Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei I. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys V. K., R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nepritaria neterminuotam motinos valdžios apribojimo panaikinimui V. V. jos vaikų: G. V., A. K. ir L. K. atžvilgiu. Mano, kad tarp ieškovės ir vaikų nėra ryšio, nes ieškovė nededa pastangų tą ryšį atkurti. Ji vaikams sukuria iliuzijas, kurios daro neigiamą įtaką. Ieškovės finansinė padėtis yra prasta, nes augina mažametį sūnų, todėl galimybės dirbti neturi. Jos šeimą išlaiko sugyventinis L. J., kuris neturi pareigos išlaikyti ieškovės nepilnamečių vaikų. Visi trys ieškovė vaikai: G. V., A. K. ir L. K. išsakė nuomones, jog jiems gera gyventi ten, kur jie šiuo metu gyvena, šiose šeimose jie jaučiasi saugūs, mylimi ir laimingi, nenori grįžti pas ieškovę motiną V. V. (b. l. 31-33). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino šią išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, tačiau tėvai tėvų valdžią turi įgyvendinti tinkamai, t. y. dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nurodyta, kad vaiko tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad nors pagrindinis tikslas yra suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12;2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia V. V. vaikų: G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iš V. V. priteistas išlaikymas vaikams po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad V. V. yra nusišalinusi nuo vaikų auginimo, auklėjimo ir išlaikymo (b. l. 5-7). A. K. ir L. K. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jų globėja paskirta I. L. G. V. gyvena kartu su tėvu R. V.

Iš byloje esančių įrodymų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovė šiuo metu gyvena su L. J., augina sūnų M. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Jos pajamas sudaro mėnesinė išmoka vaikui 70,30 Eur (b. l. 9). Šeima gyvena nuomojamame name, gyvenimo sąlygos skurdžios: vanduo nešamas iš šulinio, tualetas lauke, namo vidus kažkiek paremontuotas (b. l. 31-33). Šeimą išlaiko L. J., kuris užsiima individualia veikla – medienos ruoša, malkų gamyba (b. l. 11-13; 23-26). Nors ieškovė posėdžio metu nurodė, kad L. J. gaunamos pajamos siekia nuo 1000 Eur iki 3000 Eur, tačiau iš 2018 m. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad L. J. metinė pajamų suma yra 3710 Eur (b. l. 25-26). Ieškovė neteikia išlaikymo sūnui G. V., o A. K. ir L. K. išlaikymui moka po 5 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, jos įsiskolinimas už išlaikymą siekia apie 2000 Eur, L. J. taip pat turi įsiskolinimų antstoliui. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikos ieškovės charakteristikos matyti, kad apsilankymų aktų duomenimis, ieškovė savo vaiką M. J. prižiūri ir augina tinkamai, socialinių įgūdžių šiuo metu jai netrūksta. Seniūnija mano, kad ieškovė turi sąlygas tinkamai auklėti kitus savo nepilnamečius vaikus, taip pat nėra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl V. V. veiksmų (b. l. 10). Iš Telšių socialinių paslaugų pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė baigė pozityvios tėvystės mokymus besilaukančioms ir mažamečius auginančioms šeimoms bei dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose (b. l. 16). Ieškovė Globos centre su vaikais: A. K. ir L. K. buvo susitikusi 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 7 ir 30 dienomis, 2019 m. vasario 6, 11,20 ir 27 dienomis, 2019 m. kovo 13 ir 20 dienomis, 2019 m. balandžio 17 d., taip pat ieškovė šiuos vaikus buvo parsivežusi namo per Šv. Velykas bei dar tris kartus, vaikus palydėjo į Rugsėjo 1-osios šventę. Telšių socialinių paslaugų centro pažymoje taip pat nurodyta, kad motinos ir vaikų ryšys šaltas, ieškovė buvo įspėta, kad susitikimų metu neleistų vaikams žaisti telefonu, o su jais bendrautų. A. K. 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 13 d. susitikimuose su motina bendravo meiliai, buvo laiminga (b. l. 17-18). Iš atsakovės, trečiojo asmens R. V. paaiškinimų matyti, kad ieškovė mažai domisi vaikų pasiekimais, jų lankomais užsiėmimais, nedalyvauja mokyklos šventėse ir renginiuose. Teismui išklausius vaikų: G. V., A. K. ir L. K. nuomonę, vaikai nurodė, kad neprisimena, kada su motina tiksliai buvo susitikę. G. V. nurodė motinos nematęs tris metus. Vaikai nurodė, kad tiek tėvas R. V., tiek globėja I. L. leidžia jiems bendrauti su motina. Ši skambina jiems telefonu, bet nuolat kažką pažada ir neištęsi, dėl ko jie pyksta ant motinos.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė padarė pažangą ir dalis pagrindų, dėl kurių buvo apribota motinos valdžia, išnyko. Ji pripažino alkoholio vartojimo problemą ir ją išsprendė, pakeitė gyvenamąją vietą. Bendrauja su savo vaikais. Vis dėl to tai daro epizodiškai, kartais su jais susitinka bei pasiima namo, taip pat skambina. Išklausius vaikų nuomones, matyti, kad tarp jos ir vaikų nėra artimo ryšio, nes dėl motinos epizodiško dalyvavimo jų gyvenime, vaikai turi nuoskaudų, o ieškovė nededa pakankamai pastangų, kad jos ir vaikų ryšys būtų atkurtas. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai turi gebėti atpažinti ir sugebėti patenkinti vaikų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, tačiau ieškovės elgesys rodo, kad ji to šiuo metu negeba padaryti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė netinkamai domisi jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi ir išlaikymu. Nors ieškovė kartais nuperka žaislų ir saldumynų, tai neužtikrina vaikų būtinų poreikių tenkinimo. Teigiami ieškovės elgesio pokyčiai nėra apimantys visas problemines sritis bei nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė padarė visą įmanomą pažangą bei išnyko visi pagrindai, dėl kurių buvo apribota jos motinos valdžia vaikų: G. V., A. K. ir L. K. atžvilgiu, o jos pasiekti teigiami rezultatai stabilūs, todėl A. K. ir L. K. grąžinimas ieškovei šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo ieškovei panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir sūnaus G. V. atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kaip minėta, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, kai išnyksta visos apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vis dėlto šiuo metu deda pastangas nenutraukti ryšio su vaikais, nebevartoja alkoholio, pakeitė savo gyvenimo būdą, manytina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad situacija teikiant šeimai būtinas socialines paslaugas, dar gali pasikeisti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, neterminuotą motinos valdžios apribojimą keičiant laikinu apribojimu (CPK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straispnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 143 Eur. Paprastai bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas gali nukrypti nuo šių išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis). Atsakovė yra ieškovės vaikų globėja, ji byloje atstovavo vaikų interesus, elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, todėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą vaikų: G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu į laikiną motinos valdžios apribojimą vaikų: G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.