Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Laurai Paulikienei,

atsakovų L. P., V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei R. K.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. K.,

trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms D. U., R. B.-G.,

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologijos komisijos atstovui G. Z.,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei, R. S.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. B., trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams L. P. ir V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Mažajai Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, D. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu.

Byloje kilo ginčas dėl statybų saugomoje teritorijoje teisėtumo.

Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 10 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklype statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vieno buto gyvenamojo namo su 6 pagalbiniais ūkio paskirties pastatais ir kasama kūdra statybos projektą (toliau – Statybos leidimas 1). Atsakovai L. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 1013/50000 dalis (dvidešimt arų dvidešimt šešis kv. m.), 1/1000 dalį (vieną arą) Žemės sklypo. Atsakovai taip pat (duomenys neskelbtini) kartu su R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 6391/100000 dalis (šešiasdešimt trys arai devyniasdešimt vienas kv. m.) Žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu ir pagal atsakovo L. P. prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė atsakovui L. P. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytoje Žemės sklypo dalyje statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vieno buto gyvenamojo namo su 6 pagalbiniais ūkio paskirties pastatais ir kūdra projektą (toliau – Statybos leidimas 2). (duomenys neskelbtini) pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, buvo įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre L. P. vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 55/9017 matyti, kad Žemės sklype yra pastatytas ir įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 82 %, bendras plotas – 128,47 kv. m, naudingas plotas – 128,47 kv. m, gyvenamasis plotas – 92,64 kv. m, tūris – 518 kub. m), vidutinė rinkos vertė – 47600 Eur. Atsakovai L. P. ir V. P. teisme paaiškino, kad ginčo Žemės sklype faktiškai yra pastatytas ir negyvenamosios (pagalbinio ūkio) paskirties pastatas.

Ginčo objektas sukurtas (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje pastatant naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį ir naują negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio, neypatingą statinį. Byloje ginčijamas Statybos leidimas 2, leidžiantis Žemės sklype statyti naujus statinius, atsakovui L. P. išduotas (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamas Statybos leidimas 2, tiek Statybos leidimas 1 buvo išduoti teismui (duomenys neskelbtini) sprendimu tenkinus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą ir nustačius juridinį faktą dėl ginčo Žemės sklype buvusios sodybos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Žemės sklype, buvo sodyba – gyvenamasis pastatas su priklausiniais –, nustatymo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas tikslu atstatyti teises sodybos statinių įgijimui. Nustatyta, jog vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujintoje civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos jau buvo atmestas. Taigi šiuo metu juridinę reikšmę turintis faktas dėl ginčo Žemės sklype buvusios sodybos nėra nustatytas, todėl ginčo Žemės sklypui ir jame statomiems pastatams nuo pat pradžių turėjo būti taikomas teisinis reglamentavimas, nenumatantis išimčių dėl sodybos atstatymo galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kad nauja statyba, nesant teisės aktuose apibrėžtų, aukščiau nurodytų išlygų, draustinyje yra negalima, konstatuotina, kad gyvenamojo namo statyba (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje esančiame žemės ūkio paskirties Žemės sklype negalėjo būti vykdoma. Taigi tiek pati statyba, tiek šią statybą leidžiantis dokumentas – byloje ginčijamas Statybos leidimas 2 – yra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, t. y. neteisėtas. Nustačius, kad Statybos leidimas 2 buvo išduotas pažeidžiant galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, tiek Statybos leidimo 2 išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai neįtvirtina Žemės sklype statinių, kurie nustatyti Statybos leidimu 2, statybos, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamą Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Statybos leidimą 2), yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė nurodė, kad šiame procese, kaip išvestinį dokumentą, būtina panaikinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisiškai įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu. Nurodyta Inspekcijos (duomenys neskelbtini) išduota pažyma buvo konstatuota, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją) <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Teismas nurodo, kad patenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Statybos leidimo 2 galiojimo panaikinimo, (duomenys neskelbtini) išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl kaip išvestinis tenkinamas patikslinto ieškinio reikalavimas ir dėl (duomenys neskelbtini) pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo taikymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Taigi, tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą draustinių teritorijose esančioje žemėje.

