Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17197-848/2015 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ netiesioginį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė spaustuvė „Spindulys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Borta“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-05-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su AB spaustuve „Spindulys“ nutraukimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji yra trečiojo asmens bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ kreditorė, vadovaudamasi CK 6.68 str. reiškia netiesioginį ieškinį, kuriuo ginčija atsakovės atliktą vienašalį žemės nuomos sutarties nutraukimą. 2007-07-10 tarp AB spaustuvės „Spindulys“ ir Lietuvos Respublikos valstybės buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria šiai bendrovei 50 metų laikotarpiui išnuomotas valstybinės žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sudarant nuomos sutartį sklype buvo penki AB spaustuvei „Spindulys“ priklausantys statiniai. 2009-09-10 akcinei bendrovei spaustuvei „Spindulys“ iškėlus bankroto bylą iš penkių statinių, esančių žemės sklype, 2 statiniai (gamybinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir siurblinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini))) buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, 2 statiniai (administracinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini))) bankroto proceso metu buvo perduoti hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, bei vėliau parduoti UAB „Arimus“ ir vienas statinys (gamybinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini))) vis dar nuosavybės teise priklauso BAB spaustuvei „Spindulys“. Iki 2015-06-10 Nekilnojamojo turto registre buvo įrašas, kad pastarasis statinys yra nugriautas. Tačiau nuo 2015-06-10, vadovaujantis nauja 2015-04-23 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, šis įrašas buvo panaikintas. Kad statinys yra, patvirtina ieškovės pateikti teismų sprendimai, atlikta statinio ekspertizė. 2014-09-24 BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, jog siekiant užtikrinti, kad statinys būtų parduotas už maksimalią kainą, įpareigoti bankroto administratorių atlikti naujus statinio kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir sudarius valstybinės žemės, reikalingos šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą. Atlikti kadastriniai matavimai buvo nuo 2015-06-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015-05-11 sprendimu informavo BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorių, kad vienašališkai suėjus 2 mėnesiams nuo rašto gavimo nutraukia 2007-07-10 žemės nuomos sutartį, kadangi pagal VĮ Registrų centro duomenis BAB spaustuvė „Spindulys“ žemės sklype nevaldo nenugriautų statinių. Bankroto administratoriui neginant spaustuvės ir jos kreditorių interesų, bankrutuojančios įmonės kreditorė UAB „Borta“ reiškia netiesioginį ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu skolininkės BAB spaustuvės „Spindulys“ vardu.

Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad kai išnuomotame valstybinės žemės sklype nugriaunami statiniai ir įrenginiai, išnyksta pagrindas juos naudoti pagal paskirtį, kuriuo remiantis buvo išnuomotas nurodomas žemės sklypas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis, kai išnuomotame žemės sklype nugriaunami statiniai ir įrenginiai, turi būti nutraukta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą, ir atsižvelgdamas į aplinkybes, egzistavusias skundžiamo rašto rengimo metu, kad nekilnojamo turto registro išraše buvo įregistruota kadastro žyma apie tai, kad nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą, kad pastatas – gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini) nugriautas, pagrįstai 2015-03-31 raštu BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių UAB „Borta“ informavo apie 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Vienas iš CK 6.564 str. įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė, reikalaudama nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, teigė, kad BAB spaustuvei „Spindulys“ išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir sutartyje nurodytas sąlygas, išnuomotame sklype esantys pastatai yra sunykę, todėl griuvėsių laikyti naudotinais negalima, be to statinių savininkė yra bankrutuojanti įmonė neturinti galimybių jų atstatyti ir naudoti pagal paskirtį. Todėl žemės nuomos sutartis yra netinkamai vykdoma, ji gali būti nutraukta.

