- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1764-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11387-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15975-918/2016 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei V. Š. – Z. dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės ieškinį nepašalinus teismo nurodytų trūkumų nustatytu terminu ( CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio išviliojo iš jos kaip pasiskolindama apie 56 600 litų, kurių negrąžina. Pinigų perdavimus įrodo telefono ir „Skype“ programos žinutės. Ieškovė kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu pasiūlant kreiptis civilinio ginčo tvarka. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės elgesio patyrė stresą ir išgyvenimus, kurių sukeltą žalą vertina 10 000 eurų. Ieškovė prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodė, kad yra bedarbė, santaupų ir turto neturi. Ištaisydama teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovė patikslino ieškinį, nurodydama, kad pinigus atsakovei paskolino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti ieškovei.
Teismas nurodė, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo dėl 10 000 eurų reikalaujamos neturtinės žalos priteisimo, nepagrindė, kodėl būtent tokio dydžio žalos atlyginimą prašo priteisti, nenurodė žalos paskaičiavimo tvarkos, nepateikė įrodymų apie ieškovės sutrikusią sveikatą. Be to, ieškovė detaliai nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis sumomis perdavė pinigus atsakovei. Prašydama išreikalauti duomenis iš Kauno apylinkės prokuratūros, nenurodė ir nepagrindė priežasčių, dėl kurių ji pati ar jos atstovas negali gauti reikiamų įrodymų. Nepateikė duomenų apie turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad negali tapti ieškovės advokatu ir už ją suformuluoti procesinio dokumento dalyko ir pagrindo bei vietoje ieškovės rinkti jos ieškinį patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra suformuluotas aiškiai nurodant, kokio pobūdžio neturtinę žalą ieškovė patyrė ( dvasiniai išgyvenimai, pergyvenimas, sukrėtimas, jautimasis apgauta, prarastas pasitikėjimas žmonėmis, nervinis stresas, dėl kurio teko gydytis ligoninėje). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais nėra konkrečiai nustatytas teisės normomis, kiekvienu konkrečiu atveju šį žalos dydį nustato teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad neturtinės žalos sąvoka yra tapati moralinės žalos sąvokai, vartojamai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Pinigų skolinimo aplinkybės yra detaliai nurodytos ieškinio pareiškime, todėl teismo teiginiai, kad pinigų perdavimas neaiškus, niekuo nepagrįsti.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra teikiama tik teismui pareikalavus, dėl ko teismui toks prašymas ir buvo formuluojamas. Teismo teiginys, kad nepateikti įrodymai, neatitinka faktinių aplinkybių.
Ieškovė pateikė teismui banko sąskaitų išrašus, duomenis apie registruotino turto nebuvimą, pažymą iš darbo biržos. Todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, kad nebuvo pateikta duomenų apie ieškovės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi tik formaliai patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka CPK 135 straipsnio, 110–114 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir negali vertinti pateikto dokumento pagrįstumo iš esmės. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Ieškinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010).
Iš ieškovės ieškinio akivaizdu, kad ji nurodė faktines aplinkybes, kurioms esant patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pasitikėjimo žmonėmis praradimą ir pan., t.y. paskolino didelę sumą pinigų atsakovei, tikėdamasi, kad skola bus grąžinta, tačiau atsakovė elgiasi ne taip, kaip ieškovė tikėjosi, ir pinigų negrąžina. Ieškovė aiškiai nurodė ir ieškinio dalyką – prašo priteisti 10 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo reikalavimai pagrįsti žalos sumą, nurodyti apskaičiavimo tvarką, pateikti įrodymus apie sveikatos sutrikimus yra pertekliniai ir ieškinio priėmimo stadijoje nereikšmingi. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui griežtų kriterijų įstatyme nėra nustatyta, kiekvienu atskiru atveju žalos dydį įvertina teismas ( CK 6.250 straipsnis). Teismas negali ieškinio priėmimo stadijoje reikalauti iš ieškovės nurodyti tokius dydžius, kurių nustatymas byloje apskritai yra pavestas teismui, o ne šaliai.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo detaliai nurodyti, kada ir kokiomis sumomis perdavinėjo pinigus atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teiginiu, kad ieškovė nenurodė, kada, kokiomis sumomis ir kaip perdavinėjo pinigus atsakovei, nes ieškinyje ( tiek pirmoje redakcijoje, tiek patikslintame pareiškime) yra detaliai išvardinama, kokiomis telefono ir „Skype“ žinutėmis šalys apsikeitė, tačiau nėra aišku, kada ir kaip buvo perduodami pinigai. Vis dėlto ieškovė ieškinio dalyką yra nurodžiusi - prašo priteisti jai 16392 eurų skolos. Konkrečios paskolos suteikimo aplinkybės - kiek kartų, kokiomis sumomis, kokiose vietose buvo perduotas paskolos objektas - gali būti išsiaiškinta nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje. Todėl teismo reikalavimas detaliai išvardinti visus perdavimo epizodus laikytinas pertekliniu, nes reikalavimo esmė nuo to nesikeis. Todėl priimta nutartis šioje dalyje laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
Skundžiama nutartimi teismas teigė, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė priežasčių, dėl kurių ji pati ar jos atstovas negali gauti įrodymų (ikiteisminio tyrimo medžiagos). Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Ieškovė aiškiai išdėstė, kad bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurios ji neturi, ir išdėstė prašymą šią medžiagą išreikalauti, todėl CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimai - prašymas išreikalauti įrodymus, ir nurodymas priežasties, kodėl tų įrodymų pateikti negali – yra įvykdyti: ieškovė prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nurodo priežastį, kodėl pati pateikti medžiagos negali - nes jos neturi. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta reikalavimo ieškovui iki ieškinio pateikimo būti išnaudojusiam visas įmanomas priemones gauti įrodymus, tą galima atlikti ir vėliau, bylos eigoje. Pastebėtina, kad teismas turėtų vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) ir, reikalui esant, padėti šalims gauti įrodymus, kurių jos negali gauti ar susiduria su sunkumais – tai gali būti padaryta ir pasiūlant šaliai ar jos atstovui gauti teismo liudijimą ( CPK 199 straipsnio 4 dalis), ir pačiam teismui pareikalaujant duomenų iš institucijų. Nagrinėjamu atveju ikiteisminės medžiagos nepateikimas kartu su ieškiniu netrukdo nustatyti ginčo esmę, todėl nelaikytinas ieškinio trūkumu.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė yra pateikusi bankų Swedbank ir SEB sąskaitų išrašus, duomenis, kad ji neturi registruotino turto, kad yra bedarbė (e-bylos lapai 5-11). Šių duomenų pakanka spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta neteisingai aiškinant ir taikant ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, CPK 135 straipsnio, 111-115 straipsnių reikalavimus, todėl nutartis naikintina, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės R. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.