Vienas iš konstituciškai svarbių tikslų yra saugomų teritorijų steigimas ir įstatyme apibrėžtos veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas bei proporcingas tokių teritorijų apsaugai būtinas savininko nuosavybės teisių ribojimas. Pažymėtina, kad proporcingumas yra vertinamoji kategorija, priklausoma nuo kiekvienu atveju nustatytų individualių aplinkybių. Teismai, vertindami, ar nuosavybės ribojimas proporcingas siekiamam tikslui, kiekvienu atveju patikrina, ar ribojimas nustatytas įstatyme, ar konstituciškai pateisinamas siekiamam tikslui, ar nėra galimybių suderinti ginamas vertybes. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 33 straipsnyje. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Teismas šiuo sprendimu nusprendžia, kad ginčijamas Statybos leidimas 2 išduotas neteisėtai, nes nauja statyba, nesant teisės aktuose apibrėžtų nurodytų išlygų, draustinyje yra negalima. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo įtvirtintas nuostatas. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas statinio nugriovimas yra proporcinga padarytam pažeidimui priemonė, reikšminga yra tai, kad tiek išduodant (duomenys neskelbtini) Statybos leidimą 1, tiek (duomenys neskelbtini) išduodant Statybos leidimą 2, galiojo ir tebegalioja Saugomų teritorijų įstatymas, kuriame nustatytas teisinis reglamentavimas neleido ir neleidžia statinių statybos draustinio teritorijoje esančiame sklype, išskyrus įstatyme numatytas kelias išimtis. Šiuo atveju atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teises ir pareigas vėliau pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu perėmė atsakovai L. P. ir V. P., pasinaudojo Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (straipsnio redakcija galiojusi statybos leidimų išdavimo metu) numatyta išimtimi dėl buvusios sodybos atstatymo ir kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėtina, jog Saugomų teritorijų įstatyme numatytomis išimtimis įstatymų leidėjas siekė atkurti teisingumą ir leisti Lietuvos Respublikos piliečiams atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą sunykusias sodybas, tačiau šis sodybų atkūrimo procesas baigsis nuo 2028 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir galiosiantis teisinis reglamentavimas apskritai nebenumatys galimybės draustiniuose atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje. Byloje nustatyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusios sodybos ginčo žemės ūkio paskirties Žemės sklype šiuo metu nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad buvusios sodybos atkūrimo procesas ginčo Žemės sklype šiuo atveju net negalėjo būti pradėtas, o statybų procesas sklype nuo pat jo pradžios prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ir šiuo metu galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos nesuteikia atsakovams L. P. ir V. P. draustinyje esančiame ginčo Žemės sklype galimybės vykdyti statybas ar atstatyti sodybą, nes atsakovai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normoje išvardytų asmenų ratą. Saugomų teritorijų įstatyme imperatyviai nurodomas baigtinis išimčių sąrašas, kada yra leidžiama statyba draustiniuose. Tai reiškia, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės atsakovams L. P. ir V. P. įteisinti statinių ginčo Žemės sklype.

Teismas šiuo atveju laiko nepagrįstais atsakovų argumentus, kad pagal Statybos leidimą 2 pastatyti pastatai jokios žalos visuomenei ir viešajam interesui daryti negalėjo, nes atsakovų gyvenamasis namas ir kiti pastatai niekam netrukdo, be to, teritorijoje yra kitų statinių. Pažymėtina, jog būdingo, tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas yra vienas iš pamatinių kraštovaizdžio draustinių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį, steigimo tikslų, nes konkretaus gamtinio ar kultūrinio kraštovaizdžio dominavimas sudarė prielaidas atitinkamoms vertybėms susiformuoti bei formuotis šiuo metu. Buvusių sodybų atkūrimas Saugomų teritorijų įstatymu yra leidžiamas dėl to, kad jos taip pat yra tradicinio kraštovaizdžio elementai, todėl, nenustačius buvusios sodybos fakto, jos atkūrimas ginčo Žemės sklype nagrinėjamu atveju iškreiptų tradicinį kraštovaizdį. Paminėtina, kad Žemės sklypas yra šalia išskirtinai natūraliems gamtos procesams palikto (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato, sklypo vakarine riba praeina itin gausiai saugomų teritorijų lankytojų naudojama dviračių turizmo trasa, todėl sodybos atkūrimas ten, kur jos niekada nebuvo, vienoje iš lankomiausių parko vietų nėra suderinamas su teisingumo principu.

