio 2 d. apie 13.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir virtuvėje iš komodos stalčiaus slapta pagrobė svetimą – V. Č. L. priklausantį turtą –1500 Eur.
8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, M. R. neigia padariusi nusikalstamą veiką ir veikusi bendrininkų grupėje su R. B..
9. Apeliantė apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad R. B. ją sutikusi Jonavoje paprašė pavežti į Kėdainius ir ji sutiko, už tai jai buvo sumokėta 30 eurų. R. B. jai nesakė dėl ko reikia važiuoti į Kėdainius, važiavo dviese. R. B. jai davė nurodymus ir sakė kur važiuoti, į patį Kėdainių miestą neįvažiavo, kažkokiam miestely jai nurodė įsukti į kiemą, kuriame sustojus R. B. viena nuėjo į namo vidų, o ji buvo automobilyje. Užgesinus automobilį užsimanė į tualetą ir išlipusi nuėjo į namo vidų, kur R. B. buvo virtuvėje, o ji iš koridoriaus įėjo į virtuvę prie durų ir paklausė R. B. kur yra tualetas, pastaroji atsisukus atsakė, kad lauke. Ką darė R. B. nematė, kadangi kai jai pasakė, jog tualetas lauke, ji nuo įėjimo paėjo žingsnį nuo durų ir pro langą žiūrėjo į kiemą, kur yra tualetas lauke, bet jo nematė, todėl apsisukusi išėjo lauk ieškoti tualeto. Po kiek laiko išėjusi R. B. atsisėdusi į mašiną pasakė važiuoti atgal į Jonavą. Ji R. B. neklausė ką ji darė namo viduje ir kam priklauso namas, galvojo, kad tai jos namas, nes ji nežino kur ši gyvena, jokių pinigų nematė. R. B. išleido Jonavoje ir po to įvykio jos daugiau nematė. Papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu ji nurodė, kad su R. B. jokioje vagystėje nedalyvavo, jokių pinigų nevogė, nematė, kad R. B. juos vogtų. R. B. apie pinigų vagystę jai nieko nesakė ir apie tai ji nieko nežino, į namo vidų buvo užėjusi po to, kai R. B. jau buvo viduje tam, kad paklausti kur yra tualetas, ir R. B. pasakius, kad lauke – išėjo, ką pastaroji darė – nematė, nes buvo neįdomu.
10. Nuteistoji R. B. iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kad M. R. paprašė pavežti į Kėdainius, kadangi pardavinėdavo kvepalus žmonėms. Važiuojant M. R. pasakė, kur važiuoti, nurodė ir kiemą, į kurį įvažiavus turėjo apsisukti, kad važiuoti atgal. Ji užėjo į tą namą, durys buvo atrakintos, gulėjo nukentėjusysis. Pasakė jam „labas labas“. Jis nieko neatsakė. Galvojo prikels. Kur gulėjo, šalia buvo spintelė pradaryta ir matėsi piniginė ir jai kilo mintis pasižiūrėti. Kaip atidarė – ten po vaistais dar buvo užlindęs vokas, paėmė tą voką, ten buvo pinigai. Paėmė tuos pinigus ir įsidėjo į kišenę, o tuo tarpu užėjo M. R. ir paklausė, ar gali į tualetą nueiti. Atsakė, kad čia nėra to tualeto, liepė eiti į lauką, palaukti jos mašinoje, ir ji išėjo. Viskas vyko labai greitai. M. R. išėjo, po to iš namo išėjo ir ji pati. M. R. nerodė nei pinigų, nei sakė apie vagystę.
11. Vis tik, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kertinis įrodymas šioje byloje yra nukentėjusiojo sūnaus, liudytojo R. L. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos akimirkos kaip nuteistosios M. R. ir R. B. užeina į nukentėjusiojo namų virtuvę. Kaip matyti iš pirmojo įrašo Nr. 1000002560, R. B. pirmoji užeina į nukentėjusiojo virtuvę ant vienos iš rankų dėvėdama pirštinę ir nurodydama iš paskos einančiai M. R. ją tyliai sekti, iš eisenos matyti kaip R. B. stengdamasi tyliai eiti, nueina tiesiai prie virtuvėje buvusios komodos ir atidaro jos stalčių, o M. R., rankų plaštakas prisidengdama vilkimos suknelės rankovėmis, įėjusi į virtuvę sustojo ir dairėsi bei vėliau žiūrėjo kaip R. B. atidarinėja stalčių. Antrajame įraše Nr. 1000002561 matyti kaip R. B. naršo komodos stalčiuje, o M. R. stovi tarpduryje ir stebi virtuvės prieigą, kol pradeda kažką patylomis šnabždėti, o R. B., girdisi kaip iškart užtraukia užtrauktuką ir atsakydama „ką?“ pasitraukia šiek tiek į šoną, uždaro stalčių ir pasisuka eiti atgal link M. R. (1 t., b. l. 75). Kaip parodė apklausiamas nukentėjusysis V. Č. L., jis virtuvėje, pirmajame komodos stalčiuje laikė savo santaupas, iš viso 1500 Eur, pinigai buvo baltame voke, kuris padėtas stalčiuje po vaistų dėžute. Kad pinigų nėra pastebėjo tik po kelių dienų. Dienos metu jis namų lauko duris laiko atrakintas, tuo metu galėjo būti prigulęs į lovą, o kai eina pagulėti, išsiima klausos aparatą, dėl to nieko ir negirdėjo.
12. Pateikti vaizdo įrašai paneigia nuteistųjų duotus parodymus apie tai, kad į nukentėjusiojo namus R. B. užėjo tikslu pasiūlyti kvepalų, kadangi su savimi moteris nieko neturėjo, o M. R. nurodė nežinojusi kokiu tikslu vykstama, kur vykstama ir teigė, kad R. B. su savimi kartu nieko neturėjo, nebent mažą tašytę. Įrašai taip pat paneigia nuteistųjų duotus parodymus, kad pirmiau į namą įėjo R. B. ir tik vėliau, R. B. būnant virtuvėje ir jau radus bei įsidėjus nukentėjusiajam priklausančius pinigus, užėjo M. R.. Vaizdine medžiaga paneigtos ir aplinkybės, kad R. B. ruošėsi prikelti miegantį nukentėjusįjį, kadangi iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog moterys stengiasi elgtis tyliai, kad nebūtų išgirstos ir pastebėtos, o tai paneigia ir M. R. išsakytą teiginį, jog ji galvojo, kad tai R. B. namas. Nors M. R. tvirtino, kad nematė ką darė R. B., tačiau įraše akivaizdžiai užfiksuota, kaip M. R. stebi R. B., kol ši nuėjo iki komodos ir atidarė jos stalčių bei pradėjo jame naršyti.
13. Nors apeliaciniame skunde M. R. teigia, jog ji apie nusikalstamą veiką nežinojo ir neveikė bendrai su R. B., kuri iš esmės savo kaltę pripažino, vis tik teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutikti negali. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.
14. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo R. B. ir M. R. veikusias bendrininkų grupėje, atsižvelgdamas į kiekvienos iš jų bei bendrai padarytus veiksmus. M. R. vairavo transporto priemonę, su kuria nuteistosios atvyko į nusikalstamos veikos padarymo vietą, o po to ir pasišalino. Kaip matyti iš bylos duomenų bei vaizdo medžiagos, abi moterys veikė naudodamos konspiraciją – be leidimo pateko į svetimą patalpą – nukentėjusiojo namus, jų rankos plaštakos buvo pridengtos (pirštine R. B., rankogaliais – M. R.), kad įvykio vietoje neliktų pirštų antspaudų. Nuteistosios matė, jog nukentėjusysis miega, R. B. nurodė elgtis tyliai, abi moterys šnabždėjo, M. R. buvo likusi tarpduryje stebėti situaciją ir saugoti virtuvės prieigą, kol R. B. grobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus iš virtuvėje stovėjusios komodos pirmojo stalčiaus. Iš įrašo akivaizdu ir tai, kad M. R. matė kaip R. B. priėjusi prie komodos atidarė jos stalčių ir pradėjo ieškoti ten buvusio nukentėjusiojo turto, taigi apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistoji aiškiai suvokė, jog abi su R. B. yra svetimuose namuose, kad R. B. svetimą stalčių krausto ne dėl kokios nors kitokios priežasties, o tik turėdama tikslą kažką pavogti. Visi šie duomenys akivaizdžiai paneigia nuteistosios M. R. skundo argumentą, kad ji apie vagystę nieko nežinojo ir neveikė bendrininkų grupėje su R. B., ir nematė bei nežinojo, kad R. B. kažką paėmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikaltimą jos padarė veikdamos bendrai, turėdamos išankstinį tikslą padaryti vagystę iš namo, pasiskirstę vaidmenimis, pritardamos viena kitos daromiems veiksmams, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog jos veikė kaip bendravykdytojos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė itin išsamius argumentus, pagrįstus bylos duomenų ir įrodymų vertinimo analize, kurie pagrindžia nuteistųjų bendrininkavimo tyčios formą. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad M. R. ir R. B. BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė veikdamos tiesiogine neapibrėžta tyčia – jos suprato, kad be leidimo įeina į svetimą gyvenamąją patalpą, joje daro svetimo turto vagystę, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala, tačiau jos nedetalizavo. Aptartų įrodymų pagrindu apeliantė M. R. pagrįstai pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės
16. M. R. apeliaciniu skundu prašo priimti priešingą procesinį sprendimą – ją išteisinti, kas apima pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl nuteistajai skirtos bausmės. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
17. Nagrinėjamu atveju M. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas M. R. paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant ją dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Byloje nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
18. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
19. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistosios M. R. asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau ji neteista (2015 m. gegužės 29 d. prokuratūroje nutraukta baudžiamoji byla trūkstant įrodymų, kurioje M. R., jos motinai bei R. B. buvo pareikšti įtarimai dėl pinigų vagystės; 2021 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas trūkstant įrodymų dėl pinigų vagystės ir sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupėje), bausta administracine tvarka, bauda sumokėta, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, sveika, turi mažametį vaiką, gimusį 2021 m.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistosios M. R. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant vieną švelniausių BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant ir parenkant individualizuotus įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Skirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga nuteistosios asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl yra teisinga ir nekeistina.
Dėl civilinio ieškinio
21. Byloje nukentėjusysis pareiškė 1500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad M. R., veikdama bendrai su R. B., iš nukentėjusiojo pavogė 1500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, jog M. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jos kaltė veikus bendrininkų grupėje kartu su R. B. įrodyta bylos duomenimis ir apkaltinamasis nuosprendis paliekamas galioti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstai priteistas atlyginti bendrai iš abiejų bendrininkių – M. R. ir R. B.. Šioje dalyje nuosprendis taip pat paliekamas galioti be pakeitimų.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajai M. R. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Ramutė Budrytė (4 t., b. l. 81).
24. 2025 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. birželio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąją M. R. sudaro 187,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistosios.
25. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teisme buvo pateikta po 2025 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistosios valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistosios M. R. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios M. R. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš nuteistosios M. R., palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.