Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-203-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-275-946/2019Nutartis · 2019-02-11Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-03Kauno apygardos teismas
  3. T-1438-946/2019Nutartis · 2019-07-17Kauno apylinkės teismas
  4. T-13-753/2020Nutartis · 2020-01-09Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Kauno apygardos teismas
  6. T-878-548/2020Nutartis · 2020-06-11Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-08Kauno apygardos teismas
  8. T-1798-946/2020Nutartis · 2020-11-04Kauno apylinkės teismas
  9. T-415-548/2021Nutartis · 2021-04-02Kauno apylinkės teismas
  10. T-1409-753/2021Nutartis · 2021-08-26Kauno apylinkės teismas
  11. T-13-548/2022Nutartis · 2022-02-01Kauno apylinkės teismas
  12. T-1279-1189/2023Nutartis · 2023-04-14Kauno apylinkės teismas
  13. T-2387-548/2023Nutartis · 2023-10-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1S-203-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00336-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-203-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00336-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus galutine bausme – laisvės atėmimu 14 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 12 d., o pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai 10 mėnesių 2 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam A. B., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga keičiant elgesį nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis lygtinai paleistas savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismo nuteistasis A. B. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino vien tik jo neigiamą elgesį praeityje. Nurodo, jog turi būti vertinamas dabartinis jo elgesys, kuris charakterizuojamas teigiamai, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad jis dalyvavo įvairiuose renginiuose, rodė pagarbą aplinkiniams ir pareigūnams. Pažymi, jog turi būti atsižvelgta į Komisijos sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, nes būtent pataisos namų pareigūnai, prižiūrėtojai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai geriausiai mato jo tikruosius pokyčius. Taip pat skundo autorius prašo atkreipti dėmesį į Komisijos narių balsavimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kita rašytinė bylos medžiaga, padedanti įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, jog teismas, priimdamas nutartį atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. B. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, šių reikalavimų nepažeidė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 59 balai, todėl jis priskiriamas prie vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupės. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

9. Pažymėtina, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų ir išvadų apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Neaišku kokia ji buvo bausmės atlikimo pradžioje ir kaip pakito Komisijos nutarimo priėmimo dienai. Be to, kaip matyti iš nutarimo, sprendimas asmenį paleisti lygtinai priimtas nustačius teigiamus elgesio pokyčius, tačiau nenustatyta, jog pažanga keičiant elgesį būtų ženkli, žymi, akivaizdi. Vien to, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu nepakanka spręsti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nutarime nurodoma, jog nuteistojo elgesys bausmės atlimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, tačiau tai prieštarauja socialinio tyrimo išvadoje bei pačiame nutarime nurodytiems duomenims, todėl Komisijos nutarimą laikyti pagrįstu nėra pagrindo. Nutarimo teiginiai dėl nuteistojo elgesio pokyčių neatitinka faktinių aplinkybių.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerus darbo rezultatus A. B. 8 kartus paskatintas, tačiau nutarime taip pat pažymima, jog nuteistojo darbinė motyvacija pataisos namuose nestabili. Nuteistasis buvo du kartus baustas už pažeidimus, susijusius su darbu: 2014 m. birželio 26 d. už tai, kad neišėjo į darbą gamyboje, 2015 m. vasario 2 d. už tai, kad atsisakė mokamo darbo. Tad, nors nuteistasis pataisos namuose ir dirba, tačiau, akivaizdu, kad motyvacija šiuo klausimu nėra nuosekli ir būtent galimybė įsidarbinti socialinio tyrimo išvadoje vis dar vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nuoseklus ir nebuvo koreguojamas vien teigiama linkme. Iš pateiktų duomenų matyti, jog A. B. net 9 kartus pažeidė nustatytą tvarką, paskutinis pažeidimas padarytas 2017 m. gegužės 31 d., ši nuobauda prieš terminą panaikinta tik 2018 m. vasario 21 d., paskatinant už gerus darbo rezultatus gamyboje. Tad galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi vos daugiau nei metus laiko ir šis laiko tarpas, kolegijos vertinimu, laikytinas nepakankamu nuspręsti, jog nuteistojo elgesyje jau pakankamai įsitvirtinę teigiamo elgesio modeliai. Tai, kad asmuo jau metus laiko neturi galiojančių nuobaudų ir stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius parodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, jog vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi, tačiau vien šios aplinkybės nepakankamos išvadai, jog toliau asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau A. B. vis dar nustatyta eilė pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Specialybės turėjimas ir gebėjimas laisvėje užsitikrinti stabilias teisėtas pajamas yra vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistojo pastangos keisti šį kriminogeninį veiksnį yra nepakankamos. Nuteistasis neturi išsilavinimo, turi problemų su skaitymu ir rašymu, iki patekimo į pataisos įstaigą jokios darbinės patirties neturėjo, pataisos namuose pastangų šią situaciją pakeisti taip pat nedėjo – nesimokė, specialybės neįgijo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog neigiamas vertinimas skirti laiko saviugdai ir savišvietai gali būti riziką didinantis veiksnys. Be to, nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, jis taip pat turi ir daugiau skolų, tačiau ieškinį dengia tėvai, tačiau pats nuteistasis jokių pastangų tam nededa. Kaip minėta, mokamo darbo atsisakė, nesimoko, jokios specialybės neįgijo. Nuteistojo pastangos keičiant šią situaciją labai svarbios ir ypatingai aktualios sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, juo labiau, jog finansinių problemų jis turėjo ir anksčiau – nedirbo, teistas už vagystę, nužudymą padarė iš savanaudiškų paskatų, lėšų pragyvenimui skirdavo tėvai. Būtent lėšų tvarkymas ir pajamos įvardijama kaip probleminė sritis ir ją keisti nuteistasis nededa pakankamai pastangų.

12. Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog mąstyme ir elgesyje vyrauja neracionalus pasekmių suvokimas, problemų sprendimo įgūdžiai neadekvatūs situacijai, neapgalvoja, kad visų veiksmų eiga turi pasekmes ir tai taip pat įvardijama problemine sritimi. Gyvenimo stilius ir draugai taip pat nurodoma kaip nusikalstamą elgesio riziką didinantis veiksnys, nes nuteistasis būdamas laisvėje nedirbo, nesimokė, laisvalaikį leisdavo nemotyvuotai, dažnai leisdavo laiką gatvėje draugų kompanijoje. Visų šių aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis jam nustatytų draudimų ir įpareigojimų, visuotinai priimtų visuomenės normų, o anksčiau aptarta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nepakankama ir neleidžia tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje.

13. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 10 mėnesių ir 2 dienos) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam ji padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

14. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai: iš 5 Komisijos narių net 2 nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pokyčiai, tačiau šis jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Evaldas GražysJurgis KiškisArūnas Paštuolis