Teismas pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad valstybiniams draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Negana to, Konstitucinis Teismas ne kartą jau yra konstatavęs, kad draustinių teritorijos yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus savininkų teisių ribojimus ar suvaržymus. Draustinių paskirtis – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar atskirus jų elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, būti mokslo tyrimų objektais, būti pažintinės rekreacijos objektais. Draustiniai yra steigiami vertingoms gamtos ir (ar) kultūros vietovėms išsaugoti. Draustinių teritorijose žemės nuosavybė gali būti valstybinė ir privati, tačiau valstybinių draustinių žemė yra neparduodama, be to, valstybiniuose draustiniuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti (išskyrus įstatyme numatytą išimtį). Draustinių teritorijose yra draudžiama arba ribojama komercinė-ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taigi, ginčo Žemės sklypas priskirtinas teritorijai, kuriai taikoma ypatinga apsauga.

Įvertinęs tai, kad Statybos leidimas 2 išduotas neteisėtai, o teisinis reglamentavimas nesuteikia atsakovams L. P. ir V. P. galimybės įteisinti statinius ginčo Žemės sklype, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma griežčiausia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – statinių nugriovimas. T. S. įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytus atvejus, t. y. pertvarkyti projektinius dokumentus, jog galėtų būti išduotas naujas leidimas žemės sklype statyti gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, yra neįmanoma, nes tai prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymui. Tokios nuomonės šioje byloje laikėsi ir visos į teisminį procesą įtrauktos valstybės institucijos, kurių funkcijos susijusios su Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą L. P. pašalinti statybos, atliktos Žemės sklype, padarinius – nugriauti pastatytus (statomus) pastatus – gyvenamosios paskirties statinį bei negyvenamosios paskirties (pagalbinio ūkio statinį (pirtį (sauną))) ir sutvarkyti statybvietę tenkinamas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje prašomas nustatyti 3 mėnesių terminas statinių griovimui yra per trumpas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustato, kad statytojas įpareigojamas per 6 mėnesius nugriauti pastatus.

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, teismas įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Visų pirma, statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali būti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytą pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą. Ši pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo kaltė dėl neteisėtos statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

Kasacinio teismo konstatuota, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Atkreiptinas dėmesys, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Ši pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji nukreipta į tą patį neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslo pasiekimą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

Taigi, spręsdamas išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. Civilinėje teisėje subjektyvūs asmens ketinimai darant pažeidimą yra mažiau reikšmingi nei asmens elgesio atitiktis bendram rūpestingumo standartui, o jei pagal CK normas reikalaujama nustatyti tam tikrą kaltės laipsnį, tai tyčios ir didelio neatsargumo padariniai paprastai būna tapatūs (pvz., CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.634 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 4 dalis, 6.755 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018).