Trečiasis asmuo BAB spaustuvė „Spindulys“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašalį 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su AB spaustuve „Spindulys“ nutraukimą, atliktą Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-05-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Borta“ (žyminį mokestį) ir valstybei (procesinių dokumentų siuntimo išlaidas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos trečiajam asmeniui BAB spaustuvei „Spindulys“ 2015-05-11 apie vienašalį sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį pranešė remdamasi 2009-07-14 Nekilnojamojo turto registro žyma apie nugriautus žemės sklype statinius bei tuo, jog nuo 2015-06-10 ši žyma yra pakeista, padarė išvada, jog 2007-07-10 valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta nepagrįstai, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas pripažino nustatytu, kad AB spaustuvei „Spindulys“ Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) turint nuosavybės teise penkis pastatus, su ja 2007-07-10 buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, jai 50-čiai metų buvo išnuomotas šiuo adresu esantis valstybinės žemės sklypas. Iš šiame žemės sklype esančių 2 statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, 2 statiniai bankroto proceso metu buvo perduoti kreditoriams, o vienas statinys, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statinys), nuosavybės teise priklauso BAB spaustuvei „Spindulys“. 2009-01-07 buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, atliekant 2009-01-07 kadastrinius matavimus, buvo fiksuota, kad ginčo statinys yra nugriautas ir apie tai Nekilnojamojo turto registre nuo 2009-01-14 iki 2015-06-10 buvo padaryta žyma. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015-05-11 BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorių bei 2015-03-31 BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorę UAB „Borta“ informavo, jog vadovaujantis CK 6.564 str. 1 d. 3 p., LR Žemės įstatymo 9 str. 14 d., atsižvelgiant į tai, kad BAB spaustuvė „Spindulys“ žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, t.y. nevaldo pastatų, esančių nenugriautų šiame žemės sklype, nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta. Minėtuose pranešimuose nebuvo nurodytas joks kitas pagrindas ar aplinkybės, išskyrus vienintelį pagrindą, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nes jame nėra bankrutuojančiai bendrovei priklausančių nenugriautų pastatų. Bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktame atsiliepime į ieškinį bei posėdžių metu atsakovė teigė, jog žemės sklype esantis pastatas nėra eksploatuojamas, likę tik pastato griuvėsiai, kurių bankrutuojanti bendrovė nepajėgi atstatyti, todėl žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, todėl žemės nuomos sutartis nutrauktina vadovaujantis CK 6.564 str. 1 d. 1 p. bei netinkamai vykdant sutartį – CK 6.205 str. numatytu pagrindu. Teismas nepagrįstais pripažino šiuos atsakovės argumentus. Kadangi atsakovė bankrutuojančiai bendrovei bei jos kreditoriui pateikė pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo vadovaujantis visai kitais pagrindais, negu atsakovas nurodo atsiliepime, t.y. pagal CK 6.564 str. 1 d. 3 p., ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu vienašalį nuomos sutarties nutraukimą 2015-05-11 atsakovo pateikto pranešimo pagrindu teismas pripažino pagrįstu. Taip nuspręsdamas, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė tuo laikotarpiu, kai jos teigimu nekilnojamojo turto registre buvo atlikta žyma jog ginčo statinys yra nugriautas, bankrutuojančiai bendrovei teikė raštus, kuriuose nurodė, „jog atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti bendrovė žemės sklype valdo jai nuosavybės teise priklausančius pastatus“ bus sprendžiami valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo klausimai (2011-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei prašė pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys (2012-07-19 NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo pateikė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiame skunde ji prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17197-848/2015 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

Pirma, Kauno apylinkės teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė UAB „Borta“ įrodė aplinkybę, jog ginčo pastatas nenugriautas, o Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad ginčo pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nevertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nes jis sprendimo priėmimui teisiškai nereikšmingas. Tokiu atveju susidaro teisiškai ydinga situacija, kai teismas konstatuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau nevertina į bylą pateiktų įrodymų pagrindžiančių minėtą faktą, nurodydamas, kad šis įrodymas nereikšmingas sprendimo priėmimui.

