Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-01-30Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
1A-25-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31742-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. D., J. K., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros
Nukentėjusysis
T. A.
Advokatai
Valda Grigonytė, Raimundas Vasiliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Ingai Mieldažytei, Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui, Audriui Ažukui,nuteistajam D. D., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,nukentėjusiajam T. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 7 d. viešosios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl T. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 7 d. viešosios tvarkos pažeidimo), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. D. paskirta: 1) pareiga pirmuosius dvejus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu; 3) baudžiamojo poveikio priemonė – per 7 mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.

J. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. birželio 6 d. viešosios tvarkos pažeidimo, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirta: 1) įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) baudžiamojo poveikio priemonė – per 7 (septynis) mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. D. ir J. K. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai priteista 1027,66 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. D. ir J. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami prieš pastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip 9 kartus T. A. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruvą, sumušimą, dešinės akies junginės muštinę žaizdą, apatinio tiesiojo raumens plyšimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Be to, D. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties tyčia kumščiu smogė P. K. ne mažiau du kartus į galvą, tuo padarydamas veido sumušimus ir poodinę kraujosruvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistasis J. K. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti.Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neapklausiant visų galimų liudytojų, nors apklaustieji liudytojai parodė, kad konflikto vietoje buvo daug žmonių, kurie galėjo matyti įvykį ir duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiojo T. A. ir liudytojų P. Š., S. V., G. D. parodymais, kurie kardinaliai prieštarauja vieni kitiems ir nesukuria aiškios priežastinio ryšio grandinės su pasekmėmis, nurodytomis teismo medicinos eksperto išvadoje. Pats nuteistasis J. K. viso proceso metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją jis buvo pakviestas kaip šio įvykio liudytojas, bet vietoje minėtos liudytojo apklausos buvo patrauktas įtariamuoju ir tokioje neadekvačioje streso būsenoje buvo apklaustas kaip įtariamasis, nedalyvaujant advokatui, todėl šių jo parodymų vertinti kaip teisingų negalima, nors jis ir pripažino, kad bandė skirti D. D. nuo T. A., tačiau nurodė, kad į konfliktą nesikišo, šiuos parodymus patikslino teisme, nurodydamas, kad iš viso prie nukentėjusiojo nesiartino. Tuo tarpu teismas jo teisme duotus parodymus nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus, kadangi jo parodymai buvo nenuoseklūs. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo ignoruoti ir įvykį mačiusio liudytojo G. B. parodymai, kuomet jis nurodė, kad J. K. nemušė T. A., analogiškai parodė ir D. D.. J. K. atkreipia dėmesį, kad prieš tai paminėtos liudytojos S. V. ir G. D. nurodė, kad konflikto tiesiogiai nematė. Teisme liudytoja G. D. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, todėl šios liudytojos galimai matė visai kitą – N. M. konfliktinį epizodą (vykusį po etapo su T. A.), kuris nebuvo tirtas ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto nuomone, priimant apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės buvo remtasi tik vienintelio liudytojo P. Š., kuris iš anksčiau pažinojo nuteistąjį, todėl ir nurodė jį kaip asmenį, galimai mušusį T. A., parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai apie smūgių skaičių skiriasi nuo specialisto išvadoje nustatyto smūgių skaičiaus. Teismo medicinos specialisto 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje Nr. G175/15(10) konstatuotas tik sužalojimas galvos srityje, jokių kitų sužalojimų nenustatyta, šią aplinkybę specialistas patvirtino ir teisme. Vertinant tai, kad nukentėjusiajam T. A. vienu smūgiu buvo sužalota dešinė akis, apeliantas to net negalėjo padaryti, nes vienintelis smūgis šioje byloje fiksuotas tik D. D. veika.Paviršutinišką šios baudžiamosios bylos ištyrimą patvirtina ir bendrininkavimo bei bendrininkų rūšies nustatymas. Akivaizdu, kad dviejų nuteistųjų vaidmuo įvykyje buvo skirtingas, tačiau kiekvieno iš jų veika nebuvo individualizuojama, bendrai vertinant tik teismo medicinos eksperto išvadą, nenustatant aiškaus priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš nuteistųjų galimų veiksmų ir pasekmių. Teismo nuosprendyje neatskleista, kokius konkrečius veiksmus(smūgius) atliko J. K., subjektyvinė veikos pusė paremta tik prieštaringais liudytojų P. Š. ir G. B. parodymais, kurie negali būti siejami su objektyviąja veikos puse (pasekmėmis). Atsižvelgiant į tai, visi prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turėjo būti vertinami J. K. naudai. Apeliantas pažymi, kad ir jam paskirta bausmė yra aiškiai neadekvati, visiškai neindividualizuota pagal jo asmenybę (neteistas, dirbantis ir pan.).Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. D. ir J. K. neteisingai pritaikyto BK 75 straipsnio, taip pat J. K., pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dvi veikos), 284 straipsnį (dvi veikos), paskirti bausmes – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2014 m. kovo 28 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 284 straipsnį (2014 m. kovo 28 d. nusikalstama veika) laisvės apribojimą 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. birželio 6 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 6 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimą 1 metams; bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (2014 m. kovo 28 d. nusikalstamos veikos) bei bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (2015 m. birželio 6 d. nusikalstamo veikos), subendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu ir už 2014 m. kovo 28 d. nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimą 2 metams, už 2015 m. birželio 6 d. nusikalstamas veikas – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; šias bausmes BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai D. D. ir J. K. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Priimdamas šį sprendimą teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais BK 75 straipsnio taikymo kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo linkęs nusikalsti, ar kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti baudžiamosios atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2013).Šiuo atveju būtina įvertinti, kad D. D. ankstesniais nuosprendžiais už eilę vienarūšių nusikaltimų paskirtos bausmės buvo neefektyvios ir nesulaikė jo nuo naujų, analogiškų nusikaltimų padarymo. Paskutiniai nusikaltimai padaryti praktiškai iš karto vos tik priėmus spendimą dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų ir tai pagrįstai leidžia teigti, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Be to, D. D. buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus net ir po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė iškraipytas nusikaltimų aplinkybes, savo elgesio kritiškai nevertino, kas rodo, jog jis siekė visiškai ar bent iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. D. nukentėjusiojo T. A. atsiprašė ir atlygino žalą praėjus maždaug metams nuo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios, todėl, prokuroro nuomone, šie veiksmai buvo nulemti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo suvokimo, o ne nuoširdaus gailesčio ar neigiamo savo veiksmų vertinimo. Nukentėjusiojo P. K. nuteistasis neatsiprašė, kadangi kaltės dėl jo sužalojimo nepripažino. Manytina, kad D. D. elgesys nusikaltimo metu bei po jo neleidžia daryti išvados, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam negali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, motyvuodamas BK 75 straipsnio taikymą J. K., atsižvelgė tik į tai, kad jis anksčiau neteistas ir šiuo metu dirba. Pažymėtina, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 6 mėnesiams nuo Šakių rajono apylinkės 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Naujo analogiško nusikaltimo padarymas per neilgą laiko tarpą rodo, kad J. K. linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Be to, teismas privalėjo vadovautis BK 38 straipsnio 4 dalimi ir prijungti jo žinioje esančią jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti bausmes už visas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo darbinė veikla savaime neeliminuoja galimybės padaryti naują nusikaltimą, todėl šis vienintelis argumentas nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, J. K. neigia kaltę, dėl savo veiksmų nesigaili ir savo elgesio nevertina kritiškai, nukentėjusiojo neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino.Nuteistojo D. D. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. apeliacinį skundą prašoma šį apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį. Atsikirtime nuteistasis prašo atsižvelgti į šioje byloje nustatytus teigiamus aspektus, kurie leidžia jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Jis pripažino savo kaltę dėl pirmojo nusikaltimo padarymo, paaiškino dėl ko prasidėjo konfliktas, neigiamai vertino savo elgesį, gailėjosi, nurodė galimą priežastį, kodėl jis nevaldė savo emocijų ir veiksmų, atlygino nukentėjusiajam T. A. padarytą žalą, kas rodo, jog jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, be to, per dvejus metus nuo šių nusikaltimų padarymo jis daugiau nenusikalto, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laukia gimstant vaiko.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras A. A. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. D. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundo

Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikinama BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalyje bei BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.J. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė nustatęs tokias šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: kaltinamieji D. D. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip 9 kartus T. A. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruvą, sumušimą, dešinės akies junginės muštinę žaizdą, apatinio tiesiojo raumens plyšimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Toks skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turinys visiškai atitinka kaltinamajame akte suformuluotą D. D. ir J. K. kaltinimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau prieštarauja nustatytoms faktinėms šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms.Iš bylos medžiagos bei teismo nuosprendžio matyti, jog byloje apklaustų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme buvo skirtingi, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, negarsino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (BPK 276 straipsnio 4 dalis), nepaisant to jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.Siekiant ištaisyti pirmosios instancijos padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus tiriant įrodymus ir pašalinti visas abejones dėl nuteistojo J. K., nukentėjusiojo T. A. ir liudytojo P. Š. parodymų prieštaravimų, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo ištirti nuteistojo J. K. ir liudytojo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat papildomai apklausti nuteistieji D. D., J. K., nukentėjusysis T. A., liudytojas P. Š..Nuteistųjų D. D. ir J. K. kaltė dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje byloje įrodinėjama įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais bei specialisto išvada.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad 2015 m., birželio mėn. pradžioje, apie 22:30 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje poilsiavietėje, (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek neblaivus, išgėręs 2 butelius nestipraus alaus. Viską gerai prisimena. Poilsiavietėje vyko jaunimo vakarėlis, buvo garsiai leidžiama muzika. Susitiko su draugais D. D., G. B. ir E. G.. Ar jie buvo vartoję alkoholio, šito negalėjo pasakyti, prie jo negėrė. Kažkuriuo metu, jiems bestoviniuojant, D. D. kažką pasakė jam nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo T. A.. D. D. dėl tų pasakytų žodžių susinervino ir iškart nuėjo prie T. A., nieko nesakė ir kumščiu sudavė jam ne mažiau vieną smūgį į veidą, kažkur į akių sritį. Ar nuo suduoto smūgio T. A. pargriuvo ant žemės, šito tiksliai neprisimena. Tada jis priėjo prie D. D. ir T. A. ir pradėjo juos raminti, tempė, apkabinęs D. D. rankomis per liemenį, į šalį. D. D. jo akivaizdoje daugiau nesmurtavo. Tada T. A. greitai su minėtais jo draugais įsėdo į automobilį prie kurio stoviniavo ir tuoj pat išvažiavo. Iš jo draugų, niekas, bent jo akivaizdoje, į konfliktą nesikišo. Jis nei temdamas D. D., nei vėliau prieš T. A. nesmurtavo. Tuo viskas ir užsibaigė. Dar po kiek laiko, pamena, kaip D. D., G. B. ir E. G. iš vakarėlio išvažiavo, kas juos išvežė, nematė. Jis pats liko, su jais niekur nevažiavo. Taigi, dar kartą parodė, kad jis nei prieš T. A., nei prieš kitus tą vakarą nesmurtavo. Jo akivaizdoje smurtavo tik D. D. prieš T. A. (1 t., 93-95 b. l.).J. K. 2017-03-13 pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Viskas įvyko birželio pradžioje. Buvo apie 23 val. vakaro. Nuvykus prie ežero susitiko su G. B., su kuriuo pašnekėjo, pasėdėjo, parūkė. Vėliau susitiko E. ir D.. Su jais pašnekėjo, pastoviniavo. Einant išgirdo, kad kažkas paminėjo D. ir jį pavadino gaidžiu. Ir tuo metu D. D. nieko nesakęs, nuėjo link tos pusės. Nuėjęs D. D. apkabino T. A., pasivedęs į šoną, trenkė jam smūgį. Jis su G. ir E. apsisuko ir nuėjo toliau, kadangi nenorėjo niekur veltis. Greitai juos pasivijo ir D. D.. Po to E. G. ir D. D. išvažiavo namo, o jis su G. irgi išėjo. T. A. nemušė, kadangi net nebuvo šalia. Nukentėjusiojo aplink automobilį nesivaikė. Yra vienas liudytojas, kuris jį galėjo atpažinti. Galbūt šis jaučia jam antipatiją, kadangi prieš kelis metus buvo šokiuose su panele, o po kurio laiko sužinojo, kad jam irgi patiko ta pati panelė. Be to jis jo net nematė tą vakarą. Tą vakarą buvo išgėręs du buteliukus nestipraus alaus. Jam buvo kilusi mintis išskirti D. D. su T. A., tačiau nespėjo to padaryti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Ikiteisminiame tyrime ant protokolo jis pasirašė neperskaitęs, kadangi jam buvo šokas. Buvo pasimetęs (3 t., 18-19 b. l.).Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis J. K. parodė, kad atsimena, ką sakė apylinkės teisme, tuomet sakė tiesą. Viskas vyko naktį prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, ten be jo dar buvo D. D., E. G. ir G. B.. J. K. einant su D. D. prie tvenkinio, išgirdo pavadinant D. D. žodžiu „gaidys“, todėl pastarasis nuėjo paklausti, kodėl jį taip pavadino. Matė, kaip D. D. kažkokį žmogų galimai apsikabino, ir trenkė tam žmogui smūgį į veidą kumščiu. Šiuo metu negali prisiminti, ar D. D. tikrai apsikabino tą asmenį. Nuteistasis matė vieną smūgį. Dabar jam žinoma, kad tas asmuo buvo T. A., tuo metu jo nepažinojo. Jis su G. B. ir E. G. nusprendė paeiti toliau nuo muštynių, tada juos prisivijo D. D. ir jie visi išsiskirstė. T. A. niekur nebuvo vaikomas. Kodėl liudytojai nurodo, kad ir jis smogė T. A., jam nėra žinoma, galbūt P. Š., kurį jis žino iš matymo, jį ten matė ir kaip vienintelį pažįstamą paminėjo. Su P. Š. yra buvęs šokiuose, po to vėliau sužinojo, kad nuteistojo panelė P. Š. irgi patiko, bet koks laiko tarpas skyrė šokius nuo nagrinėjimo įvykio negali pasakyti. Pagarsinti jo parodymai yra iš dalies teisingi, neteisingai nurodytos aplinkybės, kad jis tempė D. D. nuo konflikto, taip nebuvo. Nuteistajam buvo kilusi mintis, kad reikėtų D. D. tempti, kad jis nesiveltų į konfliktą, ir apie tai jis pasakė ikiteisminio tyrimo metu.D. D. 2017-03-13 pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta, kad įvykių metu, kai buvo sužalotas T. A., buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Įvykio dieną su draugu E. G. nutarė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten susitiko savo pažįstamus, tarp kurių buvo J. K. ir G. B.. Su šnekėjosi, o paskui ėjo aplink