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl teisės į statinį praradimo padarinių, kai teismine tvarka pripažįstama, jog asmuo prarado teisę statyti statybą leidžiančiame dokumente nurodytus statinius, esminę reikšmę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į statinius praradimo padarinių šalinimo naštos paskirstymas. Tokiais atvejais atsižvelgtina į EŽTT jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Lelas prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, peticijos Nr. 35298/04).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). Taigi, kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) neturi esminės reikšmės.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 32 dalyje įtvirtinta, jog už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad ginčo (duomenys neskelbtini) Statybos leidimą 2 išdavusi institucija yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuri ir yra atsakinga už Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą bei kuriai teko pareiga įvertinti, ar numatoma statyba neprieštarauja Statybos leidimo 2 išdavimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teisme nurodė, kad institucija negalėjo numatyti ir jai negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, panaikinimo, todėl nėra atsakinga už statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas. Iš dalies sutiktina su institucijos argumentais, jog aplinkybės, kad po kurio laiko atnaujinus teismo procesą juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusios sodybos teismo nebebus nustatytas, institucija negalėjo numatyti ir žinoti, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvavo teisminiame procese Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje pateiktu atsiliepimu Klaipėdos rajono savivaldybė net neprieštaravo dėl pareiškimo reikalavimų tenkinimo, neteikė ir neprašė išreikalauti jokių papildomų įrodymų (pvz. kartografinių pažymų, archyvinių duomenų, aerofotonuotraukų iš archyvų užsienio valstybėse) tam, kad būtų įsitikinta istoriškai buvusios sodybos fakto egzistavimu, nors ginčo Žemės sklypas pateko į Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, (duomenys neskelbtini) regioninį parką, draustinio teritoriją ir savivaldybei, kaip kompetentingai institucijai, išduodančiai statybų leidimus statyboms jos teritorijoje, neabejotinai turėjo būti žinomas teritorijos ypatingumas, taikomi reikalavimai ir aplinkosauginiai tikslai. Klaipėdos rajono savivaldybė (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinusi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pagal kurio sprendinius, Žemės sklypas pateko į teritorijos tvarkymo zoną, kurioje vyraujančios tikslinės žemės paskirtys miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemė (M,Ž) bei į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją. Klaipėdos rajono savivaldybė vėliau neskundė priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo sodybos atkūrimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas. Tam, kad statybų procesas ginčo Žemės sklype būtų pradėtas, dar prieš Statybos leidimo 1 ir ginčijamo Statybos leidimo 2 išdavimą buvo atlikta eilė derinimo veiksmų su valstybės institucijomis, šiame procese dalyvavo ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Nustatyta ir tai, kad, nors Bendrojo plano sprendiniai Žemės sklypo teritorijoje nenumatė galimybės pakeisti Žemės sklypo paskirties į kitą, nustatant naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypui buvo nustatytas Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas – pakeista Žemės sklypo naudojimo paskirtis iš kitos paskirties, naudojimo būdo – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų į žemės ūkio paskirties žemę, naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, todėl Statybos leidimo 1 išdavimo metu nustatyta Žemės sklypo paskirtis (Kita) ir naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) neatitiko Bendrojo plano sprendinių. Pažymėtina, kad statybos leidimo išdavimas nėra savitikslis – jis turi užtikinti statybos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kurie nustatomi, siekiant, kad statybos darbais nebūtų pažeistos įstatymų saugomos teisės ir interesai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kaip ginčijamą Statybos leidimą 2 išdavusi ir teisminiame procese dėl juridinio fakto nustatymo dalyvavusi institucija, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina atsižvelgiant į kompetentingai valstybės institucijai tenkančias pareigas, todėl yra iš dalies atsakinga ir privalo prisiimti atsakomybę už kilsiančias pasekmes dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ginčo Žemės sklype.

Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju atsakingu dėl neteisėtos statybos ir kilsiančių pasekmių laiko ir atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš esminių įrodymų, kuriais vadovavosi Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – Mokslinės archeologijos komisija) patvirtinta archeologo D. B. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, kur nurodyta, kad atlikus tyrimus, šurfuose Nr. 2, 4-7 po velėna 0,2 – 0,4 m gylyje aptiktas iki 20 cm storio XIX a. – XX a. prad. kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais (keramika, dengta tamsiai ruda glazūra, neglazūruotų indų šukės, vinys, geležiniai dirbiniai), kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje.