Antra, daikto teisinį statusą apsprendžia jo atitikimas teisės aktuose atitinkamiems daiktams keliamiems reikalavimams. Ginčo statinys esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka statinio sąvokos nurodytos įstatymuose ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o 7 dalyje įtvirtinta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal 73 dalį statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ar pan., būtų akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. Ši aplinkybė akivaizdi ir iš į bylą pateiktų įrodymų.

Trečia, pirmosios instancijos teismas sprendime teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė 2007 m. liepos 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB spaustuve „Spindulys“ nurodydama netinkamus sutarties nutraukimo pagrindus ir ieškovas turėjo įrodyti tik tai, jog ginčo statinys nėra nugriautas, todėl teismas ir vertino, kad žemė nėra naudojama ne pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindais buvo įvardyti CK 6.564 str. 1 d. 1 p. ir Žemės įstatymo 9 str. 14 d. Minėtoje įstatymo normoje yra nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti žemės naudojimą pagal paskirtį, o teismas privalėjo įvertinti žemės naudojimą, tačiau ieškovas to neįrodinėjo, o teismas nepagrįstai nevertino. Dėl to, kad pranešime apie ginčo sutarties nutraukimą nurodytas CK 6.564 str. 1 d. 3 p. nedaro sutarties nutraukimo negaliojančiu. Teismas privalėjo įvertinti ar tikrai nėra kitų sutarties nutraukimo pagrindų nurodytų CK 6.564 str. 1 d. 3 p., o taip pat ir atsižvelgti į tai, kad minėtame pranešime galėjo būti klaida ir vietoj CK 6.564 str. 1 d. 1 p., dėl klaidos nurodytas CK 6.564 str. 1 d. 3 p. Negana to, Nacionalinė žemės tarnyba tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, tiek pranešime nuosekliai įrodinėjo, kad valstybinė žemė naudojama ne pagal paskirtį (Žemės įstatymo 9 str. 14 d.). Iš visų į bylą pateiktų teismui įrodymų akivaizdu, kad ginčo statinys nenaudojamas.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusi ieškovė UAB „Borta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17197-848/2015 palikti nepakeistą, o apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu teisingai konstatavo, kad BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantis statinys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), egzistuoja, tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių protokolo. Ieškovė teismui yra pateikusi 2015-06-03 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio turinio matyti, kad antstolis konstatavo faktines aplinkybes, ar kiti ginčo sklype esantys statiniai (administracinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priklausantys ne BAB spaustuvei „Spindulys“, o kitam privačiam asmeniui, yra eksploatuojami, nustatyta, jog pastarieji statiniai nėra eksploatuojami. Pastaroji aplinkybė niekaip nesąlygoja apelianto siekiamos įteigti išvados, kad BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausančio statinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) tame pačiame žemės sklype nėra. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo ieškovo pateiktas dėl to, kad, pagal atsakovės poziciją byloje, ir pastarųjų statinių (administracinio pastato ir kiemo statinių) savininkas neturi teisės be aukciono išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalies. Taip pat nepagrįstai apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai neanalizavo atsakovės byloje pateiktos pozicijos, kad atsakovas valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė ne tik 2015-05-11 sprendime nurodytu motyvu, kad BAB spaustuvė „Spindulys“ nevaldo statinių, esančių nenugriautų valstybiniame žemės sklype, tačiau ir tuo motyvu, kad valstybinė žemė nėra naudojama pagal paskirtį (t.y. net jeigu ginčo sklype ir yra statinys, tai jis nėra naudojamas, ir tai vis tiek suteikia teisę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį). 2015-05-11 NŽT prie ŽŪM sprendime dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jog „žemės sklypą (duomenys neskelbtini), BAB „Spindulys“ naudoja ne pagal paskirtį, t.y. nevaldo pastatų, esančių nenugriautų šiame žemės sklype“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad minėtame pranešime nebuvo nurodytas joks kitas pagrindas, išskyrus vieną – jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nes jame nėra bankrutuojančiai bendrovei priklausančių nenugriautų pastatų. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sklype nėra bankrutuojančiai bendrovei priklausančių nenugriautų pastatų. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas neprivalėjo vertinti, ar tikrai nėra kitų sutarties nutraukimo pagrindų. Dar daugiau, absurdiškas ir apskritai nevertintinas apelianto argumentas, kad teismas neva privalėjo atsižvelgti į tai, kad byloje ginčijamame atsakovės pranešime galėjo būti klaida ir vietoj CK 6.564 str. 1 d. 1 p. dėl klaidos nurodytas CK 6.564 str. 1 d. 3 p.

