- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- T-225-829/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31742-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Nuteistasis
- D. D.
dalyvaujant Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą Nr. Š6-15 dėl probacijos sąlygų keitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2018 m. kovo 30 d. gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų keitimo nuteistajam D. D.. Teikime ir Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus duomenų registrą D. D. įtrauktas 2018 m. vasario 13 d. 2018 m. vasario 22 d. D. D. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. 2018 m. vasario 22 d. pokalbio su probuojamuoju metu paaiškėjo, kad šių metų vasario mėnesį (po nuosprendžio įsiteisėjimo) 5 dienas buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų, nors nuosprendį priėmęs teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308 straipsnio 4 dalimi išaiškino paskirtų bausmių vykdymo ypatumus ir asmuo žinojo, kad jam išvykti nepranešus probuotojui nebuvo galima, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte numatytą bendrąją probuojamojo pareigą – pranešti apie išvykimą už rajono ribų. Raštu paaiškino pažeidimo aplinkybes. 2018 m. kovo 23 d. atvykęs į Probacijos tarnybą pateikė paaiškinimą dėl padaryto naujo bendrosios pareigos pažeidimo – turėdamas nedarbingumą 2018 m. kovo 13 d. išvyko už rajono ribų neinformavęs Probacijos tarnybos. 2018 m. vasario 22 d. buvo įvertintas pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, jam nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos rizika (įvertinimo rezultatas 46 balai). Nustatytos probleminės sritys – „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“, kurių kriminogeniniai veiksniai rodo pakartotinio nuteisimo tikimybę. Siūlo nuteistajam pakeisti probacijos sąlygas papildomai paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (b. l. 1, 25).
Nuteistasis D. D. nuodo, kad supranta ko prašoma teikimu. Žinojo, kad nuosprendis įsiteisėja 2018 m. sausio 30 d., todėl skambino į Probacijos tarnybą ir paaiškino, kad dirba vairuotoju ir važinėja po Baltijos šalis. Jam pasakė, kad gali važiuoti ir dirbti, kadangi dar teismo dokumentai tarnybos nepasiekę. Jis išvažiavo dirbti ir jam paskambino kažkurią vasario mėnesio dieną, kad ateitų į Probacijos tarnybą. Jis paaiškino, kad darbo reikalais yra išvažiavęs į Estiją, ir pasakė, kad neturi galimybės staigiai sugrįžti. Paaiškinime parašė, kad žinojo, jog yra priskirtas Probacijos tarnybai, tačiau jam niekas nepaaiškino nuo kada. Vasario 22 d. jis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis. Jis žino, kad negali išvykti iš rajono ribų be Probacijos tarnybos žinios. Dėl antro pažeidimo – išvykimo į Kauną – rašė elektroniniu laišku prašymą Probacijos tarnybai, kad leistų darbo reikalais išvykti dirbti į užsienį, kadangi yra vairuotojas, turi per Darbo biržą išsilaikęs C, CE kategorijas ir būtinai turi atidirbti pusę metų, nes priešingu atveju turėtų sumokėti už kursus, už kompensacijas važinėjant į mokymus į Kauną. Prašymas buvo atmestas. Žinojo, kad gali rašyti skundą. Jis kartu su advokate nuvažiavo į Kauno probacijos tarnybą. Jis važiavo su prašymu, o ne laisvalaikio praleisti. Prieš savaitę gavo laišką dėl skundo. Skundas atmestas. Probacijos tarnyba teigia, kad negali išvykti, nes nėra išklausęs elgesio programos, kuri