Pažymėtina, jog archeologinių tyrimų ataskaitų ir pažymų rengimo, svarstymo, tvirtinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – Reglamentas) VI dalyje, kurioje nurodyta, kad Tyrėjas ataskaitą parengia ne mažiau kaip dviem arba trimis (jeigu archeologinių tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai perduodami į muziejų) egzemplioriais. Du įrištus ataskaitos egzempliorius tyrėjas pateikia Departamentui, iš kurių vieną po ataskaitos priėmimo Departamentas perduoda Lietuvos istorijos institutui. Ataskaita Departamentui pateikiama su dviejų humanitarinių mokslų srities daktarų (archeologų) teigiamomis recenzijomis. Ataskaitų recenzijos rengiamos, atsižvelgiant į šiame Reglamente ataskaitoms nustatytus reikalavimus. Ataskaitas gali recenzuoti ir Komisijos nariai. Ginčus dėl ataskaitų recenzijų sprendžia Departamentas. (26 punktas). Kilus abejonėms dėl pažymų turinio, departamentas (jo teritorinis padalinys) gali kreiptis į komisiją dėl pažymų įvertinimo. Recenzuotas ataskaitas svarsto Komisija. Ataskaitos autorius bei leidimą atlikti archeologinius tyrimus išdavęs valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti svarstant ataskaitą ir pateikti reikiamus paaiškinimus, pastabas bei pasiūlymus. Ataskaitos trūkumai recenzijoje turi būti nurodomi raštu ir susieti su konkrečiuose Reglamento punktuose nustatytais reikalavimais. Į recenzento pastabas, nesusietas su šiame Reglamente nustatytais reikalavimais, gali būti neatsižvelgiama (32 punktas). Jei ataskaita atitinka šio Reglamento reikalavimus, Komisija rekomenduoja Departamentui ją priimti. Šiuo atveju atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgęs į Komisijos rekomendacijas, ataskaitą priima. Jei ataskaita neatitinka šio Reglamento reikalavimų, Komisija nerekomenduoja jos priimti. Šiuo atveju atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas grąžina ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skiria papildomą ataskaitos recenzavimą. Apie priimtą sprendimą tyrėjas per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos informuojamas raštu. Priėmus sprendimą grąžinti ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skirti papildomą ataskaitos recenzavimą, nurodomi tokio sprendimo motyvai ir jo apskundimo tvarka (33 punktas).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Į-107 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – Mokslinės archeologijos komisija) nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. (toliau – Nuostatai) 5 punktą komisija atlieka šias funkcijas: 5.1. vertina tyrėjų parengtus tyrimų projektus ir priima motyvuotą sprendimą jiems pritarti, nepritarti ar grąžinti pataisyti pagal nurodomas Komisijos pastabas; 5.2. teikia D. A., paveldotvarkos planavimo skyriui rekomendacijas dėl leidimų tyrimams išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo bei leidimų panaikinimo; 5.3. recenzuoja bei svarsto recenzuotas tyrimų ataskaitas bei, esant reikalui, skiria ekspertus šių ataskaitų vertinimui; 5.4. sprendžia ginčus dėl tyrimų; 5.5. dalyvauja rengiant su archeologinio paveldo apskaita, apsauga ir tyrimais susijusių teisės aktų projektus, teikia siūlymus šiems projektams tobulinti bei galiojantiems teisės aktams keisti ir papildyti.

Mokslinės archeologijos komisija (duomenys neskelbtini) posėdyje D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai pritarė be pastabų, tačiau (duomenys neskelbtini) posėdyje jau nutarė, kad (duomenys neskelbtini) D. B. vykdytų tyrimų išvada, kad „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita nebuvo panaikinta, nenustatyta duomenų klastojimo ar pan. atvejų, tyrimai atlikti pagal keliamus reikalavimus, tačiau Mokslinė archeologinė komisija nustatė, kad netinkamai suformuota tyrimą apibendrinanti išvada. Mokslinės archeologijos komisiją, kurią 3 metų laikotarpiui sudarė, komisijos nuostatus ir personalinę sudėtį įsakymu tvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius, sudarė 9 turintys mokslinius laipsnius archeologai (Nuostatų 8 punktas). Teismo vertinimu, nepateisinama yra situacija, kai kompetentingi specialistai, archeologai, teikiantys ekspertines ir patariamąsias išvadas valstybės institucijai – Kultūros paveldo departamentui – iš pradžių archeologo pateiktai išvadai pritaria be pastabų, nereikalaudami jokių papildomų duomenų pateikimo (pvz., kartografinės medžiagos, aerofotonuotraukų ir pan.) ar papildomų tyrimų atlikimo, o vėliau šias išvadas pakeičia nurodydami, kad tyrimą apibendrinanti išvada, visgi, yra netinkamai suformuota. Teismo vertinimu, apie D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos išvadų nepagrindimą tyrimų duomenimis ir neadekvatumą tyrimų rezultatams turėjo būti žinoma dar (duomenys neskelbtini) kai pažyma buvo svarstomo Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje, tai negalėjo būti nepastebėta ir recenzuojant tyrimų ataskaitą. Mokslinės archeologijos komisijos atstovas teisme parodė, kad archeologai pateikia komisijai tyrimų ataskaitas tvirtinimui, recenzento išvados šiuo atveju turi esminę reikšmę, komisija turi teisę paprašyti papildomų duomenų, pageidautina, kad prie tyrimų būtų pridėta kartografinė medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) posėdyje komisijos nariai jokios papildomos medžiagos iš archeologo nereikalavo pateikti. Mokslinės archeologijos komisijos atstovas teisme nurodė, kad tuo metu, kai posėdyje tvirtino ataskaitą, komisijos nariai nežinojo, kokiam tikslui bus naudojama ši ataskaita, kadangi niekas to nesakė, tačiau, teismo vertinimu, komisijos nariai turėjo ir galėjo suprasti bei numatyti, kad archeologo ataskaitoje suformuluota išvada dėl buvusios sodybvietės saugomoje teritorijoje – draustinyje – esančiame ginčo Žemės sklype, yra teikiama tam tikru tikslu, t. y. sodybos atstatymo tikslu. Teismo vertinimu, Mokslinės archeologijos komisijos nariai šiuo atveju atsainiai atliko savo pareigas, patvirtino posėdyje ataskaitą nereikalaudami jokių papildomų duomenų ar tyrimų.