Atsiliepime ieškovė taip pat nurodė, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir pripažintų pagrįstais apeliantės motyvus, kad pirmosios instancijos teismas neva privalėjo vertinti, ar nėra kitų, skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nenurodytų sutarties nutraukimo pagrindų, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstais ir apeliantės motyvus, kad šiuo atveju pagrindas nutraukti valstybinę žemės nuomos sutartį yra ir dėl to, kad BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantis statinys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) , žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojamas. Tokiai nuomonei pagrįsti ieškovė nurodė eilę faktinių aplinkybių, teisinius pagrindus ir išsamius argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, konkrečiai nepasisakė dėl ieškovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, todėl, neįvertinęs svarbių įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą, negana to, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad žemės sklype ginčo pastato nėra.

Teisėjų kolegija vertina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Byloje pateiktame antstolio M. P. 2015-06-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolis vykdė pavedimą ir konkrečiai konstatavo aplinkybes, susijusias su tuo, ar kiti, ne BAB spaustuvei „Spindulys“, o kitam asmeniui priklausantys, ginčo sklype (duomenys neskelbtini), esantys statiniai (administracinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra eksploatuojami. Protokole nenurodyta, kad antstolis būtų konstatavęs aplinkybes apie tai, ar sklype yra ir BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantis statinys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), todėl teismas turėjo pagrindą nesivadovauti šiuo rašytiniu įrodymu. Kadangi teismas priėmė sprendimą remdamasis kitais sprendime aptartais įrodymais, negalima daryti išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl to, kad teismas nesivadovavo antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad žemės sklype ginčo pastato nėra, kada apeliantė nenurodo, kokie tai įrodymai, o taip pat nenurodo, kodėl teismas negalėjo vadovautis tais įrodymais, kurių pagrindu priėmė sprendimą, teisėjų kolegija taip pat negali pripažinti pagrįstais.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė turėjo įrodyti žemės naudojimą pagal paskirtį, o teismas privalėjo įvertinti žemės naudojimą, tačiau ieškovas to neįrodinėjo, o teismas nepagrįstai nevertino. Dėl to, kad pranešime apie ginčo sutarties nutraukimą nurodytas CK 6.564 str. 1 d. 3 p. nedaro sutarties nutraukimo negaliojančiu. Teismas privalėjo įvertinti ar tikrai nėra kitų sutarties nutraukimo pagrindų nurodytų CK 6.564 str. 1 d. 3 p., o taip pat ir atsižvelgti į tai, kad minėtame pranešime galėjo būti klaida ir vietoj CK 6.564 str. 1 d. 1 p., dėl klaidos nurodytas CK 6.564 str. 1 d. 3 p.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima sutikti. Jei atsakovė klaidingai nurodė žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, ji pati padarytą klaidą galėjo ištaisyti. Kada vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą ginčija teisme kita šalis, teismas neturi pagrindo už sutartį nutraukiančią šalį keisti sutarties nutraukimo pagrindą, taigi faktiškai bylą spręsti ne pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.

Kadangi teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės teiginių, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar nėra kitų, skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nenurodytų sutarties nutraukimo pagrindų, dėl ieškovės atsiliepime nurodytų argumentų, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nutraukti valstybinę žemės nuomos sutartį ir dėl to, kad BAB spaustuvei „Spindulys“ priklausantis statinys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) , žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojamas, nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta.

Ieškovė, byloje teikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė, todėl jai tokios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra 4,08 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 4,08 Eur (keturis eurus ir 8 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.