Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei I. L. dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys V. K., R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kai ji pradėjo globoti vaikus A. ir L., buvo matyti, kad jie gyveno netinkamoje jiems aplinkoje. Laikui bėgant, situacija gerėjo. Abu vaikai turi psichologinių problemų. Po susitikimų su ieškove vaikai tapdavo pikti, nesukalbami. Nors ieškovė dalyvavo visuose globos centro organizuotuose susitikimuose, negali sakyti, kad ieškovė pastoviai bendrauja su vaikais. Ieškovė neturi ryšio su vaikais. Kaip nurodo psichologė, vaikai nejaučia stabilumo. Mano, kad paskelbtas karantinas neturėjo įtakos ieškovės ir vaikų ryšio palaikymui.

Liudytojas L. J. parodė, kad yra ieškovės draugas, jie kartu gyvena, turi sūnų M. J.. Su ieškove susipažino prieš ketverius metus, kai jai jau buvo apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu. Su ieškovės vaikais A. ir L. sutaria gerai, yra bendravę ne kartą, kai jie buvo pas juos atvažiavę, bendros išvykos metu. Nedalyvaudavo susitikimuose globos centre, nes jis negalėdavo išeiti iš darbo. Dirba, darbas susijęs su miškų ūkiu, vidutiniškai jo mėnesines pajamas sudaro 1500-3000 Eur. Neprieštarauja, kad vaikai grįžtų gyventi pas ieškovę. Mano, kad vaikai turi gyventi su mama. Pas juos yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi.

Liudytoja V. V. parodė, kad yra psichologė. Nuo 2018 m. teikia psichologinę pagalbą A., nuo 2019 m. – L. Teikia individualias konsultacijas vaikams, taip pat jiems abiems kartu. Vaikai gali savo nuomonę išreikšti pagal savo amžių. Taip pat nuomonę gali keisti. Tokio amžiaus vaikams nėra būdingas nuoseklumas. A. kartą kreipėsi į ją, nes nenorėjo susitikti su mama, t. y. ieškove. Taip pat abu vaikai dažniau sakydavo, kad bijo, rečiau, kad nori grįžti pas mamą. Nėra pastovumo.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad po 2017 m. gruodžio 14 d. priimto teismo sprendimo neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią vaikų G. V., A. K. ir L. K. atžvilgiu situacija pasikeitė. Ieškovė pakeitė savo elgesį, nustojo vartoti alkoholį, veda normalų gyvenimo būdą, nesielgia amoraliai ar kitaip, kas prieštarautų vaikų interesams. Nuolat bendrauja su globojamais savo vaikais, dalyvauja vaikų gyvenime, domisi jų pasiekimais, palaiko emocinius ryšius. Ieškovė augina dar vieną mažametį sūnų, kurio atžvilgiu pažeidimų niekada nėra buvę nustatyta. V. V. elgesio pokyčiai vaikų atžvilgiu yra esminiai ir ilgalaikiai. Ieškovė išsilaikė vairavimo egzaminus, įgijo teisę vairuoti automobilį, taip galėdama dažniau ir patogiau susisiekti dėl bendravimo su vaikais, taip pat turi daug daugiau galimybių susirasti darbą Telšių mieste bei vežti vaikus į mokyklą ar darželį. Ieškovės šeima gyvena nuomojamame name, kuriame yra trys gyvenamieji kambariai, virtuvė. Gyvenimo sąlygos patenkinamos, vanduo atnešamas iš šulinio, tualetas taip pat yra lauke. Namo vidus paremontuotas, vaikų kambarys ištapetuotas, grindys išdažytos, nuomojamas būstas kaskart atnaujinamas. Ieškovė gyvena su sugyventiniu L. J., su kuriuo augina mažametį sūnų M. J.. Ne kartą kalbinti vaikai A. K. ir L. K. vieningos nuomonės dėl gyvenimo kartu su ieškove neturėjo ir vaikų nuomonė dažnai keitėsi, pastaruoju metu vaikai teigia, kad pasiilgsta mamos V. V., nori su ja bendrauti o pastarąją savaitę net išreiškė norą grįžti į mamos V. V. šeimą. Jei vaikai išreikštų norą grįžti į biologinę šeimą, skyrius tam pritartų ir neprieštarautų.