ežerą apsidairyti. Beeinant išgirdo, kad kažkas pasakė „- Žiūrėk, eina tas D., gaidys“. Atsisuko atgal ir pamatė iš matymo pažįstamą T. A. su draugais. Priėjo prie T. A., kuriam pasakė, jog nori pasišnekėti, parūkyti, kadangi išgirdo necenzūrinį žodį adresuotą jam, dėl kurio labai susinervino. T. A. sutiko. Apsikabino jį, žengė pora žingsnių ir paklausė, kodėl jis išgirdo tokius žodžius. T. A. paburbėjo kažką po nosimi. Jis susinervino ir davė jam smūgį už tai, kad jautėsi tuo metu įžeistas. Po įvykio, t. y. po suduoto vieno smūgio su draugu E. G. išvažiavo namo. Nematė kas T. A. nutiko. Ką toliau veikė G. ir J. nežino. J. K. jam liko už nugaros ir jis nematė ar šie mato įvykį. Jo draugai nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio. Gailisi. Savęs neteisina dėl poelgio. Atsiprašė prieš teismą nukentėjusiojo. Žalą atlygino. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. D. paaiškino, kad tą vakarą susitiko prie tvenkinio, kur buvo daug žmonių. Jiems einant nuo scenos, jis išgirdo vienoje žmonių grupelėje kažkam sakant „ei gaidy“, atsisukęs pamatė T. A., P. Š. ir dvi paneles. Paklausus, kodėl taip negražiai pavadino, T. A. atsakė, kad „važiuok iš čia“, tada jis jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Kiti nesudavė, gal kitiems tik taip pasirodė, kad konfliktas ar stumdėsi. Matė, kad nukentėjusysis atsitūpė, o jis nuėjo pas draugus, niekas nieko nesivaikė, nes po to vienintelio smūgio jis suprato savo kaltę ir prašė vežti namo. P. Š..2015-06-06 protokolu-pareiškimu nukentėjusysis T. A. pranešė, kad 2015-06-05 apie 1-2 val., jam būnant poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis kelis smūgius į galvą jį sumušė iš matymo pažįstamas D. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas, nežino. Dėl sužalojimo kreipėsi į medikus (1 t., 8 b. l.).Nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-05 vakare, poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), jis su draugais poilsiavo, žaidė tinklinį. Buvo ir daugiau žmonių, kurių jis nepažinojo, tačiau jie elgėsi visiškai normaliai, savo rate poilsiavo. Jis su draugais stovėjo prie savo automobilio stovėjimo aikštelėje, gėrė alų. Tiksliai pasakyti negalėjo, kaip prie jų atsirado D. D. ir gal 3-4 jo draugai. D. D. iškart priėjo prie jo, apkabino per pečius ir pakvietė eiti pasikalbėti. Jis nesuprato, ko D. D. nori iš jo, bet nieko blogo nepagalvojo ir sutiko su juo eiti pakalbėti. Tik pradėjus eiti D. D. sudavė kumščiu į dešinę akį. Smūgis buvo stiprus, pajuto didelį skausmą, dar stengėsi nuo D. D. pabėgti, bet suklupo ir pajuto dar kelis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Kas sudavė smūgius, tiksliai nežinojo, ar pats D. D., ar šalia buvę jo draugai, kurių jis nepažinojo. Išgirdo kažką šaukiant, kad baigtų, užteks. Tada jį nustojo mušti, net nepastebėjo, kas šalia jo stovėjo, jis iškart nuėjo link savo automobilio ir paprašė savo blaivaus draugo P. Š., kad nuvežtų į ligoninę, kur jam medikai suteikė pirmąją pagalbą, o po to, skubiai išgabeno į Kauno klinikas, kur po apžiūros, buvo išleistas gydytis į namus. Dėl ko jį sumušė D. D., nežinojo, konfliktų prieš tai su juo nėra buvę (1 t., 12 b. l.);Nukentėjusysis T. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su draugais P., N., S. ir G. buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero, prie automobilio ir gėrė alų. Dar buvo P. draugų, kurie žaidė tinklinį. Apie 2-3 val. nakties, tamsoje, prie jo priėjo D. D., kurį pažįsta iš matymo, apkabino kaire ranka ir pasakė, kad einam pasišnekėti. Nematė iš kur jis atėjo. Nežino, ar nuo D. D. sklido alkoholio kvapas. Su D. D. žengė porą žingsnių ir pajuto smūgį kumščiu į dešinę akį ir suklupo. Nematė kaip buvo suduota, tik pajuto smūgį. Pradėjo bėgti, bet jį pasivijo keli asmenys. Jį pargriovė ir spardė. Nematė kas pargriovė. Užsidengė galvą. Nežino kas jį mušė, bet tikrai ne vienas asmuo. Nežino kiek gavo smūgių, bet jie buvo į nugarą ir galvą. Jam skaudėjo nugarą, galvą, bet pagrinde buvo akis. Viskas truko labai trumpai. Kažkas iš minios jam liepė baigti. Nežino dėl ko buvo sumuštas. J. K. iki įvykio nepažinojo. P. Š. sakė, kad matė kaip J. K. jį iš nugaros mušė, o kitų asmenų šis nepažinojo. Nuėjo iki P. Š., kuriam pasakė, kad iš akies bėga kraujas ir paprašė nuvežti į greitąją (2 t., b. l. 99-101, 3 t., b. l. 20).Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. A. parodė, kad prie jo iš kažkur priėjo D. D., pakvietė pasikalbėti, apsikabino ir smogė. Po 1-2 smūgių pajuto skausmą ir suklupo, po to priėjo prie automobilio, nes pamatė, kad akis kraujuoja. Kažkas jį vijosi, jautė smūgius į nugarą, buvo dar smūgių rankomis. Įvykio metu nepažinojo J. K., ar jis mušė, nežino.Liudytojas P. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 21 val. jis su T. A. ir dar pora draugų atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Susirinkę asmenys žaidė tinklinį. Paskui sutemo ir žmonės prasiskirstė. Truputį toliau grojo muzika, o paskui naktį, prieš švintant, atėjo D. D., kuris mėgsta muštis. D. D. su T. A. pradėjo ginčytis. Negirdėjo dėl ko jie ginčijosi. T. A. paklausė ko D. D. iš jo nori, ko lenda. Jiems besiginčijant D. D. kelis kartus T. A. trenkė kumščiu į veidą ir pataikė į akį. Truputį vėliau pasirodė J. K., kurio aprangos neprisimena. Nematė iš kurios pusės šis priėjo. J. K. trenkė T. A. 2-3 kartus iš nugaros į galvos, sprando, kaklo sritis. Viskas vyko vienu metu, labai greitai. T. A. visą laiką stovėjo, nematė, jog šis būtų nugriuvęs. Iki prasidedant muštynėms T. A. bandė slėptis už automobilio. Jį D. D. vijosi. T. A. bandant