Sprendžiant atsakomybės klausimą, šiuo atveju teismas pažymi, kad Mokslinės archeologijos komisija nėra savarankiška institucija ar organizacija, ji veikia prie Kultūros paveldo departamento. Nuostatų 2 punkte numatyta, kad komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų (toliau – tyrimai) klausimus bei problemas. Kaip teisme paaiškino Kultūros paveldo departamento atstovė, Mokslinės archeologijos komisijos nariams už suteiktas intelektines paslaugas, fiziškai dalyvaujant komisijos posėdžiuose departamento komisijai skirtose patalpose, apmokama pagal sudarytas intelektinių paslaugų teikimo sutartis, o komisijos nariai teikdami intelektines paslaugas pagal sudarytas atlygintinių paslaugų teikimo sutartis nėra susiję pavaldumo (subordinacijos) santykiais su departamentu komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, todėl Kultūros paveldo departamentas nėra atsakingas už komisijos priimamus sprendimus. Teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi net ir pagal su komisijos nariais sudarytas atlygintinų paslaugų (intelektinių paslaugų) teikimo sutartis paslaugų užsakovas buvo Kultūros paveldo departamentas, kuris turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti paslaugų teikimą, taikyti atitinkamas atsakomybės priemones (CK 6.716 – 6.724 straipsniai). Mokslinės archeologijos komisija pagal Nuostatus atskaitinga Kultūros paveldo departamentui, o komisijos sprendimų aprobavimas priklauso būtent Kultūros paveldo departamentui, kuris gali arba aprobuoti sprendimus, arba ne. Kaip matyti, šiuo atveju Mokslinės archeologijos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje priimtą sprendimą patvirtinti D. B. (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą Kultūros paveldo departamentas aprobavo, jokių papildomų duomenų, tyrimų, paaiškinimų nereikalavo. T. M. archeologijos komisijos atstovas taip pat nurodė, kad komisija yra ekspertinė organizacija, kuri veikia prie Kultūros paveldo departamento, tai nėra savarankiška organizacija, komisija yra aptarnaujama Kultūros paveldo departamento ir atskaitinga Kultūros paveldo departamentui, departamentas gali duoti nurodymus komisijai. Teismas sprendžia, kad būtent Kultūros paveldo departamentas, kaip paslaugų užsakovas, yra atsakingas už Mokslinės archeologijos komisijos priimamus sprendimus prieš trečiuosius asmenis, juos aprobuodamas prisiima ir atsakomybę už juose pateiktas išvadas. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nei Kultūros paveldo departamentas, nei Mokslinės archeologijos komisija, tuo metu kai buvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusios sodybos ((duomenys neskelbtini)), nebuvo pateikę rekomendacijų, kaip apskritai turėtų vykti sodybų atkūrimo procesai. Tuo metu esamas archeologinių tyrimų ataskaitų ir pažymų recenzavimo, tvirtinimo mechanizmo reglamentavimas buvo nepakankamas, archeologinių tyrimų patikrinimo mechanizmas taip pat buvo nepakankamas. Pakankamo teisinio reguliavimo ir kontrolės mechanizmo nebuvimas sukūrė situaciją, kad sodybų atkūrimo procesai vyko taip, kaip kas sugalvojo ir išmanė. Šis institucijų neveikimas teisinio reguliavimo srityje, teismo vertinimu, taip pat prisidėjo prie neigiamų pasekmių nagrinėjamoje byloje. Apie nepakankamą teisinį reguliavimą ir kontrolės mechanizmą archeologinių tyrimų srityje konstatuota ir kartu su atsakovų L. P., V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės (duomenys neskelbtini) prašymu pateiktoje Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje, tačiau teismas šiuo atveju ataskaitos duomenimis negali vadovautis ir nesivadovauja, kadangi iš pateiktų dokumentų nėra aiški nei dokumento sudarymo data, nei dokumentą sudarę asmenys, nėra pateikti ir dokumento sudarytojų parašų metaduomenys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į kompetentingai valstybės institucijai tenkančias pareigas, todėl yra iš dalies atsakingas ir privalo prisiimti dalinę atsakomybę už kilsiančias pasekmes dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ginčo Žemės sklype.

Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju atsakingu dėl neteisėtos statybos ir kylančių pasekmių laiko ir atsakovę Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją (buvusi (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija). Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija su pareiškimu nesutiko, nurodydama tik tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklype statinių statyba nėra numatyta, o teismui nusprendus tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, priimto teismo sprendimo neskundė. (duomenys neskelbtini) teismui nagrinėjant bylą (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija nepateikė teismui kartografinės medžiagos bei neprašė jos išreikalauti, taip pat neprašė išreikalauti ir aerofotonuotraukų, nors ir nesutiko su pareiškimo tenkinimu. Direkcijai, kaip įstaigai, vykdančiai saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, įgyvendinančiai biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemones (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, neabejotinai turėjo būti žinomas (duomenys neskelbtini) regioninio parko ir (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijos ypatingumas, reikalavimai ir tai, kad ginčo Žemės sklype siekiama buvo atkurti sodybą. (duomenys neskelbtini) teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pateikta kartografinė medžiaga: (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, (duomenys neskelbtini) vokiško žemėlapio iškarpa LKS 94 sistemoje, taip pat (duomenys neskelbtini) Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos aerofotonuotrauka, dėl kurios gavimo direkcija, kaip nurodė atstovas teisme, kreipėsi (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai negalėjo būti gauti anksčiau, t. y. nagrinėjant bylą teisme (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija vėliau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, o šį terminą praleidusi beveik ketverius metus, to paprašė padaryti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos teismui pateiktus duomenis, direkcija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo ir apsaugos priemonių taikymo trims žemės sklypams (duomenys neskelbtini) k., tarp jų – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomam Žemės sklypui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek nagrinėjamoje situacijoje buvo būtina kompetentingai valstybės institucijai, todėl yra iš dalies atsakinga ir privalo prisiimti dalinę atsakomybę už kilsiančias pasekmes.

Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė už neteisėtų padarinių atsiradimą tenka ne institucijoms, o būtent atsakovams L. P., V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog mano, kad yra solidari atsakovų deliktinė atsakomybė, kadangi atsakovų tikslas buvo vienas. Paaiškino, kad atsakovus atsakingais laiko dėl to, kad dėl bendros atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. P. kaltės teismas priėmė sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir pateikė teismui klaidinančius duomenis, liudytojų parodymus, o atsakovas L. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir atskirais laikotarpiais direktoriumi, atstovavo bendrovę, atliko aktyvius veiksmus, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdė statybų procesą. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais dėl atsakovų L. P., V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidarios deliktinės atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina tai, kad, vadovaujantis teismų praktika, šiuo atveju atsakingų asmenų individualizuojama atsakomybė kyla iš savarankiškų veikų, skirtingų teisės aktų pažeidimų, yra skirtingo sunkumo, todėl ji nėra solidari. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype anksčiau stovėjo sodyba su priklausiniais. Kaip jau nustatyta, tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numatė statybų draustiniuose nustatant juridinį faktą dėl buvusios sodybos galimybę. Į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos trys valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas –, teismui pateikti įrodymai – istorikės J. V. (duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plano pagrindinio brėžinio kopija. Minėta, jog D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita nebuvo panaikinta, nenustatyta duomenų klastojimo ar pan. atvejų, tyrimai atlikti pagal keliamus reikalavimus. Aplinkybę, kad D. B. (duomenys neskelbtini) atlikti archeologiniai tyrimai nebuvo klastojami, patvirtina ir tai, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba (duomenys neskelbtini) nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos skundą ikiteisminį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsisakė pradėti, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikdama pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pateikė klaidinančius duomenis, yra nepagrįsti, kadangi įrodymų, kad duomenys buvo klaidinantys nėra pateikta. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas L. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir atskirais laikotarpiais direktoriumi, atstovavo bendrovę, nėra pagrindas pripažinti atsakovą atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovė nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog atsakovai atliko aktyvius veiksmus, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdė statybų procesą, tačiau, teismo nuomone, vien kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybų proceso ginčo Žemės sklype vykdymo nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovai L. P., V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingi. Byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog atsakovai žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie tai, jog ginčo sklype sodybos anksčiau nebuvo. Šiuo atveju atsakovams L. P., V. P., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai, nei visoms statybų procese dalyvavusioms ar kitaip prie proceso pagal kompetenciją prisidėjusioms valstybės institucijoms ir jų darbuotojams, nebuvo taikomi aukštesni žinių, kompetencijų ir atsakomybės standartai. Juolab, kad lūkestį atsakovams tikėtis, jog sodyba ginčo Žemės sklype anksčiau galimai buvo, suteikė istorikės J. V. (duomenys neskelbtini) pažyma, archeologo D. B. ataskaita, Klaipėdos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, bei tolimesni visų institucijų veiksmai derinant ir leidžiant vykdyti statybų procesą Žemės sklype. Byloje nustatyta, kad ginčo Žemės sklype statytojai, t. y. atsakovai L. P. ir V. P., naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį ir naują negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio, neypatingą statinį pastatė turėdami (duomenys neskelbtini) išduotą Statybos leidimą 2. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovai UAB (duomenys neskelbtini)“, L. P., V. P. nėra atsakingi už kilsiančias pasekmes dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ginčo Žemės sklype.

