Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus regiono apylinkės tesimo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš D. P. konfiskuota automobilio Volvo S40 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 240 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

D. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

6. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę – jis dirba, vedęs, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisingai.

7. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos terminą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. P. 2 kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, o atsižvelgęs į tai teismas parinko griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir nustatė maksimalų jos terminą. Visgi, susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, o teismas nuosprendyje nepateikė situacijos vertinimo motyvų, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, todėl kolegija iš naujo vertina bausmės rūšies parinkimo ir jos termino nustatymo motyvus.

8. D. P. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurio sankcija nustato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmes. Už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė D. P. arešto bausmę.

8.1. D. P. tris analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė iki pirmojo nuosprendžio priėmimo. Pirmą nusikalstamą veiką jis padarė 2017 m. balandžio 20 d., už šią veiką jis nuteistas 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu (antruoju nuosprendžiu) ir jam paskirta 100 MGL dydžio bauda. Antrą nusikalstamą veiką jis padarė 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir buvo nuteistas skundžiamu 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu (trečiu nuosprendžiu) ir jam buvo paskirta 90 parų arešto bausmė. Trečią nusikalstamą veiką jis padarė 2017 m. rugsėjo 23 d, už šią veiką jis nuteistas 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu (pirmuoju nuosprendžiu) ir jam paskirta 14 MGL dydžio bauda. Taigi susiklosčiusi situacija yra tokia, kad už pirmą nusikalstamą veiką D. P. paskirta griežtesnė bausmė (100 MGL bauda), nei už trečiąją nusikalstamą veiką (14 MGL bauda), o už antrąjį nusikaltimą paskirtą griežčiausia bausmė – 90 parų arešto. Švelniausia D. P. paskirta bausmė yra už paskutiniąją trečiąją nusikalstamą veiką, kas yra nelogiška ir neteisinga. BK 54 straipsnio taisyklės ir bausmės rūšies parinkimo logika sako, kad už kiekvieną naują, vėliau padarytą nusikalstamą veiką asmuo turi patirti sunkesnes pasekmes, ar tai būtų griežtesnė bausmės rūšis ar didesnis jos terminas. Negali būti tokios situacijos, kai už paskutinę padarytą nusikalstamą veiką asmuo yra nubaudžiamas švelniausiai. Tokia situacija yra neteisinga. Akivaizdu, kad tokia situacija susidarė prokuratūrai atskirai išsiuntus visas bylas į teismą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, negu ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2A-7-6/2013, 2K-174/2014, 2K-113-895/2017).

10. Iš esmės prokuratūra, nors esanti savarankiška valstybės įstaiga, negali ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, o šioje byloje jų nesilaikius susidarė situacija, kuomet bausmės D. P. buvo paskirtos nelogiškai ir neteisingai (nes nebuvo laikomasi principo, kad už vėliau padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskiriama griežtesnė bausmė). Prokuratūrai nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, teismas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nustatytą teisingumo vykdymo funkciją, turi ištaisyti klaidas ir paskirti teisingą bausmę.

11. Tokia situacija susidarė ir dėl to, kad trečioji D. P. padaryta nusikalstama veika buvo ištirta greičiausiai ir joje buvo priimtas pirmasis teismo nuosprendis. Tokiu atveju teismas neatsižvelgė, kad tai jau trečia tokia pat nuteistojo padaryta veika ir paskyrė jam švelniausią bausmę.

12. Tai, kad D. P. visus nusikaltimus padarė iki pirmojo nuosprendžio, pasiremiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu reiškia ir tai, kad jei visos iki pirmojo nuosprendžio jo padarytos nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje, teismas jį traktuotų kaip pirmą kartą teisiamą BK 55 straipsnio prasme. Šioje byloje, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį teismas neteisingai nurodė, kad D. P. yra du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, nes jo padėtis yra tokia pat, kaip pirmą karto teisiamo asmens.

13. Apylinkės teismas arešto bausmę D. P. paskyrė iš esmės atsižvelgęs į tai, jog jis ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus (o ne dėl to, kas jis yra du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam) ir, kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra lemianti arešto bausmės parinkimą. Iš byloje esančių duomenų žinoma, kad D. P. padaręs nusikalstamą veiką savo požiūrio į neteisėtą elgesį nepakeitė ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Nors veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jis žinojo tokių savo veiksmų pasekmes, o po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis dar ir trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pakartotinai darydamas nusikalstamas veikas D. P. apie šias aplinkybes žinojo, tačiau vis tiek piktybiškai nesilaikė įstatymų ir sėdo už vairo išgėręs. Tai jį charakterizuoja itin neigiamai. Kolegija šio nuosprendžio 8.1 dalyje nurodė, kad už kiekvieną vėlesnę padarytą nusikalstamą veiką asmuo turi patirti vis sunkesnes pasekmes. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, o kitais dviem nuosprendžiais – bauda. Visais nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra subendrintos, todėl subendrinus D. P. bus paskirta ir arešto bausmė, ir bauda, o atsižvelgiant į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, toks galutinės bausmės variantas yra teisingas.

14. Apylinkės teismas visiškai nemotyvavo, kodėl arešto bausmę D. P. skiria maksimaliam terminui. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju nenustatyta D. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kitų aplinkybių, kurios motyvuotų paskirti D. P. didesnį arešto terminą nėra, todėl kolegija mano, kad D. P. skirtinos bausmės dydis turi būti 44 paros arešto.

15. Apeliaciniame skunde D. P. nurodė, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės jis būtų atleistas iš darbo ir nukentėtų jo šeimos finansinė gerovė, o mažametis vaikas jaustų nepriteklių. Kolegija atsižvelgia į šiuos nuteistojo motyvus ir taiko BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. gegužės 3 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį.

D. P. skirti 44 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti, kad paskirtą 44 parų arešto bausmę D. P. turi atlikti poilsio dienomis. Pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, ji gali būti pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.