dar nevyksta ir greit neprasidės. Jam sunku buvo susirasti darbą. Buvo atėjęs į Probacijos tarnybą ir prašė, kad leistų važiuoti į Kauną, į darbo pokalbį. Jam atspausdino lapą, kuriame buvo nurodyta, kad yra probacijos įskaitoje, ten turėjo įrašyti su kuo kalbės, asmens telefono numerį. Nuvažiavo, šnekėjo ir jį būtų priėmę į darbą, bet kai pasakė, kad yra nuteistas, kad turės pasirašyti, tai iškart padėkojo ir pasakė, kad jo nereikia. Kelias dienas buvo be darbo. Iš pirmos darbovietės išėjo, kadangi jam reikėjo važinėti po užsienį, o to padaryti dabar negali. Buvo pas kitą darbdavį, kuriam paaiškino, kad yra nuteistas, kad jam yra tam tikros sąlygos nustatytos. Darbdavys priėmė jį į darbą, leido važinėti po rajoną. Jis dėl darbo negalėtų įgyvendinti probacijos tarnybos siūlomos paskirti papildomos sąlygos, kadangi ryte gauna žinutę su infomacija kur turi vykti. Iš ryto jis gali važinėti po rajoną, bet per pietus gali gauti žinutę, kad turės nuvažiuoti į Jurbarką. Jeigu jam nebūtų paskirtas Probacijos prašomas įpareigojimas – kiekvieną kartą gauti leidimą išvažiavimui, mano, kad darbo vietą išlaikytų ir apie išvykimus visada praneštų telefonu. Jo darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val. Savaitgaliais nedirba. Papildomi įpareigojimai komplikuotų jo galimybę dirbti dabartinėje įmonėje. Po nuosprendžio įsiteisėjimo naujų pažeidimų ar nusikaltimų nėra padaręs. Sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose. Dabar ji už vaiką gauna 300 Eur, o kai netrukus vaikui sueis metai, gaus 170 Eur. Jam darbas reikalingas, nes Šakių mieste darbo vietų mažai ir ne visi nori priimti žmogų su teistumu. Nekilnojamojo turto neturi (b. l. 26–27).
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas advokatas M. S. nesutinka su teikimu. Nurodė, kad vertinant ankstesnį D. D. gyvenimą, yra nemažai įrašų, tačiau po nuosprendžio įsiteisėjimo D. D. nepažeidė jokio reikalavimo, nepadarė net mažiausio nusižengimo. Tai rodo, kad žmogus stengiasi padaryti išvadas. Yra užfiksuoti du probacijos sąlygų pažeidimai, kurie yra pakankamai formalaus pobūdžio ir susiję su nuteistojo bandymu kabintis į gyvenimą. Jis neturi kitos išeities kaip tik dirbti. Asmuo yra baigęs kursus, jo kreditorių sąrašas pasipildė dar ir Darbo birža, kuriai jis turi įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus už tai, kad ji sudarė galimybę gauti specialybę. D. D. taip pat turi atlyginti žalą, kuri yra viena iš sąlygų, bei išlaikyti šeimą. Mano, kad aplinkybės, susijusios su formalių pažeidimų padarymu, turi būti teismo įvertintos. Formalūs pažeidimai yra fiksuoti, tačiau susiformavusioje teismų praktikoje pasisakyta, kad probacija kaip procesas negali būti vykdoma formaliai, kad ji turi siekti pagrindinių tikslų, kurie įtvirtinti Probacijos įstatymo 4 straipsnyje. Teikimo medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų apie D. D. piktybiškumą, norą kažko išvengti. Atsižvelgiant į tai, kad probacijos sąlygų pakeitimas jeigu ir neužkirstų kelio, tai neproporcingai suvaržytų nuteistojo galimybes išsaugoti šią darbo vietą. Poreikis išvykti gali atsirasti pakankamai nutolus nuo Probacijos tarnybos buveinės, ir techniškai nelabai įmanomas. Akivaizdu, kad darbdaviui darbuotojas, kuris negali atlikti tų funkcijų, kurioms jis jį samdo, kels problemas ir neabejotinai tai gali apsunkinti D. D. galimybę tinkamai resocializuotis (b. l. 28–29).