Papildomai pažymėtina. jog teismas šiuo atveju sprendžia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nėra atsakinga už neteisėtai išduotą Statybos leidimą 2, todėl jos atsakomybė nagrinėjamoje byloje nekyla.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakomybė tarp atsakovų paskirstytina taip: 50 procentų atsakomybės tenka atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, 30 procentų – atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir 20 procentų – atsakovei Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai.

Dėl ieškinio senaties.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010).

CK 1.125 straipsnio 2 dalis nustato, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo s 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-198-969/2018).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo kreipėsi specialusis subjektas – ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri teisės aktų nustatyta tvarka gina viešąjį interesą. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 149–150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atsakovus UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. P. ir V. P. nugriauti statinius tenkintini. Ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovus UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. P. ir V. P. kaltais dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, netenkintas. Likę reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad patenkinta yra 66,66 proc. visų ieškovės ieškinio reikalavimų, o atmesta yra 33,33 proc. ieškinio reikalavimų.

Ieškovė buvo atleista nuo 225 Eur žyminio mokesčio valstybei mokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl atitinkama dalis (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai), t. y. 149,99 Eur, žyminio mokesčio valstybei turi būti priteista iš atsakovų. Šiuo teismo sprendimu nusprendžiama, kad 50 procentų atsakomybės tenka atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, 30 procentų – atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir 20 procentų – atsakovei Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai, todėl proporcingai nustatytai kaltei iš atsakovų valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovo Kultūros paveldo departamento – 75 Eur žyminis mokestis, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos – 45 Eur, o iš Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos – 30 Eur žyminis mokestis.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2000 Eur, o atsakovas L. P. – 3500 Eur. Atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jos turi būti priteisiamos iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (netenkinta yra 33,33 proc. reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiamos 666,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai, o atsakovo L. P. naudai 1166,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kito statytojo (L. P.) vardu išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , statyti naujus statinius: 1) naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą, 133,94 kv. m bendrojo ploto statinį; 2) naują negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio, neypatingą 133,94 kv. m bendrojo ploto statinį (pirtį (sauną)).

Įpareigoti atsakovą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (statytoją) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis (50 procentų), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lėšomis (30 procentų), Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lėšomis (20 procentų) pašalinti statybos, atliktos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kito statytojo (L. P.) vardu išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius – nugriauti pastatytus (statomus) pastatus – gyvenamosios paskirties statinį, negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio statinį (pirtį (sauną)) bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę.

Per teismo nustatytą terminą nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinių, t. y. teismo nustatytu terminu nenugriovus gyvenamosios paskirties statinio, negyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio statinio (pirties (saunos)) bei inžinerinių tinklų ir nesutvarkius statybvietės, suteikti teisę šiuos statybos padarinius pašalinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai buvo įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 666,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atsakovo L. P. naudai 1166,55 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybei bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybei bylinėjimosi išlaidas – 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos valstybei bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Palikti galioti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.