Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. (E. L.) (toliau – ir pareiškėjo), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20301-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20301-2021 (toliau – institucijos nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, nes 2021 m. liepos 20 d., 20.59 val., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį ,,VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ,,MERCEDES“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam buvo paskirta galutinė 2400 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėn.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu E. L. teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, kad priimant tokį sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo socialinį statusą, finansinę padėtį. Šiuo metu jis yra be darbo, lankosi užimtumo tarnyboje, gyvena iš socialinės pašalpos, su drauge augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus. Pripažįsta, kad yra kaltas dėl nusižengimų ir labai gailisi, tačiau nori, kad pagal jo galimybes būtų skirta bauda. Įvykis nebuvo pavojingas kitų sveikatai, nepadaryta didelė žala, buvo blaivus. Prašo atsižvelgiant į visas esančias aplinkybes paskirti švelnesnę baudą arba baudą pakeisti į viešuosius darbus.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius ir E. L. buvo informuoti, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Tokiu atveju, kai proceso dalyviai informuoti apie posėdį ir į jį neatvyksta, arba kai pateikia prašymus dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. neginčija savo kaltės, nusižengimų kvalifikacijos bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Todėl nagrinėjamu atveju, šioje byloje ginčas kilo ne dėl pačių nusižengimų padarymo fakto ar jų teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio parinkimo. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų. Tuo tarpu paskirta administracinė nuobauda turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra numatyta bauda nuo 300 iki 560 eurų; už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra numatyta bauda nuo 2000 iki 2600 eurų. Pažeidėjui E. L. buvo paskirtos sankcijose numatytos šiek tiek didesnės negu vidurkis baudos, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti, nuobaudos skirtos pagal įstatymus, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismo vertinimu, E. L. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles ir privalo už tai atsakyti. Pažymėtina ir tai, kad E. L. vairavo automobilį nakties metu, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, padaręs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, kas parodo didesnį nusižengimo pavojingumą, kadangi toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, kas svarbu vertinant pareiškėjo asmenybę ir individualizuojant nuobaudą. Taigi, konstatuotina, kad E. L. ne pirmą kartą nesilaiko teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šios priemonės, teismo vertinimu, padarys pakankamą poveikį, kad E. L. suvoktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias administracinių nusižengimų padarymas sukelia pačiam pažeidėjui. Švelnesnis pareiškėjo nubaudimas taptų nebeproporcingas ir per švelnus, vien tik simbolinės, pareiškėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie jos turtinę padėtį (duomenų apie turimas lėšas bankuose su istorija, registruotiną turtą, vertybinius popierius ir pan.), todėl manytina, jog 2400 Eur dydžio bauda šiuo atveju bus adekvati ir proporcinga padarytiems teisės pažeidimams.

Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką. ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Iš bylos duomenų matyti, kad E. L. sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismui pasisakant dėl pareiškėjo sunkios materialinės padėties (t.y. kad jis šiuo metu yra bedarbis, išlaiko nepilnamečius vaikus) pažymėtina, kad tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad E. L. materialinė padėtis yra sunki, nes byloje nėra duomenų apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turto deklaracijų, pažymų apie gaunamas pajamas ar socialines išmokas ir pan. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad E. L. administracinės nuobaudos paskirtis būtų įgyvendinta pakeičiant paskirtą baudą viešaisiais darbais, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad visos E. L. prašyme (skunde) nurodytos aplinkybės (kad jis neturi darbo, išlaiko vaikus) jam buvo žinomos ir prieš padarant jam inkriminuotus tyčinius nusižengimus, tačiau atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, kad už padarytus pažeidimus jam gali būti paskirtos piniginės baudos, to nepaisė, kas suponuoja, kad skunde nurodytų aplinkybių jis nelaikė esminėmis dėl kurių jis negalėtų sumokėti už padarytus pažeidimus paskirtų baudų.

Pažymėtina, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas ir baudos priverstinio vykdymo metu. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą. Teismas nutarimu, esant pažeidėjo sutikimui, gali pakeisti baudą viešaisiais darbais

Vadovaujantis ANK 675 straipsniu, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Visgi, teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir į baudos dydį, remiantis teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, kad svarbu sudaryti realią galimybę paskirtą nuobaudą sumokėti pačiam E. L., todėl tikslinga paskirtą baudą išdėstyti 12 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. (E. L.) skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis ANK 675 straipsniu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20301-2021 paskirtą 2400 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, kas mėnesį sumokant po lygią baudos dalį.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.