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė. Nurodė, kad ieškovei V. V. apribojus motinos valdžią jos vaikų atžvilgiu ji pradėjo keisti savo gyvenimo būdą. Susirado gyvenimo draugą, nebevartoja alkoholio. Stengiasi grąžinti skolas, kurių turi nemažai. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad šiuo metu ieškovė nesuteiktų tinkamų gyvenimo sąlygų mažiausiajam savo vaikui M. J.. Ieškovės draugas L. J. palaiko ieškovę, stengiasi tvarkyti jų gyvenimo aplinką. Kai ieškovei neterminuotas motinos valdžios apribojimas buvo pakeistas į laikiną, ieškovė dal labiau pradėjo stengti dėl vaikų susigrąžinimo. Atvažiuodavo į sutikimus, tačiau dėl paskelbto karantino bendravimas galbūt nebuvo toks intensyvus. Į susitikimus vaikai atvažiuodavo gerai nusiteikę, linksmi. Susitikimai būdavo ir geri, ir blogesni. A. nuomonę dėl grįžimo pas ieškovę keičia labai dažnai, L. yra labiau prisirišęs prie globėjos, todėl iš pat pradžių teigė, kad nori likti gyventi pas ją. Šiuo atveju labai svarbi vaikų nuomonė. Emocinis ryšys tarp vaikų šiuo metu yra stipresnis su atsakove nei ieškove, tačiau esant vaikų norui grįžti pas ieškovę, institucija tam neprieštarautų. Mano, kad pas ieškovę vaikams būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia ieškovei V. V. vaikų G. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu iš ieškovės V. V. priteistas išlaikymas vaikams A. K. ir L. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo sprendime nurodyta, kad V. V. netinkamai prižiūrėjo savo mažamečius vaikus, neužtikrino jiems saugių gyvenimo sąlygų, tinkamos sveikatos priežiūros, namuose buvo dažnai girtaujama. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. V., iš ieškovės V. V. priteistas išlaikymas sūnui G. V. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta ieškovės bendravimo su vaiku G. V. tvarka. Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi vaikams A. K. ir L. K. nustatyta nuolatinė globa ir jų nuolatine globėja paskirta I. L.. Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovei V. V. taikytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas vaikų G. V., A. K. ir L. K. atžvilgiu į laikiną motinos valdžios apribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje. To paties įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Jis gali būti išskirtas su savo tėvais tik tais atvejais, kai toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtu 2000 m. liepos 13 d. sprendimu Scozzari ir Giunta prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas taip akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, įstatymas numato tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygas įrodžius, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visų trijų sąlygų visumai. Pažymėtina ir tai, kad tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. spalio 6 d. Telšių socialinių paslaugų centro Globos centre įvyko penkiolika ieškovės V. V. ir jos vaikų A. K. ir L. K. susitikimų. Telšių socialinių paslaugų centro 