pabėgti smūgiai nebuvo suduoti. T. A. bandė išvengti smūgių ir dengėsi. Pats smūgių jis niekam nesudavė. Nuo muštynių vietos stovėjo 6-7 metrų atstumu. Jo niekas nemušė. T. A. bandė ginti N. M.. Jis bandė atitraukti D. D., juos skyrė. Anksčiau juos dar išskyrė du vyresni asmenys, kurių nepažįsta. Po sumušimo T. A. pradėjo sakyti, kad nemato, kad jam blogai. Iš akies bėgo kraujas. Tada šį įsodino į automobilį ir išvežė į ligoninę. Negali pasakyti, ar kaltinamieji buvo blaivūs. V. L. muštynių nematė, kadangi išvažiavo. Ligoninėje pamatė kaip atrodo T. A. akys – viena žiūrėjo tiesiai, o kita – į viršų. Po įvykio bendravo su T. A.. Jo sveikimas ir gijimas buvo ilgas. Pasekmės dėl akies yra ir dabar. Jis negali žiūrėti žemyn, t. y. žiūrint žemyn turi palenkti galvą. Anksčiau jam su D. D. ar J. K. nėra tekę bendrauti. Nežino, ar kam iš jų kompanijos yra tekę su jais bendrauti. K. K. salėje sėdi su striuke. Jį pažįsta, nes mokinosi kartu „Žiburio“ gimnazijoje. (2 t., 80-82 b. l.).Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti liudytojo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 31), kuomet jis parodė, kad 2015 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., jis su draugais T. A. ir N. M. buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, (duomenys neskelbtini), į poilsiavietę, kur žaidė tinklinį ir gėrė alų. Jis pats negėrė, nes vairavo T. automobilį. Poilsiavietėje buvo ir daugiau jaunimo, ne mažiau 15 žmonių. Nemetė iš kur prie jų automobilio priėjo D. D. ir pasakė, kad duotų jam rūkyti arba visi gaus, visiems bus „(necenzūrinis žodis)“. Nematė, kas jam davė cigaretę, tik matė, kaip D. D. užsirūkė. Tada prie jo priėjo pažįstamas V. L. ir pasakė, kad čia nieko gero nebus, nes šis žino, kaip elgiasi D. D.: visada visus užkabinėja. Jiems bekalbant, atėjo D. D. 4 draugai. D. D. priėjo prie T. A., kažką jam pasakė ir kumščiu sudavė jam į dešinę akį. T. A. bandė bėgti nuo D. D., bet T. A. pasivijo D. D. draugas J. K. ir trenkė T. A. iš nugaros į galvą vieną smūgį, dėl ko jis pargriuvo. Jį atbėgo ginti N. M., o jį patį pradėjo stumdyti D. D. draugai, kurių jis nepažįsta. Tuo viskas ir užsibaigė. Jis kuo skubiau nuvežė T. A. į ligoninę, paliko medikų priežiūrai. D. D. nuolat prie visų be priežasties kabinėjasi, mušasi, tik ne visi dėl to kreipiasi į policiją.Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas P. Š. paaiškino, kad įvykio, kurio metu nukentėjo T. A., vietoje buvo daugiau žmonių, buvo merginos, kurios irgi apklaustos. Įvyko susiginčijimas tarp T. A. ir D. D., pastarasis prisikabino ir jie susimušė, buvo keli smūgiai ir nukentėjusiojo akis pradėjo kraujuoti, ir atsirado J. K.. Smūgiavo D. D., jis sudavė 2-3 smūgius į veidą ranka ir po jo smūgių pamatė, kad T. A. akis sužalota. Nukentėjusysis po smūgių irgi sakė, kad jam su akimi negerai. D. D. iš pradžių atėjo vienas prie T. A., įvyko kivirčas, sudavė porą smūgių nukentėjusiajam ir liudytojas pamatė priėjusį J. K., kokie dar asmenys atsirado, negali pasakyti, nes jų nepažįsta. Tie D. D. draugai buvo aplinkui, kai buvo smūgiuojama, į konfliktą jie nesivėlė. J. K. dalyvavo, kai buvo suduoti keli smūgiai, bet jis smūgių nesudavė, tiesiog jie apsistumdė. Nematė, kad būtų spardę nukentėjusįjį, ar jis buvo pargriuvęs, irgi nematė. Matė, kaip nukentėjusysis traukėsi, o jie ėjo arčiau jo, aplink automobilį vaikėsi, pagrinde nukentėjusįjį vijosi D. D., kitų žmonių nepažįsta. Stovėjo nuo jų nedideliu atstumu, viskas vyko trumpai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsintas akistatos tarp liudytojų P. Š. ir G. B. protokolas (1 t., 45-47 b. l.), Akistatos metu P. Š. parodė, kad prie jų priėjo D., apsižodžiavo su A., sudavė ne mažiau 4 smūgius kumščiu į galvą A. A. pradėjo bėgti, šis iš pradžių vijosi. Po to nepažįstami jaunuoliai D. apramino. Netrukus D. vėl priėjo prie A. ir vėl sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu į galvą. tada pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas iš akies. Taip pat buvo J. K., kuris sudavė ne mažiau tris smūgius A. kumštimi į galvą ir kažkur į petį ar tai į krūtinę. Daugiau niekas nesmurtavo, visi atsitraukė ir muštynės baigėsi G. B. su P. Š. parodymais sutiko iš dalies ir parodė, kad D. D. tikrai smurtavo prieš T. A., kaip ir nurodė P. Š., o ar T. A. mušė J. K., negalėjo patvirtinti, nes pats to nematė savo akimis, bet taip galėjo būti. Apygardos teismo posėdyje liudytojas P. Š. dėl pagarsinto akistatos protokolo nurodė, kad smūgių nebuvo daug, tačiau skaičiaus įvardinti negali, viskas įvyko labai greitai, buvo tamsu, detalių neįmanoma įžiūrėti. Buvo muštynės, D. D. sudavė smūgį, atsirado J. K., jie stumdėsi, nematė, kad nukentėjusysis būtų kam sudavęs. Po D. D. sudavimo J. K. sudavė po minutės ar dviejų. Jis sudavė iš nugaros į galvą, labiau į pečius, liudytojas tai matė iš galo. Jis sudavė ne daugiau dviejų ar trijų smūgių, bet į veidą nebuvo smūgio. Nuo smūgių T. A. susvyravo, pasirėmė viena ranka ant žemės, tai buvo kaip kritimas. Pilnai korpusu jis nebuvo parkritęs, bet buvo parklupęs, po to greitai atsistojo. Laiko tarpas nedidelis, kaip greitai viskas kilo, taip greitai viskas baigėsi. Liudytojas nematė, ar nukentėjusiajam akis jau buvo sužalota, kai atsirado J. K.. Kai viskas nuslūgo, liudytojas pamatė, kad akis kraujuoja. Liudytojas J. K. žino iš matymo, juokių konfliktų su juo nebuvo, jo panelės nepažįsta ir dėl jos ar kokios kitos su juo nekonkuravo.Liudytoja S. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su T. A. ir dar dviem draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo vartoję alkoholio, tačiau T. A. buvo ramus. Atvažiavę išsiskirstė. Nežino kur tuo metu buvo P. Š.. Ji pasiliko su drauge G. D.. Besišnekučiuojant prie jų priėjo T. A.. Jis pasakė, kad jam sužalota akis. Nematė kaip buvo sužalota jo akis. Pradėjo ieškoti servetėlių, kad pavalyti. Tada prie jų priėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta, ir pradėjo T. A. pulti, gaudyti. Nebuvo jokių priekaištų ar kalbų. T. A. pradėjo bėgti aplink automobilį. Tiksliai negali pasakyti kiek asmenų T. A. nusivijo, kadangi buvo išsigandusi ir nesuvokė kas atsitiko. Vienas jų buvo su gobtuvu. Jie nusivijo nuošaliau. T. A. pargriuvo ir jį pradėjo spardyti. Nematė kas T. A. smūgiavo. T. A. jai matant niekam nesudavė. Viskas įvyko keli šimtai metrų iki automobilio. Tada jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo į greitąją. Viskas vyko tamsoje. Automobilyje T. A. pasakė, kad jį mušė D. D.. T. A. akis kraujavo. Jos su drauge jam valė kraują. Nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų. Nežino dėl ko buvo sumuštas T. A.. Po įvykio su T. A. bendravo. Tam tikrą laiko tarpą sužalota akis buvo žvaira. T. A. sakė, kad su ta akimi negali pažiūrėti į apačią.Liudytoja G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir jie jai nematyti. Su nukentėjusiuoju T. A. yra draugai. Ji kartu su drauge S., P., T. ir N. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Kai ji buvo automobilyje, T. A. dingo ir prie jo sugrįžo, jau buvo kruvinas – iš akies bėgo kraujas. Tuo metu ieškojo servetėlių automobilyje ir tuo metu jį vijosi kažkokie vaikinai aplink automobilį. Vaikinai buvo su kapišonais, todėl negalėtų pasakyti kas jie tokie. T. A. vijosi prie vandens, jis parkrito ir jį spardė 3-4 asmenys kojomis. T. A. šaukė, kad baigtų, o mušantieji nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Stengėsi greitai įsodinti T. A. į automobilį ir važiuoti į ligoninę. Bevažiuojant į ligoninę nekalbėjo apie tai, kodėl jis buvo sumuštas. Po įvykio su T. A. bendravo mažai. Po operacijos jo akis atrodė normaliai.Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarą prie ežero susitiko su D. D.. Su jais dar buvo E. G.. Jie su D. D. ėjo ežero pakrante, kai iš gretimos kompanijos kažkas kažką įžeidžiančio pasakė. Manė, kad tai T. A.. Nežino, ar įžeidžiantis pasakymas buvo konkrečiai kažkam adresuotas. Matė, kad D. D. nuėjo prie T. A.. D. D. sulaikyti nebandė. Vaikinai vienas kitam kažką pasakė ir D. D. smūgiavo vieną kartą T. A. į veido sritį. Daugiau smūgių nebuvo. Negali pasakyti kodėl buvo suduotas smūgis. Tuo metu buvo 3-5 metrų atstumu nuo muštynių vietos. Aplinkui buvo kitų asmenų, tačiau daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė. Niekas nebandė sulaikyti D. D.. J. K., kuris yra jo draugas, su E. G. buvo kartu su juo ir nukentėjusiojo nemušė. J. K. visa laiką buvo šalia jo. D. D. po 5-10 sekundžių juos pasivijo. Po įvykio jis su J. K. išvažiavo namo, o D. D. ir E. G. liko prie ežero. Nežino kodėl visi nurodo, kad nukentėjusįjį mušė ir J. K.. Taip nebuvo.Liudytojas N. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmeniškai D. D. ir J. K. nepažįsta. Buvo įvykio vietoje kartu su draugu T. A.. Tą vakarą jų kompanija nuvažiavo prie tvenkinio, kur buvo ir daugiau kompanijų. Matė tik tai, kad T. A. po įvykio atėjo su uždengta akimi ir pasakė, kad jį sužalojo D. D.. Įvykio nematė, nes viskas vyko jam už nugaros. Tik vėliau T. A. papasakojo visas aplinkybes. T. A. jam pasakė kad D. D. jam smogė vieną kartą. Kad būtų buvęs spardomas T. A. jam neminėjo. T. A. atrodė labai baisiai. Jis akies iš pradžių nerodė, buvo šią užsidengęs. Akį matė labai trumpai, bet akivaizdžiai matėsi, kad akis labai sužalota. Viskas buvo pasidengę krauju. Sužalota akis buvo didesnė. Po pokalbio su T. A. jis nuėjo prie kitų asmenų paklausti kas įvyko ir dėl ko buvo sumuštas T. A., tačiau atsakymo neišgirdo. Tada įvyko kitas konfliktas – jis pajuto smūgį. Nematė kas jam sudavė, nes smūgis buvo iš šono. Tada įvyko apsistumdymai, t. y. stumdėsi jis ir kitas asmuo. Po to jie išvažiavo į gydymo įstaigą. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 175/15 (10) patvirtina, kad T. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruva, sumušimas, dešinės akies junginės muštinė žaizda, apatinio tiesiojo raumens plyšimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smūgiu. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies junginės muštinės žaizdos ir apatinio tiesiojo raumens plyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., 15-16 b. l.).Ekspertas A. J. dėl išvados paaiškino, kad sužalojimai T. A. galėjo padaryti suduodant vieną smūgį, kitų sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo nustatyta. (2 t., 106 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teismo proceso metu ištirti įrodymai nepatvirtina kaltinimų visa apimtimi.Įvertinus surinktus įrodymus, matyti, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurios teisminio nagrinėjimo metu neįrodytos ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nekonstatuotos ir netgi neaptartos. Nuosprendžiu konstatuota, kad D. D. ir J. K. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius, tačiau kokie įrodymai tai patvirtina, nuosprendyje neaptarta, tokių duomenų nėra ir byloje. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 175/15 (10) konstatuota, kad T. A. sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smūgiu (1 t., 15-16 b. l.). Ekspertas A. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad daugiau jokių sužalojimų T. A. nenustatyta. Nukentėjusysis T. A. parodė, kad D. D. jam sudavė vieną smūgį į veidą – kumštimi į dešinę akį. Po suduoto smūgio suklupęs ir bandęs bėgti, bet jį pargriovė ir spardė. Nežino, kiek smūgių gavo, bet jie buvo į nugarą ir galvą. Kas sudavė smūgius, nežino. Liudytojas P. Š. parodė, kad D. D. iš pradžių atėjo vienas prie T. A., įvyko kivirčas, D. D. sudavė porą smūgių nukentėjusiajam ir po jo smūgių pamatė, kad T. A. akis sužalota. Vėliau matęs, kad J. K. T. A. sudavė iš nugaros į galvą, labiau į pečius, liudytojas tai matė iš galo. Jis sudavė ne daugiau dviejų ar trijų smūgių, bet į veidą nebuvo smūgio.Liudytojų ir kitų asmenų parodymai apie tolimesnę įvykių eigą yra fragmentiški, nedetalūs ir gana prieštaringi. Pats nukentėjusysis nurodo, kad po suduotų smūgių jį dar kažkas vijosi ir spardė. Liudytojas P. Š. nurodė, kad konfliktas baigėsi po aukščiau paminėtų smūgių sudavimo. Liudytojas G. B., nuteistieji J. K. ir D. D. nurodė, kad konfliktas baigėsi po to, kai D. D. sudavė smūgį į veidą T. A.. Liudytojos G. D. ir S. V. parodė, kad T. A. atėjo prie automobilio sužalota akimi ir, ieškant servetėlių žaizdai nuvalyti, tik tada kažkas pradėjo jį vaikytis aplink automobilį ir spardyti. Liudytojas N. M. parodė, kad T. A. jam tepasakė, jog D. D. jam smogė vieną kartą į akį. Specialisto išvadoje taip pat nėra duomenų, kad T. A. būtų buvę padaryti dar kokie nors sužalojimai be akies sužalojimo. Abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi surinktų įrodymų pagrindu - paties nuteistojo D. D., nuteistojo J. K., nukentėjusiojo T. A., liudytojų. P. Š., G. B. ir kitų parodymais bei specialisto išvada patikimai nustatyta, kad D. D. sudavė T. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat remiasi liudytojo P. Š. parodymais ir pripažįsta įrodyta, jog J. K. nukentėjusiajam T. A. sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Nors liudytojo P. Š. parodymuose apie konfliktą yra daug neatitikimų atskirose detalėse, bet jo parodymai apie tai, kad J. K. smurtavo prieš T. A. nekito viso proceso metu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas P. Š. galėtų apkalbėti nuteistąjį J. K., pastarojo nurodomi motyvai (P. Š. irgi patiko nuteistojo mergina) nepatvirtinti kitais įrodymais, taigi yra deklaratyvūs ir neįtikinami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad nuteistasis J. K. prieš nukentėjusįjį T. A. panaudojo fizinį smurtą.Šioje byloje nesunkiu nukentėjusiojo T. A. sveikatos sutrikdymu buvo kaltinami ir nuteisti tiek D. D., tiek J. K., konstatavus, kad jie veikė kaip bendrininkai.Remiantis aukščiau nuosprendyje išdėstytais įrodymais (nuteistojo D. D., nukentėjusiojo T. A., liudytojo P. Š. parodymais, kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. G 175/15 (10)), pagrįstai galima konstatuoti, jog akies sužalojimas T. A., įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas vieno asmens, tai yra D. D., neteisėta veika ir tokia veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų) baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-424/2012).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš pradžių prie nukentėjusiojo T. A. priėjo D. D. ir sudavė smūgį į veidą. Tik po to, kaip nurodo liudytojas P. Š., prie T. A. priėjo J. K. ir, nukentėjusiajam bandant pasišalinti, sudavė apie du smūgius jam į pakaušį ir nugarą. Duomenų apie išankstinį D. D. ir P. K. susitarimą sužaloti T. A. nėra. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuoti tik sužalojimai, padaryti D. D. veiksmais, laikytina, jog J. K. suduoti smūgiai, įvertinus jų pasekmes ir smūgių lokalizaciją, nebuvo nukreipti į T. A. sužalojimą. J. K. elgesys vertintinas kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, o ne tyčia sužaloti nukentėjusįjį T. A.. Tokiu būdu dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra atsakingas D. D..Darytina parįsta išvada, kad J. K. veikoje nenustatytas būtinas subjektyvusis BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – tyčia. Nuteistasis J. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 dalis ir 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.). Byloje nustatyta, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį T. A. buvo panaudotas viešoje vietoje, kurioje įvykio metu buvo pašaliniai asmenys. Dėl tokių nuteistojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas. Konstatuotina, kad dėl nuteistojo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kadangi nuteistasis J. K. panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį viešoje vietoje, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje jo apeliacinis skundas nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji viešąją tvarką pažeidė įžūliais veiksmais. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje (kaip ir kaltinamajame akte) netiksliai nurodytas BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas viešosios tvarkos pažeidimo būdas (įžūlūs veiksmai), šį netikslumą teisėjų kolegija vertina kaip teismo apsirikimą dėl neatidumo. Apsirikimas taisytinas, nurodant tikslų viešosios tvarkos pažeidimo būdą – įžūlų elgesį.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas įstatymo numerį. BK 284 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo reglamentuota įstatymu Nr. X-1233, o ne Nr. 81-3309. Ši klaida taip pat taisytina. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad:

D. D. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje, birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamI priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia D. D. kumščiu smogiant ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam T. A. į veidą, po to J. K. smogiant ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam T. A. į galvą ir kitas kūno vietas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