Prokuroro išvada – siūlymą tenkinti. Prašo teikimą tenkinti vien dėl to, kad jis yra ypatingai humaniškas ir nekeičiantis nuteistojo padėties. Prašymas yra įvesti papildomą bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, t. y. įpareigojimą neišvykti už rajono ribų. Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį ši sąlyga priskirta prie bendrųjų probuojamo asmens pareigų. Bet kuriuo atveju jis be Probacijos tarnybos žinios negali išvykti iš rajono. Probacijos tarnybos prašymui buvo bandoma prieštarauti darbine veikla. Išimtys, susijusios su darbine veikla ir mokslu, Probacijos tarnybos yra daromos visada. Tai nėra kliūtis dirbti. Mano, kad nuteistasis nori būti kuo mažiau varžomas, kiek įmanoma laisvesnis. Iš teikimo medžiagos matoma, kad poslinkiai pakankamai negatyvūs, yra auganti grėsmė, kad gali būti padarytas naujas nusikaltimas. Suprantama ir motyvuota, kad Probacijos tarnyba, siekdama to išvengti, prašo tam tikrų apribojimų, kurie ypatingai minimaliai suvaržo nuteistojo teises. Probacijos tarnyba, esant minėtiems pažeidimams, galėtų kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti bausmės, tačiau prašoma įvesti naują sąlygą. Gaila, kad žmogus dar nesuprato ir kaltina aplink pasaulį, o ne save ir savo veiksmus. Žmogus nėra savikritiškas, nemato, kad tai yra jo ankstesnio elgesio pasekmės, kad prie tokių suvaržymų privedė jo elgesys. Tokioje situacijoje asmeniui būtina teisiniais mechanizmais padėti susiprasti (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant pirmuosius 2 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu ir per 7 mėnesius atlyginti dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai (1 027,66 Eur).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog D. D. laikosi teismo jam paskirtų įpareigojimų, t. y. nustatytu laiku būna namuose bei dirba, nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, administracine tvarka nėra baustas. D. D. nėra priskiriamas didelei nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi mažametį vaiką. Tačiau 2018 m. kovo 13 d. išvyko už rajono ribų neinformavęs Probacijos tarnybos. D. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad tą dieną su advokate buvo išvykęs į Kauno probacijos tarnybą pateikti skundą. Nurodė, kad daugiau neišvyks nepranešęs. Tas pačias aplinkybės nurodė ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Individualaus probuojamojo priežiūros plano nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. atvykęs į Probacijos tarnybą D. D. pranešė, kad vyksta į Kauną į darbo pokalbį, taigi, nuteistasis pasižadėjo ir toliau laikosi įstatymo nustatyto įpareigojimo informuoti Probacijos tarnybą apie savo išvykimą už rajono ribų. Taip pat D. D. po nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra 2018 m. vasario 5 d. buvo 5 dienas išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų. D. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirbo vilkiko vairuotoju ir komandiruotėje buvo 5 dienas. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad turi per Darbo biržą išsilaikęs C, CE kategorijas ir būtinai turi atidirbti pusę metų, nes priešingu atveju turėtų sumokėti už kursus, už kompensacijas važinėjant į mokymus į Kauną. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2018 m. vasario 13 d. 2018 m. vasario 22 d. D. D. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. Nors šis pažeidimas yra neginčijamas, tačiau buvo padarytas dar iki D. D. įrašymo į probacijos įstaigą ir supažindinimo su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą, bendrosiomis probuojamo asmens pareigomis.
Įvertinęs aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog iš tiesų egzistuoja formalūs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti pagrindai svarstyti klausimą dėl D. D. papildomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kadangi du kartus nepranešė apie išvykimą už rajono ribų. Vis tik įvertinęs šių veiksmų pobūdį, teismas daro išvadą, jog jie nėra sistemingi, rodantys atsainų nuteistojo pažiūrį į jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, vien du kartus nepranešus apie išvykimą už rajono ribų, teismo vertinimu, negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti D. D. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog prašomos skirti papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – skyrimas būtų perteklinis veiksmas, kuris visai nebūtinas, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kaip pažymėjo prokuroras, nuteistasis D. D. bet kuriuo atveju be Probacijos tarnybos žinios negali išvykti iš rajono, o trumpalaikis išvykimas darbo reikalais su Probacijos tarnybos žinia, niekaip neskatintų nuteistąjį elgtis nusikalstamai, o tik sudarytų galimybę išlaikyti darbo vietą, dirbti, teikti išlaikymą šeimai, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir skatinti toliau laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Probacijos skyriaus teikimo dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam, todėl minėtas teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsniu,
nutaria:
teikimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.