2020 m. gruodžio 2 d. rašte nurodyta, kad susitikimai vyksta sklandžiai, ieškovė stengiasi paskirstyti dėmesį abiems vaikams, atliepia jų poreikius, įsitraukia į bendrą veiklą su vaikais. Vaikai susitikimų pradžioje būna ramūs, nekalbūs, tačiau vėliau įsitraukia į bendrą pokalbį ir veiklą. Vaikai pasiilgsta mamos, juos sieja šilti jausmai, tačiau jie išgyvena lojalumo konfliktą, kas pasireiškia pasikeitusiu vaikų elgesiu prieš ir po susitikimų. Dėl vaikų emocinės būklės susitikimai laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo organizuojami. Šalyje paskelbto karantino metu susitikimai taip pat nevyko. Ieškovė su vaikais taip pat bendrauja telefonu. V. V. gyvena kartu su L. J. ir jųdviejų mažamečiu sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra virtuvė, trys kambariai, iš kurių du atskiri kambariai yra paruošti vaikams Austėjai ir Lukui. Ieškovės gyvenamoji vieta yra be patogumų (tualetas yra lauke, vanduo taip pat nešamas iš lauko). Taip pat nustatyta, kad ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir pateikusi prašymą dėl sūnaus M. J. lankymo ikimokyklinio ugdymo grupę nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. 2020 m. sausio mėnesį ieškovė išlaikė vairavimo egzaminą ir įgijo vairuotojo pažymėjimą. Ieškovės pajamas sudaro 60,06 Eur išmoka už vaiką ir nuo 2021 m. vasario mėnesio – 205,06 Eur nedarbo draudimo išmoka. Nuo ieškovės gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį yra nuskaitomas išlaikymas vaikams. Ieškovės draugas L. J. verčiasi individualia veikla, 2019 m. deklaruota visų jo gautų pajamų suma sudaro 18760 Eur. Ieškovė nebevartoja alkoholio. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nusiskundimų dėl netinkamo ieškovės elgesio vaikų A. K., L. K. ir M. J. atžvilgiu nėra gauta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovė siekia susigrąžinti ir pati auginti savo vaikus A. K. ir L. K., pakeitė savo elgesį, įgijo naujų motinystės įgūdžių. Ieškovė atsisakė žalingų įpročių, pakeitė gyvenamąją vietą ir gyvenimo būdą. Taip pat pagerino savo gyvenimo ir buities sąlygas, kurios tapo pakankamos jos vaikams gyventi ir patvirtina jos norą ir pastangas keistis bei siekimą sudaryti geras gyvenimo sąlygas savo vaikams, pačiai juos auginti ir auklėti. Ieškovė gyvena L. J., kuris palaiko jos siekį susigrąžinti vaikus ir, kaip ji nurodė, padeda gerinti jos socialinius įgūdžius. Ieškovės pasikeitusį požiūrį į šeimą ir vaikus įrodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi su ja gyvenančiu mažamečiu sūnumi M. J.. Ieškovės neabejingą požiūrį į susidariusią situaciją ir vaikų interesus rodo ir tai, kad ji nuosekliai siekia susigrąžinti vaikus, bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, į teismą dėl motinos valdžios apribojimo kreipiasi jau antrą kartą, jos procesinis elgesys buvo tinkamas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė teigiamus savo elgesio pokyčius. Ir nors ieškovė šuo metu neturi nuolatinio darbo, jos gyvenamasis būstas yra be patogumų, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusį ieškovės gyvenimo būdą ir kitus ją charakterizuojančius duomenis, nurodytos aplinkybės, kurios yra laikino pobūdžio, negali pažeisti prioritetinės vaikų teisės gyventi kartu su savo tėvais.

Kaip nurodyta prieš tai, tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi neprieštarauti vaiko interesams. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos nagrinėjimo metu dalyvaujant psichologei buvo apklausti ieškovės vaikai, devynerių metų A. K. ir septynerių metų L. K., siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę dėl grįžimo gyventi pas ieškovę. A. nurodė, kad norėtų gyventi su mama ieškove V. V., L. paaiškino, kad nori pasilikti pas globėją atsakovę I. L.. Iš byloje esančių duomenų ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės bei teismo posėdžio metu apklaustos psichologės V. V. parodymų matyti, kad vaikų A. K. ir L. K. nuomonė dėl gyvenimo kartu su ieškove labai dažnai keičiasi, nėra nuosekli ir visiškai susiformavusi. Psichologė V. V. nurodė, kad tokio amžiaus vaikams nėra būdingas nuoseklumas. Kita vertus, bylos duomenys ir vaikų A. K. ir L. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad nors tarp jų ir ieškovės nėra visiškai susiformavęs pastovus emocinis ryšys, tačiau ieškovė pagal esamas objektyvias galimybes, atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną, dalyvauja jų gyvenime, siekia atkurti prarastus emocinius ryšius, palaiko su vaikais šiltus santykius ir stengiasi, kad vaikai grįžtų į jos šeimą. Įvertinus byloje esančių nustatytų aplinkybių visumą dėl teigiamų ieškovės pokyčių ir vaikų A. K. ir L. K. išsakytą nuomonę dėl gyvenimo kartu su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad vaikai A. K. ir L. K. dar nėra pakankamai brandūs, kad galėtų išreikšti savarankiškai suformuluotą nuomonę byloje aktualiu klausimu bei ją motyvuoti, taip pat į tai, kad vaikų norui gyventi su ieškove ar atsakove gali daryti įtaką daugelis veiksnių, teismas sprendžia, kad laikinas motinos valdžios apribojimo ieškovei vaikų A. K. ir L. K. atžvilgiu panaikinimas neprieštarautų vaikų interesams ir užtikrintų prigimtinę jų teisę augti šeimoje kartu su mama ir kitu broliu.

Teismas pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės dėl mažametės A. K. tvirkinimo gyvenant ieškovės V. V. šeimoje byloje nebuvo įrodytos. Vadovaujantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato suteikta informacija, 2020 m. balandžio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl mažamečio asmens tvirkinimo, kuriame A. K. pripažinta nukentėjusiąją, 2020 m. spalio 26 d. buvo sustabdytas. Byloje daugiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad grąžinus A. K. gyventi su ieškove V. V. būtų pažeisti jos interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, kad po Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovės atžvilgiu buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas, todėl laikinas V. V. motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų A. K. ir L. K. atžvilgiu naikintinas.

Panaikinus laikiną V. V. motinos valdžios apribojimą, nepilnamečiai A. K. ir L. K. grąžintini motinai, ir tai yra pagrindas pasibaigti jų nuolatinei globai (CK 3.258 straipsnio 2 punktas). Nepilnamečius vaikus grąžinus ieškovei, jų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. V. bei nutrauktinas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimto civilinėje byloje Nr. 2­-3042-339/2017, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. išieškojimas iš ieškovės V. V.. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu iš V. K. priteistas išlaikymas vaikams A. K. ir L. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškotinos ieškovei V. V., kuriai šias lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus G. gyvena su tėvu R. V., jų nesieja artimi ryšiai ir sūnus yra išreiškęs norą toliau gyventi su tėvu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės teigiamų pokyčių ir galėjimo auginti ir auklėti savo vaikus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus G. V. atžvilgiu taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo G. V. gyvenamosios vietos nustatyti su ja ar pakeisti nustatytos su vaiku bendravimo tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovei taikytas laikinas motinos valdžios apribojimo panaikinimas vaiko G. V. atžvilgiu neprieštaraus jo interesams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei V. V. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovės pateiktas ieškinys yra neturtinio pobūdžio, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad išlaidos dėl ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 230 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, turėtų būti priteisti iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad ieškovės pateiktas ieškinys dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo yra neturtinio pobūdžio ir pateiktas vaiko interesais, I. L. į procesą atsakove buvo įtraukta kaip vaikų globėja, jos procesinis elgesys buvo tinkamas. Teismo vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų protingumo kriterijaus, kadangi ji byloje atsakove dalyvavo tik kaip vaikų globėja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3942-339/2019 nustatytą laikiną V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-463-339/2018 nustatytą nuolatinę globą A. K. ir L. K. ir atleisti I. L. nuo globėjos pareigų nepilnamečių vaikų A. K. ir L. K. atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su jų motina V. V..

Nutraukti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3042-339/2017 iš V. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimą.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3042-339/2017 iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškotoją ir priteistą išlaikymą išieškoti ieškovei V. V.. Nustatyti, kad A. K. ir L. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.