D. D. birželio 6 d., apie 1-2 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą T. A. į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, akies vokuose, skruoste, dešinės akies obuolio kraujosruvą, sumušimą, dešinės akies junginės muštinę žaizdą, apatinio tiesiojo raumens plyšimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl bausmių

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. K. padarytas nusikaltimas baigtas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. K. charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nustatyta jo trukmė - mažesnė nei šios bausmės vidurkis, yra teisinga, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistajam D. D. už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra mažesnė nei sankcijos vidurkis. Už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) parinkta bausmė 1 metai laisvės atėmimo – yra sankcijos vidurkio ribose. D. D. anksčiau teistas. Atsižvelgiant į išvardintas ir skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, nežiūrint to, kad šiuo nuosprendžiu mažinama D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, sprendžia, kad D. D. už jo įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.Konstatavus, jog J. K. yra nekaltas dėl nukentėjusiojo T. A. sužalojimo, žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai priteistinas tik iš D. D., naikintinas įpareigojimas atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas ir mano, jog negalima daryti išvados, kad nuteistųjų atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimoPasisakant dėl bausmės vykdymo atidėjimo pažymima, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. nuteistas subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų ir vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad J. K. pagrįstai nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Taigi šiuo atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Vertinant materialaus pagrindo buvimą atkreipiamas dėmesys, jog nors D. D. praeityje teistas, tačiau jo elgesyje matomi teigiami pokyčiai. Po paskutinių nusikaltimų jis beveik dvejus metus nenusikalto, gydėsi nuo depresijos pas psichiatrą, kadangi, kaip pats teigia, depresija galėjo įtakoti jo elgesį. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, padarytos T. A., pripažino ir savanoriškai atlygino 2500 Eur dydžio neturtinę žalą bei 300 Eur proceso išlaidų, kas rodo, jog nuteistasis siekia pašalinti neigiamus nusikalstamos veikos padarinius. Pažymima, jog D. D. šiuo metu dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis vedė, o jo žmona G. D. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pagimdė sūnų D. D.. Asmuo nepadarė naujų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. birželio 7 dienos. Visa tai rodo, jog nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, todėl yra materialus pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir tokiu būdu išsaugoti teigiamus nuteistojo socialinius bei šeiminius ryšius.Pasisakant dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo J. K. pažymima, jog jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. birželio 7 dienos, yra dirbantis, taigi nuteistasis pastaruoju metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimoPažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistieji visą laiką bus kontroliuojami bei prižiūrimi kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti juos atlikti nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes.Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis BK 38 straipsnio 4 dalimi ir prijungti jo žinioje esančią jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti bausmes už visas J. K. padarytas nusikalstamas veikas.Iš bylos duomenų matyti, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu J. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla nutraukta.BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje 2K–P–429/2007). Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui). BPK 255 straipsnyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Kolegija pažymi, jog bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavęs prokuroras nesilaikė aukščiau paminėtos tvarkos ir nei kaltinamajame akte, nei atskirai viso proceso metu nenurodė, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei neprašė sujungti bylas. Baigiamųjų kalbų metu taip pat nebuvo prašoma paskirti bausmes už visas J. K. padarytas nusikalstamas veikas, tokį prašymą prokuroras pateikė tik savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali tenkinti prokuroro prašymo, išeinančio už bylos nagrinėjimo ribų.BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo minimoje byloje, kadangi įstatymas įsakmiai nurodo, kad sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

J. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti J. K. atžvilgiu taikytą bausmių, paskirtų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinimą bei nustatyti galutinę bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą bausmę – 9 (devynių mėnesių) laisvės atėmimą.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu.

Pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio:

Panaikinti solidarų civilinių ieškinių atlyginimą iš D. D. ir J. K., Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš D. D. 1 027,66 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt septynių eurų 66 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė