Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 8 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. kovo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis tęsia darbinę veiklą ir gauna pajamas, padengė teismo priteistus civilinius ieškinius, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tuo kurdamas palankesnes prielaidas socialinės integracijos į visuomenę prielaidas, nuteistajam buvo suteiktas leidimas išvykti į namus. Sprendžia problemas dėl alkoholio vartojimo. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis pastaruoju metu stengiasi savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Pastaruoju metu nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. B. nuteistas 2010 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu perkvalifikuojat nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 ir 11 punktų į 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir jam paskirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 12 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundas (atsiliepimas), kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina formalųjį ir materialųjį pagrindus, kuriems egzistuojant yra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo laisvės atėmimo vietos apylinkės teismas tik įvertinęs šių dviejų pagrindų egzistavimą ir konstatavęs, kad nurodyti pagrindai, tikrai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau asmens neizoliuojant nuo visuomenės, gali spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstumo ir komisijos nutarimo tvirtinimo.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, teigiamą jų įtaką nuteistojo atžvilgiu. Vis tik pažymėtina, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, ši teisė yra išimtinė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės (formalusis pagrindas), numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi (materialusis pagrindas), teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai įvertindamas bylos duomenų visumą.

Šios bylos duomenimis konstatuotina, kad A. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir formalųjį, lygtinio paleidimo taikymui, kriterijų yra išpildęs. Tačiau, kaip ir aukščiau aptarta, svarbu ne tik formaliojo ar materialiojo pagrindų egzistavimas, tačiau šių pagrindų visuma, taigi teismas turi vertinti ar nuteistojo pataisos proceso dabartinėje stadijoje jau egzistuoja materialusis pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ programą vis dar išlieka vidutinė ir nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo, tai yra nuo 2015 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, atsiranda pareiga vertinti aplinkybę ar asmuo padarė akivaizdžia pažangą ją mažindamas. Tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamo elgesio rizika nekito aštuonerius metus gana neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo pastangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdžios.

Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotam, jog nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio riziką sudaro keturi statiniai veiksniai, tai yra tie, kurių koregavimas nuteistojo pastangomis nėra įmanomas, jie nekintantys ir susiję su nuteistojo praeitimi, todėl jų teismas nevertina. Tačiau net devyni kriminogeniniai veiksniai – maža, nestabili darbo patirtis; skaitymo/rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai – yra dinaminiai, kurių korekcija turėtų būti nuteistojo prerogatyva siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant akivaizdžios pažangos užtikrinimo ją mažinant.

Sutinkamai su aukščiau nurodytais dviem, iš kintamų, kriminogeninių veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, teismas sprendžia, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekdamas teigiamos elgesio korekcijos, šiuos du veiksnius galėjo eliminuoti. Tačiau priešingai, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. 2022 m. liepos 17 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus ir nors nuobauda nuteistajam skirta nebuvo, vis tik ši aplinkybė išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Alkoholio vartojimas, jį vertinant padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios įvykdymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste (nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio) teismui leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo asmeninio patyrimo, jo neigiamų vertybių orientacija, nukreipta į teisės pažeidimus, nėra pasikeitusi ir per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Šio aplinkybės neleidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacija, pataisos įstaigos administracijos už gerą elgesį buvo paskatintas 24 kartus, neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis yra tiek pasitaisęs, kad savo tikslų yra pasirengęs siekti vien teisėtomis priemonėmis, laikydamasis įstatymų. Pažymėtina, kad atsižvelgus į šias teigiamas aplinkybes spręstina, jog šiuo metu nuteistasis A. B., elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 17 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas tik parodo asmens neigiamą požiūrį į jam taikomą priežiūrą ir negali būti vertinama kaip tinkamas elgesys laisvės atėmimo laikotarpiu. Tuo labiau, kad viena iš bausmės paskirčių yra paveikti bausmes atlikusius asmenis, kad daugiau nenusikalstų, tačiau perauklėjimo mechanizmas yra aktualus ne tik bausmę atlikusių asmenų atžvilgiu, tačiau ir bausmę atliekančių asmenų atžvilgiu, o šiuo atveju atsižvelgiant į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo laikotarpiu, spręsti, kad nurodytas bausmės tikslas jau yra pasiektas, nėra galimybės.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis neturi išsilavinimo, darbinės patirties neturi, laisvėje dirbdavo vienadienius, neoficialius darbus ir nors šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, tačiau duomenų apie įsidarbinimo galimybes laisvėje, byloje nėra. Nors nusikalstamos veikos, už kurios įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jos vertinamos kaip nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma ir šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė be kita ko siekdamas ir finansinės naudos. Tokiu būdu, darbinės patirties stoka, nestabili finansinė padėtis, nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad reintegracija į visuomenę, šioje bausmės atlikimo stadijoje, gali būti apsunkinta ar netgi kelianti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis ir geba identifikuoti savo problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, geba suprasti ir priimti kitų požiūri tam tikru laipsniu, tačiau vis dar yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistojo nusikalstamų veikų istorija atskleidžia, kad nuteistasis veikia neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių pagal susiformavusį nusikalstamo elgesio modelį, kaip aukščiau nurodyta taisyklių nuteistajam sunku laikytis net ir struktūrizuotoje aplinkoje. Todėl atsižvelgiant į aptartą, spręstina, jog šiuo metu nuteistasis A. B. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes nėra pagrindo spręsti, kad asmens elgesys šiuo metu patvirtina jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.